- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 1-2119-1017/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11204-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- E. I.
- Nukentėjusysis
- J. J., A. B.
- Advokatai
- Tatjana Benetė
nepilnametės nukentėjusiosios A. B. atstovei pagal įstatymą L. L., įgaliotai atstovei advokatei Tatjanai Benetei,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kita galima gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), turintis du mažamečius vaikus, baustas administracine tvarka, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį – 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (bauda nesumokėta; nustatytas 8 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo baudos sumokėjimo terminas);
kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o pakeitus kaltinimą teisme – nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. I., mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2022 m. balandžio 2 d., apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė per veidą nepilnametei A. B., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą.
Be to, E. I., mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis 2022 m. balandžio 2 d., apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje žodinio konflikto metu J. J. tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė per veidą, stvėrė už plaukų bei kairės rankos ir ją pargriovė ant grindų, tempė ją grindimis iš virtuvės link koridoriaus, dėl ko ji ranka trenkėsi į durų staktą, tokiu būdu nukentėjusiajai J. J. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. I. pripažino savo kaltę. Nurodė negalintis nurodyti, kada įvyko nagrinėjamas įvykis, nes to neatsimena, bet galėjo būti kaltinime nurodytą dieną. Nurodytu adresu atvyko norėdamas aplankyti savo vaikus ir susitaikyti su buvusia sugyventine L. L., kadangi tuo metu jie buvo susipykę ir jis jau kurį laiką gyveno pas savo mamą. Kai jis atvyko, tuo metu bute buvo tik jo podukra A. B. ir du jo mažamečiai vaikai, o buvusios sugyventinės L. L. tuo metu namuose nebuvo. Nurodė prisimenantis, kad atvykęs į butą pasisveikino su podukra A. B., o tuomet taip staigiai viskas tarp jų įvyko, kad net neprisimena kaip jis atsidūrė areštinėje ir apie šį įvykį sužinojęs iš pareigūnų. Taip pat nurodė, kad neatsimenantis turėjęs kontaktą su nukentėjusiąja J. J., bet galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Įvykio dieną buvo neblaivus, kadangi dieną prieš ir įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tądien buvo išgėręs apie 3 l viskio. Pripažįsta turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, praeityje nėra bandęs gydytis nuo šios priklausomybės, šiuo metu jis yra užsikodavęs pusmečiui nuo alkoholio ir sutiktų gydytis šią priklausomybę. Po šio įvykio su A. B. nebendravo ir jos neatsiprašė, bandė tą padaryti per jos mamą L. L., tačiau kiek jam žinoma, pati podukra nenori su juo bendrauti. Su nukentėjusiąja J. J. nebandė susisiekti ir jos neatsiprašė. Nurodė žinantis apie pareikštus civilinius ieškinius, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį sutiktų atlyginti pilnai, o nukentėjusiosios J. J. pareikštą civilinį ieškinį sutinka atlyginti iš dalies, t. y. atlyginti 200-300 Eur. Nurodė, kad šiuo metu dirbantis neoficialiai ir uždirba (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, tačiau turi finansinių įsipareigojimų – už pasiimtą paskolą turi mokėti 285 Eur per mėnesį bei turi išmokėti už telefoną po 150 Eur per mėnesį. Turi du mažamečius vaikus, tačiau neprisideda finansiškai prie jų išlaikymo. Teismo paskirta bauda nesumokėta (2 t., b. l. 141-146).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas kaltinamasis E. I. paaiškino, kad įvykio metu dar gyveno kartu su L. L. ir vaikais, kartu rūpinosi vaikų maistu, mokėjo už komunalines paslaugas, tuo metu oficialiai dirbo. Raktų nuo namų neturėjo dėl to, kad bijojo juos pamesti, bet teisę juos turėti turėjo; įvykio dieną į namus jį įleido podukra A. B. Įvykio dieną vartojo alkoholį, buvo užėjęs pas kaimyną, tuomet atėjęs į namus pasisveikino su podukra. Neprisimena, kad atėjęs jai būtų trenkęs. Kitą dieną paleistas iš areštinės norėjo atsiprašyti podukros, tačiau pamatė, kad L. L. grįžta į namus su kitu vyru. Teismo posėdžio metu apžiūrėtame vaizdo įraše atpažino save (tuo metu laikantį rankose butelį), kaimyną, L. L., nukentėjusiąją A. B., jos draugę, vaikus. Nurodė, kad iki įvykio jo visi daiktai buvo tame bute, po šio įvykio buvo iškraustytas, kadangi L. L. bijojo teismo pasekmių (2 t., b. l. 170-172, 195).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė nukentėjusioji A. B. nurodė, kad šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Nurodė, kad ji nakvojo pas draugę ir kitą rytą grįžo namo, mama buvo išėjusi pas draugę, o namuose buvo sesė ir brolis. Patėvis su draugais iš pat ryto buvo kažkur išėjęs į lauką. Mama, išeidama pas draugę, nurodė, kad išeina neilgam ir tik jai išėjus, namo grįžo girtas patėvis kartu su kaimynu, pradėjo kažką rėkauti bei sakyti. Kaimynas jam pasakė, kol jis nenueis miegoti, vaikų su juo girtu nepaliks. Tuomet ji iš karto parašė mamai, kad patėvis girtas grįžo namo, o jos mama parašė, kad ji aprengtų sesę ir brolį ir ateitų iki jos draugės. Mergaitė rengė sesę, o jos draugė jos brolį, nes jie yra maži. Patėvis pradėjo keiktis ir sakyti, kad ji jo vaikų niekur neves, nes ji jiems yra niekas. Jam pasakė, kad jie bijo su juo būti, nes jis girtas, tuomet jis pradėjo keiktis ir sakyti, kad jis negirtas bei pradėjo sakyti, kad liudytoja prostitutė, geria, rūko. Kaimynas pradėjo jį raminti, sakyti, kad nešauktų ant vaikų, kol galiausiai jis mergaitei trenkė, todėl ji pasiėmusi telefoną paskambino mamai pranešti apie smurtą. Kaimynas tuo metu jį laikė, kad jis daugiau nieko nepadarytų. Vaikai sėdėjo virtuvėje, o jie koridoriuje sėdėjo, kaimynas patėvio neleido prie vaikų į virtuvę. Mama gal per 4-5 minutes su drauge atbėgo iki namų ir iškvietė policiją. Kol važiavo policija, E. I. mamos draugei pradėjo kažką sakyti ir grasinti. Paėmė mamos draugę už plaukų ir kažkaip ją trenkė į plyteles bei kažkaip ją užsipuolė. Atvažiavo greitoji ir mamos draugę išsivežė, nes jos rankai buvo kažkas nutikę. Po to atvažiavo policija ir E. I. išsivežė. Kaimynas buvo blaivus, tą paliudijo, jos sesė ir brolis buvo labai išsigandę, verkė, ji taip pat verkė. Jos draugė išsigandusi sėdėjo, nes tai matė pirmą kartą. Kai išvažiavo policija, ji su mama sukrovė patėvio daiktus, lagaminus ir mama su drauge nuvežė viską E. I. mamai. Mamai po šio įvykio kitą dieną reikėjo į darbą. Buvo išeiginės, nereikėjo į darželį ir mokyklą, todėl ji su broliu ir sese nakvojo pas mamos draugę. Nurodė, kad minėtas įvykis buvo prieš kokius 2-3 mėnesius, apie 14 val. dienos, vyko jų namuose, koridoriuje. Kaltinamasis mergaitei trenkė iš delno į žandą, tačiau ji negali nurodyti į kurį žandą, nes to neprisimena. Jautė skausmą, buvo paraudusi vieta, tačiau po to praėjo. Nurodė, kad jos patėviui užtenka nors truputį išgerti, tą dieną jis buvo labai girtas. Įvykio metu kaltinamasis gyveno pas juos, o po to įvykio gyvena pas savo mamą. Po šio įvykio ji verkė, bet nežino dėl ko, gal išsigandus buvo (1 t., b. l. 40-43).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja ir nukentėjusiosios A. B. atstovė pagal įstatymą L. L. (buvusi S.) paaiškino, kad įvykio dieną buvo išėjusi į svečius pas savo draugę J. J., ten pabuvus 10-15 minučių sulaukė skambučio iš savo dukros A. B., kuri jai pasakė, kad patėvis jai trenkė. Ji kartu su J. J. sugrįžo namo, kuriuose rado kaltinamąjį E. I., kuris buvo neadekvatus, šaukė, o jį patį laikė kaimynas V. J. (V. J.). Ji dar bandė gražiuoju kaltinamąjį išvyti iš namų, tačiau E. I. į tai nereagavo ir sukėlė dar didesnį konfliktą. Kol virtuvėje laukė atvykstančių policijos pareigūnų, E. I. kaire ranka stvėrė už plaukų J. J., taip ją pargriovė ant grindų, dėl ko ji trenkėsi į staktą ir plyteles, pargriuvo, o tuo metu kaimynas V. J. atplėšė kaltinamąjį nuo jos draugės. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė kaltinamąjį, greitoji pagalba išvežė nukentėjusiąją J. J., o dukra vykti į gydymosi įstaigą atsisakė. Nurodė, kad ant dukros A. B. kairio skruosto matėsi paraudimas, dukra jai po įvykio sakė, kad E. I. jai ten sudavė kairės rankos delnu. Nurodė, kad A. B. po šio įvykio verkė, jautėsi prastai, dėl to ji lankėsi pas psichologus, šiuo metu dukra jaučiasi kiek geriau, tačiau pamačius kaltinamąjį bėga nuo jo kuo toliau, todėl mano, kad būtų tikslinga pratęsti paskirtą apribojimą kaltinamajam E. I. artintis prie jos dukros. Apie šį įvykį bendravo ir su nukentėjusiąja J. J., draugė jai nurodė, kad yra pakraupusi nuo tokio kaltinamojo elgesio, iki šiol jaučia baimę sutikti lauke kaltinamąjį, kadangi gyvena netoli, bijo dėl savo ir savo mažamečio vaiko saugumo. Su kaltinamuoju E. I. ji nebegyvena kartu nuo šių metų sausio mėnesio, jų santykiai nutruko dėl kaltinamojo elgesio (dėl jo gėrimo), kaltinamasis tik aplankydavo savo vaikus, tačiau bendro ūkio jie nevedė ir prie vaikų išlaikymo nei tada, nei dabar kaltinamasis E. I. neprisideda (2 t., b. l. 141-146).
Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta liudytoja ir nukentėjusiosios A. B. atstovė pagal įstatymą L. L. (buvusi S.) paaiškino, kad įvykio dieną kaltinamasis E. I. atvyko į jų namus taikytis, tačiau jos manymu, tokiame stovyje niekas neina taikytis. Kaltinamasis tuo metu kartu negyveno, niekada neturėjo raktų nuo namų; ateidavo kiekvieną mėnesį vaikų prižiūrėti ligos atveju ir likdavo nakvoti virtuvėje. Mano, kad dėl to nepilnametė nukentėjusioji dukra ikiteisminio tyrimo metu galėjo nurodyti tyrėjai, kad jie gyvena kartu, nors iš tiesų kartu negyveno ir vaikais bei buitimi rūpinosi tik ji. Tarp jos ir kaltinamojo buvo susitarimas, kad vaikus jis gali atvykti aplankyti per jos išeiginę, taip pat vaikus prižiūrėdavo tik tuo atveju, jei jie sirgdavo. Iki įvykio dienos bute buvo paliktų kaltinamojo drabužių, kuriuos jis persirengdavo būdamas su vaikais, tačiau po įvykio jie jam buvo atiduoti (2 t., b. l. 178-179).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. J. paaiškino, kad 2022 m. balandžio 2 d., apie 13.00 val. pas ją į svečius atvyko draugė L. L. Jai pasisvečiavus 10-15 min, ji sulaukė dukros skambučio, kuri nurodė, kad patėvis jai trenkė. Tuomet L. L. pasakė jai, kad bėgame namo. Atvykus į jos namus pamatė, kad draugės dukra A. B. kartu su kitais mažamečiais vaikais buvo virtuvėje, o kaltinamasis kartu su kaimynu stovėjo koridoriuje, kaimynas pastarąjį prilaikė, kad neitų link vaikų. Kaltinamajam ji sakė eiti namo, nes vaikai buvo labai išsigandę, į tai jis atsakė jai trenkdamas į veidą, tačiau negali patikslinti, į kurią pusę trenkė, to neprisimena, nes viskas labai greitai įvyko. Tuomet tarp jos ir kaltinamojo atsistojo draugė L. L., bet kai ji pasitraukė link vaikų, E. I. jai čiupo už plaukų ir ji atsidūrė ant grindų, tuomet ją trenkė į staktą, tačiau detaliai šių aplinkybių nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai, šias aplinkybes prisimena tarsi per rūką. Teismo posėdžio metu byloje esančioje nuotraukoje pažymėjo įvykio vietą X (1 t., b. l. 20-21). Nurodė, kad ji kvietė policijos pareigūnus du kartus, antruoju kvietimu prašė, kad atvyktų ir greitoji pagalba, nes jai buvo reikalinga jų pagalba, kadangi skaudėjo kairę ranką, buvo ant plaštakos mėlynė. Savo pareikštu civiliniu ieškiniu prašo teismo priteisti jai neturtinę žalą, kadangi po šio įvykio ji nuolat jaučia baimę, kadangi kaltinamasis žino kur ji gyvena, bijo išeiti į lauką, įsigijo dujų balionėlį, be kurio niekur neina; taip pat bijo, kad kaltinamasis gali užpulti jos vaiką ir jį sužeisti (2 t., b. l. 141-146).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. nurodė, kad jis yra L. L. kaimynas, gyvenantis jų name, (duomenys neskelbtini) aukšte. Įvykio dieną pas jį buvo užėjęs kaltinamasis E. I., kuris jau buvo „normaliai“ išgėręs, jie dviese išgėrė maždaug 3-4 stikliukus, po ko kaltinamasis išėjo namo į (duomenys neskelbtini) esantį butą. Vėliau jis išgirdo riksmus – tiek vyriškus, tiek vaikiškus, dėl to nusprendė nueiti į viršų pažiūrėti, kas vyksta. Atėjęs pamatė, kad E. I. norėjo pasiimti mažamečius vaikus su savimi į lauką, apsivardžiavo su podukra A. B. ir būdamas virtuvėje jai vieną kartą sudavė delnu į kairės pusės skruostą. Jis puolė kaltinamąjį raminti, jį atitraukė toliau nuo jos į kambarį ir tuo metu į butą atėjo L. L. su drauge. Nurodė, kad L. L. užrakino buto duris, kad kaltinamasis neišeitų iš buto, po to su kaltinamuoju stumdėsi, o J. J. tuo metu kvietė policijos pareigūnus. Kai E. I. išėjo į koridorių, jis bandė jį išskirti su L. L. Tuomet kaltinamasis pradėjo pravardžiuoti J. J., ją pastūmęs stvėrė jai už kaklo ar tais už plaukų, ją nustūmė virtuvėje prie kriauklės, po ko ji priekiu nugriuvo ant žemės. Tada jis puolė tarp jų, juos bandė skirti, ištraukė E. I. iš virtuvės į koridorių ir ten stovėjo, neleido kaltinamajam grįžti atgal į virtuvę. Kol laukė policijos pareigūnų, visi asmenys, išskyrus kaltinamąjį, buvo virtuvėje. Po šio įvykio jis matė, kad A. B. buvo paraudonavusi ta vieta, į kurią jai buvo sudavęs E. I. – kaklas ir žandas buvo raudoni. Taip pat, matė, kad J. J. buvo sužalota kairė ranka, po šio įvykio vakare buvo užėjęs ir matė, kad ši ranka buvo ištinusi ir po kelių dienų matė, kad ši ranka buvo suvarstyta. Apie šį įvykį su L. L. ir J. J. nekalbėjo. Jo žiniomis, tuo metu kaltinamasis E. I. gyveno su mama, tačiau tikslaus adreso jis nežino (2 t., b. l. 150-151).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. I. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo mama, sutinka duoti paaiškinimus. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) metų kaltinamasis gyveno kartu su L. L., susilaukė dviejų vaikų, o 2022 m. balandžio 28 d. grįžo gyventi pas ją ir gyveno kartu su liudytoja iki 2022 m. rugsėjo 11 d. Dabar gyvena su nauja drauge (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis grįžo gyventi pas mamą, kai buvo paleistas iš areštinės po to, kai L. L. iškvietė jam policiją. Tą dieną L. L. atvežė jo daiktus, sukrautus į vieną lagaminą su jo drabužiais, o po kurio laiko ir sūnus grįžo namo. Tiksliai prisimena, kad 2022 m. balandžio 28 d. atėjo L. L. su drauge pas liudytoją į namus, pasakė, kad iškvietė policiją ir jį uždarė į areštinę. Iki daiktų atvežimo kaltinamasis gyveno pas L. L. Balandžio 2 d. nebuvo jokio įvykio. Nebūdavo taip, kad jie išsiskirdavo ir kaltinamasis laikinai gyvendavo pas mamą, nėra nakvojęs pas ją, susipykus su L. L.; kaltinamojo daiktų pas liudytoją iki jie buvo atnešti L. L. nebuvo (2 t., b. l. 195-196).
2022 m. balandžio 2 d. nukentėjusiosios J. J. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 2 d., apie 13.30 val. buvo pas draugę L. L. bute adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur po žodinio konflikto su draugės buvusiu draugu E. I., pastarasis vieną kartą trenkė jai į veidą, stvėrė už plaukų, dėl ko ji nukrito ir laikydamas už plaukų tempė ją iš virtuvės link koridoriaus, o tempimo metu ji trenkėsi į durų staktą. Dėl patirto fizinio skausmo ji civilinį ieškinį teiks vėliau ir dėl šių E. I. veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 2).
2022 m. balandžio 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtoje įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 17-23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. J. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje bei kairėje plaštakoje kietu buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais) ir galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (t. y. 2022 m. balandžio 2 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis dėl vieno trauminio poveikio. Nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, nėra (1 t., b. l. 93-94).
2022 m. balandžio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas BPC skambučio įrašas. Skambučio pradžia: 2022 m. balandžio 2 d. 14.07.53, girdima, kaip tarpusavyje bendrauja BPC darbuotoja ir nukentėjusioji J. J.. Nukentėjusioji paaiškino, kad neblaivus vyras namuose sukėlė muštynes prieš vaikus (1 t., b. l. 95-97).
2022 m. balandžio 29 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bodycam vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai užeina į gyvenamąjį namą, kyla laiptais ir patenka į vieną iš butų. Bute yra du vyrai, dvi moterys ir keturi nepilnamečiai vaikai. Pareigūnai pradeda bendrauti su vienu iš vyrų, kuris dėvi juodos spalvos striukę ir raudonos spalvos megztinį su gobtuvu. Vyro kalba yra nerišli. Pareigūnė moters, kuri dėvi suknelę, pasiteirauja kur sužalota. Moteris pakviečia A. B. Atėjusi ji savo ranka parodo į kairės pusės veido sritį, o būtent į žandą. Matoma, kad jos kairės pusės veido sritis yra raudonos spalvos. Toliau tęsiamas pokalbis su vyru, dėvinčiu juodos spalvos striukę ir raudonos spalvos megztinį su gobtuvu, tačiau vyro kalba yra nerišli. Vyras rankoje laikęs butelį pradeda iš jo gerti. Pareigūnai įspėja užsukti alų. Vyras atsako, kad gers jį toliau. Pokalbis tarp vyro ir pareigūno yra nesuprantamas. Pareigūnas paprašo vyro išeiti. Vyras išeidamas iš buto pasako, kad prieš vaiką nieko nepadarė. Viena iš moterų pasako, kad buvo liudytojai. Vyras išeina. Pareigūnė paprašo dokumentų. Pareigūnė pasiteirauja, kas pranešėjas. Moteris, dėvinti suknelę, nurodo, kad pranešėja yra jos draugė, nes tuo metu reikėjo laikyti vyrą, dėvintį juodos spalvos striukę ir raudonos spalvos megztinį su gobtuvu. Moteris su suknele pateikia pareigūnei dokumentą. Pareigūnė pasitikslina, ar ji yra L. S., moteris tai patvirtina. Pareigūnė paklausia kieno yra vaikas? L. S. nurodo, kad vaikas yra jos, jam (duomenys neskelbtini) metų. Pareigūnė pasiteirauja kas čia nutiko? Antras vyras, dėvintis juodą striukę ir rankose laikantis šunį, paaiškina, kad pas jį bute, aukštu žemiau, jis su vyru, kuris dėvėjo raudonos spalvos megztinį su gobtuvu, išgėrė po 3 stikliukus ir atvedė jį namo miegoti. Pareigūnė pasitikslina, ar čia (į šį butą), vyras, tai patvirtina. Vyras su šunimi rankose toliau aiškina, kad tas vyras pradėjo aiškinti, kad jam yra mažai vietos ir pradėjo pulti A. B., dėl to, kad neva ji rūko. Pareigūnė pasiklausė, kuo tas puolimas pasireiškė? Vyras rankos gestu parodė, t. y. trenkė rankos delnu. A. B. paaiškina, kad patėvis pradėjo pulti dėl to, nes mama buvo pas draugę ir ji pasakė mamai, kad jis čia rėkia ir panašiai, o mama pasakė, kad ji aprengtų vaikus ir juos nuvestų mamai, kad būtų saugiau. Vyras pradėjo aiškinti, kad ji jo vaikus paliks ir jų niekur neves ir tuo metu trenkė į žandą. Vyras su šunimi rankoje pridūrė, kad tada atėjo mama su drauge ir vos išgelbėjo. Motinos draugė įsiterpė į pokalbį ir nurodė, kad jai vyras trenkė į ranką, kad negali dabar jos pajudinti. Vyras su šunimi pasakė, kad jeigu jis nebūtų įsikišęs, tai būtų neaišku, kaip viskas pasibaigę (1 t., b. l. 98-100).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2022 m. balandžio 2 d., 15.23 val. kaltinamajam E. I. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 35).
Teisės aktai ir teismų praktika
BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
BK 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Be to, pagal aktualią BPK 38 straipsnio redakciją (galiojančią nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.), asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko motinai sukūrus su kaltininku šeimos santykius ir vaikui gyvenant kartu su jais, tai yra šioje šeimoje, vaikas, atsižvelgiant ir į kitų šeimos santykių požymių visumos buvimą, paprastai faktiškai tampa tokios šeimos nariu, nepriklausomai nuo savo tiesioginio apsisprendimo ir formalaus teisinio statuso kaltininko atžvilgiu. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas tokiam vaikui kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip veika, padaryta šeimos nariui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Dėl to reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-489/2020, 2K-95-648/2021).
Duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Byloje esantys kaltinamojo E. I., nukentėjusiosios J. J. ir liudytojų L. L. (buvusi S.), V. J. bei V. I. paaiškinimai, duoti teisme, nepilnametės nukentėjusiosios A. B. paaiškinimai apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat rašytiniuose dokumentuose (nukentėjusiosios J. J. pareiškime, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo ir garso įrašų apžiūrų protokoluose), vaizdo bei garso įrašuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiosios J. J. ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. I., būdamas neblaivus (pagal alkotesterio kvito duomenis jam nustatytas sunkus – 2,97 promilių neblaivumas), 2022 m. balandžio 2 d., apie 13.00 val. kartu su savo kaimynu – liudytoju V. J. atėjo į butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo du kaltinamojo mažamečiai vaikai bei buvusios jo sugyventinės L. L. (buvusi S.) dukra – nepilnametė ((duomenys neskelbtini) metų) nukentėjusioji A. B. su drauge. Kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis E. I. tyčia vieną kartą delnu trenkė nukentėjusiajai A. B. į kairį žandą, šiais savo veiksmais sukeldamas A. B. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis nagrinėjamo įvykio aplinkybių dėl neblaivumo neprisimena, jis iš esmės pripažino savo kaltę dėl šių veiksmų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Be to, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios A. B. bei tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. J. paaiškinimai, iš kurių nustatyta, jog žodinio konflikto metu, kaltinamajam pradėjus priekaištauti dėl nukentėjusiosios A. B. galimo netinkamo elgesio, pastarasis tyčia trenkė nepilnametei nukentėjusiajai per veidą, dėl ko nukentėjusioji pajuto skausmą, o po įvykio buvo matoma, jog kairysis nukentėjusiosios žandas buvo paraudęs. Tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas iš pareigūnų Body kameros, ir šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Be to, kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusiąją A. B. patvirtina ir liudytojos L. L. (buvusi S.) bei nukentėjusiosios J. J. paaiškinimai, iš kurių nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu L. L. (buvusi S.) buvo svečiuose pas nukentėjusiąją J. J., kai jai paskambino A. B. ir pasakė, kad atėjęs kaltinamasis trenkė nepilnametei nukentėjusiajai per veidą, dėl ko L. L. (buvusi S.) iškvietė pareigūnus. Minėtų nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimai yra detalūs bei nuoseklūs, sutampantys tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, todėl pagrindo netikėti šiais paaiškinimais nėra.
Byloje kilo ginčas dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo dėl jo smurto prieš nepilnametę nukentėjusiąją A. B. Nustatyta, kad kaltinamasis E. I. ir nukentėjusiosios A. B. mama – L. L. (buvusi S.) maždaug (duomenys neskelbtini) metus gyveno kartu neįregistravę santuokos, turi du mažamečius vaikus, kartu su jais gyveno ir nepilnametė nukentėjusioji A. B.. Byloje yra skirtingi duomenys dėl aplinkybės, ar nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2022 m. balandžio 2 d., kaltinamasis vis dar gyveno kartu su L. L. (buvusi S.) bei nukentėjusiąja A. B. Visų pirma, pastebėtina, kad pirmą kartą apklausiamas teisme kaltinamasis E. I. nurodė, jog įvykio metu jie su L. L. (buvusi S.) buvo susipykę, jis tuo metu gyveno pas savo mamą, o į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kuriame įvyko nagrinėjamas įvykis), atėjo, norėdamas susitaikyti su L. L. (buvusi S.) bei aplankyti savo mažamečius vaikus, nors šį butą vis dar laikė savo namais; tuo laikotarpiu gyvendavo tai pas mamą, tai pas L. L. (buvusi S.) (2 t., b. l. 142-143, 145). Liudytoja apklausta L. L. (buvusi S.) pirmosios apklausos metu teigė, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis šiame bute jau nebegyveno, ateidavo tik aplankyti savo vaikų, liudytojos bute nenakvojo; jie gyveno atskirai nuo 2022 m. sausio mėnesio dėl kaltinamojo priklausomybės alkoholiui, kaltinamasis gyveno pas savo mamą (2 t., b. l. 144). Kaltinamasis, teikdamas papildomus paaiškinimus teisme, kitų teisiamųjų posėdžių metu kategoriškai teigė, jog jis įvykio metu gyveno kartu su L. L. (buvusi S.) (2 t., b. l. 170, 195), nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jau apie metus laiko gyvena atskirai (t. y. maždaug nuo 2021 m. balandžio mėnesio; 2 t. b. l. 44-46). Taigi kaltinamojo pozicija dėl šios aplinkybės yra prieštaringa ir nenuosekli, ji kito netgi bylą nagrinėjant teisme.
Tuo tarpu liudytoja L. L. (buvusi S.), net ir papildomai apklausta dėl šios aplinkybės, teisme paaiškino, kad įvykio dieną kartu su kaltinamuoju nebegyveno, jis tik ateidavo aplankyti arba prižiūrėti savo vaikų tuo metu, kai liudytoja dirbdavo, o vaikai sirgdavo ir negalėdavo eiti į darželį, kaltinamasis likdavo ir nakvoti jos bute, bet miegodavo virtuvėje, nes liudytojai į darbą reikia išvykti labai anksti; įvykio metu ji viena rūpinosi buitimi bei vaikų išlaikymu (2 t., b. l. 178-179). Nepilnametė nukentėjusioji A. B., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu gyveno kartu su ja ir L. L. (buvusi S.), o po įvykio – pas savo mamą (1 t., b. l. 40-43). Dėl šių nepilnametės nukentėjusiosios parodymų liudytoja L. L. (buvusi S.) teisme paaiškino, kad apklausos metu nukentėjusioji iš baimės susipainiojo, ji bijo, kad kaltinamasis grįš gyventi kartu (2 t., b. l. 145). Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. J. paaiškino, kad jam kaltinamasis teigė, jog jis įvykio dieną gyveno pas savo mamą (t. 2, b. l. 150-151). Liudytoja V. I. (kaltinamojo mama) apklausiama teisme nurodė, kad kaltinamasis nėra pas ją nakvojęs niekada, kol gyveno kartu su L. L. (buvusi S.), o pas liudytoją grįžo gyventi tą dieną, kai buvo išleistas iš areštinės po nagrinėjamo įvykio. Pastebėtina, jog liudytoja V. I., teikdama paaiškinimus, kategoriškai teigė, kad ji tiksliai prisimena aplinkybes, nors iš bylos duomenų nustatyta, kad liudytoja klysta, klaidingai nurodydama įvykio datą (kad kaltinamasis pas ją atsikraustė 2022 m. balandžio 28 d., nors byloje nustatyta, kad iš areštinės jis buvo paleistas 2022 m. balandžio 3 d.). Be to, iš liudytojos paaiškinimų teisme matyti, jog jos nuomonė apie L. L. (buvusi S.) yra neigiama, V. I. yra priešiškai nusiteikusi šios liudytojos atžvilgiu. Taip pat pastebėtina, kad liudytojos V. I. paaiškinimai prieštarauja ne tik L. L. (buvusi S.), bet ir kaltinamojo paaiškinimams teisme. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad liudytojos V. I. paaiškinimai teisme yra nepatikimi ir jais nesivadovauja.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2022 m. balandžio 2 d., kaltinamasis nuolat vis dar gyveno kartu su nepilnamete nukentėjusiąja A. B. ir juos siejo artimi šeimos santykiai. Byloje esant įrodymams, kad kaltinamasis įvykio metu jau nebegyveno kartu su minėtos nukentėjusiosios mama L. L. (buvusi S.), jų santykiai faktiškai buvo nutrūkę, o kaltinamasis į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvykdavo tik dėl ten gyvenančių savo mažamečių vaikų, darytina išvada, jog teismui nepavyko pašalinti byloje esančių prieštaravimų. Pažymėtina, jog kilusios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Juolab kad byloje nėra įrodymų, jog įvykio metu kaltinamąjį ir nepilnametę nukentėjusiąją A. B. būtų sieję artimi bei glaudūs santykiai. Nesant byloje pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis ir nepilnametė nukentėjusioji įvykio metu gyveno kartu ir juos siejo artimi santykiai, darytina išvada, jog nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus prieš A. B. kvalifikuoti kaip smurtą prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytas pradinis kaltinimas, jog kaltinamasis E. I. žodinio konflikto metu tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė per veidą nepilnametei A. B., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajai, kuriai įvykio metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metų, suprato, jog šiais savo veiksmais gali sukelti jai fizinį skausmą ir savo elgesiu siekė tai padaryti. Net ir praėjus kuriam laikui po įvykio (atvykus pareigūnams į įvykio vietą), buvo matoma, kad vieta (kairys nukentėjusiosios žandas), į kurią trenkė kaltinamasis nukentėjusiajai, buvo paraudusi, t. y. matėsi smurto žymės. Taigi E. I. veiksmai A. B. atžvilgiu atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Be to, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad faktiškai iš karto po smūgio sudavimo nepilnametei A. B., E. I., į įvykio vietą atėjus L. L. (buvusi S.) bei J. J., žodinio konflikto metu nukentėjusiajai J. J. tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė per veidą, stvėrė už plaukų bei kairės rankos ir ją pargriovė ant grindų, po to tempė ją grindimis iš virtuvės link koridoriaus, dėl ko ji ranka trenkėsi į durų staktą, dėl ko nukentėjusioji jautė skausmą, jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje bei kairėje plaštakoje. Šiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę ir dėl šio kaltinimo, nurodydamas, kad įvykio aplinkybių jis neprisimena dėl savo neblaivumo. Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina detalūs ir nuoseklūs nukentėjusiosios J. J. paaiškinimai, jos pareiškimas, pareigūnų Body kameros vaizdo įrašas, specialisto išvada, taip pat įvykį mačiusių liudytojų – V. J., L. L. (buvusi S.) bei nukentėjusiosios A. B. paaiškinimai, kurie sutampa tarpusavyje bei su kitais objektyviais bylos įrodymais, ir kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, atlikdamas smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją J. J., kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl jo veiksmų gali kilti tokios pasekmės nukentėjusiosios sveikatai.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. I., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti smurtiniai nusikaltimai), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiosioms, kurių viena nepilnametė, bei nežymus nukentėjusiosios J. J. sveikatos sutrikdymas), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai įvykdyti buvusiuose kaltinamojo namuose, be priežasties, kilusių žodinių konfliktų metu, kaltinamajam esant neblaiviam, iš pradžių smurtavus prieš nepilnametę nukentėjusiąją, vėliau – prieš į įvykio vietą dėl smurto prieš vaiką atėjusią J. J.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistu; BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno, darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), tačiau oficialiai nedirbantis, žalos pagal civilinius ieškinius neatlygino, turi du mažamečius vaikus, tačiau jų motina teigia, kad kaltinamasis neteikia išlaikymo vaikams, yra baustas administracine tvarka, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui ir sutinka ją gydytis. Be to, kaltinamasis E. I. yra teistas du kartus ir abu kartus dėl smurto prieš nukentėjusiąją nepilnametę A. B. (tuo metu ji dar buvo mažametė), jam buvo paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas, paskiriant vieną iš įpareigojimų – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą. Be to, 2022 m. kovo 23 d. teismo nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta bauda, kurios jis iki šiol nėra sumokėjęs ir nesiima veiksmų tai atlikti (oficialiai nedirba), bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurioje kaltinamasis teigia dalyvaujantis šiuo metu. Nepaisant to, kad kaltinamasis jau du kartus yra teistas dėl smurto prieš nepilnametę nukentėjusiąją, kad nagrinėjamo įvykio metu jo atžvilgiu jau buvo priimtas ir antras teismo nuosprendis, jis pakarotinai smurtavo prieš A. B., be to, iš karto po smurto prieš nepilnametę, jis atliko smurtinius veiksmus ir prieš J. J., atėjusią į butą dėl jo smurto prieš nepilnametę.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju švelniausiomis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytomis bausmėmis – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kadangi kaltinamajam jau du kartus buvo paskirtos realiai su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikyta probacija, tačiau jis išvadų nepadarė ir savo smurtinio elgesio bei gyvenimo būdo nepakeitė. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su prokurorės pasiūlyta trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausme, jos dydį už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatant artimą vidurkiui – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė.
Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 2 d., 14.50 val. iki 2022 m. balandžio 3 d., 13.30 val. (vieną dieną; 2 t., b. l. 59, 69). Šis laikotarpis įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 65-66 str.).
Teismas nutaria nebendrinti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi baudos sumokėjimo terminas dar nėra suėjęs (nustatytas 8 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo baudos sumokėjimo terminas), bauda kaip bausmė yra vykdoma savarankiškai nuo kitų paskirtų bausmių, o baudžiamojo poveikio priemonės yra nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.
Dėl civilinių ieškinių
Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 57,79 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl E. I. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, nukentėjusiajai J. J. teikiant gydymo paslaugas, kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai: iš kaltinamojo civilio ieškovo naudai priteistina 57,79 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36, 75-78; CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis; CPK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Be to, šioje byloje nukentėjusioji J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69-70). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai skaudėjo kairę ranką, ant plaštakos buvo mėlynės, reikėjo skubios medicinos pagalbos, vėliau vykti pas teismo medicinos ekspertus, dvi savaites po įvykio gydytojai jai neleido kelti dėžių, o jos būtent toks darbo pobūdis, todėl darbe reikėjo prašyti kolegų pagalbos, neformino nedarbingumo, po įvykio jautė baimę, bijojo išeiti iš namų, jai labai padėjo L. L. (buvusi S.), teikdama psichologinę pagalbą (2 t., b. l. 145).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė nukentėjusiajai J. J. per veidą, stvėrė ją už plaukų bei kairės rankos ir pargriovė ant grindų, po to tempė grindimis iš virtuvės link koridoriaus, dėl ko ji ranka trenkėsi į durų staktą, įvykio metu ir po jo nukentėjusioji jautė skausmą, jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje bei kairėje plaštakoje, reikėjo kreiptis medikų pagalbos, ranka buvo sutvarstyta, t. y. sužalojimas buvo akivaizdžiai matomas, patyrė nepatogumus darbe dėl gydytojų nurodymo vengti fizinio krūvio, išgąstį bei baimę tiek įvykio metu, tiek ir po jo, taip pat nepatogumus ir laiko sąnaudas dėl vykusio ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme.
Įvertintinos ir kitos aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei jos pavojingumas, kilusios pasekmės nukentėjusiosios fizinei bei psichinei sveikatai (nors nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų, ilgalaikės pasekmės jos sveikatai nebuvo sukeltos), kaltinamojo finansinę padėtį (teigia dirbantis neoficialiai, oficialiai nedirbantis), taip pat suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, kuri yra orientacinė, nes neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Apibendrinant visumą aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui šioje byloje, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios J. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su nustatytais įpareigojimais, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 266,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nepilnametės nukentėjusiosios A. B. įgaliotosios atstovės advokatės Tatjanos Benetės dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamojo valstybės naudai priteisiant šias išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti vokuose prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. B.), ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
E. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo J. J.), ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. I. paskirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti E. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 2 d., 14.50 val. iki 2022 m. balandžio 3 d., 13.30 val. (vieną dieną).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš E. I. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 57,79 Eur (penkiasdešimt septynis eurus septyniasdešimt devynis centus) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį ir priteisti iš E. I. nukentėjusiosios J. J. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Patenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš E. I. valstybės naudai 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su paskirtais įpareigojimais, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus vokuose prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;
2) ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (A. Mickevičiaus g. 11, LT-44307 Kaunas, telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
4) nuteistajam per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 (penkias) darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.