- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-1819-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15817-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubiskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.), Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- B. M. D.
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubiskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. M. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-526-214/2014 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei B. M. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-521-918/2013 teismas, tenkinęs ieškinį ir priešieškinį iš dalies, nutraukė ginčo šalių A. D. ir B. M. D. santuoką dėl A. D. kaltės, priteisė iš A. D. neturtinės žalos atlyginimą, padalijo sutuoktinių turtą, tame tarpe ir ginčo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisdamas jį šalims lygiomis dalimis natūra. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas A. D. 2013 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į teismą prašydamas atidalinti jam ir atsakovei B. M. D. po 1/2 dalį natūra priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant butą natūra atsakovei, o ieškovui 49 350 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad su atsakove kyla nuolatiniai konfliktai dėl šio nekilnojamojo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo, atsakovė iškėlė jam kelias baudžiamąsias bylas, ieškovas neturi galimybės patekti į butą. Teismo posėdžio metu prašomą priteisti už jam tenkančią turto dalį ieškovas sumažino iki 40 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškovo reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su ieškovo siūlomu buto atidalijimo būdu, tačiau nesutiko su ieškovo prašomu kompensacijos dydžiu. Nurodė, jog iš karto gali sumokėti 9 000 Lt, likusią dalį prašė išdėstyti dalimis 34 mėnesių laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino - atidalino A. D. priklausančią 1/2 dalį ir B. M. D. priklausančią 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priteisiant butą natūra atsakovei B. M. D., o ieškovui A. D. iš B. M. D. priteisiant 40 000 Lt piniginę kompensaciją; sprendimo vykdymą išdėstė taip: per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė B. M. D. sumoka ieškovui A. D. 10 000 Lt; likusią 30 000 Lt sumą išmokant po 3 000 Lt kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 1 d.; buto pardavimo atsakovės B. M. D. valia atveju, ieškovui priteistą kompensaciją ar likusią neišmokėtą jos dalį išmokėti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo buto pardavimo dienos; priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio 9 350 Lt dalyje ir šioje dalyje bylą nutraukė; priteisė iš atsakovės B. M. D. ieškovui A. D. 2 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 12 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
Teismas nustatė, jog ieškovas prašomos jam priteisti 40 000 Lt piniginės kompensacijos dydį grindė UAB „Nidulus appraisal“ 2014 m. vasario 18 d. turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje šalių butas buvo įvertintas 80 000 Lt, o atsakovė prašė vadovautis 2013 m. sausio 13 d. UAB „Laudomus“ vertinimo ataskaita, kurioje ½ dalis minėto buto buvo įvertinta 26 000 Lt, paaiškindama, kad neturi lėšų net ir tokio dydžio kompensacijai ieškovui išmokėti, nes jos gaunama pensija maža, dėl ko prašė didesnės dalies kompensacijos išmokėjimą išdėstyti. Teismas sprendė, jog labiau pagrįsta atidalijamo turto kaina yra nustatyta ieškovo pateiktoje UAB „Nidulus appraisal“ 2014 m. vasario 18 d. turto vertės nustatymo ataskaitoje, todėl atidalindamas turtą teismas vadovavosi būtent šios ataskaitos duomenimis ir priteisė ieškovui iš atsakovės už jo turimo turto dalį 40 000 Lt kompensaciją.
Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos išdėstymo, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo išdėstyti mokėjimą 3 metų laikotarpiui, nes toks išdėstymas prarastų iš esmės visą savo kompensacinę vertę, prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams. Atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturi kito būsto, abi šalys yra pensijinio amžiaus, jog ieškovui yra svarbu gauti priteistą kompensaciją, kad už ją galėtų įsigyti bent minimalų būstą, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies ir sprendimo vykdymą išdėstyti vieneriems metams tokia tvarka: per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokant ieškovui 10 000 Lt, nes atsakovė, prašydama sprendimą išdėstyti, nurodė, kad gali iš karto sumokėti 9 000 Lt, o likusią 30 000 Lt sumą išmokant po 3000 Lt kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 1 d.; buto pardavimo atsakovės valia atveju ieškovui priteistą kompensaciją nustatant išmokėti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo buto pardavimo dienos. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo 9350 Lt reikalavimų dalies ir bylą šioje dalyje nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. M. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nesigilino į ginčo buto atidalijimą natūra, nevertino aplinkybių, susijusių su atidalijimo natūra galimybėmis, dėl ko nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje pažymima, kad atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008), netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantės nuomone, šioje byloje turto padalijimas natūra yra galimas, nustatant naudojimosi butu tvarką.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas ir ta prasme, jog spręsdamas turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės klausimą ir vienam bendraturčiui priteisdamas turtą natūra, o kitam kompensaciją pinigais, visiškai nevertino aplinkybių, jog apeliantė neturi galimybės išmokėti ieškovui 40 000 Lt kompensaciją, tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, jog apeliantė yra pensininkė, gaunamos pensijos dydis - 800 Lt per mėnesį, jokių kitų pajamų ji neturi, galimybės gauti paramą iš trečiųjų asmenų taip pat nėra, tačiau nepaaiškino, kokiu būdu atsakovė galėtų mokėti ieškovui kas mėnesį 3 000 Lt dydžio kompensaciją. Tuo tarpu priverstinai vykdant sprendimą ir parduodant ginčo turtą iš varžytynių, turto vertė ženkliai sumažėtų, sumokėjus ieškovui teismo sprendimu priteistą 40 000 Lt kompensaciją bei vykdymo išlaidas, apeliantei liktų tik labai maža dalis iš buto pardavimo gautų pinigų, kas pažeistų jos turtines teises ir interesus, dėl ko teismo nustatytas turto atidalijimo būdas jai yra visiškai nepriimtinas ir realiai neįmanomas įvykdyti.
3. Teismas, nenurodydamas jokių motyvų ar argumentų dėl kokios priežasties viena vertinimo ataskaita vadovaujasi, o kitą ataskaitą atmeta, sprendė, jog pagrįsta atidalijamo turto kaina laikytina ieškovo ataskaitoje nurodyta 80 000 Lt suma, pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas.
4. Kilus šalių ginčui dėl turto vertės, teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą skirti dar vieną ekspertizę. Pasak apeliantės, pagal ieškovo pateiktą turto vertės ataskaitą buto vertė negalėjo būti nustatinėjama, kadangi ataskaitoje nurodytos vertės negalima dalinti į dvi lygias dalis ir laikyti, kad viena dalis atspindi pusės buto realią rinkos vertę. Todėl teismas turėjo pagrindą vadovautis atsakovės pateikta turto ataskaita, arba skirti byloje ekspertizę. Nevertindamas atsakovės pateiktos ataskaitos ir liudytojo R. P. paaiškinimų, teismas pažeidė CPK 12, 176, 185 straipsnių nuostatas.
5. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu ir būdamas jo poveikyje apeliantę puola, muša ir grasina nužudyti, dėl ko jo atžvilgiu buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Gyvenimas su ieškovu viename būste yra nepriimtinas, neįmanomas ir visiškai nesaugus dėl ieškovo kaltės. Vadovaujantis tuo, apeliantės nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas gynė išimtinai tik ieškovo interesus, sprendimu nepagrįstai ieškovui padidino jam priklausančio daikto vertę, tokiu būdu pažeidė bendraturčių lygybės principą ir priėmė sprendimą, kurio įvykdyti apeliantė neturi galimybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad buto atidalijimas vienam iš bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais pažeidžia asmens nuosavybės teisę, yra negalimas, kad teismas, taikydamas tokį atidalijimo būdą, savo sprendimo tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai įvertino atidalijimo būdo klausimą, atsižvelgė į šalių prašymus, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes. Padalyti trijų kambarių butą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo patalpų), o taip pat į butą būtino patekti vienintelio įėjimo. Be to, ieškovo ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški - Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1040-720/2013 paskyrė ieškovui baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie atsakovės B. M. D. (bausmės vykdymas atidėtas 2 metams). Todėl ieškovas, padalinus turtą natūra, net neturėtų galimybės naudotis butu.
2. Apeliantė piktnaudžiauja jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutiko su ieškovo siūlomu buto atidalijimo būdu, atsakovei priteisiant butą natūra, o ieškovui - kompensaciją už jam tenkančią buto dalį. Tačiau apeliaciniu skundu atsakovė savo poziciją pakeitė ir skundžia pirmosios instancijos sprendimą toje dalyje, kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dalykas. Tokie apeliantės veiksmai prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.
3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino apeliantės sunkią finansinę padėtį, be to, skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovei neišgalint sumokėti ieškovui po 3 000 Lt kas mėnesį, sprendimas bus vykdomas priverstinai, parduodant butą iš varžytynių. Ieškovo nuomone, matydama, jog neturi galimybės sumokėti piniginę kompensaciją, apeliantė turės teisę butą parduoti savo iniciatyva, nepradėjus priverstinio vykdymo procedūrų. Tokiu būdu atsakovės turės galimybę gauti rinkos vertę, atitinkančią buto kainą.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo pateikta apeliantės turto vertinimo ataskaita ir liudytojo R. P. paaiškinimais. Apeliantės pateikta buto vertinimo ataskaita nėra eksperto išvada CPK prasme, todėl joje esantys faktiniai duomenys neturi padidintos ar teismui iš anksto nustatytos galios. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į apeliantės poziciją, jog 1/2 dalis turto yra mažiau vertingesnė nei matematiškai apskaičiuota pusė nekilnojamojo turto vertės, kadangi tokia pozicija prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-403/2012).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo turto - trijų kambarių buto, esančio Kovo 11-osios g. 29-60, Kaune. Butas padalintas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimu (b. l. 9-26). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo nesutarimas dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, todėl tokia tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4. 75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijimas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas nurodytą teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.). Kompensacija pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo išimtis ir gali būti taikoma tik tuomet, jeigu nėra galimybės atidalyti daikto natūra arba jai atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi, visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad jei atsidalijantis ar kitas bendraturtis (kiti bendraturčiai) sutinka gauti kompensaciją, paprastai kompensacija ir priteisima tokiam bendraturčiui (bendraturčiams). Tačiau tokio pageidavimo gali būti nepaisoma, jei kitas bendraturtis neturi lėšų kompensacijai mokėti. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Tais atvejais, kai teismas ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).
Bylos duomenimis, atsakovė formaliai sutiko su ieškovo pasiūlytu atidalijimo būdu, tačiau nesutiko su ieškovo prašomos priteisti kompensacijos dydžiu, nurodė, kad iš karto gali sumokėti 9000 Lt, o likusią dalį prašė išdėstyti dalimis 34 mėnesių laikotarpiui. Pagal bylos įrodymus, atsakovė yra pensijinio amžiaus, kito nekilnojamojo turto neturi, vienintelis jos pajamų šaltinis - gaunama 824,52 Lt dydžio pensija ( b. l. 128-132). Atsakovės turtinės padėties ieškovas neginčijo ir į bylą nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų spręsti apie geresnę apeliantės turtinę padėtį. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės gebėjimas išmokėti ieškovo prašomą ir teismo priteistą kompensaciją realiai negali būti įgyvendintas. Pirmosios instancijos teismas iš dalies į nurodytą aplinkybę atsižvelgė ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstė, tačiau akivaizdu, kad dėl paminėtos atsakovės turtinės padėties toks teismo sprendimas iš esmės taptų komplikuotas - nukreipus išieškojimą į atidalytą turtą, bendro daikto netektų tiek ieškovas, tiek atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Atsižvelgiant į nurodytą ir atsakovės poziciją, kad iš karto ji gali sumokėti ieškovui tik 9000 Lt dydžio kompensaciją, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti teismo sprendimą ir priteistą kompensaciją sumažinti arba sprendimo vykdymą išdėstyti tokiam laikui, kuris atitiktų atsakovės realias galimybes sumokėti visą kompensaciją, kadangi tokiu būdu būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros (proporcingumo) principai. Sprendžiant ginčą dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai pirmiausiai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reguliuojančias materialinės teisės normas ir proceso teisės normas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, dėl ko sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmetamas.
Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės 2014 m. rugsėjo 16 d. prašymą dėl naujų dokumentų (įrodymų) prijungimo, kadangi ginčo buto vertės atskaita jau buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir būtinybės tokią atskaitą teikti iš naujo nebuvo pagrindo (CPK 314 straipsnis).
Atmetus ieškinį, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 101-102), už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 117). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo. Be to, iš ieškovo priteistina valstybei 12 Lt išlaidų pirmosios instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovai B. M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.