- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 1-1040-720/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00746-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- B. M. D.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Diana Višinskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:
- 2008 06 18 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. – 11 MGL, tai yra 1 430 litų dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir 145 str. 1 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. D. 2012 m. gegužės 11 d. apie 19.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išplūdo savo žmoną B. M. D. necenzūriniais žodžiais, grasino pastarąją nužudyti, sakydamas, kad „tau jau greitai nieko nebereikės, buto nei tau, nei tavo anūkams“, „pamatysi kas tau bus“, „ruoškis laidotuvėms“, „čia bus kraujo“ bei rodydamas, kad jo grasinimai realūs, vieną kartą alkūne sudavė nukentėjusiajai į krūtinę, dėl ko ji nugara trenkėsi į baro stalą, ir vieną kartą spyrė jai į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu grasino B. M. D. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis 2012 m. gegužės 11 d., apie 19.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vieną kartą alkūne sudavė savo žmonai B. M. D. į krūtinę, dėl ko ji nugara trenkėsi į baro stalą ir vieną kartą spyrė jai į kairę koją, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje šlaunyje, dėl ko ji ilgai sirgo, tokiu būdu smurtaudamas padarė savo šeimos nariui – žmonai B. M. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis 2012 m. gegužės 11 d. buvo išgėręs, parėjęs namo atsidarė langą ir stovėdamas rūkė. Jo sutuoktinė parėjo iš darbo, stvėrė jį už apykaklės ir klausė, kodėl jis rūko virtuvėje. Jis pasisuko ir sukdamasis slydo ant sutuoktinės, sukdamasis alkūne pataikė jai į kažkurią vietą, alkūne jis atsirėmė į žmoną, o koja atsistūmė nuo jos. Ji klykdama nulėkė į kitą kambarį, o jis nuėjo atsigulti. Tvirtina, kad jis niekada negrasino jos nužudyti. Tą dieną jis buvo išgėręs, todėl gal jai ir pasakė kokį blogą žodį, tačiau smurto prieš ją tyčia niekada nenaudojo, o jei kas atsitikdavo, tai tik netyčia. Praeityje kažkada jo žmonos šonkauliai taip pat buvo sulaužyti netyčia, jis ją tada netyčia pastūmė, tada jis rašė pasižadėjimą žmonai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymų tekstą jam padiktavo tyrėja Kačinskaitė, kadangi norėjo nutraukti ikiteisminį tyrimą jam su žmona susitaikius, tačiau kadangi prokurorė nesutiko tokiu būdu baigti ikiteisminio tyrimo, vėliau jis šių parodymų atsisakė.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, kurio padarymu įtariamas ir paaiškino, kad su B. M. D. yra vedę jau apie 20 metų, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. Jie gyvena dviese. Sugyvena gerai, bet būna, kad pasipyksta, yra buvę, kad konfliktų metu jis yra pakėlęs prieš žmoną ranką. 2012 m. kovo mėnesį žmona buvo padavusi pareiškimą skyryboms, birželio 25 d. jie pasirašė taikos sutartį, duotas laikotarpis iki rugpjūčio 25 d. jiems išsaugoti santuoką. Žmona norėjo skirtis dėl to, kad jis prieš ją pakėlė ranką, išgėrinėjo, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Parodė, kad jis išgeria retai, maždaug kartą į mėnesį, išgėręs nebūna agresyvus. 2012 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu jis garaže su draugu išgėrė 300 g talpos degtinės buteliuką, apie 18 val. jis grįžo į namus, namie žmonos nebuvo. Namie jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie 19 val. jis sėdėjo virtuvėje, rūkė atsidaręs virtuvės langą. Grįžo namo žmona, kuri nuėjo į kambarį, paskui atėjo į virtuvę. Jis buvo pasirėmęs ant palangės, ji prie jo priėjusi pasakė, kad nerūkytų ant palangės ir jį nuo lango už peties traukė. Jis tuo metu spontaniškai alkūne jai trenkė į šoną, nuo suduoto smūgio žmona pradėjo dejuoti. Jis galėjo žmoną išplūsti necenzūriniais žodžiais, kad ji jam neleido rūkyti, kokiais žodžiais ją plūdo neprisimena. Kuomet ji jį stūmė iš virtuvės, jis jai dar spyrė į koją. Tuo metu jis žinojo, kad žmona padavusi dokumentus skyryboms, tarp jų buvo įtampa, todėl jis buvo piktas ant jos, nesusivaldė. Jis žmonai fiziniu susidorojimu negrasino. Po suduotų smūgių jis nuėjo į savo kambarį miegoti, o žmona iškvietė policiją. Ką žmona pasakojo atvykusiems pareigūnams jis negirdėjo. Pareigūnai įvertino situaciją, kad joks konfliktas nebevyksta, liepė jam eiti pasivaikščioti. Nurodė, kad dėl savo poelgio jis labai gailisi, žmonos atsiprašė, ji jam atleido, taip pasielgė, todėl, kad buvo susinervavęs (1 t., b.l. 50, 54). Patvirtino, kad jo parodymai teisingi, gal tik kai kurie žodžiai skiriasi, nurodė, kad jis žmoną atstūmė, kadangi ji su juo agresyviai elgėsi, alkūne netyčia jai smogė į šoną, kadangi ji traukė jį už sprando nuo lango, koja jis tik atsistūmė nuo jos keliu. Nurodė, kad jis neprisimena, kaip nuo jos atsistūmė koja, tačiau tvirtina, kad jis nukentėjusiajai tyčia nespyrė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji B. M. D. nurodė, kad A. D. yra jos sutuoktinis, parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d., 19 val. parėjusi namo ji rado neužrakintas duris, pamatė, kad visur uždegtos šviesos, atidarytas virtuvės langas, tuo metu lijo lietus. Ji paklausė sutuoktinio A. D., kodėl dega šviesos ir neužrakintos durys. A. D. buvo išgėręs, jis pradėjo keiktis ir ją stumdyti. Ji uždarė virtuvės langą ir norėjo išeiti, tačiau jis neleido jai išeiti, užstojo durų angą, ėmė skeryčiotis, alkūne smogė jai į kairį šoną, koja spyrė, vėliau patikslino, kad galėjo suduoti jai keliu, į kairę šlaunį. Jis sakė, kad „čia tau bus, tau daugiau nieko nebereikės, aš tave užmušiu ir nieko tau nebereikės“, plūdo ją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, vadino ją „kurva“, „zajoba“ ir panašiais žodžiais, kurių ji visų neatsimena, po to išėjo į kitą kambarį. Ji nuėjo į kitą kambarį, atsisėdo ant lovos ir paskambino policijai. Atvažiavo p[policijos pareigūnai, pareigūnas nuėjo į kalbėti su A. D., o pareigūnė liko kalbėti su ja. Parodė, kad paragintas pareigūno A. D. jos atsiprašė, tačiau ji sakė, kad vis tiek bijo su juo būti, todėl pareigūnai jį išsivežė, jis grįžo po paros. Pareigūnė nieko nesurašė, o jai pasakė viską surašyti ir atnešti į policijos nuovadą, ką ji ir padarė. Nurodė, kad jie gyvena 20 metų, sutuoktinis smurtą prieš ją vartoja 18 metų, mušdavo ją 1 – 2 kartus per mėnesį, tačiau ji tai stengėsi slėpti tiek nuo dukters stiek nuo kitų žmonių, niekam nieko nesakydavo. 2008 metais jis dujiniu pistoletu šovė jai į šoną, už tai buvo nuteistas. Nurodė, kad šiais 2013 m. balandžio 10 d. kaltinamasis vėl ją sumušė, dėl to atliktas ikiteisminis tyrimas ir šiuo metu baudžiamoji byla jau perduota į teismą. Nurodė, kad kaltinamasis nuolat geria, o išgėręs smurtauja prieš ją. Matant policijos pareigūnams kaltinamasis jos atsiprašė, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, ėmė reikalauti, kad ji atsiimtų dokumentus. Tą kartą ji atleido A. D. iš baimės. Šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo. Po 2008 metų įvykių su pistoletu, kai kaltinamasis į ją šovė, ji tikrai patikėjo, kad jis gali nužudys, nurodė, kad ji bijo sutuoktinio. Ji keletą kartų kreipėsi į chirurgus dėl sumušimų, jiems pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis. Tačiau A. D. išvadų nepadarė, jis geria, o išgėręs visą pyktį išlieja į ją, naudodamas fizinį smurtą. Kartais jų santykiai būna normalus, bet tai trunka tik kelias dienas. Dėl kaltinamojo vartojo smurto jos atžvilgiu ji jaučiasi pažeminta, įskaudinta, nesaugi, įsibaiminusi, kiekvieną dieną jaučia baimę, negali bendrauti su dukra, anūkais, anksčiau buvo stipri, dabar tapo išsibalansavusi, todėl reiškia 20 000 litų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Liudytoja R. P. parodė, kad ji gyvena Vilniuje, turi šeimą, tris vaikus, nurodė, kad ji su savo mama B. M. D. bute negyvena jau 15 metų, su kaltinamuoju jokių ryšių nepalaiko. Parodė, kad kada ji gyveno su motina ir jos vyru A. D., šeimoje buvo smurto, yra buvęs atvejis, kai ji buvo savo kambaryje, išgirdo triukšmą ir atbėgusi pamatė nukritusią mamą, jai buvo lūžę šonkauliai. Jos mama jai apie smurtą nepasakoja, nes žino, kaip ji reaguoja į tai, tačiau yra užsiminusi, kad išgėręs kaltinamasis ją muša, kad bijo skirtis dėl galimo kaltinamojo smurto prieš ją. Mama yra jai užsiminusi, kad A. D. išgėręs ją muša. Nurodė, kad prieš ją (liudytoją) A. D. fizinio smurto nevartojo, tik psichologinį. Ji turėjo šunį, kurį kaltinamasis spardydavo. Jos vaikai nenori važiuoti į tą butą, ji sakė motinai, kad ši skirtųsi, tačiau mama jai sakė, kad bijo smurto. Apie 2012 m. gegužės mėnesio įvykius nieko nežino, tačiau jos mamos būsena po jų pasikeitė, ji tapo labai jautri.
Liudytojas V. Z. parodė, kad įvykio laiko neprisimena ir nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VPS Girstupio policijos nuovados postiniu, parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d. dirbo operatyvinėje grupėje su Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VPS Girstupio policijos nuovados tyrėja E. S.. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, pagal budėto nurodymą vyko adresu (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gautas pranešimas, kad namuose triukšmauja neblaivus vyras. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad išgėręs vyras pradėjo konfliktuoti, ją stumdyti. Ji daugiau aiškino, kad jos vyras su ja netinkamai elgiasi jau daug metų, girtuokliauja, kad nenori su juo daugiau gyventi. Kiek jis prisimena, buvo minėta, kad nukentėjusiąją pastūmė, ar ji minėjo, kad jai buvo suduoti smūgiai, ar jai buvo grasinta fiziniu susidorojimu, jis neprisimena, ant moters sužalojimų nesimatė. Jis taip pat neprisimena, ar moteris pasakojo dėl ko tądien tarp jos ir vyro įvyko konfliktas. Su moterimi daugiau bendravo E. S.. Moters vyras tuo metu buvo savo kambaryje, prisimena, kad kambaryje buvo degtinės butelis, kur jis stovėjo ir kiek ten buvo likę degtinės, neprisimena. Matėsi, kad vyriškis yra neblaivus, jis norėjo toliau gert, bet jis pasakė jam kad tegul blaivosi ir taikosi su žmona, pasakė, kad degtinę išpils, jis jam leido tai padaryti, todėl V. Z. paėmęs butelį nusinešė į virtuvę ir likutį išpylė į kriauklę. Pats vyras neneigė, kad tarp jo su žmona vyksta konfliktai, kad jie nesugyvena. Jis atsiprašinėjo už savo elgesį žmonos. Moteris liepė jam nešdintis, pasakė, kad jei jis išeis tai problema tarp jų bus išspręsta, todėl vyro buvo paklausta ar jis turi kur eiti, jis atsakė, kad turi, todėl apsirengė ir kartu su pareigūnais išėjo (b.l. 43). Teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus patvirtino ir parodė, kad nukentėjusioji tuo metu pareiškimo neparašė, kaltinamasis sakė, kad gal būt jis gyvens garaže, į areštinę jis uždarytas nebuvo.
Liudytoja E. S. parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d. budėjo Dainavos PK. Gavo iškvietimą, kad triukšmauja girtas vyras. Į įvykio vietą kartu su ja važiavo V. Z.. Nuvažiavus, duris atidarė pagyvenusi moteriškė ir pasakė, kad girtas vyras triukšmauja, guodėsi, kad daug metų gyvena kartu, kad vyras geria, ją įžeidinėja, o kai negeria elgiasi ramiai. Apie grasinimus ir smurtą tuo metu su nukentėjusiąja nekalbėjo, smurto žymių ant jos nesimatė. Kaltinamasis buvo kitame kambaryje, matėsi, kad buvo neblaivus. Jis pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, atsiprašė nukentėjusiosios. Ji patarė abiems susitaikyti. A. D. ir V. Z. išėjo iš buto. Ji nukentėjusiajai pasiūlė kreiptis į apylinkės inspektorių, protokolo nerašė, nes jie bandė susitaikyti.
2012 05 21 ir 2012 05 11 B. M. D. pareiškimai, rašyti policijos Dainavos policijos komisariatui, patvirtina, kad A. D. 2013 m. gegužės 11 d. smurtavo prieš savo sutuoktinę bei grasino jai, tai yra jis įžeidinėja nukentėjusiąją, pastoviai grasina, kad padarys taip, kad jau nieko jai nebereiks, kad gali ruoštis laidotuvėms. Be to, 2012 m. gegužės 11 d., apie 19 val. A. D., būdamas girtas, namuose pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasinti susidorojimu, išeidamas iš virtuvės alkūne trenkė jai į krūtinę ir spyrė jai į koją (b.l. 5-6).
2012 06 01 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kovo 11-osios g. 29-60, Kaune. Nusikalstamos veikos pėdsakai neužfiksuoti, iš įvykio vietos niekas nepaimta, sudarytas apžiūrėto buto planas – schema (b.l. 9-11).
2012 06 01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad B. M. D. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2012 m. gegužės 11 d. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinės ląstos sumušimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Tiriamoji paaiškino, kad 2012 m. gegužės 11 d., apie 19.00 val. savo namuose neblaivus sutuoktinis A. D. alkūne trenkė į krūtinę, įspyrė į kairę koją (b.l. 13).
2012 10 18 AB Swedbank nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus patvirtina, kad A. D. į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėjo 95,77 litus (b.l. 28). Kauno teritorinė ligonių kasa pareikšto 95,77 litų dydžio civilinio ieškinio dėl B. M. D. gydymo išlaidų atlyginimo atsisako, kadangi žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pilnai atlyginta (b.l. 132).
2012 06 11 pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje patvirtina, kad 2012 m. gegužės 11 d. apie 19 val. neblaivus sutuoktinis A. D. bute, esančiame Kovo 11-osios g. 29-60, Kaune, pasak B. M. K. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, alkūne trenkė į kairės pusės šoną ir spyrė į kairės pusės šlaunį (b.l. 34).
2012 12 27 Viešosios įstaigos Kauno Dainavos poliklinika raštas Nr. 1.16-793 patvirtina, kad pacientės B. M. D. med. dokumentuose registruotos patirtos traumos: 2004 12 03 kreipėsi į VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos chirurgą, nes 2004 11 29 buityje susitrenkė kairę krūtinės ląstos pusę. 2005 08 08 vėl kreipėsi į chirurgą, nes prieš 4 dienas buityje į turėklus susimušė kairį šoną. 2007 06 10 patyrė traumą buityje, nukrito, susimušė dešinį petį. Diagnozė.: dešinio žastikaulio kaklelio lūžis, įmobilizuota dezo gipsiniu tvarsčiu, gydyta ambulatoriškai VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos chirurgo iki 2007 09 21, nedarbingumo pažymėjimo trukmė 104 d. 2008 01 04 kreipėsi į VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos chirurgą, nes 2007 12 26 sumušė vyras, skausmas dešinėje krūtinės pusėje, atliktoje rentgenogramoje lūžimų nepastebėta. 2008 07 04 kreipėsi į VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos chirurgą, nes 2008 07 02 buityje virto, susimušė kairę alkūnę, apžiūrėta Vilniaus skubios traumatologinės pagalbos skyriuje, traumatologo atliktoje rentgenogramoje rastas kairio stipinkaulio galvutės lūžis, imobilizuota gipso tvarsčiu, gydyta ambulatoriškai iki 2008 09 19 (nedarbingumo pažymėjimas 77 d.). 2012 05 14 kreipėsi į VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos chirurgą, nes 2012 05 11 apie 19.30 val. namuose sumušė girtas vyras A. D.. Sumušta kairė krūtinės pusė ir kairė kojos šlaunis. Kairės šlaunies viduriniame trečdalyje 10,0 + 5,0 cm poodinė hematoma, ryškus skausmingumas. Taip pat ryškus skausmingumas kairės krūtinės pusės priekiniame paviršiuje, apatinių šonkaulių projekcijoje. Skirtas gydymas, paskirta krūtinės ląstos rentgenograma, lūžimų nerasta, dėl besitęsiančių skausmų dar pas chirurgus lankėsi 2012 05 17, 2012 06 18, tęstas gydymas, 2012 06 19 atliktas ultragarsinis inkstų tyrimas, diagnozė: be echopakitimų (b.l. 38).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010)
Pagal konstrukciją, minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).
Kaltinamasis A. D. pripažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai savo alkūne į krūtinę ir į kairę koją, nurodydamas, kad tai padarė netyčia, tačiau neigia grasinęs nukentėjusiąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Kaltinamojo A. D. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie keitėsi ikiteisminio tyrimo metu, taigi tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – A. D. daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios B. M. D., liudytojų R. P., V. Z., E. S. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. D. 2012 m. gegužės 11 d. apie 19.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Kovo 11-osios g. 29-60, Kaune, išplūdo savo žmoną B. M. D. necenzūriniais žodžiais, grasino B. M. D. nužudyti, teigdamas, kad „tau jau greitai nieko nebereikės, buto nei tau, nei tavo anūkams“, „pamatysi kas tau bus“, „ruoškis laidotuvėms“, „čia bus kraujo“ bei rodydamas, jog jo grasinimai realūs, vieną kartą alkūne sudavė nukentėjusiajai į krūtinę, dėl ko ji nugara trenkėsi į baro stalą ir vieną kartą koja spyrė jai į kairę koją, tuo padarydamas B. M. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, jis, tokiu būdu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir, atsižvelgiant į grasinimo išraišką, į tai, kad tokio pobūdžio grasinimai jau ne kartą buvo išsakyti ir anksčiau, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad jis netyčia alkūne sudavė smūgį sutuoktinei kažkur į šoną ir koja tik atsirėmė į žmoną, jos nužudyti negrasino, tačiau nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs, ji išsamiai papasakojo, kaip kaltinamasis jai grasino ir kaip sudavė smūgius, kūno sužalojimo laipsnį patvirtina specialisto išvada. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. D. ne vieną kartą buvo sumušta, kreipėsi į gydymo įstaigas, tai patvirtina byloje B. M. D. medicinos dokumentuose užfiksuoti M. B. D. apsilankymai gydymo įstaigose 2004 12 03, 2007 06 10, 2008 01 04, 2008 07 04, 2012 05 14, 2012 05 17 dėl, kaulų lūžimų, sutrenkimų, įvairių trauminių sveikatos sutrikdymų gydymo (b.l. 38). Kai kuriais atvejais nukentėjusioji nurodydavo, kad susižalojo buityje, o keletą kartų ji nurodė, kad ją sužalojo jos girtas vyras A. D.. Be to, kaltinamasis 2008 06 18 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., dėl grasinimo nužudyti savo sutuoktinę, kaltę pripažino, paskirtą baudą sumokėjo. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo.
Kaltinamojo A. D. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. numatytų nusikaltimų požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusioji B. M. D. pareiškė civilinį ieškinį 73,06 litų turtinei ir 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Kadangi nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamu kaltinamojo veikimu, byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti kietu buku daiktu 2012 m. gegužės 11 d. Nusikaltimo pasekmės – B. M. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstos sumušimas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su nusikalstama kaltinamojo veika, žalos suma patvirtinama pateiktomis receptų ir mokėjimo kvitų už vaistų kopijomis (b.l. 141- 142), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir prašoma 73,06 litų suma nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui priteistina iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiosios B. M. D. naudai.
Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 145 str. 1 d. Dėl nusikalstamų A. D. veiksmų nukentėjusiajai B. M. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji ilgiau nei vieną mėnesį buvo konsultuojama gydytojų, po patirtų sužalojimų ji patyrė emocinį šoką, išgąstį, pažeminimą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, bijo likti viena namuose, jaučiasi nesaugi, dėl sistemingo A. D. smurtavimo sumažėjo bendravimo su vaikais ir anūkais galimybės.
Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusioji jautė ilgiau nei vieną mėnesį, be to, dėl kaltinamojo A. D. nusikalstamų veiksmų ji akivaizdžiai patyrė neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, nedirba ir gauna senatvės pensiją. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina išvada, kad pareikštas 20 000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajai priteistina 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. D. padarė vieną apysunkį ir viena nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis teistumui išnykus laikomas neteistu, tačiau 2008 m. birželio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, jis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad savo nusikalstamą elgesį pateisina ir jo nekeičia, išvadų nedaro, vartoja alkoholinius gėrimus, smurtauja prieš savo šeimos narį - sutuoktinę, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. D. yra laikomas pirmą kartą teisiamu, taip pat atsižvelgiant į jo amžių, į tai, kad savo buvusios darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios B. M. D..
Kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendė:
A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 145 str. 1 d. – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ¹ str. ir 75 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios B. M. D.
Kaltinamajam A. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios B. M. D. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 73,06 litus (septyniasdešimt tris litus ir 6 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 5 000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.