Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo –

E. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas A. B.) areštui 50 (penkiasdešimčiai) parų;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas J. J.) areštui 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas E. I. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) (1 (viena) diena).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio E. I. atvykimo arba pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Tenkintas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir priteistas iš E. I. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 57,79 Eur (penkiasdešimt septynių eurų septyniasdešimt devynių euro centų) turtinės žalos atlyginimas ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys ir priteistas iš E. I. nukentėjusiosios J. J. naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

Tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir priteista iš E. I. valstybės naudai 266,67 Eur (du šimtai šešiasdešimt šeši eurai šešiasdešimt septyni euro centai) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. I. apeliacinis skundas atmestinas

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

8. E. I. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta arešto 75 paroms bausme ir prašo ją pakeisti į viešuosius darbus. Nuteistasis šį prašymą argumentuoja tuo, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis susirado darbą, nori pakeisti požiūrį į gyvenimą, dorai ir laikydamasis įstatymų gyventi bei ateityje daugiau nebenusikalsti.

9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti pagrįstai individualizuotą ir teisingą bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

10. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nuosprendyje nustatė, kad E. I. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šioje baudžiamojo įstatymo normos sankcijoje nustatyta, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą teismas kaltininkui gali skirti vieną iš šių alternatyvių bausmių: 1) viešuosius darbus arba 2) laisvės apribojimą, arba 3) areštą, arba 4) laisvės atėmimą iki 1 (vienerių) metų. Pirmosios instancijos teismas už kiekvieną padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, E. I. paskyrė sankcijoje numatytas griežtesnes bausmes – areštus, nustatant bausmių terminus artimus vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtas arešto bausmes, taikė nuteistajam E. I. palankesnį bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą.

12. Byloje nustatyta, kad E. I. atsakomybę lengvina viena aplinkybė – nuteistasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Kita vertus, asmens atsakomybę sunkina dvi aplinkybės: nusikaltimai padaryti E. I. apsvaigus nuo alkoholio ir būnant recidyvistu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per daugiau nei 2 metų laikotarpį E. I. atžvilgiu priimamas jau trečiasis apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 140 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Susipažinus su Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančiais duomenimis matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. I. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl nukentėjusiajai A. B. sukelto fizinio skausmo, paskiriant areštą 20 parų, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu E. I. taip pat nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl analogiškų nusikalstamų veiksmų padarymo – fizinio skausmo nukentėjusiajai A. B. sukėlimo, paskiriant 34 MGL dydžio baudą. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistasis E. I. padarė praėjus vos dešimt dienų nuo 2022 m. kovo 23 d. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kas patvirtina, jog asmuo akivaizdžiai nėra linkęs daryti teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo bei amoralaus elgesio, o tik asmenį tenkinančios švelnesnės skiriamos bausmės neturi jokios įtakos ir nuteistojo nesulaiko nuo sistemingo smurto prieš kitus asmenis, tarp jų ir nukentėjusiąją A. B..

13. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjami smurtiniai nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai. Priešingai, nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad per dvejų metų laikotarpį nuteistasis prieš nukentėjusiąją A. B. smurtauja jau trečią kartą, o prieš tai skirtos švelnesnės bausmės – bauda ir areštas, atidedant šios bausmės vykdymą, bausmėms keliamų prevencinių tikslų nepasiekė bei asmens nuo smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją neatgrasė. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad A. B. yra jauno amžiaus (prieš tai padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būnant ir mažametei), todėl išlieka nemaža tikimybė, jog ankstyvoje jaunystėje patirti išgyvenimai ir nemaloni smurtinė patirtis gali turėti neigiamos įtakos ateityje bei nukentėjusiosios vis dar besiformuojančiai asmenybei.

14. Byloje nustatyta ir tai, kad nusikalstamas veikas E. I. padarė be rimtos priežasties, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus 2,97 promilių neblaivumas), kilusių žodinių konfliktų metu. Nors proceso metu E. I. ne kartą pripažino, jog turi priklausomybę alkoholiui, tačiau teismui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad asmuo yra pasiryžęs aktyviais savo veiksmais spręsti šią problemą. Tokie nuteistojo teiginiai vertinti kaip deklaratyvaus pobūdžio, bet ne įrodantys realų jo siekį keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį.

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. I. susirado darbą ir atliekant paskirtą arešto bausmę neturės galimybės suderinti bausmės vykdymą ir darbines funkcijas, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė negali būti pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Iš byloje esančių SODROS duomenų matyti, kad E. I. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) praktiškai nuolatos dirbo, be to, pakeitė ne vieną darbovietę, kas patvirtina, jog nuteistajam, esančiam gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) ir neturinčiam rimtų sveikatos problemų ar netekto darbingumo, susirasti darbą net ir netekus dabartinio, nebus didelė problema. Nagrinėjamu atveju, svarbus ir tinkamas teisingumo principo įgyvendinimas bei nukentėjusiųjų teisėtų interesų apsauga, t. y. nagrinėjamu atveju teismo pareiga paskirti tokią bausmę, kuri realiai, o ne formaliai paveiktų E. I., kad pastarasis ateityje nebesmurtautų tiek prieš A. B., tiek prieš pastarosios mamą (nukentėjusiąją J. J.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo skiriamas bausmes nuteistajam E. I., nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose nenukrypo, BK, BPK ir kitų teisės normų nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi šioje byloje pagrįstai buvo galima svarstyti ir pačios griežčiausios BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės – laisvės atėmimo – paskyrimo klausimą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

16. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistojo E. I., t. y. 126,67 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam E. I. parinko gynėją advokatą Pavelą Ravluševičių.

18. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtinybę skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš nuteistojo E. I. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. I. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.