Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2021-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-61-400/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
2-61-400/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Ieškovas
V. I., V. B.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Neringa Grubliauskienė, Laurynas Samoška
Kategorijos
  • 1.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-61-400/2021Proceso Nr. 2-32-3-00495-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.5; 1.3.7.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei,dalyvaujant ieškovų V. I. ir V. B. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,atsakovo (duomenys neskelbtini) centro atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. I., V. B. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) centrui dėl 2019-12-05 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas V. I. teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2019-09-09 (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. I.“ neteisėtu ir grąžinti jį į buvusį darbą; 2) priteisti iš (duomenys neskelbtini) centro V. I. naudai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį: nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d.; 2019 m. birželio 13 d.; nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš (duomenys neskelbtini) centro V. I. naudai 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė V. B. teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2019-09-09 (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. B.“ neteisėtu ir grąžinti ją į buvusį darbą; 2) priteisti iš (duomenys neskelbtini) centro V. B. naudai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį: nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d.; 2019 m. birželio 13 d.; nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš (duomenys neskelbtini) centro V. B. naudai 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Ieškovai patikslintame ieškinyje (b. l. 69-74), teismo posėdžio metu prašo ieškinį pagal abiejų ieškovų reikalavimus nagrinėti kartu, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, kadangi jie abu dirbo sporto treneriais vienoje komandoje (duomenys neskelbtini) centre, jų darbdavys buvo tas pats juridinis asmuo, todėl, mano, kad ginčas turi būti nagrinėjamas vienoje byloje. Nurodė, jog abu yra dviračių sporto treneriai. Tarp ieškovės V. B. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ji buvo priimta dirbti dviračių sporto trenere. Tarp ieškovo V. I. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jis buvo priimtas dirbti dviračių sporto treneriu – sporto mokytoju. Kiekvienais metais darbo sutartys dalyje dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo buvo keičiamos. Treniravo jiems paskirtus sportininkus, dalyvaudavo su jais planinėse varžybose bei mokomosiose sporto stovyklose. Dviračių mokomosios treniruotės ir dalyvavimas varžybose buvo vykdomos pagal iš anksto patvirtintą metinį planą, kurio vykdymas buvo privalomas. 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovas nutraukė su ieškovais darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra, todėl, kad ieškovai neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Ieškovų teigimu, jie buvo atleisti iš darbo neteisėtai, kadangi pravaikštų nepadarė. 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas iš (duomenys neskelbtini) centro ugdytinių sąrašo išbraukė ieškovų treniruojamą ugdytinę A. G., apie tai neinformavę nei pačios A. G., nei ieškovų. 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta ir ieškovų didelio meistriškumo grupė, į kurią buvo įtraukta ir jų ugdytinė A. G.. Ieškovų teigimu, nuo tos dienos atsakovas jiems, pagal patvirtintą planą išvykus į sporto mokomąsias stovyklas ir varžybas, fiksuodavo pravaikštas, už šį laiką neišmokėjo darbo užmokesčio. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovams išvykus į mokomąsias treniruočių stovyklas, atsakovas nutraukė su ieškovais darbo sutartis. Ieškovų teigimu, atsakovas vykdė tendencingą jų kaip darbuotojų persekiojimą, atsakovo veikimas prieštaravo pačios įstaigos ((duomenys neskelbtini) centro) tikslams ir paskirčiai, tai yra, sportininkų ugdymui pagal pačios įstaigos parengtą metinį planą. Nurodė, jog vyko į mokomąsias treniruotes, vykdydami jiems priskirtas darbines funkcijas bei sportininkų interesais, taip pat ir atsakovo interesais, kadangi vykdė paties atsakovo patvirtintą metinį planą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinyje nurodytais laikotarpiais – nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d.; 2019 m. birželio 13 d.; nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d.; nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. – ieškovams išvykus į sporto mokomąsias varžybas, atsakovas fiksuodavo pravaikštas, nemokėjo darbo užmokesčio, todėl prašo jį priteisti. Taip pat prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarčių su ieškovais nutraukimo iki sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovai buvo nepagrįstai atleisti iš darbo, tačiau, ieškovų teigimu, Darbo ginčų komisija, nagrinėdama jų prašymus, neužtikrino lygiateisiškumo ir rungimosi principų, nesudarydama galimybės naudotis teisine pagalba, neteisingai vertino esmines byloje nustatytas aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės, be to, darbo drausmės pažeidimai buvo konstatuoti tik formaliai.

1. 1. Ieškovas V. I. teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo ieškinį tenkinti pilnai, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) centrui dirbo nuo 2013 metų iki 2019-09-09. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) centre, susiplanuodavo išvykas į stovyklas ir varžybas. Prieš išvykstant į stovyklas ir varžybas reikėdavo (duomenys neskelbtini) centro sutikimo. Nuo 2019 metų pradėjo reikalauti, kad prašymą išvykti pateiktume raštu. Atsakovo įsakymai dėl leidimo išvykti į stovyklas ir varžybas ne visada trenerį pasiekdavo iki jo išvykimo, buvo tokių atvejų kai įsakymas ateidavo į elektroninį paštą jau būnant išvykus. 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į jų prašymą buvo nurodyta, jog prašymas nėra tenkinamas, šį atsakovo atsakymą elektroniniame pašte pastebėjo po išvykimo t. y. jau būnant sporto stovykloje. Atleidimas iš darbo pakenkė jo reputacijai.

1. 2. Ieškovė V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo ieškinį tenkinti pilnai, nurodė, kad dviračių trenere dirba apie 30 metų. Kiekvienais metais vyksta sportininkų tarifikacija, kiekvienais metais treneriai sudaro ugdytinių ugdymo, varžybų ir stovyklų, kalendorių. Kalendoriuje numatytu laiku vykstama į varžybas ir stovyklas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.2019 metais atsakovas pradėjo reikalauti, rašytume prašymus dėl leidimo išvykti į stovyklas ir varžybas. Jie kartu su treneriu V. I. 2019 metais vyko kasmetinių atostogų sąskaitą, nes tai rekomendavo atsakovas. 2019 metų rugpjūčio 22d. ji ir treneris V. I. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti išvykti kartu su ugdytine A. G. 2019 m. rugpjūčio 24 d. - rugsėjo 4d. į mokomąją treniruočių stovyklą (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 5d- 9d. į (duomenys neskelbtini), rugsėjo 16d.- spalio 2d. dalyvauti mokomojoje treniruočių stovykloje ir jaunių plento Pasaulio čempionate (duomenys neskelbtini). Informavo atsakovą, kad ugdytiniai E. Š. ir K. V. treniruosis pagal individualius planus, kadangi yra pilnamečiai ir už saugumą yra atsakingi patys. 2019m. rugpjūčio 23 į gmailą atsakovas atsiuntė raštą, kad prašymas netenkinamas, nes sportininkės A. G. nėra (duomenys neskelbtini) centro ugdytinių sąrašuose, o (duomenys neskelbtini) centre nėra numatyta individualaus ar nuotolinio treniravimosi galimybių. Atsakovo atsakymą pastebėjo jau nuvykus į Lenkiją. Jos nuomone, tiek ji, tiek treneris V. I. nepadarė pravaikštų, nes dirbo su sportininke A. G.. Tas atsakovo nuolatinis persekiojimas ir atleidimas iš darbo pablogino sveikatos būklę, sustiprėjo virškinimo sistemos problemos, paaštrėjo hipertoninės ligos simptomai. Juolab, kad patys vairuoja automobilius, kuriais veža vaikus į stovyklas, varžybas.

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovai 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui pateikė prašymą „Dėl išvykimo į mokamąją treniruočių stovyklą, tarptautines varžybas ir Pasaulio plento čempionatą“. 2019 m. rugpjūčio 23 d., atsakovas raštu pateikė ieškovams atsakymą į minėtą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo išvykti“, kuriame nurodė, jo ieškovų prašymo netenkina ir prašymo netenkinimo priežastis. Atsakovo teigimu, ieškovai, ignoruodami darbdavio valią, savavališkai išvyko iš darbo vietos. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. ieškovams buvo įteikti reikalavimai pateikti pasiaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimo, ieškovai pateikė pasiaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka, jog padarė darbo drausmės pažeidimus. Atsakovo teigimu, paaiškinimuose ieškovai nenurodė teisinio ar faktinio pagrindo, dėl kurio galėjo nebūti darbe, o tiesiog kvestionavo sportininkės A. G. išbraukimo iš PSC sąrašų teisėtumą. Atsakovo direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame PSC dviračių trenerio pareigybės aprašyme yra nustatytos dviračių sporto šakos trenerio funkcijos, tai yra, jog treneriai vykdo sporto pratybas pagal patvirtintą darbo grafiką. Taip pat 2018 m. vasario 13 d. PSC direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) centro darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 39 punkte yra numatyta, jog treniruotės sporto centre organizuojamos pagal direktoriaus patvirtintą darbo grafiką. Visos išvykos į varžybas ar kitus sporto renginius turi būti įformintos įsakymais, kai tuo tarpu ieškovų atveju, jų prašymai išvykti į varžybas buvo atmesti. Pažymėjo, jog ieškovai apie tai, kad jų išvykimai bus vertinami itin kritiškai ir jiems bus taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, buvo ne kartą įspėti. Ieškovai gavo ne vieną įspėjimą dėl išvykimo iš darbo vietos darbdaviui neleidus. Įspėjimuose buvo nurodyta, jog analogiškai padarius pravaikštą, ieškovai bus atleisti. Tuo tarpu ieškovai ignoravo atsakovo reikalavimus. Nurodė, jog nepagrįstas ieškovų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už nurodytus laikotarpius, kadangi ieškovų darbe nebuvo. Prašo ieškinį atmesti dėl nurodytų atsikirtimų.

2. 1. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad ieškovai padarė šiukščius darbo pareigų pažeidimus pagal DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punktą, nes jokie teisės aktai, nei vidiniai atsakovo dokumentai nenumato, kad individualaus ar nuotolinio treniravimosi galimybių. Palinkti ugdytinius tiek nepilnamečius, tiek pilnamečius, vienus treniruotis neleidžiama. Atsakovai turėjo vykdyti darbo funkcijas pagal darbo grafiką (duomenys neskelbtini) centre, nes už ugdytinių saugumą atsakingi treneriai ir (duomenys neskelbtini) centras. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) centre nėra dviračių sporto trenerių finansuojamų etatų, nėra inventoriaus skirto treniruotėms, todėl jei ieškovai bus gražinti į darbą, jie negalės atlikti savo funkcijų. Atsakovo atstovų nuomone, ieškovai nepateikė jokių įrodymų reikalavimui priteisti jiems po 2 000 Eur neturtinės žalos, todėl prašė ieškinį atmesti pilnoje apimtyje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinys atmestinas.

3. 1. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. B. su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įdarbinta Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre dviračių sporto trenerės pareigose (b. l. Darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – d. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), b. l. 2). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovas V. I. su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įdarbintas Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre dviračių sporto trenerio – sporto mokytojo pareigose (d. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovas su ieškovais nutraukė darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą, tai yra, todėl, kad ieškovai neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties ir tokiu būdu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (d. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4). Byloje ginčas kilęs dėl to, kad ieškovai prašo jų atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti juos atgal į darbą, tuo tarpu atsakovas nesutinka su ieškovų motyvais, atsikirtimuose nurodydamas, jog ieškovai ne pirmą kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, tai yra, nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, jiems nebuvo leista išvykti į mokomąsias varžybas, tačiau jie ignoravo raštu pateiktą darbdavio atsakymą, todėl atleidimas iš darbo buvo adekvati nuobauda.

3. 2. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad nutraukdamas su ieškovais darbo sutartis, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu atsakovas laikė jų nebuvimą darbe be pateisinamos priežasties. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Kai už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.

3. 2. 1. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju ne ieškovai privalo įrodyti tai, kad jie šiurkščiai nepažeidė darbo pareigų, o darbdavys, t. y. atsakovas, privalo neginčijamai įrodyti ieškovų nebuvimo darbe be pateisinamos priežasties visą darbo dieną faktą ir priežasčių, kurios pakankamai pateisintų tokį elgesį, nebuvimą. Šių esminių faktinių aplinkybių konstatavimas leidžia daryti išvadą, jog sutarties nutraukimas dėl neatvykimo į darbą yra pagrįstas. Tuo tarpu ieškovams tenka pareiga įrodyti neatvykimo į darbo priežastis ir jų svarbą.

3. 3. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. prašymu „Dėl išvykimo į mokamąją treniruočių stovyklą, tarptautines varžybas ir Pasaulio plento čempionatą“ ieškovai kreipėsi į darbdavį, t. y. atsakovą, prašydami leisti jiems išvykti kartu su ugdytine A. G.: 2019 m. rugpjūčio 24 d. – 2019 m. rugsėjo 4 d. į mokamąją treniruočių stovyklą (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 5 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. į tarptautines varžybas (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2019 m. rugsėjo 15 d. dalyvauti Pasaulio taurėje (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. spalio 2 d. dalyvauti mokamojoje treniruočių stovykloje ir jaunių plento Pasaulio čempionate (duomenys neskelbtini) (d. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 49). 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į ieškovų prašymą buvo nurodyta, jog prašymas nėra tenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad jaunių Europos treko čempionate dalyvauja tik sportininkė A. G., kurios nėra atsakovo ugdytinių sąrašuose, todėl nėra pagrindo treneriams leisti išvykti. Tame pačiame rašte pažymėta, jog individualaus ar nuotolinio treniravimosi galimybių (duomenys neskelbtini) centras (toliau – ir Centras) nenumato, todėl siekiant įgyvendinti Centro keliamus tikslus, reikalauja vykdyti darbo funkcijas darbo grafike numatytu laiku ir darbo vietoje treniruojant tarifikuotą sporto grupę (d. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 50).

3. 4. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo atlikti patikrinimai, siekiant įsitikinti, ar ieškovai V. I. (2019 m. rugpjūčio 26 d.) ir V. B. (2019 m. rugpjūčio 29 d.) yra darbo vietoje darbo laiku pagal patvirtintą darbo grafiką. Patikrinimų metu nustatyta, kad dviračių sporto bazėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagal darbo grafiką priklausančiu laiku ieškovų nebuvo, bazė buvo užrakinta (d. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 54, Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 50). Ieškovų pareikalauta raštu pateikti pasiaiškinimus ir neatvykimo į darbą priežastis (d. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 54, d. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 45). Ieškovė V. B. paaiškinime nurodė, jog ji pateikė prašymą leisti išvykti į mokamą treniruočių stovyklą (duomenys neskelbtini) su auklėtine A. G., atsakyme į jos prašymą buvo nurodytos ne tos varžybos, be to, A. G. yra neteisėtai atleista iš Centro, su ja nėra nutraukta 2015-09-01 sudaryta sutartis. Nurodė, jog Direktoriaus 2018-09-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-2019 m. buvo pakeistas 2016-09-30 direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra Centro sportinio ugdymo planas, su kuriuo jie nebuvo supažindinti (d. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 54-55). Ieškovas V. I. paaiškinime nurodė, kad darbo drausmės pažeidimo – pravaikštos – nepadarė, nurodė analogiškus motyvus kaip ir trenerė V. B. (d. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 46).

3. 5. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog ieškovai nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo išvykę į mokomąsias sporto varžybas. Ginčo tarp šalių, dėl to, kad ieškovų nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo darbe, nėra. Tai reiškia, jog ieškovų nebuvimo darbe faktas neginčytinas. Ieškovai ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą tuo pagrindu, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. jie buvo išvykę į mokomąsias varžybas ir lydėjo auklėtinę A. G., auklėtinė iki tol buvo treniruojama Centre, todėl negalima laikyti, kad jie nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Ieškovų teigimu, darbo drausmės jie nepažeidė, priešingai, atstovavo atsakovo interesus. Ieškovai tvirtina parašę prašymą ir tokiu būdu pasiekę susitarimą dėl išvykimo į sporto varžybas. Savo priežasčių svarbą motyvuoja tuo, jog A. G. buvo jų ir Centro auklėtinė, varžybos, į kurias vyko, buvo svarbios, o Centras nėra nutraukęs sutarties su A. G..

3. 6. Nagrinėjamu atveju ieškovų nebuvimą darbo vietoje darbo laiku atsakovas įrodinėja darbo bylose pateiktais Centro dokumentais. Byloje esančių 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) centro darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 39 punkte nustatyta, kad treniruotės (duomenys neskelbtini) centre organizuojamos pagal direktoriaus patvirtintą darbo grafiką. Tų pačių Taisyklių 62 punkte nustatyta, jog vadovaujantis (duomenys neskelbtini) centro renginių (mokomųjų treniruočių, stovyklų, varžybų ar kitų) organizavimo, ugdytinių lydėjimo į renginius tvarkos aprašu, ugdytiniai lydimi į mokomąsias treniruočių stovyklas, varžybas ar kitus renginius; Direktoriaus įsakymu įforminamas ugdytinių vykimas į varžybas, treniruočių stovyklas ar kitus renginius ir lydintis atsakingas asmuo (d. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 106-123). Su šiomis darbo tvarkos taisyklėmis atsakovai buvo susipažinę (d. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 124; Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 127).

3. 7. Byloje nustatyta, jog ieškovams pateikus prašymus išleisti juos į mokomąsias varžybas, atsakovas raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad jis netenkina prašymo leisti išvykti treneriams į varžybas, argumentuodamas tuo, kad jose dalyvauja tik A. G., kuri nėra atsakovo ugdytinių sąrašuose. Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, jog A. G. buvo Centro auklėtinė, tačiau 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo išbraukta iš sąrašų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas darbo tvarkos taisykles, akivaizdu, jog vykti į mokomąsias varžybas ieškovai galėjo tik gavę įsakymą dėl leidimo išvykti. Be kita ko, sutiktina su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytais motyvais, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai ne kartą teikė prašymus išvykti į renginius, leidimai išvykti buvo įforminami įsakymais, vadinasi, tokia praktika, vykimo į renginius, varžybas įforminimo tvarka, ieškovams buvo įprasta ir žinoma. Negavę įsakymo, kuriuo leidžiama vykti į varžybas, ieškovai neturėjo pagrindo neateiti į darbą.

3. 7. 1. Ieškovų argumentai, jog atsakyme į jų prašymą buvo kalbama ne apie tas varžybas, atmestini, kaip ir tai, jog A. G. neteisėtai atleista iš Centro ugdytinių sąrašų. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo nurodytais motyvais, jog ieškovai nenurodė jų nebuvimo darbe pateisinančių priežasčių, tik kvestionavo A. G. atleidimo teisėtumą, tačiau tai nepaneigia fakto, jog jie neturėjo teisės vykti į varžybas, kadangi ji nėra Centro auklėtinė ir leidimo vykti iš darbdavio jie negavo. Pažymėtina ir tai, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į ieškovų prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad siekiant įgyvendinti Centro tikslus, reikalaujama vykdyti darbo funkcijas darbo grafike numatytu laiku ir darbo vietoje treniruojant ieškovams tarifikuotą sportininkų grupę. Pagal 2019 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) centro ir sporto direktoriaus S. R. patvirtintą dviračių sporto trenerės V. B. darbo grafiką, ieškovė V. B. 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y., tą dieną, kai buvo nerasta darbe, turėjo dirbti 10.00 – 13.45 val. (d. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 78 – 82). Pagal 2019 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) centro ir sporto direktoriaus S. R. patvirtintą dviračių sporto trenerio V. I. darbo grafiką, ieškovas V. I. 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y., tą dieną, kai buvo nerastas darbe, turėjo dirbti 10.00 – 13.45 val. (d. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 71 – 74).

3. 7. 2. Svarbu pažymėti tai, jog ieškovai ne pirmą kartą pažeidinėja darbo pareigas nebūdami darbe be pateisinamų priežasčių. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad ieškovei V. B. 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. buvo skirti įspėjimai už pravaikštas, kadangi ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., taip pat 2019 m. birželio 13 d., nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių (d. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 126, 139). Ieškovui V. I. 2019 m. balandžio 18 d. buvo skirtas įspėjimas už pravaikštą, kadangi jis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių (d. b. (duomenys neskelbtini), d. b. 128). Įspėjimuose buvo nurodyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau, siekiant maksimalaus šalių interesų gynimo ir bendradarbiavimo, nuspręsta netaikyti griežčiausios drausminės atsakomybės priemonės – atleidimo iš darbo. Buvo nurodyta, jog padarius analogišką pažeidimą, t. y., pravaikštą, darbo sutartis su ieškovais bus nutraukta.

3. 8. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, jog darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą, darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. DK 24 straipsnyje yra nustatyta, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

4. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje darbuotojų elgesys, tikslingai darant darbo drausmės pažeidimus, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotojais ir dėl to nutraukti darbo santykius su jais. Darbdavys atsižvelgė ir tinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, darbuotojų kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių kontekstą bei įstatymo nuostatas, sprendžia, jog darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovais buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio sprendimu, su kuriuo darbuotojai supažindinti. Teismo vertinimu, vien faktas, kad ieškovai vyko į varžybas su buvusia auklėtine, taip pat tai, kad sutartis su ja nebuvo nutraukta, pats savaime nesukuria pagrindo ieškovams savavališkai spręsti dėl jiems skirtų darbo funkcijų, juolab, kad atsakovas ieškovus įspėjo, kad jei nevykdys funkcijų pagal patvirtintą darbo grafiką, darbo sutartys bus nutrauktos. Tai reiškia, jog ieškovams jau buvo leista pasitaisyti, jie buvo įspėti, tačiau išvadų nepadarė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai savo elgesiu sukūrė sau nenaudingą situaciją, pažeidė pareigą būti darbe ir vykdyti pareigas, kurias jiems nustato darbdavys, po to, kai jiems jau buvo skirtas įspėjimas už nebuvimą darbe be pateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovais yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

5. Ieškovas V. I. prašo priteisti iš atsakovo jo naudai jam neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; ieškovė V. B. prašo priteisti iš atsakovo jos naudai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į jau aptartų byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, jog ieškovai prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už darbo laiką, kai darbo funkcijų pagal patvirtintą darbo grafiką jie neatliko, nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių, be to, gavo už tai įspėjimus, byloje duomenų, jog tuo metu jie vykdė darbo funkcijas pagal patvirtintą darbo grafiką, nėra, teismas sprendžia, jog ieškovų reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Pripažinus, jog su ieškovais buvo pagrįstai nutrauktos darbo sutartys, išmokos, už priverstinės pravaikštos laiką ieškovams taip pat nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino, kad su ieškovais darbo sutartys buvo nutrauktos pagrįstai ir dėl pačių ieškovų kaltės, teismas atskirai nebepasisako dėl ieškovų reikalavimo priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą ir reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstus.

6. Įvertinęs byloje aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra nustatyta, kad ieškovai, nebūdami darbe visą darbo dieną be pateisinamų priežasčių, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šis pažeidimas suteikia darbdaviui teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo iš anksto apie tai neįspėjus ir neišmokant išeitinės kompensacijos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių kontekstą ir įstatymų nuostatas, konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai pripažino ieškovų pažeidimus šiurkščiais.

7. Teismui konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovų atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl teismas atmeta ieškovų išvestinius reikalavimus grąžinti juos į darbą, priteisti ieškovų naudai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį: nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d.; 2019 m. birželio 13 d.; nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

8. Ieškovai taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovai iš darbo atleisti teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovai neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jie patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovų reikalavimas priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą.

9. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

10. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovų ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai, nes ieškovams buvo suteikta valstybės garantuota teisinė pagalba (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96¹ straipsnio 2 dalis).

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovų jį atstovavusiam advokato padėjėjui Laurynui Samoškai sumokėtas jo patirtas 2 217 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Teismas iš dalies sutikdamas su apeliantės argumentu, kad 2 217,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir neproporcingos. Sutiktina su atsakovo atstovu, jog atsakovo atstovas turėjo surinkti įrodymus, juos įvertinti ir atlikus surinktų dokumentų analizę parengus atsiliepimą į dviejų ieškovų ieškinį, o vėliau ir patikslintą ieškinį, juos pateikti teismui. Atsakovo atstovas be atsiliepimų parengimo teismui teikė papildomus rašytinius paaiškinimus.

Civilinėje byloje reiškiamų reikalavimų pobūdis ir bylos apimtis, proceso dalyvių skaičius nesudaro pagrindo jos vertinti kaip sudėtingos. Suteiktų teisinių paslaugų kiekis, atstovo parengtam procesiniam dokumentui būtinos darbo ir laiko sąnaudos, tai, kad ieškovo atstovui nebuvo poreikio išvykti atstovauti ieškovą į kitą vietovę, leidžia spręsti, kad nors ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, tačiau visgi yra neadekvačios bylos ir suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumui, bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Juolab, kad net trys teismo posėdžiai, kuriame atsakovas buvo atstovaujamas jo advokato netruko nė 30 minučių. Tokiu atveju pagal Rekomendacijų 9 punktą iki 30 minučių trukusi teisinė paslauga neapmokama (apvalinant laiką - atmetama).

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 2 217,00 Eur iki 1 900 Eur, t.y. po 950 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovų nepriteisiamos, kadangi jie nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsniu, teismas,

Nusprendžia:

Ieškovų V. B. ir V. I. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) centrui atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno) už advokato paslaugas atsakovo (duomenys neskelbtini) centras, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimus: Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti netekusiais galios.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rima Šimbelytė