Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pateikė atsakymą į Departamento užklausą raštu Nr. 21-19-440 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir pakeitimo“, teigdama jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo teigimu, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio l dalyje buvo padaryta 2013 m. kovo 15 d. bei yra atlikta paskirta bausmė. Kadangi tai yra nesunkus nusikaltimas, tai teistumas pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį išnyksta praėjus trejiems metams. Bausmės paskirtis yra prevencinio pobūdžio, tai yra, atgrasyti asmenį nuo tolimesnių nusikalstamų veikų padarymo ir pataisyti, kad asmuo daugiau nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad po bausmės skyrimo 2013 m., pareiškėjas nebandė patekti į Lietuvos Respubliką neteisėtu būdu, nebuvo Lietuvos Respublikoje uždraustu laikotarpiu, tai yra nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 24 d. ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 6 d., taip pat 2019 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Gruzijoje (toliau – ir Ambasada) dėl daugkartinės nacionalinės vizos, 2020 m. sausio 30 d. į Departamentą tuo pačiu pagrindu, todėl neproporcinga yra teigti, kad egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė. Pažymi, jog Departamentas, atsisakydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tiek 2019 m. gruodžio 4 d. pateikdamas konsultaciją Ambasadai, tiek 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu atsisakydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remdamasis VSAT raštu, pažeidžia non bis in idem teisės principą, tačiau asmuo negali būti baudžiamas visą likusi gyvenimą ir vis atmetama jo galimybė įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje, remiantis padaryta nusikalstama veika praeityje, kurios teistumas išnykęs ir tuo pačiu pagrindu nepadaryta naujų nusikalstamų veikų.

Pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi į Departamentą dėl daugkartinės nacionalinės vizos suteikimo, o Departamentui 2020 m. vasario 24 d. atsisakius sprendimu suteikti nacionalinę vizą, pakartotinai kreipėsi 2020 m. kovo 3 d. su prašymu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Sprendimas priimtas tik 2020 m. balandžio 30 d., todėl buvo viršyta bevizio rėžimo trukmė Lietuvos Respublikoje. Akcentuoja, kad 2020 m. kovo 15 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo, kuris apsunkino ne tik išvykimą, bet ir pailgino Departamento sprendimo priėmimą, kas būtent ir turėjo įtakos pareiškėjo viršytam beviziui rėžimui.

Departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą netinkamai įvertino šeiminius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi pareiškėjas jau antrus metus bendrauja su Lietuvos Respublikos piliete M. B. Paaiškina, kad pradžioje bandė įsikurti Gruzijoje, tačiau M. B. nesisekė rasti darbo, todėl sugrįžo į Lietuvą. Nors šiuo metu nėra įregistravę partnerystės, tačiau kartu veda bendrą ūkį ir ateityje planuoja sukurti šeiminius santykius, tai yra susituokti.

Anot pareiškėjo jis neturėjo galimybės pasisakyti nei kai buvo nagrinėjami jo ankstesni prašymai dėl darbinių vizų nei nagrinėjant jo paskutinį prašymą dėl leidimo gyventi. Pažymi, jog anksčiau priimti sprendimai pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti priimti dėl įvykusio nesusikalbėjimo Lietuvos Respublikos ambasadoje Gruzijoje, kadangi jos darbuotojams rusų kalba nėra gimtoji. Akcentuoja, jog pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sertifikatas Nr. 1) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sertifikatas Nr. 2), kurie pateikti tiek 2020 m. sausio 30 d. prašant darbo vizos, tiek 2020 m. kovo 6 d. prašant leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu. Pareiškėjo tegimu, jei šie dokumentai būtų suklastoti, jis nebūtų tiek kartų jais disponavęs. Nurodo, kad pareiškėjas dar buvo Lietuvoje, kai prasidėjo mokslai pagal sertifikatą Nr. 1, todėl prie mokslų prisijungė 6 dienomis vėliau. Pareiškėjas suvirintoju dirbo visą laiką, tačiau buvo savamokslis, neturėjo jo kompetenciją patvirtinančios kvalifikacijos, todėl pabaigė abi suvirinimo programas. Kadangi planavo darbą užsienyje, o pirmasis sertifikatas buvo tik gruzinų kalba, antrojo sertifikato mokyklos paprašė gruzinų ir anglų kalbomis, kad būtų paprasčiau parodyti turimą kvalifikaciją užsienio darbdaviams. Mokyklai nepraktikuojant sertifikatų išdavimo anglų kalba bei su tokiais prašymais suisdūrus pirmą kartą, dokumento tekste anglų kalba galėjo įsivelti klaida, kadangi tai buvo vertimas iš gruzinų kalbos. Pažymi, jog ši klaida atsirado ne dėl dokumento neatitikimo tikrovei, kaip teigiama Sprendime, o dėl netikslaus vertimo. Pareiškėjas anglų kalbos nežino, dėl ko klaidos pastebėti negalėjo. Be to, Gruzijos notaras patvirtino dokumente esančių parašų bei spaudų tikrumą. Klaidos anglų kalbos tekste turi būti vertinamos kaip techninės.

Nurodo, kad Gruzijoje darbas neturint diplomo yra įprastas reiškinys, o savo kvalifikaciją pareiškėjas pradėjo forminti mokydamasis kai ruošėsi išvykti dirbti į užsienį. Pareiškėjo pateikta pažyma pagrindžia visus pareiškėjo darbo suvirintoju laikotarpius, t. y. tiek iki sertifikato 2 gavimo, tiek po jo. Pažyma buvo rengiama nesiekiant formaliai atitikti kokius nors atsakovo keliamus reikalavimus, o pagal realią pareiškėjo darbo bendrovėje patirtį ir darbo joje datas. Akcentuoja, kad atsakovas negalėjo vertinti pareiškėjo pateiktų kompetencijos dokumentų pagal Lietuvos patvirtintus mokymosi laiko normatyvus, kadangi kiekvienoje šalyje jie yra skirtingi. Pareiškėjas kreipėsi į mokyklą su prašymu pateikti raštišką atsakymą dėl jo mokymosi bei įgytos kompetencijos, o mokykla pateikė raštą, jog pareiškėjas praėjo kvalifikacinį suvirintojo mokymosi ir treniravimosi kursą, įgijo 3 lygio suvirintojo kvalifikaciją ir treniravimosi kursą, įgijo 3 lygio suvirintojo kvalifikaciją, mokėsi 180 valandų pagal patvirtintą programą, teoriją 140 valandų, praktika 40 valandų. Taip pat mokykla pateikė pareiškėjo mokyklos egzaminų komisijos protokolą, patvirtinantį, kad pareiškėjas mokėsi pagal sertifikate nurodytą programą bei laikė atitinkamą praktikos egzaminą. Iš mokyklos taip pat gauta patvirtinta programa pagal kurią mokėsi pareiškėjas.

Dėl pažymėjime pateiktos nuotraukos nurodo, kad pareiškėjas pateikė nuotrauką, kurią turėjo, t. y. buvo pateikta senesnė nei 6 mėnesių nuotrauka, o pažymėjime nuotrauka atitinka pareiškėjo amžių pažymėjimo gavimo dienai. Be to, Departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

VSAT pateikta išvada, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė yra vienas iš dokumentų, kurie privalo būti vertinami visų pateiktų dokumentų visete ir pats savaime negali užkirsti kelio pareiškėjui teisėtai dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Paaiškina, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika 2013 m. kovo 15 d., tai buvo nesunkus nusikaltimas, o teistumas išnyko praėjus trejiems metams, bausmės paskirtis yra prevencinio pobūdžio.

Šiuo atveju yra pažeidžiamas non bis in idem principas. Nelegalios migracijos grėsmės tikimybę pareiškėjo atveju paneigia taip pat jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai Lietuvoje, kurių atsakovas nenustatė ir nesiekė nustatyti, apsiribodamas formaliomis ir nepagrįstomis išvadomis.

Atsakovui atsisakius išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jis negali kreiptis nei dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nei dėl nacionalinės vizos išdavimo visus metus, kas pareiškėjui reikštų, kad turėdamas visus darbui Lietuvoje dokumentus pastarasis vis tiek negalėtų dirbti. Atsisakius išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi lietuvoje, taip pat buvo atsisakyta išduoti vizą nagrinėjimo laikotarpiui. Pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 20 d., 2020 m. sausio 30 d. rūpinasi savo darbo Lietuvoje legalizavimu, kreipiasi į Lietuvos ambasadą, atsakovą dėl daugkartinių nacionalinių vizų išdavimo darbo pagrindu, 2020 m. kovo 3 d. su prašymu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, prašymo nagrinėjimo laikotarpiui taip pat prašydamas nacionalinės vizos. Pareiškėjui pateikus dokumentus į pasą buvo uždėtas spaudas ir atsakovo specialist paaiškinta, kad minėto spaudo pagrindu pastarojo buvimas Lietuvos teritorijoje laikomas teisėtu net pasibaigus bevizio režimo dienomis.

Pareiškėjas su Lietuvos piliete M. B. bandė gyventi Gruzijoje, tačiau jiems nepavyko įsikurti, todėl jie grįžo į Lietuvą. Šių aplinkybių atsakovas nevertino, jos paneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę bei paaiškina jo atvykimo į Lietuvą tikslą, t. y. pareiškėjas sukūręs Lietuvoje šeimą, o kad turėtų iš ko gyventi siekia teisėtai dirbti darbą, kurį moka dirbti ir dirbo visą gyvenimą – suvirintojo darbą.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad jis dirbs suvirintoju įmonėje UAB „Revestus“. Departamentas 2020 m. vasario 11 d. pareiškėjui ir jį įdarbinančiai įmonei UAB „Revestus“ išsiuntė raštą Nr. (15/4-29) 10K-6063 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo ir sprendimo laikotarpio pratęsimo“, kuriame nurodoma, kad sprendimui dėl nacionalinės vizos išdavimo priimti užsienietis turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jo turimą profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas 2020 m. vasario 23 d., kaip jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, pateikė tą patį, Gruzijos (Sakartvelo) kolegijos „Opizari“ išduotą, Sertifikatą, su aukščiau nurodytais trūkumais. Atsižvelgiant į Ambasados 2019 m. gruodžio 4 d. priimtą sprendimą neišduoti pareiškėjui daugkartinės nacionalinės vizos ir į tai, kad užsieniečio pateiktame Sertifikate nėra nurodyta, kad užsienietis yra įgijęs suvirintojo kvalifikaciją, Departamentas 2020 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Atsižvelgus į Departamento turimus duomenis apie pareiškėjo prašymus išduoti nacionalinę vizą ir siekiant įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį, dokumentą, Departamentas 2020 m. kovo 10 d. užsieniečiui ir Bendrovei išsiuntė raštą Nr. (15/10-4) – S-13-2593 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“, kuriuo prašoma ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. Departamentui pateikti pareiškėjui dokumentus, patvirtinančius jo turimą kvalifikaciją bei profesinę patirtį. Departamentas 2020 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu gavo prašomus dokumentus. Pareiškėjas kaip jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą pateikė Gruzijos (Sakartvelo) RAB „Proftekservisi“ 2017 m. kovo 28 d. išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažymėjimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 26 d. dalyvavo ir baigė elektrosuvirintojo mokymo kursus ir kad jam suteikta 3-čios pakopos (kategorijos) elektrosuvirintojo kvalifikacija. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdomoje atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS) apie Lietuvos Respublikoje 3-čios kategorijos suvirintojo kvalifikaciją suteikiančias programas yra nurodyta, kad tokių programų vidutinė teorinio mokymo trukmė yra 33 savaitės, o vidutinė praktinio mokymo trukmė (įskaitant baigiamąją praktiką) – 60 savaičių. Pažymi, kad Pažymėjime nurodytų kursų trukmė – 26 kalendorinės dienos, o jame esanti pareiškėjo nuotrauka yra tokia pati nuotrauka, kurią jis pateikė 2020 m. sausio 30 d. prašyme išduoti nacionalinę vizą. Taigi, pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją ir tai patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių Departamento išvadas paneigiančių įrodymų, o pareiškėjo argumentai, kad Sertifikate galėjo įsivelti klaidų, nes anglų kalba Gruzijoje nėra paplitusi, o kursus pradėjo lankyti vėliau, nes jiems buvo užsiregistravęs internetu, laikytini tik gynybine pareiškėjo pozicija.

Departamentas įvertino pareiškėjo Departamentui pateiktą Gruzijos (Sakartvelo) Tbilisio miesto įmonės „Pal-Kov-Char Group“ sertifikatą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas minėtoje įmonėje dirbo suvirintoju nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau pagal pateiktą Pažymėjimą pareiškėjui suvirintojo kvalifikacija buvo suteikta tik 2017 m. kovo 26 d., o 2018 m. sausio 28 d. pareiškėjas bandė atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau nebuvo įleistas. Pažymi, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymus išduoti nacionalinę vizą užsienietis nei apklausos metu, nei savo iniciatyva nepateikė informacijos apie tai, kad dirbo minėtoje Gruzijos (Sakartvelo) įmonėje. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtino, kad pareiškėjas dirbo minėtoje įmonėje suvirintoju, o Departamento nustatytos aplinkybės sukėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų faktų tikrumo. Taip pat Departamentas 2020 m. kovo 10 d. išsiuntė paklausimą VSAT Nr. (15/10-4) S-13-2561, prašant įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei ir ar nėra rimto pagrindo manyti, kad kyla užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. VSAT 2020 m. kovo 24 d. pateiktame atsakyme raštu Nr. 21-19-440 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir pakeitimo“ informavo, kad VSAT, patikrinusi duomenis apie pareiškėją, nustatė, kad užsienietis 2013 m. kovo 15 d. Šalčininkų raj. apylinkės teismo sprendimu pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį (bendrininkų grupė); 291 straipsnio 1 dalį, (neteisėtas valstybės sienos perėjimas) bei jam buvo paskirta 20 parų arešto bausmė. Departamento 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu užsienietis buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas 2015 m. vasario 19 d. buvo grąžintas iš Vokietijos. Atsižvelgiant į tai, VSAT pateikė išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat, vadovaujantis VSAT pateikta išvada, nurodė, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Paaiškina, kad Departamentas nurodė, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė ne tik dėl pateiktos VSAT išvados, tačiau ir įvertinus tai, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį (užsienietis pateikė du dokumentus, kurie neįrodo, kad pareiškėjui buvo suteikta suvirintojo kvalifikacija) bei savo atvykimo tikslą, t. y. siekė tik formaliai atitikti laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis siekiant įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Pažymi, kad prašymas išduoti vizą neįteisina užsieniečių buvimo Lietuvoje, tuo labiau prašymo pateikimas nesuponuoja fakto, kad viza užsieniečiui bus išduota. Priimant ginčijamą Sprendimą Departamentas nenustatė, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sietų šeiminiai, socialiniai, ekonominiai (Lietuvoje dirba tik nuo 2020 m. kovo 3 d.) ir kiti ryšiai. Pareiškėjas nurodo, kad bendrauja su Lietuvos Respublikos piliete M. B. ir planuoja su ja susituokti, tačiau nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių duomenų ar įrodymų. Be to, jei pareiškėjas iš tikrųjų siekia puoselėti santykius su Lietuvos Respublikos piliete M. B., jai nėra užkirstas kelias susitikti su pareiškėju Gruzijoje. M. B. galėtų atvykti į Gruziją su viza ar pasinaudojusi beviziu režimu. Užsienietis (taip pat ir pareiškėjas) turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Migracijos departamentui sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes (taip pat ir naujai atsiradusius šeiminius ryšius).

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Sprendime pasisakoma apie pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus, nurodo, jog juose buvo nustatyta, jog pareiškėjas pateikė Sertifikatą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas lankė ir baigė suvirintojo kursus, tačiau nenurodoma, jog pareiškėjas įgijo suvirintojo kvalifikaciją. Be to, ankstesni Departamento sprendimai yra įsiteisėję, todėl Sertifikatas neįrodo, kad pareiškėjas įgijęs suvirintojo kvalifikaciją.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, kai buvo nagrinėjami jo prašymai dėl darbinių vizų ir nagrinėjant paskutinį prašymą dėl LLG, pažymi, jog Sprendimui priimti užteko Departamento turimų ir pareiškėjo pateiktų duomenų.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog Sertifikatas buvo apostilizuotas, todėl neturėtų sudaryti pagrindą daryti išvadą, jog neatitinka tikrovės, nurodo, jog Sertifikate, nepaisant akivaizdžių anglų kalbos rašybos ir gramatikos klaidų, nėra nurodyta, kad pareiškėjas įgijo suvirintojo kvalifikaciją. Be to, apostilė nepatvirtina dokumento turinio.

Pareiškėjo pateiktas mokyklos direktoriaus ranka rašytas raštas nėra kvalifikaciją įrodantis dokumentas, o egzaminų komisijos protokolas patvirtina egzamino laikymą, tačiau ne įgytą kvalifikaciją. Be to, šie dokumentai nėra notariškai patvirtinti, todėl nėra galimybės nustatyti kas juos surašė ir ar juos surašęs asmuo turėjo reikiamus įgaliojimus. Pažymi, kad minėti pareiškėjo dokumentai nepaneigia Departamento nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo Departamentui pateiktame Gruzijos (Sakartvelo) RAB „Proftekservisi“ 2017 m. kovo 28 d. išduotame pažymėjime yra ta pati pareiškėjo nuotrauka, kaip ir pareiškėjo 2020 m. sausio 30 d. prašyme išduoti nacionalinę vizą (pareiškėjo amžių 2020 m. sausio 30 d. atitinkanti nuotrauka).

Dėl pareiškėjo teiginių, jog Departamento atsisakymas išduoti LLG tiek 2019 m. gruodžio 4 d. pateikdamas konsultaciją Ambasadai, remdamasis VSAT raštu, pažeidžia non bis in idem principą, pažymi, jog šie teiginiai yra hipotetiniai ir nepagrįsti. Departamentas nagrinėjo konkretų pareiškėjo prašymą, įvertino turimus duomenis.

Departamentas darė išvadą, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė ne tik dėl pateiktos VSAT išvados, tačiau ir įvertinus tai, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį (užsienietis pateikė du dokumentus, kurie neįrodo, kad pareiškėjui buvo suteikta suvirintojo kvalifikacija) bei savo atvykimo tikslą, t. y. siekė tik formaliai atitikti nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis siekiant įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje.

Pareiškėjas 2020 m. kovo 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2003-LLG-0332 tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį, pareiškėjo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (b. l. 51–57).

Departamento Kauno skyrius 2020 m. kovo 30 d. Pažymoje Nr. IL-13-130 ,,Dėl Sakartvelo (Gruzijos) piliečio M. D. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo ir nustatytų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų“ nurodyta, jog nei pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), nei 2017 m. kovo 28 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina pareiškėjo suvirintojo kvalifikacijos. Taip pat pažymėjo, jog VSAT Kriminalinių tyrimų valdyba padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgus į tai, siūlė pareiškėjo prašymą perduoti Departamento Imigracijos skyriui sprendimui priimti (b. l. 72–74).

Departamentas Sprendime nustatė, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos institucijas su tikslu atvykti ir gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje bei gauti atitinkamus dokumentus. Pareiškėjas 2013 m. buvo du kartus grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Švedijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos, o 2013 m. gegužės 22 d. Departamentas priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 24 d. pareiškėjui taip pat buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vassario 6 d. Ambasada 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą neišduoti daugkartinės nacionalinės vizos. Taip pat Departamentas 2020 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Departamentas akcentavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį (užsienietis pateikė du dokumentus, kurie neįrodo, kad pareiškėjui buvo suteikta suvirintojo kvalifikacija) bei savo atvykimo tikslą, t. y. siekė tik formaliai atitikti įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis siekiant įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Vadovaujantis VSAT pateikta išvada, nurodė, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Akcentavo, kad pareiškėjas ilgalaikių socialinių, šeiminių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika neturi. Departamentas nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą. Tai pat pasibaigus Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtam karantinui spręsti pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, jeigu bus nustatyta, kad jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimu nutarta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui 4 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą savanoriško išvykimo terminą, laiku jam neišvykus per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą savanorišką išvykimo terminą ir priėmus sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos – nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu sprendimas dėl jo grąžinimo nebus priimtas per vieną mėnesį nuo Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino pabaigos – nuo 31 dienos nuo Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbti karantino pabaigos. Departamentas nutarė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išvykimo/išsiuntimo/paskelbto karantino pabaigos iš Lietuvos Respublikos (b. l. 107–117).

Pareiškėjo teigimu, Departamentas netinkamai nustatė, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, kadangi padaryta nusikalstama veika nebuvo sunki, o teistumas išnykęs.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Departamentas delsė priimti sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, todėl buvo viršyta bevizio rėžimo trukmė, tačiau kaip teisingai nurodė Departamentas, vien tik prašymo pateikimas nesuponuoja fakto, kad viza užsieniečiui bus išduota. Teismo vertinimu, pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, jog jam pateikus prašymą dėl vizos išdavimo (b. l. 47–50), Departamentas bus įpareigotas priimti jam palankų sprendimą.