Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-07-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-193-485/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-07-27
Bylos Nr.
AN2-193-485/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00149-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
M. P.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-193-485/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00149-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato R. V. (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu M. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 900,0 eurų bauda už tai, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 6 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, tai yra kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2023 m. vasario 13 d. duomenimis, sudarė 51 946,65 eurų, taip pat apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI), kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde M. P. atstovo advokatas R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą ir M. P. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei M. P. iš Lietuvos Respublikos (valstybės) priteisti 847,00 eurų patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

2.1. Apelianto atstovo manymu, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl naikintinas. Pažymima, jog M. P. iš esmės buvo nubaustas du kartus už vieno tęstinio nusižengimo skirtingus epizodus.

2.2. Akcentuojama, kad šiuo atveju yra aktualūs du padaryto tęstinio administracinio nusižengimo epizodų periodai: nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d., už šį laiko tarpą apeliantas buvo nubaustas 1 800,00 eurų dydžio bauda administracinio nusižengimo bylos Nr. A20.-832-1165/2022 pagal VMI analogišką pareiškimą kaip ir nagrinėjamoje byloje; nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., už šį laiko tarpą apeliantas buvo nubaustas skundžiamu nutarimu analogiškomis aplinkybėms 1 900,00 eurų bauda. Skundo autoriaus manymu, VMI skubotai kreipėsi į teismą ir užvedė administracinio nusižengimo bylą Nr. A20.-832-1165/2022, kadangi tuo metu vis dar tyrė apelianto veiksmus ir vertino, ar jis pažeidė CK 6.930¹ įtvirtintą kreditorių atsiskaitymo eiliškumą 2022 metais.

2.3. Toliau skunde nurodoma. Pirma, VMI dėl pirmosios bylos užvedimo į teismą kreipėsi 2022 m. liepos 29 d., tai yra dviem mėnesiais anksčiau iki kol buvo užbaigtas apelianto padaryto tęstinio administracinio nusižengimo tyrimas. Antra, abejų epizodų periodus skiria ypač trumpas laiko tarpas, t. y. vos 10 kalendorinių dienų. Trečia, pirmojoje byloje nutartis buvo priimta 2022 m. spalio 18 d., tai yra nagrinėjamoje byloje ginčija laikotarpį, kurio metu vyko teisminis procesas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-832-1165/2022. Ketvirta, įsiteisėjus pirmojoje byloje priimtam nutarimui, 2023 m. sausio 30 d. apeliantas ir VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-8566 (toliau – Sutartis), pagal kurią buvo išdėstyta apeliantui skirta bauda, pirmoji įmoka buvo atidėta iki 2023 m. vasario 25 d., iki šios dienos apeliantas savo įsipareigojimus pagal Sutartį vykdo tinkamai, mokėjimo grafiko laikosi. Penkta, Bendrovei 2023 m. kovo 28 d. buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 6 d. Nors VMI nurodo, kad apeliantas padarė pažeidimą, bet jau antrą kartą už tą patį pažeidimą bando patraukti administracinėn atsakomybėn, absoliučiai neatsižvelgusi į tai, jog Bendrovė mokėjimus vykdė tokiu eiliškumu, kuriuo vykdė, siekiant nebankrutuoti. Šešta, apelianto padarytas administracinis nusižengimas yra tęstinis, kadangi buvo padaryta eilė tapačių, teisei priešingų veiksmų. Šiuo atveju kiekvienu atveju apeliantas (jo vadovaujama Bendrovė) atlikdavo pavedimą ne VMI ir tokiu būdu padarydavo tokį patį teisės pažeidimą, t. y. atsiskaitydamas su vėlesnės eilės kreditoriais, nors egzistavo ankstesnės eilės kreditorių. Taigi, tarp atskirų veiksmų yra neilgas laiko tarpas. Šiuos VMI dirbtinai atskirtus epizodų periodus skiria vos 13 kalendorinių dienų. Kiekvienu atveju, kai apeliantas atlikdavo mokėjimo pavedimą ne VMI, jo tikslas ir motyvas buvo tas pats – siekis išgelbėti Bendrovę nuo bankroto. Kadangi apeliantas gelbėdamas Bendrovę pažeidė teisės normas, jis už tai jau buvo nubaustas. Bet šiuo atveju yra bandoma apeliantą nubausti dar kartą už tą patį tęstinį administracinį nusižengimą. Pažeidimus sieja vienas objektas (kreditorių teisės), vienas dalykas (atsiskaitymas ne pagal eiliškumą), kėsinimo šaltinis (Apeliantas). Septinta, teismui priėmus nutarimą, tampa nebeaišku, kur yra riba nustatant ar administracinis nusižengimas yra tęstinis ar ne. Šiuo atveju yra trys laikotarpiai: (i) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. (109 dienos); (ii) nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. (151 dienos); (iii) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. (271 dienos). Pagal nutarimą, gaunasi, jog tęstinis administracinis nusižengimas, nagrinėjamu atveju, gali trukti 109 dienas, 151 dienas, tačiau ne 271 dienų. Nors, tiek nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d., tiek nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo daromas tas pats tęstinis administracinis nusižengimas, t. y. sutampa tiek objektas, tiek dalykas, tiek kėsinimo šaltinis. Todėl Apeliantas pagrįstai laikosi pozicijos, kad tęstinio administracinio nusižengimo pradžia yra 2022 m. sausio 1 d., o pabaiga – 2022 m. rugsėjo 29 d., nes per visą šį laikotarpį Apeliantas pažeidinėjo kreditorių teises, nesilaikydamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, siekdamas vieningo sumanymo – išlaikyti Bendrovės gyvybingumą, t. y. atsiskaityti su tais kreditoriais, kurie tiesiogiai sąlygojo Bendrovės komercinės veiklos tęstinumo (maisto tiekėjai ir pan.).

2.4. Skundas apibendrinamas išvada, kad teismas iki galo neįvertino visų aplinkybių visumos. Iki šios dienos apeliantas M. P. iš esmės buvo nubaustas antrą kartą už tą patį tęstinį pažeidimą. Apeliantą nubaudus antrą kartą, jo teisinė padėtis buvo pabloginta iš esmės.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato R. V. apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. P. atstovo advokato R. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu M. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

6. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

7. Kaip matyti, M. P. savo kaltės padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neginčija, tačiau Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi juo, kaip teigiam apeliaciniame skunde, jis esmės buvo nubaustas antrą kartą už tą patį tęstinį pažeidimą. Manoma, kad apeliantą nubaudus antrą kartą, jo teisinė padėtis buvo pabloginta iš esmės.

8. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas antrą kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą galioja ir tais atvejais, kai susiduriama ne tik su baudžiamosios, bet ir kitų rūšių, panašių į baudžiamąją, pavyzdžiui, administracinės atsakomybės, realizavimu. Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 5 dalį viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Pagal ANK 565¹ straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dvigubo nebaudžiamumo principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje ir taikomas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Šio principo esmė yra ta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką, t. y. už tą patį pažeidimą (kai jį atskleidžiančios faktinės aplinkybės sutampa) antrą kartą.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-832-1165/2022, M. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, reglamentuojamos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, pažeidimą, trukusį laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d., tai yra iki 2022 m. balandžio 20 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Iš minėtame administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-832-1165/2022 priimtame nutarime teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad pagal VMI l 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-38137 nuspręsta neišdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimo laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 21 d., o 2022 m. gegužės 18 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-1924 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo pakeisti išdėstyti mokestinę nepriemoką nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų pajamos per mėnesį 2021 metus lyginant su 2020 metais padidėjo 1,7 karto. Nagrinėjamu atveju skundžiamu 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu M. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už analogišką pažeidimą, trukusį laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 20 d. mokesčių administratoriui buvo pateikęs prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kurio 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu VMI netenkino. Nagrinėjamoje byloje M. P. pažeidimai fiksuoti laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., šioje byloje apylinkės teismas nustatė, kad Bendrovė 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymus atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tuo tarpu iš Informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos M. P. skyrimo ANK 120 straipsnio 1 dalies pagrindu už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. (administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-832-1165/2022). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje VMI analogišku pareiškimu į teismą kreipėsi 2023 m. vasario 13 d., prašydama M. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą nubausti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už laikotarpį 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Apygardos teismo vertinimu, VMI, nebaigusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo dėl CK 6.930¹ straipsnyje numatytos tvarkos laikymosi ir nesurinkusi visų duomenų apie tęstinius galimus kreditorių teisių pažeidimus, kuriuos galėjo padaryti administracinė atsakomybėn patruktas šios įmonės vadovas M. P., skubotai kreipėsi į teismą, kuris 2022 m. spalio 18 d. nutarimu M. P. nubaudė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl pažeidimo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. Taigi, VMI, 2022 m. liepos 19 d. gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei kartu pateiktus įmonės dokumentus (sąskaitų išrašus, kasos knygas, apyvartos žiniaraščių išrašus), iš kurių matyti, kad Bendrovė, vykdydama atsikaitymus nuo 2022 m. gegužės 1 d. toliau pažeidinėja CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką, nežiūrint į tai, 2022 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą dėl laikotarpio nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d., o 2023 m. vasario 13 d. antrą kartą kreipėsi į teismą iš esmės dėl tos pačios tęstinės veikos, dėl kurios Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. jau buvo priėmęs nutarimą ir M. P. nubaudęs, tačiau jau dėl kitų tos pačios tęstinės veikos epizodų, dėl kurių M. P. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir nubaustas 1 900,00 eurų dydžio bauda.

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai dėl tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos atskirų epizodų asmuo yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais, nes baudžiamosios bylos buvo išskirtos į kelis savarankiškas baudžiamąsias bylas. Atsižvelgiant į teisingo bylos nagrinėjimo principo reikalavimus, tokiais atvejais asmens padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys buvo nagrinėjamos skirtingose baudžiamosiose bylose. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174/2014 išaiškinta, kad bylų išskyrimas neturi lemti, jog už tęstinę nusikalstamą veiką pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veika būtų nagrinėta vienoje baudžiamojoje byloje ir dėl jos padarymo būtų priimtas vienas nuosprendis. Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019.

11. Kaip matyti, šiuo atveju aktuliais laikotarpiais nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. M. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmai susidėjo iš tapačių veikų (dėl kurių jau priimti du minėti nutarimai), iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, ir šias veikas jungia bendra tyčia, jas skiria neilgas laiko tarpas. Esant tokiai situacijai, aukštesnio teismo vertinimu, teisingo bylos nagrinėjimo principas reikalauja, kad M. P. teisinė padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys buvo nagrinėjamos skirtingose administracinėse bylose. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ANK nėra numatyta galimybės subendrinti keliais nutarimais administracinio nusižengimo byloje paskirtas nuobaudas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. P. skundžiamu nutarimu paskyrus nuobaudą dėl tos pačios tęstinės veikos, dėl kurios jis jau buvo nubaustas, tačiau tik dėl kitų veikos epizodų, sprendžia, jog M. P. teisinė padėtis yra pabloginama.

12. Kaip minėta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 8 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 24 d. nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas neatsižvelgus į visas šios bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl yra naikinamas ir administracinė teisena M. P. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį yra nutraukiama.

13. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti M. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 847,00 Eur.

14. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Nagrinėjamu atveju apelianto atstovo pateiktas skundas yra tenkinamas, M. P. atžvilgiu teisena yra nutraukiama, todėl jis turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą.

16. Iš pirmosios instancijos teismui M. P. atstovo advokato pateiktos sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymo matyti, jog apeliantas 2023 m. balandžio 28 5 d. sumokėjo atstovui (tai yra advokatų profesinei bendrijai „Viliušis ir partneriai“) 907,50 Eur (3 t. , b. l. 28, 29). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde prašoma priteisti mažesnę sumą, tai yra 847,00 Eur.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškimą M. P. atžvilgiu apylinkės teismui Institucija pateikė jo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl M. P. turėjo teisę kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos ginantis pirmosios instancijos, o apylinkės teismui priėmus jam nepalankų nutarimą – ir teikiant skundą apeliacinės instancijos teismui. Dėl to M. P., kaip minėta, turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/20222, AT-90-697/2022).

18. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. P. atstovas advokatas iš esmės analogiško turinio rašytinius paaiškinimus teikė apylinkės teismui, tiek teikiant skundą aukštesniam teismui, apylinkės teisme byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, apeliaciniame teisme skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, todėl prašomą priteisti proceso išlaidų sumą mažina iki 500,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato R. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės Kauno rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį M. P. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš valstybės M. P. 500,00 (penkis šimtus) eurų jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Remeika