Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1385-1072/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
e1-1385-1072/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22238-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1385-1072/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22238-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.2.20.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (vykdantis individualią veiklą), teistas:

1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 36 MGL bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams bei konfiskuotas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta trejus metus vairuoti kelių transporto priemones (ir įgyti tokią teisę), terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (2021 m. gegužės 7 d.), bei konfiskuota valstybės naudai 2140 Eur;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021 m. gegužės 13 d.), bei automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės – 1690 Eur sumos konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. B., žinodamas, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 (trejus) metus vairuoti kelių transporto priemonę, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2021 m. liepos 5 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Taip pat jis, 2021 m. liepos 5 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2020 metų neturi teisės vairuoti transporto priemonės, ši teisė jam buvo atimta už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teisė vairuoti buvo atimta 2 ar 3 metams, tiksliai nepamena, taip pat už tą nusikalstamą veiką atliko arešto bausmę, 38 paras. 2021 m. liepos 5 d. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) su bendrovei priklausančiu automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. nepamena, tos dienos aplinkybių jis nepamena, kada vartojo alkoholį, nepamena, minėtą automobilį „VW Multivan“ jis vairavo, kaip įvažiavo į tvorą, taip pat nepamena, pamena tai, kad, kai atvyko policijos pareigūnai prie minėto automobilio, jis sėdėjo keleivio vietoje. Žino, kad jam buvo paskirta bausmė ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad, žinodamas, kad jam vairuoti uždrausta, vairavo. Kadangi praėjo daug laiko nuo įvykio, 2021 m. liepos 5 d. įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi.

Liudytoja G. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 5 d. dirbo pamainoje nuo 18.30 val. iki kitos dienos 06.30 val. kartu su Vilniaus aps. VPK VTV MK vyriausiuoju patruliu M. G. Patruliuojant tarnybiniu automobiliu nustatytame maršrute, apie 19.34 val. gavo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjo namo tvorą atsitrenkė automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, apsisukinėja, bando šalintis. Iki jiems atvykstant nurodytu adresu, pirmieji į įvykį reagavo ekipažas V1605, kurie jiems atvykus jau buvo įvykio vietoje. Kaip paaiškėjo automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. B. Vairuotojas įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai. Paklausus, ar asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, jis paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 3 (tris) metus. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, veiksmai nekoordinuoti, akys paraudusios. Apie 19.50 val. vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau vairuotojas tikrintis neblaivumą atsisakė, teigė, kad jis nenori tikrintis neblaivumo. Jam buvo paaiškinta, kad už atsisakymą tikrintis neblaivumą numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis paaiškino, kad viską žino ir sutinka. Automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius. V. B. faktinis sulaikymo laikas 19.50 val. Ekipažas V1710 V. B. pristatė į VPK OVS. Eismo įvykis buvo užregistruotas eismo įvykių registre. Bendraujant su vairuotoju buvo filmuojama BODY 1803.

Liudytojas M. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 5 d., apie 18.00-19.00 val. netoli jo namo kiemo, ant kelio atvažiavo mikroautobusiukas „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba. Tas autobusiukas apie 10 min sukiojosi lauke, paskui jis (M. B.) priėjo prie jų, parodė gestą, kodėl jie čia sukinėjasi. Jie jam parodė panašų gestą, po ko jis nuėjo atgal į namus. Nuėjęs į namus, pasižiūrėjęs pro langą, pamatė, kad aukščiau minėtas automobilis priekiu įvažiavo į jo vartus. Tada jis išbėgo į lauką, šūktelėjo jiems, kad jie stabdytų automobilį, kad kvies policijos pareigūnus. Tada automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo į pievą, po kelių minučių jis iš jos grįžo ir atsisėdo atgal į automobilį. Tuo metu jis (M. B.) paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir apie tai pranešė policijos pareigūnams. Tada tam vaikinui grįžus, šis užsidarė automobilyje, o jo keleivis iš automobilio išlipo ir kalbėjo su juo (M. B.). Pokalbio metu tas asmuo jam sakė, kad tas asmuo yra ne prie ko, neturi teisių, todėl automobilio vairuoti negalėjo, gali tvorą suvirinti. Taip pat jis jam (M. B.) nurodė, kad jis ir jo draugas gėrė stiprų alų. Tiek automobilio keleivis, tiek vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivūs, jų kalba buvo nerišli. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Jiems atvykus automobilio vairuotojas dar vis buvo automobilyje. Atvykus pareigūnams vairuotojas pasidarė agresyvus, pradėjo šūkauti, mosikuoti rankomis. Pareigūnams pasiūlius pasitikrinti blaivumą, šis atsisakė. Po kiek laiko atvyko, kaip suprato, to asmens darbų vadovas, kuris bandė įkalbėti vairuotoją pasitikrinti blaivumą, tačiau šis kategoriškai atsisakė. Jo (M. B.) kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Liudytojas L. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, bendrovė užsiima aplinkotvarka. Bendrovė turi įvairius automobilius, vienas iš jų yra „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis yra minėto automobilio valdytojas. Automobilis „VW Multivan“ paprastai stovi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena darbininkai. V. B. yra vienas iš darbininkų. Darbininkai darbo reikalais gali naudotis bendrovei priklausančiais automobiliais, be kita ko, „VW Multivan“. Kas 2021 m. liepos 5 d. vairavo automobilį „VW Multivan“, nežino, minėtu automobiliu turėjo važiuoti į objektą V. B., kiek žino, su juo dar turėjo būti darbininkas, dirbantis su jo bendrove. Kadangi V. B. jis neprisiskambino dienos metu, patikrino pagal GPS sistemą, kur šiuo metu yra automobilis, nustatė, kad šis yra (duomenys neskelbtini) rajone. Jam atvažiavus į (duomenys neskelbtini) rajoną, automobilio „VW Multivan“ keleivio sėdynėje sėdėjo V. B., kitas darbininkas J. K. buvo lauke. Kiek jam pavyko išsiaiškinti, minėtu automobiliu buvo įvažiuota į tvorą, daugiau smulkmenų nesiaiškino. Po įvykio nei su V. B., nei su J. K. apie tai, kas įvyko, nekalbėjo.

Liudytojas J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. pažinojo apie dvi savaites iki 2021 m. liepos 5 d. įvykio, jie buvo bendradarbiai, kartu dirbo statybų objektuose. 2021 m. liepos 5 d. su V. B. susitiko apie 7.15 val. prie Spaudos rūmų esančios sankryžos. Į minėtą vietą V. B. atvyko įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „WV Multivan“, kurio valstybinio numerio nežino, nurodyti negali. V. B. atvyko vienas. Minėtoje vietoje jis (J. K.) įsėdo į priekinę keleivio vietą ir kartu su V. B. nuvyko į pirmą objektą Vilniaus rajone, Riešės kaime. Kol vyko į minėtą objektą, V. B. jam pasakojo, kad savaitgalį jis vartojo alkoholio, skundėsi, kad jo negera savijauta. Nuvykus į objektą, jame dirbo maždaug iki 15 val., po ko turėjo vykti į kitą objektą. Vykstant sustojo prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios parduotuvės ir abu ten pirko alkoholinių gėrimų. Jis (J. K.) nusipirko 0,75 l. tapos alkoholinio gėrimo alaus, o V. B. sau nusipirko 0,350 g degtinės. Išėję iš parduotuvės, sėdo į automobilį, po ko atvyko į kitą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, nurodyti negali. Į minėtą objektą taip pat atvyko aukščiau nurodytu automobiliu ir jį vairavo V. B. Minėtame objekte dirbo apie valandą, o jį pabaigę, abu parėjo į automobilį ir ten išgėrė nupirktus alkoholinius gėrimus. V. B. liko sėdėti automobilyje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o jis (J. K.) nuėjo trumpam į objektą. Pabaigęs likusius darbus, grįžo į automobilį „WV Multivan“ pas V. B. Kai į automobilį įsėdo, pamatė, kad V. B. į jo mobilaus ryšio telefoną skambinėja viršininkas L., pavardės nežino. Neprisiskambinęs V. B., L. paskambino jam, klausė, kodėl V. B. jam neatsiliepia, taip pat nurodė, jog, jeigu V. B. yra neblaivus, matyt įtarė, kad V. B. gali toks būti, tai liepė išsikviesti taksi automobilį, o įmonei priklausantį automobilį palikti vietoje. Jis (J. K.) V. B., sėdėdamas keleivio vietoje, perpasakojo, ką nurodė viršininkas L.. V. B. sutiko, tik dar nusprendė apsisukti su automobiliu akligatvyje. Jis (J. K.) V. B. nieko nesakė, suprato, kad jo neperkalbės. Jis (J. K.) išlipo iš automobilio ir rankomis rodė, kiek V. B. gali pavažiuoti atbulas su automobilio „WV Multivan“ priekaba, kad neatsitrenktų galu į ten esančius medžius bei didelį akmenį. Matė, kaip V. B., važiuodamas atbulas, daug kartų bandė apsisukti, bet tai jam sunkiai sekėsi, po ko pastebėjo, kad automobilis pavažiavo į priekį, galimai V. B. supainiojo pavaras, ir lengvai atsitrenkė į ten įrengtą geležinę tvorą. Tai matė ir minėto namo šeimininkas, kuris viską stebėjo iš kiemo pusės. Po V. B. atsitrenkimo automobiliu, iš kiemo pusės, nuo vartų mechanizmo tvirtinimo sistemos nukrito detalė. Kieme buvęs namo šeimininkas ėmė šaukti, kad kviečia policiją. Būdamas kieme, tas asmuo kvietė policijos pareigūnus, jis (J. K.) liko laukti jų atvykstant lauke prie automobilio, o V. B. išlipo iš automobilio ir persėdo ant automobilio galinės sėdynės ir ten liko iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Pastarieji į įvykio vietą atvyko maždaug 10 minučių bėgyje. Jis (J. K.) dalyvavo, kai pareigūnai su V. B. bendravo, girdėjo, kaip V. B. buvo klausiama, ar jis vairavo automobilį, tačiau V. B., neigė, kad vairavo. Bendraudamas su pareigūnais V. B. vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, pūsti į alkoholio matuoklį daug kartų kategoriškai atsisakė, neigė vartojęs alkoholį bei vairavęs automobilį. Į įvykio vietą buvo atvykęs ir viršininkas L., kuris buvo įpykęs, siūlė V. B. neišsisukinėti, o papūsti į alkoholio matuoklį, tačiau šis vis tiek nesutiko. V. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę.

Liudytoja D. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 5 d., patruliuodama kartu su Vilniaus šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju R. D., apie 18.55 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjo tvorą atsitrenkė automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba. Automobilio vairuotojas galimai neblaivus, šiuo metu vairuotojas apsisukinėja ir bando pasišalinti iš įvykio vietos. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pilietis M. B., kuris paaiškino, kad automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į jam priklausančią tvorą, taip pat paaiškino, kad automobilį vairavęs asmuo šiuo metu automobilyje „VW Multivan“. Priėjus prie automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant automobilio galinės sėdynės rado sėdintį V. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, atsisakė tikrintis blaivumą, nepamena, ar aiškino kažką dėl įvykio. V. B. buvo sulaikytas ir perduotas kitam ekipažui.

Liudytojas R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 5 d., patruliuodamas kartu su Vilniaus m. 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja D. S., apie 18.55 val. gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kur į pranešėjo tvorą ką tik atsitrenkė automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba. Taip pat buvo pranešta, kad automobilio vairuotojas bando šalintis iš įvykio vietos. Jiems atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi M. B., kuris paaiškino, kad į jam priklausančią tvorą įvažiavo automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas šiuo metu yra automobilyje. Prie automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jiems atvykus stovėjo dar vienas vyras, kurio duomenų šiuo metu nurodyti negali, minėtas vyras pasakė, automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo šiuo metu yra automobilyje. Patikrinus minėtą automobilį, galinėje sėdynėje rado sėdintį V. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, įvykio aplinkybių neaiškino. Į įvykį buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, kuriam buvo perduotas V. B.. V. B. tikrinti blaivumą atsisakė.

2021 m. liepos 7 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. liepos 7 d., 18.55 val. V. B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo ir paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. V. B. atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą.

2021 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktas garso įrašas, susijęs su tiriamu įvykiu. Garso įraše užfiksuota kaip Bendrojo pagalbos centro operatorė bendrauja su pranešėju, kuris nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie privataus namo atvažiavo girti asmenys, įvažiavo į pranešėjo namo vartus ir juos sulaužė, automobilis „Volkswagen“, didesnis, tikslaus modelio nežino, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Už vairo tikrai neblaivus asmuo. Kol kas iš įvykio vietos nesišalina, asmenys bando manevruoti su priekaba.

Toliau garso įraše užfiksuota, kaip pranešėjas bendrauja su policijos pareigūnais, jiems paaiškina situaciją.

2021 m. gruodžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti į įvykį atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „2021-_0705_194751_001.MP4“ matomi į įvykį atvykę policijos pareigūnai, kurie prieina prie automobilio „VW Multivan“, kurio galinėje sėdynėje sėdi V. B., kuris aiškina policijos pareigūnams, kad nesutinka tikrintis blaivumo, aiškina, kad tikrintis neatsisako, tiesiog nesutinka. Policijos pareigūnė aiškina, kad tai traktuojama kaip atsisakymas, V. B. pasako, kad jam viskas aišku. V. B. ginčijasi su policijos pareigūnais, vartoja necenzūrinius žodžius. Vėliau V. B. sutinka pasitikrinti blaivumą, sako, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš pusę metų. Pareigūnė paruošia alkotesterį, V. B. sako, kad sutinka pūsti į alkotesterį po pusvalandžio. Pareigūnė aiškina, kad arba jis patikrinamas alkotesteriu dabar, arba registruojamas jo atsisakymas tikrintis, V. B. sutinka registruoti atsisakymą tikrintis. Prie V. B. prieina vyras (automobilio savininkas) ir liepia pūsti, vartoja necenzūrinius žodžius. V. B. nori išlipti ir automobilio, policijos pareigūnas jo neišleidžia.

VĮ Regitra duomenimis, automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. G., o valdytojas – L. J.

VšĮ Emprekis duomenimis, 2023 m. kovo mėnesį automobilio „VW T5 Multivan 2.5 TDI“, 2006 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje buvo 9 530 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

III Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, įrodyta. Kaltinamasis V. B. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog, nors tiksliai nepamena tos dienos aplinkybių, tačiau savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi. 2021 m. liepos 5 d. bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Multivan“, kurio valstybinių numerių nepamena, jis vairavo, nepamena, kada vartojo alkoholį ar kaip įvažiavo į tvorą. Jis žino, kad nuo 2020 metų neturi teisės vairuoti transporto priemonės, ši teisė jam buvo atimta 2 ar 3 metams už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Tačiau, žinodamas, kad jam vairuoti uždrausta, vairavo. Jo parodymus patvirtina liudytojų G. J., M. B., L. J., J. K., D. S. ir R. D. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. B., žinodamas, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus vairuoti kelių transporto priemonę, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2021 m. liepos 5 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Be to, po automobilio vairavimo fakto policijos pareigūnams tikrinimo metu V. B. nustačius neblaivumo požymius, šis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis V. B. sutiko su prokuroro pareiškimu skirti jam pasiūlytą bausmės rūšį, tačiau prašė pagal galimybes sumažinti baudą ir leisti ją sumokėti per du metus.

Skirdamas bausmę V. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau teistas tris kartus, visus šiuos kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (vairavimą neblaiviam), baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus – automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta bei automobilio vairavimą neblaiviam, turintis nesumokėtų baudų, dirbantis (vykdantis individualią veiklą). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, skiriant mažesnes nei vidutinio dydžio baudas. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 60 MGL (artimas baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, minimumui) yra per mažas įvertinus tai, kad kaltinamasis V. B. jau ketvirtą kartą teisiamas už analogiškos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, todėl kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtina didesnė 90 MGL bauda. Teismo vertinimu būtent toks baudos dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta bausmė. V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. B. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 5 d., 19.08 val. iki 2021 m. liepos 6 d., 14.12 val. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamasis prašė pagal galimybes sumažinti baudą ir leisti ją sumokėti dalimis per du metus. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, nemato pagrindo pagal kaltinamojo prašymą sumažinti jam skirtinos baudos dydį. Vis dėl to, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir bylos aplinkybes, į kaltinamojo prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, tačiau trumpesnį nei prašo kaltinamasis, ir leidžia baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 Eur.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. nors Pažymėtina, kad nors kaltinamasis V. B. nusikalstamas veikas padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (jam šia teise buvo uždrausta naudotis jau anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemone), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti). V. B. padarė nusikalstamas veikas ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, be to, jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai jam jau buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Vertintina, jog V. B. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek kitų asmenų sveikata bei gyvybe, sukėlė realų pavojų savo ir aplinkinių turtui, važiuodamas atsitrenkė į gyvenamojo namo kiemo vartus. Pažymėtina, jog Administracinių nusižengimų kodekse už vairavimą neblaiviam (iki 1,50 prom.), analogišką, tik lengvesnio pobūdžio nusižengimą, skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors prokuroras siūlė kaltinamajam minėtą baudžiamojo poveikio priemonę paskirti 2 metų laikotarpiui, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad V. B. yra jau tris kartus teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir pakartotinai padarė analogišką nusikalstamą veiką. Šiame kontekste, teismo vertinimu, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones skyrimas trumpesniam nei vidurkis terminui nebūtų proporcingas kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tuo nebūtų užtikrinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam V. B. uždraustina naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2021 m. liepos 6 d.

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad nesant galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. V. B. veikė tiesiogine tyčia, jis turėjo žinoti, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo ir, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė pasitikrinti blaivumą, be to, automobilį jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai šia teise jam buvo uždrausta naudotis teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone.

Nusikaltimo padarymo metu V. B. vairuotas automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra M. G., o valdytojas – L. J. Duomenų, kad automobilio savininkui ar valdytojui būtų žinoma apie tai, kad V. B. ketina vairuoti minėtą automobilį neblaivus, nėra.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste turto konfiskavimo tikslas yra atimti galimybę dar kartą panaudoti automobilį nusikalstamais tikslais. VšĮ Emprekis duomenimis, transporto priemonės – automobilio „VW Multivan“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 9 530 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos konfiskavimas iš kaltinamojo V. B. bus proporcinga (adekvati) priemonė šiam teisės pažeidimui ir atitiks siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

V. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. B. subendrintą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 5 d., 19.08 val. iki 2021 m. liepos 6 d., 14.12 val. (1 dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad V. B. paskirta galutinė 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti V. B. 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 9 530 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimties eurų) konfiskavimą valstybės naudai.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. B., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, gavėjo pavadinimas „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, įmokos kodas „6801“, mokėjimo paskirtis „bauda už e1-1385-1072/2023“. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

3. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (9 530 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1385-1072/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė