Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-11-24 · Civilinė byla Nr. 2A-555-544/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
2A-555-544/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Dalia Pranckienė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
V. I., V. B.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-555-544/2021

teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00495-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.2.9.10.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Dalios Pranckienės ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. I. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61-400/2021 pagal ieškovų V. I. ir V. B. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. I. prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. I.“ neteisėtu ir grąžinti jį į buvusį darbą; priteisti jam iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., už 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė V. B. prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. B.“ neteisėtu ir grąžinti ją į buvusį darbą; priteisti jai iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., už 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Nurodė, kad abu ieškovai yra dviračių sporto treneriai. 1999 m. liepos 12 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove, kuri buvo priimta dirbti pas atsakovą dviračių sporto trenere. 2010 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu, kuris buvo priimtas dirbti pas atsakovą dviračių sporto treneriu – sporto mokytoju. Kiekvienais metais darbo sutarčių dalys dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo buvo keičiamos. Treniravo jiems paskirtus sportininkus, dalyvaudavo su jais planinėse varžybose bei mokomosiose sporto stovyklose. Dviračių mokomosios treniruotės ir dalyvavimas varžybose buvo vykdomos pagal iš anksto patvirtintą metinį planą, kurio vykdymas buvo privalomas. 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovas nutraukė su ieškovais darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieškovai neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Ieškovų teigimu, jie buvo atleisti iš darbo neteisėtai, kadangi pravaikštų nepadarė. 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas iš (duomenys neskelbtini) centro ugdytinių sąrašo išbraukė ieškovų treniruojamą ugdytinę A. G., apie tai neinformavęs nei pačios A. G., nei ieškovų. 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta ir ieškovų didelio meistriškumo grupė, į kurią buvo įtraukta ir jų ugdytinė A. G.. Nuo tos dienos atsakovas jiems, pagal patvirtintą planą išvykus į sporto mokomąsias stovyklas ir varžybas, neteisėtai fiksuodavo pravaikštas, už šį laiką neišmokėjo darbo užmokesčio. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovams išvykus į mokomąsias treniruočių stovyklas, atsakovas nutraukė su jais darbo sutartis.

4. Ieškovų manymu, atsakovas vykdė tendencingą jų, kaip darbuotojų, persekiojimą, atsakovo veikimas prieštaravo pačios įstaigos tikslams ir paskirčiai – sportininkų ugdymui pagal parengtą metinį planą. Ieškovai vyko į mokomąsias treniruotes, vykdydami jiems priskirtas darbines funkcijas bei sportininkų interesais, taip pat ir atsakovo interesais, kadangi vykdė paties atsakovo patvirtintą metinį planą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinyje nurodytais laikotarpiais – nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. – ieškovams išvykus į sporto mokomąsias varžybas atsakovas fiksuodavo pravaikštas, nemokėjo darbo užmokesčio, todėl ir prašo jį priteisti. Taip pat prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarčių su ieškovais nutraukimo iki sprendimo įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

5. Ieškovų teigimu, vykdydami savo darbines funkcijas, tačiau gavę nepagrįstus atsakovo reikalavimus pasiaiškinti dėl pravaikštų, jie patirdavo stresą, emocinius išgyvenimus, todėl atsakovo veiksmai tiek skiriant ieškovams nuobaudas dėl pravaikštų, tiek juos atleidžiant iš darbo kompromituojančiu pagrindu sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kurį kiekvienas iš ieškovų vertina 2 000 Eur.

6. Nurodė, jog jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovai buvo nepagrįstai atleisti iš darbo panaikinimo, tačiau Darbo ginčų komisija, nagrinėdama jų prašymus, priėmė neteisėtus sprendimus, nes neužtikrino lygiateisiškumo ir rungimosi principų, nesudarė galimybės naudotis teisine pagalba, neteisingai vertino esmines byloje nustatytas aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės, o darbo drausmės pažeidimus įvertino tik formaliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė V. B. su atsakovu 1999 m. liepos 12 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) centre dviračių sporto trenerės pareigose. Ieškovas V. I. su atsakovu 2010 m. lapkričio 2 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) centre dviračių sporto trenerio – sporto mokytojo pareigose. 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovas su ieškovais nutraukė darbo sutartis pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą, kadangi ieškovai neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties ir tokiu būdu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

9. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. prašymu „Dėl išvykimo į mokamąją treniruočių stovyklą, tarptautines varžybas ir Pasaulio plento čempionatą“ ieškovai kreipėsi į darbdavį (atsakovą), prašydami leisti jiems išvykti kartu su ugdytine A. G.: 2019 m. rugpjūčio 24 d. – 2019 m. rugsėjo 4 d. į mokamąją treniruočių stovyklą Lenkijoje; 2019 m. rugsėjo 5 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. į tarptautines varžybas Belgijoje; 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2019 m. rugsėjo 15 d. dalyvauti Pasaulio taurėje Olandijoje; 2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. spalio 2 d. dalyvauti mokamojoje treniruočių stovykloje ir jaunių plento Pasaulio čempionate Anglijoje. 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į ieškovų prašymą atsakovas nurodė, jog prašymas nėra tenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad jaunių Europos treko čempionate dalyvauja tik sportininkė A. G., kurios nėra atsakovo ugdytinių sąrašuose, todėl nėra pagrindo treneriams leisti išvykti. Tame pačiame rašte pažymėta, jog individualaus ar nuotolinio treniravimosi galimybių (duomenys neskelbtini) centras (toliau – ir Centras) nenumato, todėl, siekiant įgyvendinti Centro keliamus tikslus, reikalauja vykdyti darbo funkcijas darbo grafike numatytu laiku ir darbo vietoje treniruojant tarifikuotą sporto grupę. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo atlikti patikrinimai, siekiant įsitikinti, ar ieškovai V. I. (2019 m. rugpjūčio 26 d.) ir V. B. (2019 m. rugpjūčio 29 d.) yra darbo vietoje darbo laiku pagal patvirtintą darbo grafiką. Patikrinimų metu nustatyta, kad dviračių sporto bazėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagal darbo grafiką priklausančiu laiku ieškovų darbe nebuvo, bazė buvo užrakinta. Ieškovų pareikalauta raštu pateikti pasiaiškinimus ir neatvykimo į darbą priežastis. Ieškovė V. B. paaiškinime nurodė, jog ji pateikė prašymą leisti išvykti į mokamą treniruočių stovyklą Lenkijoje su auklėtine A. G., atsakyme į jos prašymą buvo nurodytos ne tos varžybos, be to, A. G. yra neteisėtai atleista iš Centro, su ja nėra nutraukta 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryta sutartis. Nurodė, jog Direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-2019 m. buvo pakeistas 2016 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. Centro sportinio ugdymo planas, su kuriuo jie nebuvo supažindinti. Ieškovas V. I. paaiškinime nurodė, kad darbo drausmės pažeidimo – pravaikštos – nepadarė, nurodė analogiškus motyvus, kaip ir atsakovė V. B..

10. Teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovai nenurodė jų nebuvimo darbe pateisinančių priežasčių, tik kvestionavo auklėtinės A. G. atleidimo teisėtumą, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, jog jie neturėjo teisės vykti į varžybas, kadangi ji nėra Centro auklėtinė ir leidimo vykti iš darbdavio jie negavo. Pažymėjo, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į ieškovų prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad, siekiant įgyvendinti Centro tikslus, reikalaujama vykdyti darbo funkcijas darbo grafike numatytu laiku ir darbo vietoje treniruojant ieškovams tarifikuotą sportininkų grupę. Pagal 2019 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) centro ir sporto direktoriaus S. R. patvirtintą dviračių sporto trenerės V. B. darbo grafiką, ieškovė V. B. 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. tą dieną, kai buvo nerasta darbe, turėjo dirbti 10.00 – 13.45 val. Pagal 2019 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) centro ir sporto direktoriaus S. R. patvirtintą dviračių sporto trenerio V. I. darbo grafiką, ieškovas V. I. 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. tą dieną, kai buvo nerastas darbe, turėjo dirbti 10.00 – 13.45 val.

11. Teismas vertino ir tai, kad ieškovai ne pirmą kartą pažeidė darbo pareigas nebūdami darbe be pateisinamų priežasčių: ieškovei V. B. 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. buvo skirti įspėjimai už pravaikštas, kadangi ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., taip pat 2019 m. birželio 13 d. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių; ieškovui V. I. 2019 m. balandžio 18 d. buvo skirtas įspėjimas už pravaikštą, kadangi jis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių. Įspėjimuose buvo nurodyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau, siekiant maksimalaus šalių interesų gynimo ir bendradarbiavimo, tuomet nuspręsta netaikyti griežčiausios drausminės atsakomybės priemonės – atleidimo iš darbo. Buvo nurodyta, jog padarius analogišką pažeidimą, t. y. pravaikštą, darbo sutartis su ieškovais bus nutraukta.

12. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje darbuotojų elgesys, tikslingai darant darbo drausmės pažeidimus, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotojais ir dėl to nutraukti darbo santykius su jais. Darbdavys atsižvelgė ir tinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, darbuotojų kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Šiuo atveju darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovais buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio sprendimu, su kuriuo darbuotojai supažindinti. Teismo vertinimu, vien faktas, kad ieškovai vyko į varžybas su buvusia auklėtine, taip pat tai, kad sutartis su ja nebuvo nutraukta, pats savaime nesukuria pagrindo ieškovams savavališkai spręsti dėl jiems skirtų darbo funkcijų, juolab, jog atsakovas ieškovus įspėjo, kad, jei nevykdys funkcijų pagal patvirtintą darbo grafiką, darbo sutartys bus nutrauktos. Tai reiškia, jog ieškovams jau buvo leista pasitaisyti, jie buvo įspėti, tačiau išvadų nepadarė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai savo elgesiu sukūrė sau nenaudingą situaciją, pažeidė pareigą būti darbe ir vykdyti pareigas, kurias jiems nustato darbdavys, po to, kai jiems jau buvo skirtas įspėjimas už nebuvimą darbe be pateisinamos priežasties. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovais yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

13. Konstatavęs, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovų atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas atmetė ieškovų išvestinius reikalavimus grąžinti juos į darbą, priteisti ieškovų naudai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., už 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Tuo pačiu sprendė, jog ieškovai neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. kad jie patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovai V. I. ir V. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

15. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, buvo šališkas, nevykdė jam nustatytos pareigos būti aktyviam, neindividualizavo ginčo, dėl ko neatskleidė bylos esmės, nesivadovavo teismų praktika šios kategorijos bylose. Nagrinėjamu atveju teismas apsiribojo tik konstatavimu, jog ieškovai jau buvo padarę analogišką darbo drausmės pažeidimą, už kurį jiems buvo skirti įspėjimai už pravaikštas. Be to, neįvertindamas ieškovų nurodytų aplinkybių, teismas tik konstatavo, kad 2019 m. kovo 12 d. atsakovo įsakymu ieškovų ugdytinė A. G. buvo išbraukta iš Centro sąrašų. Tik po ieškovų atstovės pasakymo, jog ieškovai gavo tam tikras socialines išmokas ir pateiks apie tai duomenis, teismas sutiko, kad tie duomenys būtų pateikti, tačiau iki to momento teismas net nesiaiškino apie ieškovų per atleidimo laikotarpį gautas pajamas, kas leidžia daryti išvadą, jog teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl ginčo baigties, t. y. neplanavo ieškinio reikalavimų tenkinti, todėl šių duomenų nei pats reikalavo, nei įpareigojo ieškovus juos pateikti.

16. Teigia, jog ieškovai, kaip sporto treneriai, su ugdytiniais siekdami sporto rezultatų, turi dirbti nepertraukiamai, planingai, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas ugdytinio fizinės formos palaikymas ir galimas atitinkamų rezultatų pasiekimas. Atsakovas 2019 metais patvirtino (duomenys neskelbtini) dviračių sporto ir treniruočių stovyklų kalendorinį planą, kuris yra rengiamas pagal Lietuvos ir tarptautinį dviračių sporto šakos varžybų kalendorių. Pagal šį atsakovo patvirtintą kalendorinį planą – programą savo darbą planavo bei organizavo ir ieškovai. Ieškovai su ugdytiniais vyko į mokomąsias stovyklas, o kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio pirmoje pusėje ugdytinių laukė startai įvairiose tarptautinėse varžybose, todėl, būdami atsakingi už savo ugdytinius, vykdydami savo tiesiogines darbines funkcijas, ieškovai negalėjo nei palikti ugdytinių vienų užsienyje (jie vieni be trenerių neturėtų galimybės startuoti), nei nutraukti jų pasirengimą ir su ugdytiniais grįžti į Lietuvą.

17. Nurodo, jog svarbi aplinkybė yra ta, kad, kaip matyti iš atsakovo 2019 m. kovo 7 d. rašto turinio, klausimas apie ieškovų ugdytinės išbraukimą iš Centro ugdytinių sąrašų net nebuvo keliamas, kas reiškia, jog jokių kliūčių toliau likti mokomojoje stovykloje ir rengtis varžyboms nebuvo. P. P. ir D. J. pareiškus pageidavimą pakeisti trenerius, atsakovas 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 12 d. išbraukė iš didelio meistriškumo grupės ieškovų ugdytines A. G., P. P. ir D. J.. Tą pačią dieną atsakovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta panaikinti nuo 2019 m. kovo 12 d. dviračių trenerių V. I. ir V. B. didelio meistriškumo grupę. Tačiau šios didelio meistriškumo grupės panaikinimas ieškovams neturėjo sukelti jokių problemų, kadangi ieškovai Centre turėjo dar vieną didelio meistriškumo grupę, į kurią ir turėjo būti perkelta A. G.. Be to, 2019 m. kovo 12 d. įsakymas ieškovams buvo įteiktas tik po 2019 m. balandžio 15 d., t. y. po to, kai jie grįžo į Lietuvą. Todėl, netgi jei teismas pritartų pirmosios instancijos teismo išvadai dėl A. G. išbraukimo, ta aplinkybė, kad ieškovams apie 2019 m. kovo 12 d. įsakymą nebuvo pranešta, šalina jų atsakomybę už nebuvimą darbe.

18. Mano, jog teismas, aiškindamas atsakovo 2019 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, jį aiškino pažeisdamas teisės aktus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Pagal galiojusią ugdytinių šalinimo iš ugdymo įstaigos tvarką, išbraukimas iš didelio meistriškumo grupės ir asmens pašalinimas iš įstaigos yra du skirtingi procesai, kas reiškia, kad atsakovas, išbraukęs A. G. iš didelio meistriškumo grupės, be atskiro įsakymo negalėjo jos pašalinti iš įstaigos, vadinasi, ji iki šiol yra šio centro ugdytinė. Be to, iš 2019 m. birželio 6 d. A. G. adresuoto rašto turinio galima spręsti, kad atsakovas pripažino neteisėtą A. G. išbraukimą iš Centro sąrašų, kuri naujo prašymo priimti į Centrą nepateikė, kadangi jai nebuvo pateiktas įsakymas, jog ji yra išbraukta iš šių sąrašų. Kita vertus, tai, kad atsakovas neplanavo A. G. pašalinti iš Centro, matyti dar iš 2019 m. kovo 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nurodė, jog nėra išspręstas ugdytinių J. J. ir P. P. išbraukimo iš Centro ugdytinių sąrašų klausimas, bet A. G. pavardė nebuvo paminėta. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2019 m. balandžio 15 d. V. B. ir 2019 m. balandžio 18 d. V. I. įspėjimai dėl jų nebuvimo darbe buvo pareikšti nepagrįstai, nes ieškovai, nežinodami apie atsakovo priimtą sprendimą A. G. atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai vykdė jų prisiimtas darbines funkcijas – su ugdytiniais išvyko į mokomąją treniruočių stovyklą bei varžybas. Atitinkamai ir 2019 m. liepos 15 d. įspėjimas dėl pravaikštos bei 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymas dėl ieškovų atleidimo dėl pravaikštos yra nepagrįsti, kadangi atsakovas, nesant teisėto pagrindo, išbraukė ieškovų ugdytinę iš Centro sąrašų.

19. Tvirtina, jog teismas ne tik netyrė ir nevertino ankstesnių ieškovams paskirtų nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau nesivadovavo kasacinio teismo praktika vertinant pažeidimo šiurkštumą, pažeidimo pasekmes bei paskirtos nuobaudos proporcingumą. Kaip matyti iš bylos, ieškovai, nebūdami savo darbo vietoje – sporto klubo patalpose, vykdė tiesiogines savo pareigas – su ugdytiniais buvo išvykę į mokomąsias treniruočių stovyklas, tarptautines varžybas, kur A. G. parodė gerus rezultatus. Akivaizdu, kad varžyboms ir mokomosioms stovykloms vykstant užsienyje jie darbo vietoje – sporto klubo patalpose būti negalėjo. Teismas nepagrįstai nevertino to, jog atsakovas vykdė tendencingą ieškovų, kaip darbuotojų, persekiojimą, neatsižvelgdamas į tai, kad jie visą laiką vykdė darbines funkcijas, veikė jiems priskirtų sportininkų interesais, o taip pat atsakovo interesais, kadangi vykdė atsakovo patvirtintą mokomąjį planą. Atsakovo veikimas prieš ieškovus prieštaravo atsakovo įstaigos tikslams ir paskirčiai – sportininkų ugdymui pagal jo paties parengtą metinį planą, kas negali būti laikoma teisėtu atsakovo veikimu.

20. Nurodo, kad, pripažinus, jog ieškovai laikotarpiais nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d. bei nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. vykdė savo darbines funkcijas, reikalavimas priteisti darbo užmokestį turi būti patenkintas, kaip ir reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki sprendimo įvykdymo dienos. Mano, jog reikalavimas priteisti po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra pagrįstas ir įrodytas. Pagrindą neturtinei žalai atlyginti sudaro tai, kad atsakovas, tiek skirdamas nuobaudas dėl tariamų pravaikštų, tiek vėliau atleisdamas ieškovus iš darbo, aiškiai suvokė, jog šie jų veiksmai sukels ieškovams streso, nes, konstatavęs, kad ieškovai yra tariamose pravaikštose, atsakovas jiems nemokėjo darbo užmokesčio. Vykdydami savo darbines funkcijas, tačiau gavę atsakovo reikalavimus pasiaiškinti dėl pravaikštų, ieškovai dėl tokių nepagrįstų atsakovo veiksmų ir vertinimų patirdavo stresą, neigiamus emocinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas (duomenys neskelbtini) centras prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Nurodo, kad teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, o apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių pagrįstų argumentų dėl skundžiamo sprendimo materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimų.

23. Pažymi, jog ieškovai nuosekliai akcentuoja (duomenys neskelbtini) dviračių sporto ir treniruočių stovyklų kalendorinį planą kaip pagrindą išvykoms su A. G., tačiau kalendorinis planas sudaromas absoliučiai visoms atitinkamais metais numatomoms varžyboms, vyksiančioms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o daugelis plane numatytų sporto renginių (varžybų, stovyklų) dubliuojasi. Plane yra numatytos visos atitinkamais metais būsiančios varžybos ar kiti renginiai, ir tik nuo daugelio veiksnių priklauso vykimas į atitinkamas varžybas, t. y. nuo finansavimo, ugdytinių pasiekimų, trenerius pavaduojančių trenerių užimtumo ir darbo grafikų ir t. t. Tačiau kiekvienu atveju vykimas į varžybas turi būti įforminamas atsakovo direktoriaus įsakymu. Kaip teisingai pastebėjo Darbo ginčų komisija ir teismas, ieškovams gerai buvo žinoma tvarka dėl išvykų į varžybas ar stovyklas įforminimo.

24. Teigia, jog atsakovas neturėjo pareigos ir (ar) teisės savarankiškai perkelti ugdytinės į kitą aukšto meistriškumo grupę be pačios ugdytinės valios, tuo labiau, kad ieškovų minimą kitą aukšto meistriškumo grupę sudarė vyrai. Vyrų grupės treniruočių intensyvumo ir užduočių lygis yra visiškai kitas, o tokios praktikos, kad būtų sudaromos mišrios aukšto meistriškumo grupės iš vyrų ir moterų, dviračių sporto šakoje nėra. (duomenys neskelbtini) centro teisės aktai nenumato galimybės perkelti sportininkus į kitas grupes be jų prašymų ir trenerių sutikimo. Atsakovas 2019 m. birželio 6 d. el. paštu kreipėsi į sportininkę A. G. ir nurodė, jog ji yra išbraukta iš Centro sąrašų, tačiau Centras pagal jos rašytinį prašymą, pateiktą Centrui ar treneriams, gali priimti ją į didelio meistriškumo grupę, kurios treneriais yra V. B. ir V. I.. Tokio prašymo sportininkė A. G. nepateikė. 2019 m. birželio 12 d. A. G. ir ieškovų advokatė pateikė prašymą pateikti informaciją, susijusią su A. G., o vėliau 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimą, į kuriuos atsakovas pateikė atsakymus, nurodydamas, jog sportininkė gali būti tarifikuota tik esant jos prašymui. Nei 2019 m. birželio mėnesį, nei vėliau A. G., netgi atstovaujama profesionalios teisininkės, neskundė išbraukimo iš (duomenys neskelbtini) centro sąrašų ir nepateikė prašymo būti tarifikuota (duomenys neskelbtini) centro ugdytinių sąrašuose. Tokiu būdu, sportininkės išbraukimas iš (duomenys neskelbtini) centro sąrašų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Nurodo, kad ieškovai paliko darbo vietą dėl išvykos su A. G., o ne dėl išvykos su ugdytiniais, kadangi ugdytiniai buvo palikti be priežiūros ir jiems treniruotės nebuvo vedamos. Vėlesni ieškovų teiginiai apie paskirtą nuotolinį ugdytinių treniravimą nėra teisiškai aktualūs, kadangi tokio treniravimo būdo (duomenys neskelbtini) centras nenumato ir, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką, toks treniravimo būdas nėra įmanomas bei prieštaraujantis atsakovo patvirtintoms darbo tvarkos taisyklėms. Ieškovų teiginiai apie tariamą jų persekiojimą yra išgalvoti, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš bylos faktų visumos matyti, jog ieškovai darbdavio valiai nepakluso sąmoningai bei sąmoningai nusižengė darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinis skundas atmetamas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo atmesti ieškovų ieškinio reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. I.“ bei Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. B.“ neteisėtais ir grąžinti ieškovus į buvusį darbą, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovams neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., už 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (8-9, 11 nutarties punktai), todėl jos pakartotinai nebedėstomos.

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos sprendė, kad yra nustatyta, jog ieškovai, nebūdami darbe visą darbo dieną be pateisinamų priežasčių, padarė šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas). Šis pažeidimas suteikia darbdaviui teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo iš anksto apie tai neįspėjus ir neišmokant išeitinės kompensacijos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių kontekstą ir įstatymų nuostatas, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pripažino ieškovų darbo pareigų pažeidimus šiurkščiais, laikėsi darbo sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieškovais darbo sutartis DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto pagrindais. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka, o taip pat, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių iš esmės yra išsamiai pasisakyta skundžiamame sprendime, pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

31. Apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, nevykdė jam nustatytos pareigos būti aktyviam, neindividualizavo ginčo, dėl ko neatskleidė bylos esmės, nesivadovavo teismų praktika šios kategorijos bylose, o tik apsiribojo konstatavimu, jog ieškovai jau buvo padarę analogišką darbo drausmės pažeidimą, už kurį ieškovei V. B. 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. buvo skirti įspėjimai už pravaikštas, o ieškovui V. I. įspėjimas už pravaikštas buvo skirtas 2019 m. balandžio 18 d., be to, nors ieškovai nurodė eilę aplinkybių dėl jų nebuvimo darbo vietoje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., teismas jų nevertino, dėl jų nepasisakė, apsiribojo konstatavimu, kad 2019 m. kovo 12 d. atsakovo įsakymu ieškovų ugdytinė A. G. buvo išbraukta iš Centro sąrašų.

32. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantų keliamos abejonės dėl galimo teismo šališkumo yra grindžiamos tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Atskirų teismo procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinami kaip teismo (teisėjo) šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtinantys įrodymai. Nesutiktina su apeliantų pozicija, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl ginčo baigties, kadangi tik po ieškovų atstovės pasakymo, jog ieškovai gavo tam tikras socialines išmokas ir pateiks apie tai duomenis, teismas sutiko, kad tie duomenys būtų pateikti, nors iki to momento teismas net nesiaiškino apie ieškovų per atleidimo laikotarpį gautas pajamas. Priešingai, išklausius 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašą, akivaizdu, jog teismas aiškinosi su tuo susijusias aplinkybes, t. y. kokio dydžio, nuo kada ir kokias nedarbo išmokas ieškovai gauna, tačiau ieškovai tiksliai negalėjo atsakyti į teismo iniciatyva užduotus klausimus, žadėjo tokius duomenis teismui pateikti vėliau.

33. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusios teisėjos (teismo) suinteresuotumu bylos baigtimi, tendencingumu, išankstiniu nusistatymu prieš apeliantus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėja (teismas) buvo šališka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir tinkamai atskleidė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį, o galutinį sprendimą priėmė bylos duomenų visuma paremtomis išvadomis. Taigi, faktinės aplinkybės, priešingai nei tvirtina apeliantai, neabejotinai teikia pagrindą išvadai, kad teismas ištyrė ir įvertino abiejų šalių į bylą teiktus įrodymus, jų visumą.

34. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovas su ieškovais nutraukė darbo sutartis pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą, nes ieškovai neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties ir tokiu būdu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o ne pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai darbuotojas per paskutinius dvylika mėnesių padaro antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Bylos duomenys rodo, kad ieškovei V. B. 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. liepos 15 d. buvo skirti įspėjimai už pravaikštas, kadangi ji laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., taip pat 2019 m. birželio 13 d. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių, tuo tarpu ieškovui V. I. 2019 m. balandžio 16 d. buvo skirtas įspėjimas už pravaikštą, kadangi jis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių. Šiuos duomenis teismas vertino siekdamas patikrinti, ar darbdavys įvykdė DK 58 straipsnio 5 dalies reikalavimus (ar laikėsi proporcingumo principo, ar įvertino darbuotojų elgesį iki pažeidimo). Teismo išvados šiuo aspektu teisingos, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai vidaus darbo tvarkos reikalavimus pažeidė ne pirmą kartą, dokumentuose ieškovams buvo nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau, siekiant maksimalaus šalių interesų gynimo ir bendradarbiavimo, nuspręsta netaikyti griežčiausios drausminės atsakomybės priemonės – atleidimo iš darbo. Be kita ko, buvo nurodyta, kad padarius analogišką pažeidimą (pravaikštą) darbo sutartis su ieškovais bus nutraukta.

35. Vertinant apeliantų teiginius, kad teismas neindividualizavo ginčo, dėl ko nebuvo atskleista ginčo

esmė, kai ieškovų, kaip dviračių sporto trenerių, darbinės funkcijos yra neatsiejamai susijusios su jų treniruojamais ugdytiniais, jų pasiektais rezultatais ir iš to išplaukiančiais įsipareigojimais atitinkamoms sporto organizacijoms (Lietuvos dviračių sporto federacijai, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui), kadangi pagal pasiektus rezultatus būtent šios organizacijos skiria ieškovų ugdytiniams finansavimą, pagal ugdytinių pasiektus rezultatus planuoja šalies atstovavimą atitinkamose tarptautinėse varžybose, pažymėtina, jog visų (duomenys neskelbtini) centre dirbančių trenerių darbinės funkcijos yra susijusios su jų treniruojamais ugdytiniais ir jų pasiektais rezultatais. Dviračių trenerio pareigybės aprašyme nurodyta, kad darbuotojas, einantis šias pareigas, privalo žinoti Centro lokalius dokumentus, įskaitant ir darbo tvarkos reikalavimus. 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) centro darbo tvarkos taisyklių 39 punkte nustatyta, kad treniruotės Sporto centre organizuojamos pagal direktoriaus patvirtintą darbo grafiką. Tų pačių Taisyklių 62 punkte nustatyta, jog, vadovaujantis Sporto centro renginių (mokomųjų treniruočių, stovyklų, varžybų ar kitų) organizavimo, ugdytinių lydėjimo į renginius tvarkos aprašu, ugdytiniai lydimi į mokomąsias treniruočių stovyklas, varžybas ar kitus renginius; Direktoriaus įsakymu įforminamas ugdytinių vykimas į varžybas, treniruočių stovyklas ar kitus renginius ir lydintis atsakingas asmuo. Su šiomis darbo tvarkos taisyklėmis atsakovai buvo susipažinę. Taigi, ieškovai privalėjo vadovautis Centro darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir vykti į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas tik tokį išvykimą įforminus Centro direktoriaus įsakymu. Negavę leidimo vykti į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d., ieškovai turėjo vykdyti savo darbo funkcijas darbo grafike nustatytu laiku ir darbo vietoje treniruodami tarifikuotą sportininkų grupę, už ką jiems ir mokamas darbo užmokestis, o ne savo pačių sprendimu neturint darbdavio leidimo vykti į tam tikras stovyklas ar varžybas treniruoti savo išsirinktus sportininkus. Be to, minėtų darbo tvarkos taisyklių 58.2 punkte nurodyta, jog Centro treneriams draudžiama treniruočių metu palikti ugdytinius kitam treneriui ar pašaliniam asmeniui be Centro vadovo leidimo.

36. Apeliantai nurodo, kad atsakovas 2019 metais patvirtino (duomenys neskelbtini) dviračių sporto ir treniruočių stovyklų kalendorinį planą, kuris yra rengiamas pagal Lietuvos ir tarptautinį dviračių sporto šakos varžybų kalendorių; pagal šį atsakovo patvirtintą kalendorinį planą – programą savo darbą planavo bei organizavo ir ieškovai. Ieškovai yra ilgamečiai Centro darbuotojai ir nėra ginčo, kad pas atsakovę nustatytą tvarką vykstant į varžybas žinojo. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo paaiškinimu, jog kalendorinis planas sudaromas visoms atitinkamais metais numatomoms varžyboms, bet vykimas į jas priklauso nuo įvairių veiksnių (finansavimo, ugdytinių pasiekimų, trenerius pavaduojančių trenerių užimtumo ir darbo grafikų ir t. t.), kuriuos įvertinęs atitinkamą sprendimą priima Centro direktorius (Centro darbo tvarkos taisyklių 62 punktas). Ieškovai buvo Centro darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį laikydamiesi vidaus darbo tvarkos ir darbdavio nustatytų lokalinių reikalavimų. Todėl jie nepagrįstai tvirtina, kad, esant patvirtintam varžybų kalendoriui, jie patys savo nuožiūra galėjo planuoti ir organizuoti išvykas į varžybas.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai žinojo apie darbovietėje galiojančią išvykimo su auklėtiniais į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas įforminimo tvarką, jie, negavę įsakymo, kuriuo būtų išspręstas išvykimo klausimas, neturėjo pagrindo neatvykti į darbą nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. Kadangi atsakovas yra atsakingas už darbo organizavimą Centre, todėl jo diskrecijos teisė yra spręsti tenkinti darbuotojo prašymą dėl išvykimo į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas ar ne. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovai prašė leisti vykti į mokomąją treniruočių stovyklą ir tarptautines varžybas su sportininke A. G., kuri Centro direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išbraukta iš ieškovams tarifikuotos didelio meistriškumo grupės, taip pat ir iš Centro ugdytinių sąrašų. Bylos duomenys patvirtina, jog apie A. G. išbraukimą iš Centro ugdytinių sąrašų ieškovė V. B. žinojo jau 2019 m. liepos 15 d., o ieškovas V. I. atitinkamai jau 2019 m. gegužės 8 d. Tai rodo, kad apeliantai, palikdami darbo vietą ir išvykdami, aiškiai veikė prieš darbdavio valią, tuo labiau, kad anksčiau dėl to jie jau buvo įspėti.

38. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo sprendimas išbraukti A. G. iš Centro ugdytinių sąrašų būtų panaikintas ar negaliotų kitais pagrindais. Pagal bylos duomenis, sportininkė atsakovo siūlymu nepateikė prašymo būti tarifikuota (duomenys neskelbtini) centro ugdytinių sąrašuose ir 2020 m. ir 2021 m. atsakovo ugdytinių grupėse. Šios sportininkės išbraukimas iš (duomenys neskelbtini) centro sąrašų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija su tuo susijusiu klausimu plačiau nepasisako ir apeliacinio skundo argumentų nevertina.

39. Vertinant ieškovų teiginius, kad teismas ne tik netyrė ir nevertino ankstesnių ieškovams paskirtų nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kiek tai susiję su pažeidimo šiurkštumu, pažeidimo pasekmėmis bei paskirtos nuobaudos proporcingumu, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai atitinkamas faktines bylos aplinkybes nepagrįstai interpretuoja sau naudinga linkme.

40. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

41. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir dėl to teismų praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet taip pat ir tai, jog nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

42. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

43. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

44. Atsižvelgiant į nutarties 40-43 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad atsakovas, kaip minėta, net kelis kartus buvo įspėjęs ieškovus nedaryti pravaikštų, t. y. be atsakovo direktoriaus įsakymų nepalikti darbo vietos, tačiau, net ir žinodami apie kritišką jų elgesio vertinimą, gavę rašytinius motyvuotus draudimus išvykti, t. y. aiškiai žinodami, kad veikia prieš darbdavio valią, padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Ieškovai dėl netinkamo pareigų vykdymo nesigailėjo, darbo pareigų pažeidimo nepripažino, kas rodo, jog darbdavys neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovai ir ateityje nepažeidinės darbo drausmės, atlikdami savo pareigas laikysis teisės aktų reikalavimų. Todėl atsakovas, įvertinęs visas pažeidimo aplinkybes, t. y. kad ieškovai po pakartotinių įspėjimų ignoruoja ir nedaro jokių teigiamų išvadų, ignoruoja darbdavio nurodymus ir darbovietėje nustatytą darbo tvarką, atsižvelgdamas į sukuriamą ydingą precedentą, kai savavališkai išvykstama iš darbo vietos darbo metu, į faktą, kad ugdytiniai paliekami vieni ar kad nėra treniruojami pagal nustatytą treniruočių laiką, pagrįstai taikė griežčiausią drausminę priemonę – atleidimą iš darbo, kas, priešingai apeliantų nuomonei, kasacinio teismo praktikai neprieštarauja, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi šios kategorijos bylose suformuota teismų praktika.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad V. B. ir V. I. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y., būdami Centro treneriais, veikdami bendrininkų grupėje, siekdami apgaule užvaldyti svetimą turtą – neteisėtai pasididinti gaunamą atlyginimą, pateikė Centro administracijai neteisingus duomenis apie dviejų sportininkių sportinius pasiekimus ir joms priskirtinus MP rodiklius, ko pasekoje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d. (Centro buhalterijai priskaičiuojant ir išmokant atlyginimą), tyčia apgaule, savo naudai įgijo (neteisėtai gaudami didesnį atlyginimą) didelės vertės svetimą, Centrui priklausantį turtą – 10 105,97 Eur (tame tarpe V. I. – 4 980,61 Eur ir V. B. – 5 125,36 Eur). Šiuo nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikro dokumento - „2015-2016 metų Didelio meistriškumo grupės (duomenys neskelbtini) centro treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo“ suklastojimo. Šiame nuosprendyje taip pat konstatuota, kad „V. B., sudarydama pradinio rengimo grupę savo vardu, tačiau jos netreniruodama (tą darė V. I.) bei apie tai nepranešdama Centro administracijai, pažeidė trenerio pareigas, tačiau šis jos pažeidimas negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, o ji pati dėl to traukiama baudžiamojon atsakomybėn. V. B. veiksmai šiuo atveju yra laikytinas darbo drausmės pažeidimu, už kurį, kaip matyti, jai ir buvo skirtas papeikimas“. Minėtoje byloje (duomenys neskelbtini) centro civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir jam iš atsakovų solidariai priteista 10 105,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

46. Nors nutarties 46 punkte nurodyti faktai nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu darbo ginču, tačiau minėtu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės ir visa susiklosčiusi situacija sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą apie apeliantų netinkamą požiūrį į atliekamas darbo funkcijas ir pareigų vykdymą, nesąžiningumą, siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Tai patvirtina pagrįstumą ir pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad apeliantų padarytas pažeidimas – neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties – šiuo konkrečiu atveju suteikė darbdaviui teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo iš anksto apie tai neįspėjus ir neišmokant išeitinės kompensacijos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintini apeliantų argumentai, jog atsakovas vykdė tendencingą jų persekiojimą, neatsižvelgdamas į tai, kad jie visą laiką tinkamai vykdė darbines funkcijas, veikė jiems priskirtų sportininkų interesais, o taip pat ir atsakovo interesais.

47. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų nurodymas, kad už laikotarpius nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. jie vykdė savo darbines funkcijas darbo vietoje, todėl jiems būti priteistas neišmokėtas darbo užmokestis bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, jog už minėtus laikotarpius darbo užmokestis apeliantams nebuvo mokamas, kadangi jie nebuvo darbe dėl priežasčių, kurioms esant darbuotojui darbo užmokestis nemokamas. Bylos duomenys rodo, kad nurodytais laikotarpiais darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtas apeliantų nebuvimas darbe per visą darbo dieną (pravaikštos). Šie duomenys objektyviais duomenimis nepaneigti. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad minėtais laikotarpiais būtų vykdę darbo funkcijas atsakovo naudai ar kad būtų nuginčiję įrašų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose teisingumą. Prašymas priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą taip pat nepagrįstas, kadangi ieškovai neatliko jokių darbo funkcijų ir faktiškai nebūtų galėję jų atlikti, kadangi nebeturėjo tarifikuotų ugdytinių grupių (CPK 178 straipsnis).

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovai neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. pripažinus, kad ieškovai iš darbo atleisti teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų, taigi, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei taikyti (DK 151 straipsnis).

49. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

50. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, jog jos bus detalizuotos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėDalia PranckienėLaimutė Sankauskaitė