- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-570-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00783-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- R. M., J. M.
- Ieškovas
- S. S.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-570-544/2012
Teisėjas Česlovas Kulikauskas Proceso Nr. 2-08-3-00783-2009-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-830/2012 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovėms R. M. ir J. M., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Maryta“, dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas ūkininkas S. S. patikslintu actio Pauliana ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2008-12-19 dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovė R. M. dovanojo atsakovei dukteriai J. M. 3,27 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, viralinę ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę J. M. grąžinti atsakovei R. M. dovanojimo sutarčių pagrindu gautą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad 2006-03-01 jis su UAB „Maryta“ sudarė sutartį dėl medienos pirkimo – pardavimo, pagal šią sutartį UAB „Maryta“ su juo natsiskaitė, todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006-12-17 sprendimu ši skola buvo priteista. Tačiau iš UAB „Maryta“ skola neišieškota, nes skolininkė neturėjo turto ir pajamų, todėl CK 2.50 str. 3 d. pagrindu Biržų rajono apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimu už akių jam iš atsakovės R. M., kaip juridinio asmens dalyvės, priteista 74 389,89 Lt skola. Atsakovė R. M., būdama jam skolinga, 2008-12-19 sutartimis minėtą nekilnojamąjį turtą padovanojo J. M.. Todėl mano, jog šios sutartys naikintinos, nes yra visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Skolininkė R. M. sudarė dovanojimo sutartis, kurių neprivalėjo sudaryti, sutartys pažeidžia jo teises, nes sumažėjo skolininkės turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ir jis prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkės R. M. finansinė padėtis buvo bloga, visas jos nekilnojamasis turtas buvo įkeistas arba areštuotas ir ji neteko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas; atsakovė žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad sudaromomis sutartimis bus pažeidžiamos jo teisės. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad ieškovo interesus pažeidusios sandorio šalys – atsakovės R. M. ir J. M. – buvo nesąžiningos, nes skolininkė turtą padovanojo savo dukteriai (1 t., b.l. 37-39).
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2012-05-15 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino atsakovių R. M. ir J. M. 2008-12-19 sudarytas dovanojimo sutartis Nr. IRRŠ-8927 ir IRRŠ-8926 negaliojančiomis; taikė restituciją - nukreipė ieškovo kreditoriaus S. S. reikalavimo skolininkei R. M. pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2010-03-03 priimtą nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią R. M. pripažino 25 000 Lt skolą, išieškojimą į R. M. J. M. pagal 2008-12-19 dovanojimo sutartis perduotą turtą; grąžino R. M. po ieškovo reikalavimų patenkinimo likusią turto dalį; priteisė iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei. Teismas nustatė, kad 2006-04-01 ieškovas su UAB „Maryta“ sudarė medienos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Maryta“ su ieškovu neatsiskaitė. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2006-12-17 sprendimu ieškovui iš UAB „Maryta“ priteista 30 971,81 skolos ir delspinigių. 2007-01-08 išduotas vykdomasis raštas dėl šios skolos išieškojimo, tačiau 2009-02-02 antstolė grąžino išieškotojui S. S. iš dalies įvykdytą vykdomąjį raštą ir konstatavo, jog 27 052,11 Lt skolos likučio išieškojimas negalimas, nes įmonė neturi turto ir pajamų. Biržų rajono apylinkės teismo 2009-05-08 sprendimu už akių iš R. M. ieškovui priteista 27 052,11 Lt skola, susidariusi dėl neatsiskaitymo už nupirktą medieną, 43 229,27 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų nustačius, kad R. M., kaip juridinio asmens dalyvė, dėl nesąžiningų veiksmų savo turtu subsidiariai yra atsakinga už trečiojo asmens UAB „Maryta“ prievolių nevykdymą (CK 2.50 str. 3 d.). Peržiūrėjus šį teismo sprendimą už akių, Biržų rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nutartimi patvirtinta ieškovo S. S. ir atsakovės R. M. taikos sutartis dėl 25 000 Lt skolos sumokėjimo. 2009-10-12 antstolės I. B. pranešime informuojama, jog, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš R. M., lėšų bankų sąskaitose nerasta, areštuoti skolininkei priklausantys žemės sklypai ir transporto priemonės, kito realizuotino turto nerasta. Paskelbto iš varžytinių pradinė turto vertė sudaro 37760 Lt. Panevėžio apygardos teismo sprendimu už akių solidariai iš atsakovės R. M. ir UAB „Maryta“ priteista 313484,82 eurų skola, 4,41 % dydžio metinės palūkanos, 5 % dydžio metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos UAB Medicinos bankas naudai. 2010-07-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi areštuoti R. M. priklausantys nekilnojamieji daiktai, kurie buvo įkeisti sutartinės hipotekos lakštais, 2010-09-07 nutartimi nutarta dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių. Vadovaudamasis CK 6.66 str. 1 d. teismas konstatavo, kad šioje byloje yra nustatytas būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų visetas, todėl yra pagrindas pripažinti prašomus sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas jos atžvilgiu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo UAB „Maryta“ vienintelė akcininkė ir bendrovės vadovė. Jai buvo žinoma, kad teismo 2006-12-17 sprendimu iš UAB „Maryta“ ieškovui priteista 32 930,95 Lt skolos pagal 2006-04-01 sutartį ir kad šio sprendimo pagrindu 2007-01-08 buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolė I. B. 2009-02-02 išieškojimo negalimumo aktu konstatavo aplinkybę, kad lėšų ar turto, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms ir remiantis CK 6.245 str. 5 d., ieškovo reikalavimo teisė į R. M. atsirado nuo to momento, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos išieškojimo iš UAB „Maryta“. Tai, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei R. M., patvirtina ir Biržų rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovė pripažįsta esanti skolinga ieškovui 25 000 Lt. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo dienai (2008-12-19) atsakovės R. M. finansinė padėtis buvo bloga ir vis blogėjo: jos turtas buvo įkeistas kitam kreditoriui, vėliau areštuotas, nustatytas ne vienas R. M. kreditorius, sprendimu už akių priteistos didelės sumos kreditoriui UAB „Medicinos bankui“. Teismas nurodė, jog sudarydama ginčijamas sutartis atsakovė R. M. neteko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas ieškovo skolos išieškojimas, ir tai pažeidė jo teises. Duomenų, kurie paneigtų CK 6.67 str. 1 p. įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją, atsakovės nepateikė. Neatlygintino sandorio atveju turi būti nustatomas tik skolininko (šiuo atveju R. M.) nesąžiningumas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ginčijamo sandorio šalis J. M., įvertinusi savo motinos turtinę padėtį bei įsipareigojimus, turėjo žinoti apie tai, kad ginčijamas sandoris pažeis motinos kreditoriaus S. S. interesus (3 t., b. l. 60-65).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog šioje byloje yra nustatytos visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, nes teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 str., 6.245 str. 5 d., ir dėl to neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str., 330 str.). Mano, kad byloje nebuvo nustatyta CK 6.66 str. taikymui būtina sąlyga – kreditoriaus (ieškovo) turėjimas galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės į atsakovę R. M. ginčijamų sandorių sudarymo metu. CK 6.245 str. 5 d. nustato, jog subsidiaraus skolininko prievolė, o kartu ir kreditoriaus reikalavimo teisė subsidiariam skolininkui, atsiranda tik nuo to momento, kai pagrindinis skolininkas atsisakė įvykdyti savo prievolę ar per protingą terminą nepateikė kreditoriui atsakymo į pareikštą reikalavimą. Vadovaujantis CK 6.245 str. 5 d., ieškovo reikalavimo teisė atsakovei R. M., kaip subsidiariai skolininkei, atsirado tik 2009-02-02, kada antstolė surašė išieškojimo iš UAB „Maryta" negalimumo aktą, tuo tarpu ginčijami sandoriai sudaryti 2008-12-19. Minėtą aplinkybę patvirtina ir ieškovo veiksmai - į teismą dėl subsidiaraus skolos priteisimo iš R. M. ieškovas kreipėsi tik po antstolės I. B. surašyto išieškojimo negalimumo akto. Teismas netinkamai aiškino actio Pauliana taikymo būtiną sąlygą apie tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 1 d.) ir neįvertino visų šios sąlygos taikymui (netaikymui) svarbių faktinių aplinkybių. Teismo išvados, jog ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo dieną atsakovės R. M. finansinė padėtis buvo bloga ir vis blogėjo, buvo padarytos netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes. R. M. neturėjo prievolės atsiskaityti su ieškovu anksčiau nei 2009-02-02, nes ji negali būti laikoma atsakinga už pagrindinio skolininko UAB „Maryta" prievolių vykdymą. Įsipareigojimų vykdymas kreditoriui UAB „Medicinos bankas" buvo atskirai užtikrintas ir jos mokumui įtakos nedarė, bet kokiu atveju į šį turtą ieškovas išieškojimo nukreipti negalėtų. Sprendimas dėl skolos priteisimo UAB „Medicinos bankas" buvo priimtas vėliau, nei sudaryti šioje byloje ginčijami dovanojimo sandoriai, todėl jos mokumas šių sandorių sudarymo metu nuo to nepriklausė. Teismas neįvertino svarbiausios aplinkybės, jog dovanojimo sutarčių sudarymo metu 2008-12-19 ji turėjo pakankamai kito turto savo prievolių įvykdymui, ką patvirtina 2009-10-12 antstolės I. B. pranešimas Nr. 0115/09/01796, kuriame nurodoma, jog yra areštuoti jai priklausantys žemės sklypai ir transporto priemonės 37 760 Lt bendros vertės. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė esant visas actio Pauliana taikymui būtinas sąlygas, nes atsakovių 2008-12-19 sudarytos dovanojimo sutartys nepažeidė ir nepažeidžia ieškovo teisių, jų sudarymo metu ieškovas neturėjo jos atžvilgiu neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės ir ši teisė buvo patvirtinta tik 2010-03-03 (3 t., b. l. 69-72).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės motyvas apie neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės neturėjimą nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiąjį Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo dovanojimo sutarčių sudarymo metu turėjo apeliantei neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo dovanojimo sutartys pažeidė ieškovo teises ir šią išvadą pagrindė byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu. Jeigu apeliantė ginčo sutarčių sudarymo metu turėjo turto, tai galėjo atsiskaityti su ieškovu. Tačiau taip nesielgė, o siekė atsikratyti turimo turto tik tam, kad pavyktų išvengti prisiimtų prievolių įvykdymo. Todėl teismas tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (3 t., b. l. 79).
Apeliacinis skundas atmetamas, o Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėms, išvadomis ir argumentais, todėl visų jų nekartoja.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.66 str. nuostatas ir be pagrindo jas taikė nenustatęs šiam straipsniui taikyti būtinos faktinių aplinkybių visumos, vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų. Kreditoriaus teisė actio Pauliana pagrindu ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pažeidžiančius kreditoriaus teises, yra numatyta CK 6.66 str.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012 ir kt.).
Nors apeliantė tvirtina, jog ginčo dovanojimo sutarčių sudarymo metu (2008-12-19) ieškovas neturėjo jos, kaip subsidiarios skolininkės, atžvilgiu neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės bei kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovo (kreditoriaus) teisių, teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas 201-05-15 sprendime pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje yra visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Teisėjų kolegija nesutinka, kad, vadovaujantis CK 6.245 str. 5 d., ieškovo reikalavimo teisė jai, kaip subsidiariai skolininkei, atsirado tik nuo 2009-02-02, kada antstolė surašė išieškojimo iš UAB „Maryta“ negalimumo aktą. Šiuo atveju kreditorius (ieškovas) turėjo pareigą įrodyti ir įrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu 2008-12-19 jis turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, kaip juridinio asmens UAB „Maryta“, kuri dėl nemokumo negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, dalyvę (CPK 178 str.). Taikant CK 6.66 straipsnįm, kreditorius yra ne tik tas asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir tas asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės ir kuris įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 str. 1 d., 6.39 str. 1 d., 2008-09-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Ieškovo S. S. galiojantis ir neabejotinas reikalavimas atsakovei, kaip vienintelei UAB „Maryta“ juridinio asmens dalyvei, pagrįstas šiais faktiniais duomenimis: ieškovo ir UAB „Maryta“ 2006-04-01 sudaryta medienos pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią UAB „Maryta“ neatsiskaitė su ieškovu (1 t., b. l. 8), Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006-12-17 sprendimu, kuriuo iš UAB „Maryta“ ieškovui priteista 30 971,81 skolos, 2009-02-02 antstolės aktu apie dalinį teismo sprendimo įvykdymą, kuriame konstatuota, jog neišieškotos skolos likutis - 27 052,11 Lt, Biržų rajono apylinkės teismo 2009-05-08 sprendimu, kuriuo iš apeliantės ieškovui priteista 27 052,11 Lt skola su netesybomis dėl neatsiskaitymo už medieną konstatavus, jog ji dėl nesąžiningų savo veiksmų yra subsidiariai turtu atsakinga už trečiojo asmens UAB „Maryta“ prievolių nevykdymą (CK 2.50 str. 3 d., 1 t., b. l. 27-28), Biržų rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl 25 000 Lt skolos priteisimo (1 t., b. l. 82, 103). Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas šią bylą, 2012-01-26 nutartyje išaiškino CK 6.66 str. ir 2.50 str. 2 d. taikymo sąlygas ir ypatumus ir pažymėjo, jog, esant byloje nustatytoms minėtoms aplinkybėms ir remiantis CK 6.245 str. 5 d. nuostatomis, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovę R. M. atsirado nuo to momento, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos išieškojimo iš UAB „Maryta“ ir kad kreditorius S. S. ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei R. M.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnių teismų procesinių sprendimų dalis, kuria atmestas ieškovo S. S. ieškinys atsakovėms R. M. ir J. M. ir bylą dėl šios dalies perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodydamas, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai pasisakė tik dėl vienos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos – ar kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir nepagrįstai konstatavo, kad tokios teisės kreditorius neturėjo, bei pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina ieškovo (kasatoriaus) ieškinį nagrinėti iš esmės visa apimtimi. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 1, 2 d.). Taigi, ieškovo reikalavimo teisė atsakovei R. M. prasidėjo 2006-04-01 ir tęsiasi iki šiol, kreditorius S. S. ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei R. M..
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas sprendime netinkamai aiškino actio Pauliana taikymui būtiną antrąją sąlygą apie tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir neįvertino visų šios sąlygos taikymui svarbių faktinių aplinkybių. CK 6.66 str. 1 d. nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises, bet šis sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai yra tokie atvejai, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kokiais dar atvejais sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises: sandoris, kuriuo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006 ir kt.). Kaip matyti iš bylos duomenų, 2008-12-19 dovanojimo sutartimis R. M. dovanojo dukrai J. M. 3,27 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13-15). 2009-10-12 antstolės I. B. pranešime Nr. 0115/09/01796 informuojama, jog, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš R. M., lėšų bankų sąskaitose nerasta, areštuoti skolininkei priklausantys žemės sklypai ir transporto priemonės, kito realizuotino turto nerasta (1 t., b. l. 40). 2010-09-20 Panevėžio apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-953-278/2010 solidariai iš atsakovės R. M. ir UAB „Maryta“ priteista 313484,82 eurų skola su netesybomis UAB „Medicinos bankas“ naudai (2 t., b. l. 48-49). 2010-07-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi areštuoti R. M. priklausantys nekilnojamieji daiktai, kurie buvo įkeisti sutartinės hipotekos lakštais, 2010-09-07 nutartimi nutarta dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių bei dėl įkeistų kilnojamųjų daiktų arešto ir perdavimo kreditoriui (2 t., b. l. 47, 46-45). Tai patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis blogėjo, nes ženkliai didėjo pradelsti kreditoriniai reikalavimai, įsiteisėjo vykdytini teismų sprendimai, dalis turto buvo įkeista kitų kreditorių (ne ieškovo) reikalavimų vykdymui užtikrinti, dalis areštuota kitiems reikalavimams vykdyti, o areštuoto turto vertė tebuvo 37 760 Lt. Todėl atsakovės R. M. atliktas vertingo nekilnojamojo turto neatlygintinis perleidimas savo dukrai ne tik buvo nesąžiningas veiksmas CK 6.67 str. 1 p. požiūriu, bet neabejotinai pažeidė ieškovo (kreditoriaus) teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog, sudarydama ginčijamas dovanojimo sutartis, R. M. neteko ir sumažino turto, į kurį galėjo būti nukreiptas kreditoriaus S. S. skolos išieškojimas, taip jam buvo sutrukdyta patenkinti reikalavimus iš skolininko turto ir buvo sudaryta grėsme, jog R. M. tinkamai neįvykdys nuo 2006 metų neįvykdytų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimu ir padarytomis išvadomis, o apeliacinio skundo argumentai tų išvadų nepaneigia.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje buvo nustatytos visos sąlygos actio Pauliana taikymui. Kreditorius nepraleido CK 6.66 str. 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų senaties termino šiam ieškiniui pateikti. Nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai sudaryti 2008-12-19. Ieškovas ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo teismui pateikė 2009-09-23. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovė privalėjo sudaryti dovanojimo sutartis. Skolininkė sandorio sudarymo metu žinojo, kad tai paskutinis jos turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ir kad sandoris pažeis ieškovo interesus. CK 6.67 str. išvardyti nesąžiningumo prezumpcijos atvejai; prie jų priskiriami ir tie, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovė R. M. turtą dovanojo savo dukrai. CK 6.66 str. 2 d. nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, sudaryta dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris (CK 6.465 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad atsakovė R. M., ginčo sutartimis padovanojusi jai nuosavybės teise priklausiusį turtą savo dukrai, veikė nesąžiningai (CK 6.67 str.), siekdama pabloginti savo materialinę padėtį ir taip išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl teismas pagrįstai pripažino negaliojančiomis ginčo sutartis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str. 1 d.) ir nukreipė skolos išieškojimą ieškovui iš atsakovės į ginčo sutartimis perleistą turtą (CK 6.145 str. 1 d.). Nesant apeliacinio skundo argumentų dėl kitų actio Pauliana sąlygų netinkamo aiškinimo ar taikymo, teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.