Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. M. (E. M.) ir O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. M. (E. M.) ir O. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Migracijos departamento pareigūnai apkaltino pareiškėjus neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimu dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Sprendime buvo nurodyta, kad Migracijos departamento turimais duomenimis, šios patalpos nuosavybės teise priklauso ne UAB „Ekotopas“, bet UAB „Nummus“, tačiau iš Sprendimo neaišku, kokiais duomenimis vadovavosi Migracijos departamento pareigūnai, nes pareigūnai nenurodė savo informacijos šaltinio. Ta aplinkybė, kad Migracijos departamento pareigūnai neįvardijo turimos informacijos šaltinio reiškia, kad šioje dalyje patikrinimas nebuvo atliktas arba patys pareigūnai Sprendime pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją.

5. Migracijos departamentas nepagrįstai abejoja dėl Bendrovės vykdomos veiklos, nes Bendrovė yra užregistravusi 5 vakansijas statybinių profesijų darbuotojams įdarbinti, tačiau iš Užimtumo tarnybos nesulaukė nė vieno tinkamo pasiūlymo. Šiuo metu UAB „Magneto trauka“ gavo Užimtumo tarnybos sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) piliečių autošaltkalvio ir konditerės įdarbinimo. Be to, statybos rangos sutarties darbų atlikimo terminas yra pratęstas.

6. Sprendime nebuvo analizuojama Migracijos departamentui pateikta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Šios patalpos Bendrovės išsinuomotos konditerijos gaminių parduotuvės įkūrimui. Nuo 2018 m. gruodžio 15 d. šiose patalpose atsidarys UAB „Magneto trauka“ konditerijos parduotuvė, kurioje bus prekiaujama Bendrovės gaminamais konditerijos gaminiais. Į šią parduotuvę bus priimtos dvi pardavėjos Lietuvos Respublikos pilietės.

10. Bendrovė buvo įregistruota 2018 m. liepos 4 d. adresu (duomenys neskelbtini), kuris gerai žinomas Migracijos departamentui, kadangi juo nuolat registruojamos įmonės, kurių dalyviai - trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Bendrovės direktorė ir vienintelė akcininkė yra pareiškėjo sutuoktinė O. M., kuriai priklauso 25 vnt. vardinių paprastųjų 100 Eur nominalios vertės akcijų. 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20180901/1 tarp Bendrovės ir UAB „Ruslita“, pagal kurią Bendrovei nuomos teise yra leidžiama laikinai valdyti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ši sutartis nebuvo užregistruota VĮ Registrų centras, be to, minėtos patalpos yra išnuomotos UAB „AKTENA“ iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis tarp UAB „Ruslita“ ir Bendrovės, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. atlikti pastatų vidaus remonto ir fasado remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento Imigracijos skyriui 2018 m. lapkričio 6 d. susisiekus su UAB „Ruslita“ direktoriumi T. K. minėtoje sutartyje nurodytu telefonu, juo atsiliepė asmuo prisistatęs kaip T. K. ir patvirtino, kad minėta sutartis iš tikrųjų buvo sudaryta, tačiau Bendrovės direktoriumi įvardino asmenį vardu R. Pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį UAB „Ekotopas“ išnuomojo Bendrovei komercinės paskirties patalpas (virtuvę), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo turimais duomenimis, šios patalpos nuosavybės teise priklauso ne UAB „Ekotopas“, bet UAB „Nummus“. 2018 m. liepos 26 d. Migracijos departamento raštu Nr. (15/4-20) 10K-30683 Bendrovės direktorės buvo paprašyta nurodyti adresą, kuriuo bus vykdoma veikla ir pateikti Bendrovės sudarytą (-as) sutartį (-is) dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir atliekamų darbų. 2018 m. rugpjūčio 3 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius gavo Bendrovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, kuriame buvo nurodyta, kad Bendrovės variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla bus vykdoma (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 10 d. Migracijos departamentas gavo papildomą Bendrovės foto medžiagą, kurioje buvo užfiksuotos tariamai remontuojamos garažo patalpos, tačiau pateiktoje foto medžiagoje nebuvo užfiksuotas patalpų adresas, todėl, atsakovo vertinimu, pateikta medžiaga neįrodė Bendrovės realios statybų veiklos. 2018 m. spalio 15 d. atsakovui buvo pateikti papildomi dokumentai dėl tariamai atliekamų remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini), taip pat konditerijos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. spalio 3 d. išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas bei gaminamos konditerijos produkcijos katalogas. Kataloge nurodyto pavadinimo „Good food kulinarija & konditerija“ interneto svetainės rasti nepavyko, o pagal pateiktą užsakymų priėmimo numerį buvo rastas vienas skelbimas internetiniame tinklalapyje Skelbiu.lt. Be to, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis taip pat nebuvo užregistruota VĮ Registrų centre.

11. Migracijos departamento turimais duomenimis, Bendrovėje nuo jos įregistravimo dienos dirbo tik 2 asmenys: nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. dirbo O. P., nuo 2018 m. liepos 20 d. - pareiškėja, Bendrovės direktorė, o nuo 2018 m. spalio 16 d. darbuotojas D. L., kuris taip pat dirba UAB „Žvėryno veterinarijos gydykloje“ bei vykdė individualią veiklą. Migracijos departamento duomenimis, Bendrovės direktorei priskaičiuotos mėnesinės draudžiamosios pajamos nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. neviršijo 20 Eur.

12. Bendrovės tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjas bus įdarbintas statybos darbų vadovu ir vadovaus statybų objekte dirbantiems darbuotojams, už tai gaudamas 1 500 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, Migracijos departamento turimais duomenimis, Bendrovėje nėra įdarbintų darbuotojų, vykdančių statybos darbus nurodytame objekte adresu: (duomenys neskelbtini), o pagal pateiktą statybos rangos sutartį darbai nurodytu adresu turi būti baigti iki 2018 m. gruodžio 30 d., kilo pagrįstų abejonių dėl tikrojo pareiškėjo atvykimo tikslo į Lietuvos Respubliką bei jo būtinumo įdarbinti Bendrovėje kaip statybos darbų vadovą trijų metų laikotarpiui.

II.

17. Įvertinęs visų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė veiklos nevykdo ir dėl to laikytina, kad leidimui laikinai gyventi gauti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys bei turėjo rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Taigi atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 16 punkto d papunkčiu, turėjo faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymo.

18. Nagrinėdamas pareiškėjos O. M. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 14 dalies 5 punkto pagrindu, teismas nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pareiškėjo keliamo reikalavimo. Kadangi pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pagrindo tenkinti jo prašymo, tai nebuvo pagrindo tenkinti ir pareiškėjos skundo reikalavimo.

III.

21. Pareiškėjas E. M. atitiko visas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte ir 44¹ straipsnio 1 dalies nurodytas sąlygas leidimo laikinai gyventi išdavimui, nes jis kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, Bendrovės tarpininkavimo raštą, kuriame įsipareigojama mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, su UAB „Magneto trauka“ sudarytą darbo sutartį, aukštojo mokslo diplomą, išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą ir kitus dokumentus. Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vieno Įstatyme nustatytų sąlygų neatitikimo. Kadangi pareiškėjas atitiko visus įstatyme nustatytus reikalavimus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui, abu pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, kad šie leidimai jiems bus išduoti.

22. Vienintelis Įstatyme numatytas reikalavimas bendrovei, kurioje užsienietis, besikreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi, ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, yra šios bendrovės, kaip darbdavio, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio (Įstatymo 44¹ str. 1 d. 1 p.). Įstatymas nenumato darbdavio veiklos vertinimo esant pateiktam prašymui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Kai užsienietis kreipiasi su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu, Migracijos departamentas turi patikrinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) 71.11.1–71.11.7 punktuose nurodytus duomenis apie bendrovę. Bendrovės veiklos vertinimas atliekamas tik Aprašo IV skyriaus 3 skirsnio „Įvertinimo, ar įmonė fiktyvi, tvarka“ atvejais, siekiant nustatyti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Vadinasi, šiuo atveju UAB „Magneto trauka“ veiklos patikrinimas buvo atliktas nesilaikant nustatytos procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundė atmetė kaip nepagrįstą, pripažinęs, jog į bylą pateiktų įrodymų visumos analizė ir įvertinimas duoda pagrindą išvadai, jog Bendrovė realios veiklos nevykdo, o leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tai sudarė pagrindą Migracijos departamentui priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui E. M. laikinai gyventi Lietuvoje vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 16 punktuose įtvirtintais pagrindais. Kadangi pareiškėja O. M. dėl leidimo laikinai gyventi kreipėsi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra išvestinis iš pareiškėjo keliamo reikalavimo, jo netenkinus (t. y. jam leidimas laikinai gyventi Lietuvoje neišduodamas), nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimo.

30. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad E. M. atitiko visus įstatyme nustatytus reikalavimus gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas neturėjo teisės atlikti bendrovės patikrinimą, taip pat byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

32. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktą 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu.

33. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis išaiškinimas taikomas ir tais atvejais, kai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra grindžiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktu. Atsižvelgus į tai, kiekvienu atveju, kai sprendžiamas leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui klausimas, būtina įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.

35. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 16 punktuose įtvirtintais pagrindais, t. y. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui buvo atsisakyta, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.); darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos (Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p. d papunktis.). Kiekviename iš šių punktų nustatytas pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas Migracijos departamentui priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

37. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Migracijos departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (Įstatymo 4 str. 2 d., 29 str. 1 d., 3 str. 3 d., kt.).

38. Aptariamu atveju reikšmingais laikytini Migracijos departamento nustatyti faktai – pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė nurodydamas, kad jis ketina dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą (statybos darbų vadovu UAB ,,Magneto trauka“), kartu, be kita ko, pateikdamas ir Bendrovės tarpininkavimo sutartį bei su ja sudarytą darbo sutartį. Tačiau Migracijos departamentui nurodytais adresais Bendrovės veiklos požymių nebuvo nustatyta: ne tik nebuvo iškabų, bet ir aplink dirbantys kitų įmonių asmenys nieko nežinojo apie Bendrovę, o iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kur jos yra darytos; Bendrovė įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuris Migracijos departamentui gerai žinomas, nes juo nuolat registruojamos įmonės, kurių dalyviai yra trečiųjų asmenų piliečiai, siekiantys gauti leidimus gyventi Lietuvoje; Bendrovės 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su UAB ,,Ruslita“ dėl patalpų (duomenys neskelbtini), neįregistruota VĮ Registrų centras, be to, šios patalpos išnuomotos UAB ,,Aktena“ iki 2022 m. gruodžio 31 d.; atsakovui pateikta 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta komercinės paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su UAB ,,Ekotopas“, nors šios patalpos nuosavybės teise priklauso UAB ,,Nummus“; Bendrovėje nuo jos įregistravimo dirbo tik 2 asmenys (kurių vienas dirbo dar ir kitoje įmonėje bei užsiiminėjo individualia veikla), o direktorei nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priskaičiuotos draudžiamosios pajamos neviršijo 20 Eur ir kt. Šios faktinės aplinkybės Migracijos departamentui sukėlė pagrįstų abejonių, todėl pagrįstai pripažinta, kad atsakovui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

39. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 9 d. sprendime padarytoms išvadoms, kad Bendrovė nepateikė konkrečių duomenų (ūkinių – komercinių sutarčių, jų įvykdymą, atsiskaitymą už tokių sutarčių įvykdymą ir pan. patvirtinančių dokumentų), kurie realiai pagrįstų Bendrovės deklaruojamą veiklą. Iš pareiškėjo pateiktų Migracijos departamentui duomenų (nuomos sutarties, statybos-rangos sutarties ir kt.), nesant jokių pagrįstų įrodymų apie minėtų sutarčių kokį nors realizavimą, negalima daryti išvados, jog įmonė, ketinanti įdarbinti užsienietį realiai vykdė Bendrovės įstatuose nurodytą ar kokią kitą veiklą (jeigu ji nelicencijuojama ar jos vykdymui teisės aktais nėra nustatyti specifiniai reikalavimai ir apribojimai) ir juolab, kad vykdė tokio pobūdžio veiklą, kurioje būtų reikalinga užsieniečio turima kvalifikacija.

40. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir buvo įvertintas pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su Migracijos departamento priimtu administraciniu sprendimu, pagrįstumas. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė iš esmės daugiau jokių reikšmingų aplinkybių dėl įmonės veiklos realumo, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus.

41. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme nustatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo (viešojo administravimo subjekto) perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neturėjo teisės tikrinti Bendrovės, teisėjų kolegijos yra atmetami kaip nepagrįsti, nes vienas iš atsisakymo išduoti leidimą pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte, yra tai, kad darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, nevykdo ekonominės veiklos. Taigi, Migracijos departamentas, spręsdamas, ar šiuo atveju nėra Įstatyme įtvirtintų atsisakymo išduoti leidimą pagrindų, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą patikrinti, ar įsipareigojantis pareiškėją įdarbinti darbdavys vykdo realią ekonominę veiklą.

42. Atsižvelgdama į tai, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą dėl to, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, teisėjų kolegija kitų atsisakymo išduoti leidimą pagrindų nevertina, nes jų aptarimas nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės nebeturi.

43. Pareiškėja O. M. kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto (kai yra šeimos susijungimo atvejis) pagrindu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis <...>) pagrindu. Šie pareiškėjos nurodyti pagrindai pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyti išvestiniais iš pareiškėjo E. M. keliamo reikalavimo, todėl netenkinęs pareiškėjo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ir pareiškėjos O. M. išvestinio reikalavimo.

44. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas - tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

45. Pirmosios instancijos teismas įrodymų visumos vertinimą atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.) ir sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrindė padarytas išvadas. Tai, kad sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjų naudai, nereiškia, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos. Pareiškėjai kitų teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų E. M. (E. M.) ir O. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.