- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- I-1713-609/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00020-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), jam priteisti 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3-5) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – Areštinė) sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog kameroje nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis erdvės plotas, jis negalėjo laisvai judėti, mankštintis, dėl to kildavo konfliktinės situacijos. Pažymi, jog kameroje tualetas nebuvo atskirtas nuo bendro kameros ploto, iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, nebuvo ventiliacijos, gamtinius reikalus tekdavo atlikti kitų asmenų, esančių kameroje, akivaizdoje. Nurodo, jog dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo pablogėjo jo regėjimas, atsirado sveikatos sutrikimų. Teigia, jog kamerose langai buvo išdaužyti, nesandarūs, nuolat būdavo šalta, todėl tekdavo miegoti su drabužiais. Nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala pasireiškė emocine depresija, baime, diskomfortu, pažeminimo jausmu, sveikatos sutrikimais, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą (b. l. 7-11) nurodyta, jog ji su skundu sutinka iš dalies ir prašo pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Areštinė, buvo rekonstruota dviem etapais: 1999 m. birželio mėn. atlikta jos 1-ojo padalinio, 1-osios dalies rekonstrukcija, o 2005 m. vasario mėn. – 2-osios dalies rekonstrukcija. Pažymi, jog Areštinė buvo pripažinta tinkama eksploatacijai ir veikė iki 2015 m. gruodžio 27 d.. Teigiama, jog pareiškėjas Areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktuose nustatytus ploto reikalavimus atitinkančiose kamerose Areštinėje galėjo būti pažeista 7 paras iš Areštinėje praleistų 20 parų. Teigiama, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas su skundais ar prašymais nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, jog netinkamos laikymo sąlygos sukėlė neigiamus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus. Pažymima, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos atitiko 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nustatytus reikalavimus, taip pat nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos higienos normas HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 134:2015). Klaipėdos visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. spalio 2 d., kurių metu nustatyta, jog oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Nurodo, kad kamerose yra atidaromi, skaidraus stiklo langai, įrengta mechaninė ir dirbtinė ventiliacija. Teigiama, jog buvo konstatuota, kad Areštinės natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitinka HN 37:2009 reikalavimų. Kadangi tam, jog būtų atlikti apšvietos sistemos pakeitimai, būtina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl ši neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas. Kamerose sanitariniai mazgai įrengti kiekvienos kameros kampe, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, todėl atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Pažymi, jog atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pobūdį bei vertinant pareiškėjo patirtus nepatogumus, teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė emocine depresija, baime, diskomfortu, pažeminimo jausmu, sveikatos sutrikimais.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 12) matyti, jog pareiškėjas Areštinėje periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d.. Minėtame pranešime nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 15 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 40, kurios plotas 21,33 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m.; nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. sausio 18 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,58 kv.m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. sausio 25 d. pareiškėjas buvo kartu su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,58 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 2,69 kv.m.; 2015 m. sausio 26 d. pareiškėjas kartu su dar vienu asmeniu buvo laikomas kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m., todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,28 kv.m.; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 29 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 7, kurios plotas 7,03 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m..
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, matyti, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas 20 parų, iš kurių 7 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo.
Tarnybiniame pranešime (b. l. 12) nurodyta, jog iš pareiškėjo skundų ir prašymų negauta, į Klaipėdos AVPK Areštinės vyriausiąją bendruomenės slaugytoją ir bendruomenės slaugytoją dėl medicininės pagalbos pareiškėjas nesikreipė.
Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo HN 37:2009, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. – HN 134:2015.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 (b. l. 13-16) nurodyta, jog 2015 m. kovo 30 d. atlikus patikrinimą kameroje Nr. 15, nustatyta, jog dirbtinė apšvieta neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 pažymėta, jog tam, kad kameroje būtų atlikti apšvietos sistemos pakeitimai, būtina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl nustatytas dirbtinės apšvietos neatitikimas HN 37:2009 21 punkto reikalavimams nevertintas kaip pažeidimas, nes pagal HN 37:2009 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymima, kad oro temperatūra, oro judrumas ir oro santykinė drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, kameroje yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat kamera vėdinama ir per skaidraus stiklo atidaromus langus.
Nors patikrinimo laikotarpis neapima pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpio, vertintina, jog per laikotarpį nuo atlikto patikrinimo iki pareiškėjo atvykimo į Areštinę asmenų laikymo sąlygos Areštinėje negalėjo esmingai pasikeisti.
Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).
Byloje esantis 2005 m. vasario 18 d. rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b. l. 22-23) patvirtina, kad kamerose unitazai ir praustuvės atskirti 1,20 aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto.
Esant nustatytai aplinkybei, jog 7 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, darytina išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus).
Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 42,00 Eur (keturiasdešimt du eurus 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui R. V..
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.