Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nepilnametės nukentėjusiosios A. B. atstovei pagal įstatymą L. L., įgaliotai atstovei advokatei Tatjanai Benetei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kita galima gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), turintis du mažamečius vaikus, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį – 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (bauda nesumokėta; nustatytas 8 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo baudos sumokėjimo terminas);

kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o pakeitus kaltinimą teisme – nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. I., mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2022 m. balandžio 2 d., apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė per veidą nepilnametei A. B., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą.

Be to, E. I., mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis 2022 m. balandžio 2 d., apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje žodinio konflikto metu J. J. tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė per veidą, stvėrė už plaukų bei kairės rankos ir ją pargriovė ant grindų, tempė ją grindimis iš virtuvės link koridoriaus, dėl ko ji ranka trenkėsi į durų staktą, tokiu būdu nukentėjusiajai J. J. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. I. pripažino savo kaltę. Nurodė negalintis nurodyti, kada įvyko nagrinėjamas įvykis, nes to neatsimena, bet galėjo būti kaltinime nurodytą dieną. Nurodytu adresu atvyko norėdamas aplankyti savo vaikus ir susitaikyti su buvusia sugyventine L. L., kadangi tuo metu jie buvo susipykę ir jis jau kurį laiką gyveno pas savo mamą. Kai jis atvyko, tuo metu bute buvo tik jo podukra A. B. ir du jo mažamečiai vaikai, o buvusios sugyventinės L. L. tuo metu namuose nebuvo. Nurodė prisimenantis, kad atvykęs į butą pasisveikino su podukra A. B., o tuomet taip staigiai viskas tarp jų įvyko, kad net neprisimena kaip jis atsidūrė areštinėje ir apie šį įvykį sužinojęs iš pareigūnų. Taip pat nurodė, kad neatsimenantis turėjęs kontaktą su nukentėjusiąja J. J., bet galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Įvykio dieną buvo neblaivus, kadangi dieną prieš ir įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tądien buvo išgėręs apie 3 l viskio. Pripažįsta turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, praeityje nėra bandęs gydytis nuo šios priklausomybės, šiuo metu jis yra užsikodavęs pusmečiui nuo alkoholio ir sutiktų gydytis šią priklausomybę. Po šio įvykio su A. B. nebendravo ir jos neatsiprašė, bandė tą padaryti per jos mamą L. L., tačiau kiek jam žinoma, pati podukra nenori su juo bendrauti. Su nukentėjusiąja J. J. nebandė susisiekti ir jos neatsiprašė. Nurodė žinantis apie pareikštus civilinius ieškinius, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį sutiktų atlyginti pilnai, o nukentėjusiosios J. J. pareikštą civilinį ieškinį sutinka atlyginti iš dalies, t. y. atlyginti 200-300 Eur. Nurodė, kad šiuo metu dirbantis neoficialiai ir uždirba (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, tačiau turi finansinių įsipareigojimų – už pasiimtą paskolą turi mokėti 285 Eur per mėnesį bei turi išmokėti už telefoną po 150 Eur per mėnesį. Turi du mažamečius vaikus, tačiau neprisideda finansiškai prie jų išlaikymo. Teismo paskirta bauda nesumokėta (2 t., b. l. 141-146).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2022 m. balandžio 2 d., 15.23 val. kaltinamajam E. I. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

BK 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Be to, pagal aktualią BPK 38 straipsnio redakciją (galiojančią nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.), asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko motinai sukūrus su kaltininku šeimos santykius ir vaikui gyvenant kartu su jais, tai yra šioje šeimoje, vaikas, atsižvelgiant ir į kitų šeimos santykių požymių visumos buvimą, paprastai faktiškai tampa tokios šeimos nariu, nepriklausomai nuo savo tiesioginio apsisprendimo ir formalaus teisinio statuso kaltininko atžvilgiu. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas tokiam vaikui kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip veika, padaryta šeimos nariui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Dėl to reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-489/2020, 2K-95-648/2021).

Duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Byloje kilo ginčas dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo dėl jo smurto prieš nepilnametę nukentėjusiąją A. B. Nustatyta, kad kaltinamasis E. I. ir nukentėjusiosios A. B. mama – L. L. (buvusi S.) maždaug (duomenys neskelbtini) metus gyveno kartu neįregistravę santuokos, turi du mažamečius vaikus, kartu su jais gyveno ir nepilnametė nukentėjusioji A. B.. Byloje yra skirtingi duomenys dėl aplinkybės, ar nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2022 m. balandžio 2 d., kaltinamasis vis dar gyveno kartu su L. L. (buvusi S.) bei nukentėjusiąja A. B. Visų pirma, pastebėtina, kad pirmą kartą apklausiamas teisme kaltinamasis E. I. nurodė, jog įvykio metu jie su L. L. (buvusi S.) buvo susipykę, jis tuo metu gyveno pas savo mamą, o į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kuriame įvyko nagrinėjamas įvykis), atėjo, norėdamas susitaikyti su L. L. (buvusi S.) bei aplankyti savo mažamečius vaikus, nors šį butą vis dar laikė savo namais; tuo laikotarpiu gyvendavo tai pas mamą, tai pas L. L. (buvusi S.) (2 t., b. l. 142-143, 145). Liudytoja apklausta L. L. (buvusi S.) pirmosios apklausos metu teigė, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis šiame bute jau nebegyveno, ateidavo tik aplankyti savo vaikų, liudytojos bute nenakvojo; jie gyveno atskirai nuo 2022 m. sausio mėnesio dėl kaltinamojo priklausomybės alkoholiui, kaltinamasis gyveno pas savo mamą (2 t., b. l. 144). Kaltinamasis, teikdamas papildomus paaiškinimus teisme, kitų teisiamųjų posėdžių metu kategoriškai teigė, jog jis įvykio metu gyveno kartu su L. L. (buvusi S.) (2 t., b. l. 170, 195), nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jau apie metus laiko gyvena atskirai (t. y. maždaug nuo 2021 m. balandžio mėnesio; 2 t. b. l. 44-46). Taigi kaltinamojo pozicija dėl šios aplinkybės yra prieštaringa ir nenuosekli, ji kito netgi bylą nagrinėjant teisme.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2022 m. balandžio 2 d., kaltinamasis nuolat vis dar gyveno kartu su nepilnamete nukentėjusiąja A. B. ir juos siejo artimi šeimos santykiai. Byloje esant įrodymams, kad kaltinamasis įvykio metu jau nebegyveno kartu su minėtos nukentėjusiosios mama L. L. (buvusi S.), jų santykiai faktiškai buvo nutrūkę, o kaltinamasis į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvykdavo tik dėl ten gyvenančių savo mažamečių vaikų, darytina išvada, jog teismui nepavyko pašalinti byloje esančių prieštaravimų. Pažymėtina, jog kilusios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Juolab kad byloje nėra įrodymų, jog įvykio metu kaltinamąjį ir nepilnametę nukentėjusiąją A. B. būtų sieję artimi bei glaudūs santykiai. Nesant byloje pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis ir nepilnametė nukentėjusioji įvykio metu gyveno kartu ir juos siejo artimi santykiai, darytina išvada, jog nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus prieš A. B. kvalifikuoti kaip smurtą prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytas pradinis kaltinimas, jog kaltinamasis E. I. žodinio konflikto metu tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė per veidą nepilnametei A. B., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajai, kuriai įvykio metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metų, suprato, jog šiais savo veiksmais gali sukelti jai fizinį skausmą ir savo elgesiu siekė tai padaryti. Net ir praėjus kuriam laikui po įvykio (atvykus pareigūnams į įvykio vietą), buvo matoma, kad vieta (kairys nukentėjusiosios žandas), į kurią trenkė kaltinamasis nukentėjusiajai, buvo paraudusi, t. y. matėsi smurto žymės. Taigi E. I. veiksmai A. B. atžvilgiu atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Be to, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad faktiškai iš karto po smūgio sudavimo nepilnametei A. B., E. I., į įvykio vietą atėjus L. L. (buvusi S.) bei J. J., žodinio konflikto metu nukentėjusiajai J. J. tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė per veidą, stvėrė už plaukų bei kairės rankos ir ją pargriovė ant grindų, po to tempė ją grindimis iš virtuvės link koridoriaus, dėl ko ji ranka trenkėsi į durų staktą, dėl ko nukentėjusioji jautė skausmą, jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje bei kairėje plaštakoje. Šiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę ir dėl šio kaltinimo, nurodydamas, kad įvykio aplinkybių jis neprisimena dėl savo neblaivumo. Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina detalūs ir nuoseklūs nukentėjusiosios J. J. paaiškinimai, jos pareiškimas, pareigūnų Body kameros vaizdo įrašas, specialisto išvada, taip pat įvykį mačiusių liudytojų – V. J., L. L. (buvusi S.) bei nukentėjusiosios A. B. paaiškinimai, kurie sutampa tarpusavyje bei su kitais objektyviais bylos įrodymais, ir kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, atlikdamas smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją J. J., kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl jo veiksmų gali kilti tokios pasekmės nukentėjusiosios sveikatai.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. I., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti smurtiniai nusikaltimai), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiosioms, kurių viena nepilnametė, bei nežymus nukentėjusiosios J. J. sveikatos sutrikdymas), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai įvykdyti buvusiuose kaltinamojo namuose, be priežasties, kilusių žodinių konfliktų metu, kaltinamajam esant neblaiviam, iš pradžių smurtavus prieš nepilnametę nukentėjusiąją, vėliau – prieš į įvykio vietą dėl smurto prieš vaiką atėjusią J. J.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistu; BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno, darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), tačiau oficialiai nedirbantis, žalos pagal civilinius ieškinius neatlygino, turi du mažamečius vaikus, tačiau jų motina teigia, kad kaltinamasis neteikia išlaikymo vaikams, yra baustas administracine tvarka, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui ir sutinka ją gydytis. Be to, kaltinamasis E. I. yra teistas du kartus ir abu kartus dėl smurto prieš nukentėjusiąją nepilnametę A. B. (tuo metu ji dar buvo mažametė), jam buvo paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas, paskiriant vieną iš įpareigojimų – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą. Be to, 2022 m. kovo 23 d. teismo nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta bauda, kurios jis iki šiol nėra sumokėjęs ir nesiima veiksmų tai atlikti (oficialiai nedirba), bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurioje kaltinamasis teigia dalyvaujantis šiuo metu. Nepaisant to, kad kaltinamasis jau du kartus yra teistas dėl smurto prieš nepilnametę nukentėjusiąją, kad nagrinėjamo įvykio metu jo atžvilgiu jau buvo priimtas ir antras teismo nuosprendis, jis pakarotinai smurtavo prieš A. B., be to, iš karto po smurto prieš nepilnametę, jis atliko smurtinius veiksmus ir prieš J. J., atėjusią į butą dėl jo smurto prieš nepilnametę.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju švelniausiomis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytomis bausmėmis – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kadangi kaltinamajam jau du kartus buvo paskirtos realiai su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikyta probacija, tačiau jis išvadų nepadarė ir savo smurtinio elgesio bei gyvenimo būdo nepakeitė. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su prokurorės pasiūlyta trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausme, jos dydį už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatant artimą vidurkiui – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 2 d., 14.50 val. iki 2022 m. balandžio 3 d., 13.30 val. (vieną dieną; 2 t., b. l. 59, 69). Šis laikotarpis įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 65-66 str.).

Teismas nutaria nebendrinti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi baudos sumokėjimo terminas dar nėra suėjęs (nustatytas 8 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo baudos sumokėjimo terminas), bauda kaip bausmė yra vykdoma savarankiškai nuo kitų paskirtų bausmių, o baudžiamojo poveikio priemonės yra nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 57,79 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl E. I. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, nukentėjusiajai J. J. teikiant gydymo paslaugas, kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai: iš kaltinamojo civilio ieškovo naudai priteistina 57,79 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36, 75-78; CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis; CPK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Be to, šioje byloje nukentėjusioji J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69-70). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai skaudėjo kairę ranką, ant plaštakos buvo mėlynės, reikėjo skubios medicinos pagalbos, vėliau vykti pas teismo medicinos ekspertus, dvi savaites po įvykio gydytojai jai neleido kelti dėžių, o jos būtent toks darbo pobūdis, todėl darbe reikėjo prašyti kolegų pagalbos, neformino nedarbingumo, po įvykio jautė baimę, bijojo išeiti iš namų, jai labai padėjo L. L. (buvusi S.), teikdama psichologinę pagalbą (2 t., b. l. 145).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė nukentėjusiajai J. J. per veidą, stvėrė ją už plaukų bei kairės rankos ir pargriovė ant grindų, po to tempė grindimis iš virtuvės link koridoriaus, dėl ko ji ranka trenkėsi į durų staktą, įvykio metu ir po jo nukentėjusioji jautė skausmą, jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje bei kairėje plaštakoje, reikėjo kreiptis medikų pagalbos, ranka buvo sutvarstyta, t. y. sužalojimas buvo akivaizdžiai matomas, patyrė nepatogumus darbe dėl gydytojų nurodymo vengti fizinio krūvio, išgąstį bei baimę tiek įvykio metu, tiek ir po jo, taip pat nepatogumus ir laiko sąnaudas dėl vykusio ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme.

Įvertintinos ir kitos aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei jos pavojingumas, kilusios pasekmės nukentėjusiosios fizinei bei psichinei sveikatai (nors nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų, ilgalaikės pasekmės jos sveikatai nebuvo sukeltos), kaltinamojo finansinę padėtį (teigia dirbantis neoficialiai, oficialiai nedirbantis), taip pat suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, kuri yra orientacinė, nes neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Apibendrinant visumą aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui šioje byloje, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios J. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su nustatytais įpareigojimais, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 266,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nepilnametės nukentėjusiosios A. B. įgaliotosios atstovės advokatės Tatjanos Benetės dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamojo valstybės naudai priteisiant šias išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti vokuose prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. B.), ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo J. J.), ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. I. paskirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti E. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 2 d., 14.50 val. iki 2022 m. balandžio 3 d., 13.30 val. (vieną dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš E. I. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 57,79 Eur (penkiasdešimt septynis eurus septyniasdešimt devynis centus) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį ir priteisti iš E. I. nukentėjusiosios J. J. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš E. I. valstybės naudai 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su paskirtais įpareigojimais, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus vokuose prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (A. Mickevičiaus g. 11, LT-44307 Kaunas, telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 (penkias) darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.