Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), teikimą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. (A. M.) nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant sumažintą 5 MGL (650 litų (188,25 Eur)) baudą. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d., 2014 m. vasario 19 d. išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo, kuris perduotas vykdyti antstolei Vilmai Leskevičienei.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. rugpjūčio 29 d. gautas nuteistojo A. M. prašymas panaikinti jam teistumą už nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašymą motyvuoja tuo, kad paskirtą bausmę atliko, t. y. sumokėjo baudą, kai tik sužinojo apie teistumą. Prašo panaikinti teistumą, nes dėl jo negali dirbti (duomenys neskelbtini). Savo prašyme pažymi, kad buvo jaunas ir padarė klaidų, dėl kurių dabar labai gailisi. Kartu su prašymu pateikė antstolio Rimanto Vižainiškio išduotą pažymą apie tai, jog skola bei vykdymo išlaidos pagal išduotą vykdomąjį raštą byloje 1-488-927/2013 yra sumokėtos.

Teismo posėdyje nuteistasis A. M. paaiškino, kad apytiksliai 2014 metais išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena iki šiol. Nurodė, kad dėl teistumo negali įsidarbinti, dalyvauti mokymuose. Teigė, kad apie paskirtą baudą nežinojo ir tik sužinojęs ją sumokėjo. Prašė teismo panaikinti teistumą.

Prokurorė teismo posėdyje prašė panaikinti teistumą, kadangi asmuo buvo laikomas teistu itin ilgą laiko tarpą, todėl dar ilgesnis teistumo terminas būtų aiškiai neproporcingas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; šis terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo paskirtos bausmės (BK 97 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju A. M. turi neišnykusį teistumą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-488-927/2013, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už svetimo turto pagrobimą, t. y., kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 610“ su jame buvusia beverte TELE-2 PILDYK SIM kortele, ir tuo nukentėjusiajam padarė 710 Lt turtinę žalą. Nuteistasis A. M. 2024 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo paskirtą baudą, ir ši data laikytina bausmės pabaigos data, nuo kurios skaičiuojamas teistumo terminas. Pažymėtina, kad įvertinus šią aplinkybę pusė teistumo termino dar nėra suėję ir jis sueitų tik 2025 m. kovo 1 d. Šiuo atveju neegzistuoja formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo terminą, nes nesuėjo pusė BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyto termino. Pažymėtina, jog sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą bet kuriuo atveju yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas, gavęs nuteistojo prašymą, spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo sutrumpinimo arba visiško jo panaikinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-42-312/2021, 1S-63-365/2021). Sprendžiant, ar egzistuoja ne tik formalus, bet ir materialus pagrindas sutrumpinti teistumo terminą ar panaikinti teistumą A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis dėl nusikaltimo gailėjosi, savo kaltę visiškai pripažino, bausmę atliko. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. M. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ten nori įsidarbinti, o teistumas, kaip nurodo nuteistasis, trukdo šį tikslą pasiekti. Pažymėtina, jog Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. M. nebaustas, taip pat pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamojo įsakymo neteistas, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta.

BK 96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. To paties BK straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d., tai yra šiuo metu jau yra praėję beveik 11 metų, o tai reiškia, kad A. M. visą ši laiką buvo laikomas turinčiu neišnykusį teistumą. Pats A. M. nurodė, kad apie paskirtą baudą nežinojo ir tik sužinojęs ją sumokėjo, nepaisant to, jog jau buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Pažymėtina, kad baudos sumokėjimui ir bausmės įvykdymui įtakos galimai turėjo tai, jog A. M. po paskirtos bausmės išvyko į užsienio valstybę, kurioje gyvena iki šiol. Teismo vertinimu, nors šiuo atveju pusė teistumo termino turėtų būti skaičiuojama nuo tos dienos kai A, M. sumokėjo paskirtą baudą, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d., tačiau įvertinus tai, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą asmuo buvo laikomas teistu beveik 11 metų, siekiant įgyventi įstatyme numatytą formalųjį teistumo panaikinimo kriterijų, A. M. galiojantį teistumą turėtų daugiau nei 12 metų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad A. M. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat įvertinus ir pačios veikos pavojingumą, tokia teisinė situacija, kai asmuo laikomas teistu ženkliai ilgesnį laiko tarpą nei numato įstatymas, neatitinka protingumo, proporcingumo, teisingumo principų bei neproporcingai suvaržo žmogaus teises.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, taip pat A. M. charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad jo turimas teistumas apsunkina pastangas įsidarbinti, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau pasiekti, todėl A. M. prašymas dėl teistumo panaikinimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Panaikinti teistumą A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.