Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui,

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki dabar būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, tai yra kad UAB (duomenys neskelbtini) turi mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2022 m. liepos 29 d. duomenimis sudarė 48 862,96 Eur, taip pat apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. (iki 2022 m. balandžio 20 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą) vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką ir VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Ši norma teisės subjektams yra privaloma. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šiuo atveju M. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius (GPM, PVM), šių mokesčių nesumokėjęs, atsiskaitė su vėlesnės eilės Bendrovės kreditoriais. Didžioji dalis atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. vyko tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir šių bendrovių: UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius – M. P.), UAB (duomenys neskelbtini) (direktorė – V. P.), UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius – M. P.), UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius – M. P.), taip pat bendrovių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.

Nagrinėjamoje byloje jau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tačiau, kaip teisingai nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu, sprendžiant Bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, negalima apsiriboti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Bendrovė dėl mokestinės paskolos suteikimo į mokesčių administratorių kreipėsi keturis kartus ir buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys: 2020 m. spalio 16 d. 23 055,80 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 10 d. 3 256,99 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 3 d. 34 118,37 Eur sumai ir 2021 m. spalio 28 d. 2 541,56 Eur sumai dėl skirtingais laikotarpiais (2020 m. ir 2021 m.) susidariusios GPM ir PVM mokesčių nepriemokos, viso 62 972,72 Eur. Šių paskolų grąžinimo Bendrovė tinkamai nevykdė, tai yra pagal nustatytą grafiką neatliko numatytų įmokų ir 2021 m. gruodžio 31 d. trimis skirtingais prašymais kreipėsi dėl mokestinių paskolų grafiko pakeitimo. Mokesčių administratoriaus 2022 m. sausio 24 d. sprendimais šie prašymai buvo atmesti ir mokestinių paskolų grafikai nepakeisti. Taigi, iš šių aplinkybių akivaizdu, jog Bendrovės atsakingiems asmenims 2021 m. gruodžio 31 d. neabejotinai buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui bei negalimumą tinkamai atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Vis dėlto, Bendrovė pakartotinai, tai yra 2022 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi dėl 20 903,54 Eur ir 2022 m. balandžio 20 d. dėl 56 042,19 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo. Iš mokesčių administratoriaus pateiktų 2022 m. kovo 30 d. išvados ir 2022 m. gegužės 18 d. išvados matyti, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 3 d. pervedė 9 314 Eur (mokesčių administratoriaus administruojamiems mokesčiams) ir 5 000 Eur (viena 2022 m. vasario 17 d. įmoka pagal mokestinės paskolos sutartis). Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. bendrovė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas pervedė 4 880,55 Eur, kas, atitinkamai, sudaro tik 5,51 proc. ir 2.45 proc. nuo gautų pajamų. Kaip matyti iš aptartų duomenų, ši suma nepadengė turimo pareiškime nurodyto įsiskolinimo sumos, tačiau nepaisant to, bylai aktualiu laikotarpiu Bendrovė vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus kitiems asmenims (pvz. 2022 m. balandžio 11 d.: UAB (duomenys neskelbtini) 12 760 Eur ir 1 230 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 20 380 Eur, 13 270 Eur ir 1 055 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur ir kt.). Iš aptartų duomenų matyti, kad vien minėtą dieną mokėjimai kitiems kreditoriams sudarė 50 695 Eur, ir vien šios sumos būtų pakakę didžiajai daliai mokestinės nepriemokos padengti. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad vien tai, kad mokesčių administratorius gavo įmokas lygiagrečiai su kitais kreditoriais, M. P. atsakomybės nešalina. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais.

Pažymėtina, kad Bendrovės veikla 2022 m. I ketvirtį buvo pelninga – 2021 m. apskaičiusi 188 016 Eur nuostolį, 2022 m. I ketvirtį bendrovė turėjo 1 910 Eur pelno, o pardavimų pajamos per mėnesį 2022 m. didėjo – dar 2022 m. kovo 30 d. išvadoje nurodoma, kad 2021 m., lyginant su 2020 m. duomenimis, jos išaugo 1,3 karto, o jau 2022 m. – 1,7 karto. Taigi kaip matyti iš VMI pateiktų finansinių rodiklių duomenų, nepaisant atstovo teismo posėdyje akcentuotų karantino ribojimų, bendrovės pardavimo pajamos jau 2021 m. didėjo. Nepaisant to, Bendrovės vadovas, kaip už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), turimų įsipareigojimų biudžetui nevykdė, o 2022 m., jau nebegaliojant karantino ribojimams, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad norėdamas išsaugoti verslą, jo atstovaujamasis siekė tolygiai paskirstyti mokėjimus, atsiskaitydamas su tiekėjais. Taigi iš to akivaizdu, kad jis, žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį bei apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė veikdamas sąmoningai, tai yra tyčia, bei atsiskaitė su kitais kreditoriais ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, nepriklausomai nuo tokio teisei priešingo veikimo būdo tikslų ir motyvų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011). Vien tai, kad mokestinės nepriemokos šiuo atveju atsirado ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. (iki prašymo dėl naujos mokestinės paskolos sudarymo pateikimo dienos) bendrovė netinkamai vykdė mokestines prievoles, kadangi bendrovės įtraukimas į Juridinių asmenų, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą reiškia tam tikras lengvatas (pvz. 0 proc. palūkanas nuo sudarytų mokestinių paskolų), bet ne galimybės pažeisti CK 6.930¹ straipsnyje numatytą eiliškumą egzistavimą. Šioje byloje nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad M. P. veikė tyčia. Jis, kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai (kaip jau minėta, mokėjimai biudžetui nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 3 d. ir nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. sudarė tik, atitinkamai, 5,51 proc. ir 2.45 proc. nuo gautų pajamų), o kitas bendrovės pinigines įplaukas panaudojo atsiskaitydamas su kitais kreditoriais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė į valstybės biudžetą nepervedė GPM ir PVM mokesčių. Šiame kontekste pažymėtina, kad pajamų mokesčio nuo gyventojams išmokamų išmokų, pagal mokesčio išskaičiavimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, mokesčio mokėtojas yra mokestį išskaičiuojantis asmuo, todėl jis yra atsakingas už tinkamą mokestinės prievolės įvykdymą. Kai per GPMĮ nustatytą terminą mokestį išskaičiuojantis asmuo neįvykdo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius mokėtiną pajamų mokestį ir delspinigius apskaičiuoja mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Kai samdomiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis, iš darbo užmokesčio išskaitytas gyventojų pajamų mokestis turi būti sumokamas į valstybės biudžetą ir, nors gyventojų pajamų mokestį, išskaitytą iš samdomų darbuotojų darbo užmokesčio, apskaičiuoja ir sumoka darbdavys, realiai jį moka darbuotojas ir šis mokestis, išskaitytas iš darbo užmokesčio, tiesiogiai mažina sutartą darbuotojo bruto darbo užmokestį. Tuo tarpu PVM yra vartojimo mokestis, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į prekių ir paslaugų pridėtinę vertę, vykdant prekių tiekimus ar paslaugų teikimus Lietuvos teritorijoje ar jas įsigyjant Lietuvoje iš kitos valstybės narės. PVM laikytinas netiesioginiu mokesčiu, kurį, parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas (PVM apmokestinamasis asmuo) gauna iš pirkėjo (galutinio vartotojo) ir įsipareigoja vėliau pervesti į valstybės biudžetą. Taigi, įvertinus tai, kad mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą) abiem šiais atvejais piniginėmis lėšomis, sudarančiomis GPM ar PVM objektą, disponuoja ne kaip savo turtu, o tik tol, kol mokestį apskaičiavęs, jį perves į valstybės biudžetą, tokio pobūdžio piniginių lėšų panaudojimas bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje siekiant veiklos tęstinumo nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės (tyčios) sąmoningai pirmenybę suteikiant kitiems kreditoriams ir pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvias nuostatas nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka M. P. pripažinti kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jo veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. M. P. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad M. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų, daugiausiai, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dėl kitų administracinių nusižengimų, susijusių su bendrovės vadovui nustatytų pareigų nevykdymu, padarymo galiojančių administracinių nuobaudų nėra, 2019 m. sausio 29 d. M. P. buvo baustas dėl UAB (duomenys neskelbtini) išorinės reklamos skleidimo neturint tam reikiamo leidimo (jam surašytas protokolas su administraciniu nurodymu) . Dėl dalies administracinių nusižengimų nėra informacijos apie paskirtų administracinių nuobaudų įvykdymą. M. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus jau aptartus argumentus, tai, kad M. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, nors ir netinkamai, tačiau iš dalies mokestines prievoles vykdo, daroma išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant jam mažesnę, tačiau artimą minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui ANK 120 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.