Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lotidė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei „Lotidė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-499/2008). CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma proceso atnaujinimo pagrindas. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu įtvirtintu pagrindu - naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Pažymėtina, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, Nr. 3K-3-323/2012).

Pareiškėja nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00135-16 buvo atlikta buhalterinė revizija bei ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad UAB „Lotidė“ 2012 m. spalio 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2 yra nesuklastotas. Teismas susipažinęs su suinteresuoto asmens teismui pateiktais atsiliepimo į parašymą priedais bei Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00135-16 nutraukimo nustatė, kad 2017 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(U-2862)-IS1-41 konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2011 rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 12 d. UAB „Lotidė“ įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „Lotidė“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymima, kad nurodytu laikotarpiu už buhalterinės apskaitos organizavimą buvo atsakinga UAB „Lotidė“ direktorė A. P., todėl dėl šios nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17053-17. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog UAB „Lotidė“ direktorei A. P. buvo išmokėtas atlyginimas, tačiau ji, būdama bendrovės direktore, tai neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl BUAB „Lotidė“ likvidatorius J. J. perėmęs bendrovės dokumentus, įformino 2012 m. spalio 12 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2. J. J. tvirtina, kad 2012 m. spalio 12 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2 originalą rado tik 2016 m. birželio 3 d., todėl nenustatyta, jog tyčia nepateikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui minėto dokumento ir taip trukdė teisėjui, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas (b.l. 48-53). Pareiškėjos nuomone, ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00135-16 paneigė A. P. versiją, kad 2012 m. spalio 12 kasos išlaidų orderis yra suklastotas, ir tuo pačiu paneigė ieškinio pagrindą ir dalyką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-9170-618/2016 tyrė aplinkybes, susijusias su 2012 m. spalio 12 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertintinos kaip naujai paaiškėjusios, kurios jau buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00135-16 metu nustatyti duomenys, negali būti vertinami kaip pagrindas proceso atnaujinimui. Vien pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-688-718/2017, kurioje kaltinimas pareikštas suinteresuotam asmeniui A. P., nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. 1-688-718/2017 nėra išnagrinėta. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 dalyse numatyta, jog procesas gali būti atnaujintas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą. Teismas vertina, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos ir sudarančios pagrindą atnaujinti procesą byloje, kadangi nepaneigia 2014 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius atitinkamas aplinkybes numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl galimai savo pažeistų teisių gynimo.

Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjas pakartotinai kreipiasi dėl proceso atnaujinimo toje pačioje byloje, remdamasis teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje jau įvertintomis aplinkybėmis susijusiomis su ikiteisminiu tyrimu Nr.04-2-00135-16. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė ir nenurodė esminių naujų aplinkybių, kurios pagal savo pobūdį lemtų žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Todėl nagrinėjamu atveju pagrindų atnaujinti procesą nenustatyta. Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra susijusios su 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendime teismo atliktu įrodymu vertinimu. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-1881-265/2014 pagal atsakovės LUAB „Lotidė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei LUAB „Lotidė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl teismas dėl nurodytų aplinkybių nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra vertintinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašymą atmetus bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.

Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjai atidėtas 52,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus iš pareiškėjos priteistina 52,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lotidė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 atmesti.

Priteisti iš likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lotidė“ 52,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.