- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 2-117-641/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas, N. B.
išvadą duodančios institucijos – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Editai Pleškaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. G., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims AB DNB bankas ir N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai G. pavardę, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, nustatyti, jog atsakovas gali netrukdomai bendrauti su dukromis, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilnametystės ir 22400 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01, padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisti 11820 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą bei priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė sumažino reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, prašydama priteisti iš atsakovo 7440,50 Lt bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensaciją. Ieškovė teisme patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir nurodė, jog santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, gyvenant santuokoje ją žemino, tiek psichologiškai, tiek fiziškai smurtavo prieš ją ir dukras, dėl ko ne kartą buvo kviesta policija. Atsakovas dar santuokos metu iš banko 37000 Lt paimtą kreditą, kuris buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti, panaudojo savo nuožiūra ir savo asmeniniais poreikiais, tokiu būdu sumažindamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nurodo, jog kilnojamąjį turtą pasidalino tą pačią dieną, kai ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi pas savo tėvus, po ko, atsakovas neteikia išlaikymo dukroms ir su jomis nebendrauja. Teigia, jog I. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui per mėnesį reikia 1035 Lt, o G. G., gim. (duomenys neskelbtini), - 1077 Lt. Be to, abi mergaitės turi sveikatos problemų, ko pasekoje, joms būtinas nuolatinis gydymas (I. G. serga bronchine astma, G. G. – atopiniu dermatitu), abi mergaitės turi papildomų poreikių ir dėl užklasinės veiklos, kadangi abi smuikuoja, reikalingi pinigai ne tik mokymuisi ir instrumentų bei kito inventoriaus įsigijimui, tačiau ir konkursams, kelionėms į užsienį.
Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, be to, sutiko su ieškinio rezoliucijoje nurodyta bendravimo su vaikais tvarka, su tuo, jog santuokoje įgytas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis, jog iš paskolos paimtų lėšų 760 Lt savo nuožiūra panaudojo savo asmeninėms reikmėms (įsigijo 3 stiklo paketus, kuriuos įdėjo į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodo namelį) bei tai, kad prievolė AB DNB bankas atžvilgiu po santuokos liktų tarp šalių solidaria. Kitoje dalyje su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog dėl santuokos nutraukimo yra nekaltas, o ieškovės teiginiai dėl agresyvaus elgesio ir smurto yra nepagrįsti. Neginčija, jog šeimoje kildavo nesutarimų ir barnių, tačiau tvirtina, jog šeimoje niekada nevartojo smurto nei prieš sutuoktinę, nei prieš vaikus, tuo tarpu pati ieškovė į konfliktines situacijas reaguodavo neadekvačiai, į tarpusavio barnius siekdavo įtraukti ir dukras, ir savo artimuosius. 2009-06-21 su ieškove įvyko konfliktas dėl to, jog ieškovė nepasitarusi su juo nutarė išsikelti gyventi pas tėvus, ko pasekoje, kilus barniui ieškovė iškvietė policiją, kuri jokių priemonių nesiėmė, o tik pasiūlė dėl nesutarimų kreiptis į teismą. Nesutinka su ieškovės motyvais, jog nuo 2009-06-21 nesirūpino dukromis ir jų neišlaikė, kadangi dėl ieškovės artimųjų jam padarytų sužalojimų ir emocinių išgyvenimų buvo visiškai palūžęs ir bijojo susitikti su mergaitėmis, tačiau visada jų gyvenimu domėjosi iš šono. O išlaikymo neteikė, kadangi tuo metu vienas mokėjo banko paskolą, jo pajamos sudaro tik 227 Lt bei turėjo išlaidų dėl gydimosi. Be to, kadangi ieškovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, įvertinus, jog dėl pilvaplėvės išvaržos jis turi ribotas galimybes įsidarbinti (po operacijos kurį laiką negalės dirbti fizinio darbo), prašo sumažinti iš jo priteistiną išlaikymą kiekvienai dukrai priteisiant po 250 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Teigia, jog vienas kas mėnesį nuo 2009-06-21 dengdamas kreditą, tokiu būdu prisidėjo prie mergaičių poreikių tenkinimo, be to, prašant priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškovė visiškai neįvertino jo sunkios materialinės padėties, todėl šį reikalavimą taip pat prašo mažinti.
Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens AB DNB bankas atstovas bei tretysis asmuo N. B., kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauti atsiliepimai į patikslintą ieškinį bei prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens AB DNB banko atstovui bei trečiajam asmeniui N. B. nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Viena iš anksčiau nurodytų sutuoktinių pareigų – lojalumas – reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sudarė santuoką 1995-09-30 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 838 (1 t., 5 b.l.), gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2009-06-21, kuomet, po įvykusio šeimyninio konflikto, ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi pas savo tėvus ir santuokinio gyvenimo nebeatnaujino.
Ieškovė kaltina atsakovą netinkamu elgesiu santuokoje, šeimos santykių negerbimu, smurtu prieš ją ir vaikus, t. y. jog šis ją žemino, grasino, naudojo, tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą prieš ją ir dukras. Atsakovas neneigia, jog šeimoje būdavo šeimyninių nesutarimų ir barnių, tačiau neigia savo kaltę dėl santuokos iširimo ir nurodo, jog prieš atsakovę jokio smurto nevartojo, o ji tai išsigalvojo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neigia vienas kitam išsakytus kaltinimus dėl santuokos nutrūkimo. Savo argumentams dėl santuokos nutrūkimo patvirtinti, šalys kvietė apklausti liudytojus ieškovės tėvus – J. V., J. V., atsakovo motiną – D. A. G. ir nepilnametę šalių dukrą – I. G.. Išklausęs šiuos liudytojus ir įvertinęs jų pateiktus paaiškinimus, teismas nustatė, jog visi liudytojai iš esmės patvirtino ieškovės ir atsakovo šeimoje buvus šeimyninių nesutarimų ir barnių. Tuo tarpu liudytoja J. V. teisme patvirtino, jog atsakovas ieškovės ir dukrų atžvilgiu vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko ne kartą buvo kviečiama policija bei tai, jog po 2009-06-21 įvykusio konflikto atsakovas, nei su ieškove, nei su dukromis ryšių nepalaikė, nebendravo ir neišlaikė. Teisme apklausta vyresnioji šalių dukra I. G. taip pat patvirtino, jog šeimoje tarp tėvų dažnai vykdavo konfliktai ir barniai, kurių iniciatorius visada būdavo atsakovas, kuris taip pat vartojo ir fizinį smurtą tiek prieš ieškovę, tiek prieš ją. I. G. teisme nurodė, jog atsakovas ieškovei grasindavo, jog pribaigs, kad ji mirs, apdraskydavo, jeigu gindavo mamą, tai ir ją pačią apstumdydavo, o konfliktai tarp tėvų kildavo dėl to, jog tėvas prisimindavo senas nuoskaudas ir dėl jų kaltindavo mamą, kuri barnių neinicijuodavo. Ji taip pat nurodė, jog su tėvu nebendrauja jau 3 metus, jis išlaikymo per minėtą laikotarpį neteikė, ja nesidomėjo, atsiuntė tik 3 telefonines žinutes. Atsižvelgiant į minėtus liudytojų parodymus, kuriuos iš dalies patvirtina ir byloje paties atsakovo pateiktame nutarime esantys duomenys apie 2009-06-21 šeimyninį konfliktą ir atsakovo elgesį, teismas neturi pagrindo abejoti nepilnametės šalių dukters I. G. teisme duotais parodymais ir iš aptarto daro išvadą, jog atsakovas, būdamas šeimoje kilusių konfliktų iniciatorius, savo netinkamu ir agresyviu elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, žiauriai elgėsi su ieškove (sutuoktine) ir dukromis (šeimos nariais), ko pasekoje teismas preziumuoja, jog santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės. Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog ieškovė pati provokuodavo konfliktus, į juos nuolat įveldama savo tėvus ir kitus artimus giminaičius bei tai, jog kaip tik jis nukentėjo nuo ieškovės giminaičių, kaip neįrodytus, kadangi iš paties atsakovo pateikto nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų nusikalstamai veikai konstatuoti, o kitokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo versiją, byloje nenustatyta. Taip pat teismas pažymi, jog atsakovas po 2009-06-21 nepalaikydamas ryšių su savo dukromis ir jų neišlaikydamas taip pat nesilaikė savo, kaip sutuoktinio pareigų (lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kt.). Tuo tarpu nei iš bylos rašytinių duomenų, nei iš apklaustų liudytojų parodymų nebuvo nustatyta duomenų, jog ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, šių aplinkybių neįrodė ir atsakovas. Dėl aptarto šalių santuoka nutrauktina atsakovui netinkamai vykdžius ar nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų, todėl esant atsakovo kaltei, t. y. CK 3.60 str. 1 d. pagrindu.
Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – G., G. (CK 3.69 str.).
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.).
Dėl turto padalinimo
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 str., 1.137 str.).
Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Pagal CK 3.127 str. nuostatas, nutraukiant santuoką teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šią nuostatą abi šalys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto padalijimą. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Pagal CK 3.119 str. preziumuojama, jog dalijamos šeimos bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu yra įsigytas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. duomenys nekalbtini), esantis duomenys nekalbtini), kurio vertė yra 2339 Lt, ir sandėlis, unikalus Nr. duomenys nekalbtini), esantis duomenys nekalbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 11900 Lt (1 t., 9-10, 12-13). Taip pat šalys santuokos metu įgijo ir turi kreditorinį įsiskolinimą AB DNB bankas atžvilgiu pagal 2003-05-06 kreditavimo sutartį Nr. 995 dėl 37000 Lt paskolos suteikimo ir yra solidarūs skolininkai, įsiskolinimo likutis yra 14881,00 Lt (1 t., 19-28 b.l., 2 t., 68 b.l.).
Ieškovė asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, asmeninių skolų neturi (1 t., 8 b.l.). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esantį (duomenys nekalbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys nekalbtini), esantį (duomenys nekalbtini) (1 t., 158-159, 160-161 b.l.) bei asmeninį įsiskolinimą N. B. (2 t., 54-55, 80-81, 82-83 b.l.). Atsakovas taip pat yra įsteigęs UAB „Subarta“, tačiau įmonė kapitalo ir pelno nėra sukaupusi (1 t., 191-201 b.l., 2 t., 1-7 b.l.).
Ieškovė neprašo dalinti kilnojamojo turto ir jo neįvardina, nurodydama, jog šį turtą šalys tarpusavyje yra pasidalinusios, kai pradėjo gyventi atskirai. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti 7440,50 Lt bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensaciją, kadangi, ieškovės teigimu, atsakovas bendrai paimtą 37000 Lt paskolą panaudojo ne šeimos, tačiau savo asmeniniams poreikiams patenkinti.
Kadangi ieškovė teigia, jog dalį šeimos turto, t. y. kilnojamąjį turtą šalys pasidalino bendru sutarimu iki bylos iškėlimo, o atsakovas priešieškinio dėl kilnojamojo turto byloje nepareiškė, objektyvių įrodymų, jog toks kilnojamasis turtas bylos iškėlimo dienai būtų nepadalintas, nepateikė, teismas sprendžia tik dėl likusio nepadalinto turto, t. y. nekilnojamojo turto ir įsiskolinimo padalijimo.
Šalys bylos nagrinėjimo metu sutarė, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas – žemės sklypas ir sandėlis – po santuokos nutraukimo jiems būtų padalintas lygiomis dalimis bei, jog jie kreditoriaus AB DNB bankas atžvilgiu pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. 995, po santuokos nutraukimo liks solidariais skolininkais. Minėtas šalių turto aktyvo ir pasyvo padalinimo būdas neprieštarauja, nei įstatymo normos, nei pačių sutuoktinių ar kreditoriaus interesams, todėl tenkintinas ir padalintinas taip: šalims po santuokoje nutraukimo atitenka po ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), bei ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo lieka solidariais skolininkais pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. 995 AB DNB bankas atžvilgiu.
Kadangi sutuoktiniai iš dalies nesutaria dėl paskolos panaudojimo aplinkybių, teismas atskirai pasisako dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo.
Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7440,50 Lt bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensaciją, kadangi pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. 995 bendrai paimtą 37000 Lt paskolą, šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas panaudojo savarankiškai, nesitardamas su sutuoktine ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas nesutinka su minėtu reikalavimu ir pripažino, jog tik 760 Lt iš minėtos paskolos sumos panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. jog nusipirko 3 stiklo paketus, kuriuos įdėjo į savo sodo namelį, o kitas lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimam žemės sklypui, sandėliui įsigyti bei kitiems šeimos poreikiams tenkinti (2 t., 49 b.l.). Iš minėto matyti, jog byloje kilo ginčas dėl bendraskolių sutuoktinių santykių, kuriuos ieškovė siekia išspręsti per kompensacinį teisės mechanizmą.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas, jų nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo nėra galimybės konstatuoti, kam minėta paskola buvo panaudota, kadangi matyti tik daliniai sumų nuėmimai, tačiau jų realaus panaudojimo nėra galimybės nustatyti. Tuo tarpu visos paskolos sumos pervedimas į atsakovo sąskaitą neįrodo paskolos pinigų panaudojimo fakto, kadangi minėta aplinkybė buvo šalių bendrai aptarta kreditavimo sutarties pasirašymo metu. Tuo tarpu, ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodydama, jog minėtą paskolą atsakovas savo nuožiūra panaudojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo namelio remontui, bylą nagrinėjant teisme savo versijas keitė, t. y. teigė, jog šalys paskolą paėmė žemės sklypo Tilžės gatvėje, Šiaulių m., įsigijimui, po to, jog paskolą atsakovas panaudojo sodo namelio remontui, dar vėliau teigė, jog po paskolos paėmimo pirko daug daiktų bei pirko sandėlį. Tuo tarpu atsakovas tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, tiek ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog paimta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, t. y. žemės sklypo ir sandėlio įsigijimui, kurie šiuo metu šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei kitiems šeimos poreikiams.
Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos yra suformulavusios taisykles, kad: 1) įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis Nr. 3K-3-471/2006); 2) įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra reikalaujama, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis Nr. 3K-3-569/2002, 2004-03-01 nutartis Nr. 3K-3-149/2004, 2008-08-25 nutartis Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).
Atsižvelgus į išdėstytą, ieškovės versijų dėl paskolos lėšų panaudojimo gausą, kuri paneigia ieškovės ir jos atstovo argumentą, jog paskola buvo panaudota sodo namelio remontui, bei objektyvių duomenų, kurie pagrįstų minėtų lėšų realų panaudojimą, nebuvimą, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog santuokos metu šalių bendrai paimta 37000 Lt paskola buvo panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti, išskyrus atsakovo pripažintą 760 Lt (2 t., 49 b.l.) sumą, kurią jis panaudojo 3 stiklo paketų įsigijimui, kurie buvo įdėti į jam priklausantį sodo namelį. Teismas laiko, jog atsakovo pripažinta, jo asmeniniams poreikiams panaudota, suma (760 Lt) buvo sumažinta bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovė turi teisę į ½ dalį minėtos sumos, t. y. 380 Lt dydžio kompensaciją. Dėl likusios paskolos sumos faktinio panaudojimo ir laikotarpio, per kurį ši suma buvo panaudota, byloje įrodymų nėra pateikta, todėl atsižvelgdamas į tai, jog po paskolos paėmimo sutuoktinių bendrai buvo įsigytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir sandėlis bei tai, jog pati ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas disponuotų paskolos lėšomis ir jų faktiniu panaudojimu nesidomėjo, teismas mano esant labiau tikėtina, jog didžioji dalis paskolos lėšų (37000 – 760 = 36240 Lt) buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 380 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Santuokoje šalys susilaukė dukters G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters I. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., 29, 30 b.l.). Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Tėvams gyvenant skyrium ir esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šį ginčą turi spręsti teismas (CK 3.169 str.). Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra įvertinama kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir vaiko norus, pažiūras. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Šis teismas yra suformavęs taisykles, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių; 3) kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; 4) požiūrį į vaiko auklėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; 5) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; 6) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-14 nutartis Nr. 3K-3-58/2002, 2007-12-10 nutartis Nr. 3K-3-555/2007; 2004-01-07 nutartis Nr. 3K-3-6/2004). Šiuo atveju ginčo nėra, šalys dėl vaikų gyvenamosios vietos sutaria. Vaikai jau dabar gyvena tik su motina, Vaiko teisių apsaugos skyrius motinos reikalavimui nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja pritaria, iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė užtikrina mergaitėms tinkamas gyvenimo, mokymosi ir poilsio sąlygas, tarp vaikų ir mamos yra glaudus emocinis ryšys, todėl teismas mano, kad geriausiai nepilnamečių I. G. ir G. G. teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystimuisi, bus užtikrintos mergaitėms gyvenant su savo motina G. G., todėl nepilnamečių vaikų I. G. ir G. G. gyvenamoji vieta nustatytina jų motinos G. G. gyvenamojoje vietoje.
Taip pat ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, jog atsakovas gali nekliudomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G.. Atsakovas su šiuo reikalavimu visiškai sutinka (1 t., 145 b.l.), ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo byloje nėra, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, minėtas ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis Nr. 3K-3-513/2011). CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis Nr. 3K-3-185/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt per mėnesį. Tačiau siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006, 2006-11-22 nutartis Nr. 3K-3-628/2006).
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo vaikams, nes atsakovas tinkamai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaikus (CK 3.194 str.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt iki jų pilnametystės. Atsakovas sutinka teikti ne didesnį, nei 250 Lt dydžio išlaikymą vaikui. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog I. G. išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip po 1035 Lt, o G. G. išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip po 1077 Lt. Išlaidų dydis pateiktas išlaikymo sąmatose (1 t., 40-47 b.l.). Iš ieškovės pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog šalių nepilnametės dukros ne tik turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos problemų, nes I. G. serga bronchine astma, jai reikalingas nuolatinis gydymas (2 t., 33 b.l.), G. G. serga atopiniu dermatitu ir jai reikalingas nuolatinis gydymas bei padidinti higienos poreikiai (2 t., 34 b.l.), tačiau taip pat užsiima ir nuolatine užklasine veikla ir papildomai siekia muzikinio išsilavinimo, mokosi smuiko specialybės, abi mergaitės yra muzikinio ansamblio narės ir dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse rengiamuose koncertuose ir konkursuose, ko pasekoje, objektyviai turi padidintų finansinių poreikių. Iš byloje esančių išlaikymo sąmatų, kitų duomenų apie mergaičių mokymąsi ir sveikatą teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodomų vaikų išlaikymo išlaidų pobūdis ir jų dydis didžia dalimi yra realus, tačiau kai kurios išlaidos yra tikėtinos, pvz. jog kiekvienos mergaitės aprangos išlaidoms kas mėnesį yra reikalinga net po 277 Lt ir kt., tačiau atsižvelgus į tai, jog ieškovės reikalaujama priteisti išlaikymo vaikams suma yra mažesnė nei pusę vaikų poreikių sąmatose nurodytos sumos ir ši suma neviršija teismų praktikoje suformuotos minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimui būtinos sumos dydžio (prašoma priteisti iš atsakovo tik 400 Lt kasmėnesinį išlaikymą), teismas atsižvelgdamas į specialiuosius mergaičių poreikius ir užklasinę veiklą, daro išvadą, jog ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, prisiėmė didesnę vaikų poreikių tenkinimo dalį. Teismo nuomone, tokio amžiaus vaikams, net ir turintiems tik įprastinius poreikius, yra reikalinga bent 800 Lt kasmėnesinė kiekvienam vaikui išlaikymo suma, kad būtų patenkinami bent būtiniausi fiziologiniai vaiko poreikiai ir užtikrinamas tinkamas socialinis vaiko vystymasis, reikiamos bendravimo ir pažinimo galimybės, laisvalaikio praleidimas, poilsio garantavimas.
Sprendžiant, kiek kuris iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiama į tai, jog atsakovas dirba, bet jo darbinės pajamos nedidelės, be to, jis turi finansinių įsipareigojimų (1 t., 156, 157 b.l., 2 t., 54-55, 68, 79, 80 b.l.). Vienok, atsakovui priklauso vertingas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, sodo namelis) (1 t., 158-159, 160-161 b.l.). Be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas neturi itin rimtų sveikatos problemų ar neįgalimas sąlygotų ribotą galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. Teismo nuomone, atsakovo aiškinimas apie jo galimybę gaunant tik kelių šimtų litų dydžio atlyginimą negalėjimą ženkliau išlaikyti vaikus, yra nepagrįstas. Atsakovas yra darbingas asmuo ir nepateikė į bylą duomenų, jog negalėtų papildomai dirbti, kad jam nepavyko rasti geriau apmokamo darbo, gauti pajamų dėl sveikatos būklės, ar yra kitokių rimtų priežasčių, dėl kurių jis neišsigalėtų vaikams teikti deramo išlaikymo. Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-29 nutartis Nr. 3K-3-1017/2003; 2004-03-29 nutartis Nr. 3K-3-231/2004; 2004-01-07 nutartis Nr. 3K-3-5/2004, 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-286/2004). Dėl pasakyto ir atsižvelgus į tai, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma neviršija teismų praktikoje suformuotos minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimui būtinos sumos dydžio (prašoma priteisti iš atsakovo tik 400 Lt kasmėnesinį išlaikymą), teismas daro išvadą, jog ieškovė jau reikšdama ieškinį atsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį ir prisiėmė žymiai didesnę vaikų poreikių tenkinimo dalį, o atsakovas yra darbingas, be to, turintis ir kitokio materialaus turto, todėl iš anksčiau aptarto teismas konstatuoja, jog ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti vaikų išlaikymo suma yra reikalaujama pagrįstai ir yra būtina mergaičių būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo priteistina po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi teismą dienos (2011-11-04) iki dukrų pilnametystės. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisme nagrinėjant bylą ieškovas sumokėjo dukrų išlaikymui 700 Lt sumą, todėl minėta suma mažintinas 2011 m. lapkričio mėn. išlaikymas kiekvienai mergaitei po 350 Lt, priteisiant už šį mėnesį iš atsakovo kiekvienam vaikui po 50 Lt išlaikymo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 28 mėnesius, t. y. laikotarpį nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 400 Lt išlaikymo kas mėnesį, kuris sumoje sudaro 22400 Lt, ir nurodo, jog atsakovas nuo dienos, kada ji su vaikais išsikėlė gyventi atskirai neteikia vaikams išlaikymo. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, teigdamas, jog išlaikymo įsiskolinimo suma turi būti sumažinta atsižvelgiant į tai, jog jis nuo 2009-06-21 iki šiol vienas moka paskolos įmokas bankui, todėl tokiu būdu prisidėjo prie dukrų išlaikymo, o, be to, turi būti atsižvelgta ir į jo sunkią materialinę padėtį bei sveikatos būklę. Teismas pažymi, jog tėvų turimi įsipareigojimai tretiesiems asmenims, materialinio gerbūvio stoka ar sveikatos sutrikimai patys savaime nepanaikina jų pareigos užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius (teikti išlaikymą ir kt.), todėl nagrinėjamu atveju, atsakovo, kaip solidaraus skolininko, mokėtos paskolos įmokos bankui, nepateisina atsakovo išlaikymo dukroms nemokėjimo fakto, todėl minėti atsakovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini ir kiti atsakovo motyvai dėl prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumos sumažinimo, kaip neįrodyti, kadangi iš esamų byloje duomenų (atsakovas turi nekilnojamojo turto, duomenų apie neįgalumą nepateikė) nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo sveikatos būklė ir turtinė padėtis būtų minėtu laikotarpiu buvusi itin sunki ar vaikų poreikiai akivaizdžiai mažesni, nei nurodyta kasmėnesinė išlaikymo suma (400 Lt). Vadovaujantis CK 3.200 str., kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str.; CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis Nr. 3K-3-189/2009). Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas dukroms išlaikymo neteikia nuo momento, kada ieškovė su dukromis išsikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo (2009-06-21), į tai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu būtų teikęs dukroms išlaikymą ar mergaičių poreikiai būtų buvę mažesni, nei nurodyti patikslintame ieškinyje bei į anksčiau nurodytus motyvus, teismas priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G., susidariusį už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismą dienos (2011-11-04), skaičiuojant po 400 Lt išlaikymo kas mėnesį, kuris sumoje sudaro 22400 Lt.
Nors ieškovė neprašė ją paskirti vaikų išlaikymui skirtų uzufruktore, tačiau atsižvelgiant į tai, jog turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.), išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečių vaikų motinai G. G. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl 1000 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, priteisimo ir jį pagrindžiantį kvitą, iš kurių matyti, jog minėtas išlaidas sudaro ieškinio, patikslinto ieškinio parengimas, kopijų tvirtinimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Atsižvelgus į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - rekomendacijos), teismas daro išvadą, jog minėtos išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 801,10 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).
Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą esant kito sutuoktinio kaltei (1 t., 4 b.l.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ieškinio padavimo dienai buvo 139 Lt, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sudaro 144 Lt (400 Lt x 12 mėn. x 3 % = 144 Lt), už reikalavimą dėl turto padalijimo sudaro 427 Lt ((2339 + 11900) x 3 % = 427 Lt), už reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo sudaro 223 Lt (7440,50 Lt x 3 % = 223 Lt). Atsižvelgiant į tai, jog sprendimu patenkintas tik 5,11 % reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, o visi kiti ieškinio reikalavimai visiškai patenkinti, iš atsakovo priteistinas 139 Lt žyminis mokestis (už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės) ieškovės naudai bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai - 582,40 Lt žyminis mokestis (už likusius patenkintus reikalavimus) valstybės naudai. Iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 211,81 Lt žyminis mokestis už likusią nepatenkintą reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo dalį (CPK 93 str. 2 d.).
Iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 48,23 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Iš ieškovės poringai atmestų reikalavimų daliai priteistinos 11,97 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26 - 3.30 str., 3.35 - 3.36 str., 3.60 str. - 3.65 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.98 str., 3.109 str., 3.116 – 3.119 str., 3.127 str., 3.168 str., 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2 d., 3. 175 str., 3.178 str., 3.190 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., 3.200 str., 3.203 str., teismas,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys nekalbtini), ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys nekalbtini), įregistruotą 1995 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys nekalbtini), pripažįstant, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas S. G..
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – G., atsakovui palikti pavardę – G..
Nustatyti, kad nepilnamečių I. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., gim. (duomenys nekalbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra jų motinos G. G. gyvenamoji vieta.
Nustatyti, jog S. G. gali netrukdomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G..
Priteisti iš atsakovo S. G. nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G. išlaikymą: už 2011 m. lapkričio mėn. - po 50 Lt (penkiasdešimt litų) bei nuo 2011-12-01 iki dukrų pilnametystės - po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Priteisti iš atsakovo S. G. 22400 Lt (dvidešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų litų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams I. G. ir G. G., už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01.
G. G. įpareigotina nepilnamečių I. G. ir G. G. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise, t. y. šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.
½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), ir ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), priteisti ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teisėmis.
½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), ir ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys nekalbtini), esančio (duomenys nekalbtini), priteisti atsakovui S. G. asmeninės nuosavybės teisėmis.
Nustatyti, jog santuokos metu bendrai įgyti kilnojamieji daiktai yra pasidalinti tarp šalių gera valia iki santuokos nutraukimo.
Nustatyti, jog atsakovas S. G. ir ieškovė G. G. po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui (kreditoriui) AB DNB bankas pagal santuokos metu sudarytą 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. 995.
Priteisti iš atsakovo S. G. ieškovės G. G. naudai 380 Lt (trijų šimtų aštuoniasdešimties litų) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. G., ieškovės G. G. naudai, bylinėjimosi išlaidas: 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio bei 801,10 Lt (aštuonių šimtų vieno lito 10 ct) išlaidas, advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo S. G., valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas: 582,40 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt du litus 40 ct) žyminio mokesčio bei 48,23 Lt (keturiasdešimt aštuonių litų 23 ct) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Priteisti iš ieškovės G. G. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 211,81 Lt (du šimtus vienuolika litų 81 ct) žyminio mokesčio ir 11,97 Lt (vienuolikos litų 97 ct) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vykdyti skubiai.
Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, sprendimu nustatytam turto padalijimo faktui įregistruoti.
Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, nekilnojamųjų daiktų teisinės padėties pasikeitimams įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.