Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-730/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-09-27
Bylos Nr.: 2A-730/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01123-2011-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „LBR Oil“

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-730/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01123-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 45.1; 121.18; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LBR Oil“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-152-516/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LBR Oil“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Metoil“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „LBR Oil“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Metoil“, prašydamas priteisti iš atsakovo 807 357,10 JAV dolerių žalą, įstatymo nustatytas palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „LBR Oil“ 2009 m. spalio 29 d. sudarė kuro pardavimo atsakovui UAB „Metoil“ sandorį Nr. 1-29-10/2009 LBR-MO, pagal kurio Priedą Nr. 2 pardavė atsakovui 706,928 metrinių tonų kuro bei 2009 m. lapkričio 9 d. kuro pirkimo iš bendrovės „Hansel Trading Limited“ sandorį Nr. 1/2009-11-09 HAN-LBR dėl atsakovui reikalingo kuro pirkimo. Po sandorių sėkmingo įvykdymo, 2009 m. gruodžio 1 d. šalys pasirašė 2009 m. spalio 29 d. kontrakto papildymą, t. y. Priedą Nr. 3 dėl papildomo 1500 metrinių tonų kuro kiekio tiekimo. Siekdamas įvykdyti šiuos prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas su bendrove „Hansel Trade Limited“ 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė kontraktą Nr. 2.2009-12-01 HAN-LBR dėl 1500 metrinių tonų kuro įsigijimo bei 2009 m. gruodžio 28 d. kontraktą Nr. 4/2009-12-28 HAN-LBR dėl bendro 30 000 metrinių tonų kuro kiekio įsigijimo, perkant po 2500 metrinių tonų kuro kas mėnesį. Taip pat su bendrove „Eurotrade Petroleum AG“ 2009 m. gruodžio 29 d. sudarė kontraktą Nr. 5/2009-12-29 LBR-EUR, kuriuo įsipareigojo parduoti bendrą 30 000 metrinių tonų kuro kiekį, parduodant po 2500 metrinių tonų kuro kas mėnesį. Nurodė, kad vykdydamas 2009 m. gruodžio 1 d. Priedu Nr. 3 prisiimtus įsipareigojimus, pateikė atsakovui kurą bei 2010-01-04 išrašė PVM sąskaitas-faktūras Nr. 003 ir Nr. 004 bendrai 943 225,37 USD sumai. Atsakovas jam priklausančią mokėti sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 003 (470 775,05 USD) pilnai apmokėjo tik 2010-12-03. Šiuo pavedimu taip pat apmokėjo ir dalį sąskaitos-faktūros Nr. 004 (mokėtina suma 472 450,32 USD, apmokėjo 61 632,2 USD). Nurodė, kad tarp ieškovo ir bendrovės „Hansel Trade Limited“ sudarytas 2009 m. gruodžio 28 d. pirkimo kontraktas 2010-02-10 buvo nutrauktas atsakovui laiku neapmokant už nupirktą kurą pateiktų sąskaitų. Taip pat buvo priverstas nutraukti ir 2009 m. gruodžio 29 d. pardavimo kontraktą su bendrove „Eurotrade Petroleum AG“, nes atsakovui nevykdant prievolių pilnai atsiskaityti, ieškovas negalėjo toliau vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas negavo teisėtai jam priklausančių pajamų iš kuro pardavimo. Nurodė, kad dėl atsakovo tinkamo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo negavo 900 000 USD pelno, t. y. patyrė netiesioginių nuostolių. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovas sutiko sumokėti ieškovui 202 709,56 Lt (75 654,48 USD) netesybų už dalies sąskaitų pavėluotą apmokėjimą, o Vilniaus m. 1 apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla Nr. 2-2148-466/2011 dėl 44 497,76 Lt (16 988,42 USD) netesybų priteisimo iš atsakovo, todėl ieškovui priteistinas žalos atlyginimas dėl negautų pajamų sudaro 807 357,10 USD (900 000 USD negautas pelnas – 75 654,48 USD sumokėtų netesybų – 16 988,42 USD pareikštų netesybų).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Metoil“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė su ieškovu Priedą Nr. 3 prie 2009 m. spalio 29 d. kontrakto Nr. 1-29-10/2009 LBR-MO, pagal kurį ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui 1500 metrinių tonų dyzelinio kuro TBD. Dyzelinio kuro gamintojas Baltarusijos bendrovė CJSC „TripleEnergo“. 2009 m. gruodžio 28 d. raštu informavo ieškovą, kad pristatytas dyzelis yra nekokybiškas, nes parametrai neatitiko reikalavimų: ribinės filtruojamumo temperatūros bei drumstimosi temperatūros. Nurodė, kad reikalavimas priteisti žalą (negautas pajamas) yra nepagrįstas, nes ieškovas kontraktus su bendrovėmis „Hansel Trading Limited“ ir „Eurotrade Petroleum AG“ sudarė jau žinodamas, kad atsakovui pateikė netinkamos kokybės dyzelinį kurą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų negautos naudos realumą ir dydį.

Atsakovas UAB „Metoil“ bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą priteisti iš ieškovo UAB „LBR Oil“ 1 923 031 Lt nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Reikalavimą atlyginti nuostolius grindė tuo, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Atsakovas su Kompanija „Cornel Alliance Limited“ 2011 m. gegužės 9 d. sudarė Komercinės veiklos finansavimo sutartį, pagal kurią pastaroji įsipareigojo suteikti atsakovui 1 250 000 EUR kreditą, o atsakovas įkeisti sutartyje numatytą nekilnojamąjį turtą. Dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris turėjo būti įkeistas pagal su Kompanija „Cornel Alliance Limited“ sudarytą sutartį, buvo areštuotas. Dėl šios priežasties 2011-05-31 Kompanija „Cornel Alliance Limited“ nutraukė Komercinės veiklos finansavimo sutartį. Atsakovo patirta žala – negautos pajamos, kurias atsakovas būtų gavęs įvykdęs sutartis, sudarytas su UAB „Baltarusijos naftos kompanija“, A. A. prekybos įmone „Gindana“, UAB „Andopas“, bendrove STW Przedsiebiorstwo Wielobranzowe L. L.. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-09-29 dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo negavo 36 914 426 Lt pajamų ir patyrė 1 923 031 Lt nuostolį, kadangi negavęs kredito atsakovas negalėjo pirkti sutarto kiekio naftos produktų iš UAB „Baltarusijos naftos kompanijos“ ir perparduoti jos A. A. prekybos įmonei „Gindana“, UAB „Andopas“, bendrovei STW Przedsiebiorstwo Wielobranzowe L. L..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo UAB „LBR Oil“ ieškinį atmetė, netenkino atsakovo UAB „Metoil“ prašymo dėl nuostolių atlyginimo, susijusio su ieškovo UAB „LBR Oil“ piktnaudžiavimu procesu, priteisė valstybės naudai 15,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš ieškovo UAB „LBR Oil“.

Nustatė, kad atsakovas neatsiskaitė už pirktą kurą pagal kontrakto priede Nr. 3 nurodytą terminą – per 7 dienas nuo kuro pardavimo. Remiantis CK 6.205 str. sutarties pažeidimu laikomas įvykdymo termino praleidimas. Tai reiškia, kad atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja. Nors atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi argumentu dėl netinkamos parduoto dyzelinio kuro kokybės, tačiau šalys, sudarydamos kontraktą, susitarė, kad prekių kokybė turi atitikti prekės gamintojo šalyje veikiantiems standartams ir techninėms sąlygoms bei patvirtinama gamyklos – gamintojo kokybės sertifikatais. Pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad jie prisiėmė pareigą atsakovui parduoti tokios kokybės kurą, kokį parduoda gamintojas ir kurio kokybę patvirtina sertifikatas. Nurodė, kad tokie sertifikatai buvo pateikti. Kadangi šalys sutartyje (bei jos prieduose) detaliau kokybės neaptarė, laikė, jog atsakovo argumentas dėl netinkamos dyzelino kokybės nėra pagrįstas. Nurodė, kad atsakovo 2009 m. gruodžio 28 d. rašto pagal jo turinį negalima vertinti kaip pirkėjo pretenzijos dėl netinkamos parduotos prekės (dyzelino kuro) kokybės. Jame informuojama apie gauto kuro ribinės filtruojamumo temperatūros bei drumstimosi temperatūros parametrus, informacija apie AB „Orlen Lietuva“ parduodamo dyzelino atitinkamus parametrus, nurodomi parametrai pagal LST EN bei prašoma pranešti planuojamo parduoti dyzelino kuro parametrus. Analogiško turinio yra ir 2010 m. sausio 21 d. raštas. Nurodė, kad atsakovas, manydamas, jog jam parduotas dyzelinas neatitinka sutartyje nustatytos kokybės, turėjo pareikšti vieną iš CK 6.334 str. numatytų reikalavimų, kas nebuvo padaryta. Teismas nepripažino įrodyta aplinkybe, kad atsakovo pateikti SGS tyrimų protokolai atspindi iš ieškovo pirkto dyzelino kokybę. Nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus įrodymus, jis 2009-12-28 raštu informavo ieškovą apie nustatytus dyzelinio kuro parametrus, tačiau protokolai datuoti 2010-01-06, be to, pagal juos nėra galimybės identifikuoti kurą, kurio tyrimai buvo atliekami. Sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovo nurodomus nuostolius realiais dėl tos priežasties, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog ieškovas iš tiesų būtų gavęs jo nurodomą pelną iš kuro pirkimo bei jo pardavimo kontraktų įgyvendinimo. Teismas pateiktų įrodymų pakankamumo aspektu pripažino, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtinta tiekėjo „Hansel Trade Limited“ galimybę įvykdyti kontraktą, t. y. parduoti ieškovui sulygtą kuro kiekį, tačiau įrodymų, kad pirkėjas „EuroTrade Petroleum AG“ turėjo realią galimybę atsiskaityti už tokį kuro kiekį, nėra pateikta. Įvertinęs tai, kad bendrovė „EuroTrade Petroleum AG“ turėjo likviduojamos įmonės statusą, įrodymų apie jos mokumą nepateikta, sprendė, kad bendrovės „EuroTrade Petroleum AG“ galimybė sumokėti 19 500 000 JAV dolerių sumą už įsigytą dyzelinį kurą nebuvo reali. Teismas taip pat sprendė, kad tarp ieškovo nurodytų nuostolių ir atsakovo veiksmų nėra tokio priežastinio ryšio, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti, kad ieškovo pajamų negavimas yra susijęs tik su atsakovo veiksmais. Nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas prievolę sutartyje nustatytu terminu sumokėti už pirktą dyzelinį kurą, neturėjo galimybės protingai numatyti tokio dydžio nuostolių, kuriuos teigia patyręs ieškovas, atsiradimo, juo labiau, kad pats ieškovas, ragindamas atsakovą įvykdyti prievolę, apie tokių nuostolių grėsmę nenurodė. Ieškovo pateikti banko išrašai liudija, jog laikotarpiu, kada jis pagal pirkimo kontraktą bendrovei „Hansel Trading Limited“ turėjo sumokėti avansą, piniginių lėšų srautai buvo pakankami avansui sumokėti. Nurodė, kad ieškovas, atsižvelgiant į planuojamą iš kuro pirkimo-pardavimo sandorių gauti pelną – 900 000 USD – turėjo galimybę tokių nuostolių nepatirti ir kitais verslo santykiuose priimtinais būdais, kaip antai, avanso sumokėjimui gavęs paskolą, sumokėti avanso sumą bendrovei „Hansel Trading Limited“, o pirkėjui atsiskaičius, iš gautų lėšų paskolą grąžinti. Nepripažino, kad pajamų negavimas yra tiesioginė atsakovo neatsiskaitymo su ieškovu pasekmė.

Teismas atsakovo reikalavimą dėl nuostolių už piktnaudžiavimą procesu priteisimo, kuris grindžiamas nepagrįstu ieškinio pareiškimu bei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, netenkino, remdamasis tokiais argumentais: ne bet koks ieškinio, kurį teismas atmetė, pareiškimas yra vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis; byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti ir šis pažeidimas laiko trukme tęsėsi gana ilgai, netgi tada, kai atsakovas buvo pardavęs visą iš ieškovo nupirktą dyzelino kiekį, nors jo kokybe buvo grindžiamas vėlavimas atsiskaityti. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas, naudodamasis CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė prašymą taikyti šio ieškinio užtikrinimo priemones, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė įrodymus apie išlaidas už advokatų paslaugas. Nors ieškinį atmetė, tačiau teismas sprendė, jog iš ieškovo nepriteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi atsakovas byloje taip pat yra pareiškęs prašymą, kuris pagal apimtis, įrodinėjamas aplinkybes yra iš esmės analogiškas ieškovo pareikštam ieškinio reikalavimui ir kurį teismas atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „Metoil“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl sutarties pažeidimo kaip civilinės atsakomybės sąlygos reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo, konstatuojant, kad apeliantas nepažeidė piniginės prievolės įvykdymo termino ir neturėjo prievolės mokėti ieškovui, kadangi ieškovas neįvykdė savo sutartinės prievolės pateikti tinkamos kokybės prekę, todėl ieškovo ieškinys atmestinas šiuo pagrindu dėl apelianto neteisėtų veiksmų nebuvimo; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl įrodymų pakankamumo aspekto, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtina tiekėjo „Hansel Trading Limited“ galimybę įvykdyti kontraktą, t. y. parduoti ieškovui sulygtą kiekį kuro, konstatuojant, kad įrodymų, jog tiekėjas „Hansel Trading Limited“ turėjo realią galimybę įvykdyti kontraktą nėra pateikta, todėl ieškovo ieškinys atmestinas šiuo pagrindu dėl realių nuostolių neįrodytumo; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo, susijusių su ieškovo piktnaudžiavimu procesu, t. y. ieškinio bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimu bei priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo 1 923 031 Lt nuostolių, susijusių su ieškovo piktnaudžiavimu procesu, atsakovo naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje konstatuota, kad atsakovas pažeidė sutartį praleisdamas įvykdymo terminą, dėl ko egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti procesinėms ir materialinėms teisės normoms bei formuojamai praktikai. Apeliantas 2009 m. spalio 29 d. su ieškovu sudarė kontraktą Nr. 1-29-10/2009 LBR-MO, kurio 6.1 p. numatė, jog prekių kokybė turi atitikti prekės gamintojo šalyje veikiantiems standartams ir techninėms sąlygoms bei patvirtinama gamyklos gamintojos kokybės sertifikatais (pasais). Apeliantui buvo pristatyta pirma dalis dyzelinio kuro, kartu su kokybės pasu Nr. 35-5/136, kuriame buvo nurodyti tik keli parametrai, tačiau pažymėta, kad dyzeliniai degalai TBD atitinka kontrakto, Europos standarto EN 590 reikalavimus. Gavęs dyzelinį kurą atsakovas atliko jo kokybės tyrimus, ką patvirtina SGS tyrimų protokolas Nr. LT 0930-0342-7. Sužinojęs tyrimų rezultatus 2009-12-28 iš karto apie juos pranešė ieškovui elektroniniu paštu bei 2010-01-21 raštu, pažymėdamas, kad gauta prekė su nepakankamais prekybai parametrais – neatitinka EN 590:2009 standarto, pažymėto pase, t. y. šalto filtro užsikimšimo temperatūros ir drumstimosi temperatūros. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2009-12-28 rašto ir 2010-01-21 rašto negalima vertinti kaip pretenzijos dėl netinkamos prekės kokybės.Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas, manydamas, jog jam parduotas dyzelinas neatitinka kokybės, turėjo pareikšti vieną iš CK 6.334 str. numatytų reikalavimų. Kadangi ieškovas neįvykdė įsipareigojimo perduoti tinkamos kokybės prekę, tai apeliantas negalėjo įvykdyti įsipareigojimo laiku atsiskaityti ir suprasdamas prekės specifiką (6 vagonais pristatytas didelis kiekis dyzelinio kuro, kurį atsisakius priimti ir laiku neiškrovus iš vagonų bus skaičiuojamos baudos, be to, prekei taikomos specialios saugojimo sąlygos, nes tai akcizinė prekė) negalėjo pasinaudoti CK 6.334 str. įtvirtintais specialiais teisių gynimo būdais.Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti keli SGS tyrimų protokolo, tačiau teismas pasirėmė tik 2010-01-16 ir nevertino atlikto kuro kokybės tyrimo SGS protokolo Nr. LT 0930-0342-7, kurio atlikimo data – 2009-12-18.Pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, jog pasiūlė atsakovui pateikti įrodymus apie tai, kad bendrovė „Hansel Trading Limited“ turėjo galimybę įvykdyti prievoles pagal priimtus kontraktus bei nurodydamas, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtina tiekėjo „Hansel Trading Limited“ galimybę įvykdyti kontraktą, t. y. parduoti ieškovui sulygtą kuro kiekį, pažeidė CPK 185 str., 263 str., 270 str., kadangi ši sprendimo dalis nėra pagrįsta jokiais įrodymais, o pareiga įrodyti, kad bendrovė „Hansel Trading Limited“ tikrai turėjo galimybę įvykdyti prievoles pagal priimtus kontraktus buvo ne atsakovo, o ieškovo.Vadovaudamasis CPK 95 str. pareiškė 1 923 031 Lt reikalavimą dėl nuostolių už piktnaudžiavimą procesu, kuris grindžiamas nepagrįstu ieškinio pareiškimu bei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių laikymu padarytų nuostolių atlyginimo klausimą, turėjo įvertinti, kad ieškovas, prašydamas laikinos teisinių apsaugos iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti nuostolius, jeigu ieškinys bus atmestas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, turėjo įvertinti, kad ieškovo nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, taip pat ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali būti viena iš ieškovo veiksmus kvalifikuojančių aplinkybių.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „LBR Oil“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo UAB „LBR Oil“ ieškinys atsakovui UAB „Metoil“ dėl žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Ieškovui ekonomiškai naudingi komerciniai susitarimai buvo nutraukti dėl to, kad ieškovas, negaudamas iš atsakovo jam teisėtai priklausančios beveik 1 mln. JAV dolerių sumos, neturėjo pakankamai piniginių lėšų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovui laiku ir tinkamai vykdant savo sutartines prievoles, ieškovas būtų galėjęs įvykdyti kuro pirkimo-pardavimo sandorius ir būtų gavęs teisėtų pajamų. Byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių ieškovo žalos faktą ir nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir atsakovo veiksmų.Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad „Hansel Trading Limited“ ir „Eurotrade Petroleum AG“ yra realiai egzistuojančios ir vykdančios ekonominę veiklą bendrovės. Atsakovo byloje iškeltas menamas bendrovės „Eurotrade Petroleum AG“ likvidavimo klausimas dėl buveinės adreso ir dėl to menamai apriboto šio asmens veiksnumo, yra visiškai paneigtas ieškovo į byla pateikta Šveicarijos advokatų kontoros teisine išvada, kurioje konstatuota, jog bendrovė „Eurotrade Petroleum AG“ šioje situacijoje galėjo ir turėjo teisę sudaryti komercinius sandorius su ieškovu. Todėl teismo argumentas, kad priimant sprendimą dėl negautų pajamų realumo yra atsižvelgiama į bendrovės „Eurotrade Petroleum AG“ turėtą likviduojamos įmonės statusą, yra netinkamas, nes likvidavimas buvo susijęs ne su mokumo problemomis.Negautas pajamas ieškovas grindė ne tik ieškinyje nurodytais argumentais, bet ir audito įmonės UAB „Verus auditus“ pateikta rašytine išvada, kuri patvirtina, jog vykdant sandorius su bendrovėmis „Hansel Trading Limited“ ir „Eurotrade Petroleum AG“ ieškovas būtų gavęs viso 19 500 000 JAV dolerių ir uždirbęs 900 000 JAV dolerių grynųjų pajamų. Tačiau pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl ieškovo negautų pajamų realumo. Tokia teismo abejonė neparemta jokiais faktais. Esant situacijai, kai ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie jo sudarytų sandorių ir pajamų gavimo tikrumą bei nesant duomenų, dėl kurių galima būtų abejoti bendrovės „Hansel Trading Limited“ mokumu, nesuprantamos teismo iškeltos abejonės dėl ieškovo sudarytų sandorių įvykdymo realumo, teigiant, jog ieškovas neįrodė negautų pajamų. Teismo veiksmai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui apie įrodymus ir jų vertinimo taisykles. Byloje esant pakankamai įrodymų apie tai, kad ieškovas buvo priverstas nutraukti jam komerciškai naudingus sandorius su trečiaisiais asmenimis vien dėl to, kad dėl atsakovo kaltės nedisponavo pakankama piniginių lėšų suma, o dėl nutrauktų sandorių negavo realių pajamų, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovo patirta žala yra atsakovo neteisėto veikimo pasekmė.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „LBR Oil“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovo UAB „Metoil“ apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundu ginčijami ne teisiniai santykiai, o faktiniu aplinkybių teisinis kvalifikavimas. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, vertino, ar yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Sprendime padaryta išvada dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės yra motyvuota, teisėta, pagrįsta, todėl nekeistina. Nurodė, kad atsakovo prievolės atsiskaityti nevykdymas nebuvo susijęs su kuro kokybės klausimais. Tai atsakovas darė tik norėdamas kaip įmanoma ilgiau naudotis jam teisėtai nepriklausančiomis piniginėmis lėšomis, kurios tuo metu jau priklausė ieškovui. Tokie atsakovo veiksmai teisiškai kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas teise ir nesąžiningas elgesys turint sutartinių įsipareigojimų, dėl ko iškilo civilinės atsakomybės klausimas. Atsakovo veiksmų neteisėtumą jau yra nustatę teismai įsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-599-619/2011 ir Nr. 2-2148-466/2011, priteisdami iš atsakovo įsiskolinimą už kurą, kartu su netesybomis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo yra teisiškai nepagrįstas, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini. Jokio teisinio priežastinio ryšio tarp ieškovo teisėtų procesinių veiksmų šioje civilinėje byloje ir galimai atsiradusių nuostolių atsakovui, nėra. Atsakovas prašo priteisti 1 923 031 Lt nuostolių atlyginimą, tačiau byloje pateiktoje UAB „Added Vallue“ ataskaitoje, kuria grindžiamas prašymas dėl nuostolių atlyginimo, nurodoma, kad atsakovas galėjo patirti tik 1 172 294,55 Lt nuostolių. Šių sumų nesutapimo atsakovas nepaaiškino bei neištaisė. Į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad galėjo gauti 1 923 031 Lt pajamų. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo ir remdamasis CPK 95 str., privalėjo byloje įrodinėti ne tik savo patirtus nuostolius, bet ir ieškovo kaltę, kuri pasireiškia nesąžiningumu dėl pradėto teisminio proceso, tačiau to visiškai neįrodinėjo. Nesutinka su reikalavimu priteisti 11 699 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kas yra neturtinis reikalavimas, kuris, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p., 4 d. nuostatomis, apmokestinamas vieno šimto litų žyminiu mokesčiu. Be to, atsakovo sumokėta 11 699 Lt suma yra galimai visiškai nesusijusi su šios civilinės bylos nagrinėjimu, nes mokesčio sumokėjimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, nustatantiems žyminio mokesčio mokėjimo tvarką.

Atsakovas UAB „Metoil“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškovo UAB „LBR Oil“ apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad planavo naudoti būtent iš atsakovo už pateiktą kurą gautas lėšas, nes iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų matyti, kad nuo 2009-12-01 iki 2010-01-31 ieškovo įplaukos į Swedbank sąskaitas buvo 903 606,73 JAV dolerių, o į AB SEB banko – 468 852,60 JAV dolerių, kas reiškia, jog ieškovas turėjo pakankamai lėšų įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus „Hansel Trading Limited“ ir sumokėti avansą. Apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas planavo vėliausiai 2010 m. sausio mėn. pradžioje disponuoti visa 943 225,37 JAV dolerių suma, gauta iš atsakovo už pateiktą nekokybišką kurą, nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams bei vertinant susiklosčiusią situaciją, kai ieškovas net keliais raštais (2009-12-28 ir 2010-01-21) gavo iš atsakovo informaciją apie pristatytą nekokybišką kurą ir atsiskaitymo už jį atidėjimą. Teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad negautos pajamos, kurios suprantamos kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Ieškovo į bylą pateiktoje UAB „Verus auditus“ ataskaitoje nurodomos tik negautos grynosios pajamos, tačiau ne grynasis pelnas. Nurodė, kad ieškovas pateikė atsakovui netinkamos kokybės prekes, dėl ko atsakovas sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, jog atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir tuo pagrindu preziumuoti jo kaltę. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių žalos faktą ir nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir atsakovo veiksmų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad „Eurotrade Petroleum AG“ yra moki ir gali vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Priešingai, atsakovas pateikė viešai prieinamus Šveicarijos registro duomenis, kad minėta bendrovė yra likviduojama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Dėl ,,LBR Oil“ apeliacinio skundo

Ieškovas UAB ,,LBR Oil“ apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą neatsižvelgė, kad atsakovas neteisėtais ir kaltais tyčiniais veiksmais nevykdydamas sutartinių prievolių, kas yra pakankamas pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis maksimaliai atidžiai rūpestingai ir savo elgesiu nedaryti žalos kitų asmenų interesams, todėl šiuo atveju atsakovas turi neginčytiną pareigą atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, nes priešingu atveju bus pažeistas imperatyvus visiško nuostolių atlyginimo principas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kilusio ginčo dėl atsiskaitymo už pateiktą kurą metu ieškovo finansinė padėtis buvo gera. Iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. ieškovo įplaukos į AB ,,Swedbank“ sąskaitas buvo 903 606,73 JAV dolerių, o įplaukos į AB SEB banko sąskaitas – 468 852,60 JAV dolerių, todėl akivaizdu, kad apeliantas turėjo finansines galimybes įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ,,Hansel Trading Limited“, sumokant atitinkamo dydžio avansą, t. y. UAB ,,Metoil“ įsiskolinimas neturėjo lemiamos reikšmės ieškovo finansinei padėčiai. Atsakovas 2009 m. gruodžio 28 d. informavo ieškovą apie, jo manymu, netinkamą parduoto dyzelinio kuro kokybę, o 2010 m. sausio 21 d. raštu pranešė, kad negali prekiauti ieškovo pateiktu nekokybišku kuru, nurodė, kad atsiskaitymo už kurą grafiką pateiks sausio 26-27 d. Ieškovas sutiko su tokia situacija ir tik 2010 m. kovo 26 d. raštu pareikalavo, kad UAB ,,Metoil“ už kurą atsiskaitytų iki 2010 m. gegužės 1 d. arba pateiktų atsiskaitymų grafiką. Šios aplinkybės paneigia apelianto aiškinimą, kad atsakovui laiku neatsiskaičius už pateiktą kurą jis negalėjęs laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų ,,Hansel Trading Limited“.

Apeliantas atsakovo atsakomybę kildina bendrųjų materialinių teisės normų t. y. Lietuvos Respublikos CK 6.251 str., 6.249 str., reguliuojančių civilinę atsakomybę, pagrindu.

Kaip jau minėta, atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi argumentu, kad ieškovas pardavė netinkamos kokybės dyzeliną. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys, sudarydamos kontraktą, susitarė, kad prekių kokybė turi atitikti prekės gamintojo šalyje veikiantiems standartams ir techninėms sąlygoms bei patvirtinama gamyklos – gamintojo kokybės sertifikatais. Kontrakto 6.2 punkte numatyta, kad prekių kokybė nustatoma pagal prekės gamintojo šalyje veikiančią metodiką. Pardavėjo atsakomybė už pateikiamų prekių kokybę apsiriboja šio kontrakto 6.1 punkte numatytomis sąlygomis ir reikalavimais. Todėl ieškovo argumentai, kad jis prisiėmė pareigą atsakovui parduoti tokios kokybės kurą, kokį parduoda gamintojas ir kuro kokybę patvirtina gamintojo sertifikatas, yra pagrįsti, nes gamintojo sertifikatai buvo pateikti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.327 str. 1 d. numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju pirkėjas neteko teisės remtis prekių kokybe, nes jis per protingą terminą, kai pastebėjo kokybės neatitikimus, nepranešė apie tai pardavėjui ir nenurodė kokių reikalavimų neatitinka pateiktas dyzelinas. Pažymėtina, kad šalys sutartyje bei jos prieduose detaliai neaptarė kuro kokybės, todėl argumentas dėl netinkamos dyzelino kokybės nėra pagrįstas. Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 178 str. numato, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo ją įrodyti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo nurodytus nuostolius realiais, nes nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškovas realiai būtų gavęs jo nurodytą pelną iš kuro pirkimo bei jo pardavimo sandorių įvykdymo, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad bendrovės ,,Hansel Trading Limited“ bei ,,Eurotrade Petroleum AG“ turėjo galimybę įvykdyti sudarytus kontraktus. Teismui buvo pateiktas Šveicarijos valstybės registro išrašas, kuriame nurodyta, kad 2009 m. gruodžio 29 d. t. y. tuo metu, kai ieškovas su bendrove ,,Eurotrade Petroleum AG“ sudarė sutartį, ši bendrovė buvo likviduojama ir sandorio sudaryti negalėjo. Įrodymų apie bendrovės mokumą ir galimybę sumokėti nurodytus 19 500 000 JAV dolerių už įsigytą dyzelinį kurą nėra pateikta.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad 2010 m. kovo 26 d. pateiktas raginimas atsakovui dėl apmokėjimo už kurą prieštarauja faktinei situacijai. Pažymėtina, jog teismas byloje sprendė, kad tarp ieškovo nurodytų nuostolių ir atsakovo veiksmų nėra tokio priežastinio ryšio, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti, kad ieškovo pajamų negavimas yra susijęs tik su atsakovo veiksmais, be to, CK 6.258 str. 4 d. numato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis neturėjo atsakovo informuoti apie nuostolių grėsmę yra nepagrįsti.

Ieškovas nurodo, kad jis neturėjo teisės perskirstyti savo piniginius srautus. Pažymėtina, kad kiekvienas verslo subjektas pats skirsto savo piniginius srautus, todėl turėdamas pakankamai piniginių lėšų, dėl nežinomų priežasčių, ieškovas neapmokėjo avanso ,,Hansel Trading Limited“ ir nutraukė sutartį. Jo nurodomas argumentas, kad sutartis buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas neįvykdė piniginės prievolės, yra prieštaraujantis aukščiau išdėstytiems argumentams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde bando įrodyti netiesioginio priežastinio ryšio galimybę, remdamasis vienintele priežastimi – atsakovo neatsiskaitymu. Toks argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kad ieškovas turėjo pakankamai lėšų sumokėti ,,Hansel Trading Limited“ avansą, todėl sutartis su ,,Hansel Trading Limited“ bei ,,Eurotrade Petroleum AG“ ieškovas nutraukė tik dėl savo kaltės, tačiau ne dėl atsakovo veiksmų. Be to, šie ieškovo argumentai prieštarauja ir teismų praktikai, kuri priežastinio ryšio nustatymą civilinėje byloje sąlygiškai dalina į du etapus, pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3554/2007).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė patirtų realių nuostolių ir priežastinio ryšio, todėl nagrinėjamu atveju nėra visumos sąlygų taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimo.

Dėl UAB ,,Metoil“ apeliacinio skundo

Apeliantas UAB ,,LBR Oil“ ieškinį grindė tuo, kad atsakovas UAB ,,Metoil“ praleido sutartyje numatytą terminą atsiskaityti per 7 dienas, todėl jam kilo prievolė kompensuoti ieškovo nuostolius. Pažymėtina, kad atsakovas ir neginčija, kad minėtas terminas buvo praleistas, jis pripažįsta, kad laiku nesumokėjo už pateiktą kurą, nes, jo manymu, ieškovas netinkamai įvykdė sutartį, pateikdamas netinkamos kokybės prekes. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6972-619/2010 patvirtino tarp šalių – ieškovo UAB „LBR Oil“ ir atsakovo UAB „Metoil“ – sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 202 709,56 Lt delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą pagal 2009 m. spalio 29 d. sutartį Nr. 1-29-10/2009LBR-MO bei 2009 m. lapkričio 30 d. priedą Nr. 2 ir 2009 m. gruodžio 1 d. priedą Nr. 3 už laikotarpį iki 2010 m. liepos 26 d. Atsakovui šių delspinigių nesumokėjus, Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2148-466/2011 priteisė iš atsakovo UAB „Metoil“ 44 497,76 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 29 d. tarp ieškovo UAB ,,Metoil“ ir atsakovo UAB ,,LBR Oil“ buvo pasirašytas kontraktas Nr. 1-29-10/2009LBR-MO, kuriuo remiantis buvo pateiktas nurodytas dyzelinio kuro kiekis. Kontrakto 6.1 punktas numatė, kad prekių kokybė turi atitikti prekės gamintojo šalyje veikiantiems standartams ir techninėmis sąlygomis, bei patvirtinama gamyklos - gamintojo kokybės sertifikatais. Šio kontrakto 6.2 punkte nurodoma, jog prekių kokybė nustatoma pagal prekės gamintojo šalyje veikiančią metodiką, todėl pardavėjo atsakomybė už pateikiamų prekių kokybę apsiribojo tik kontrakto 6.1 punkte numatytomis sąlygomis ir reikalavimais. Ieškovo, kaip kuro pardavėjo, atsakomybė dėl dyzelinio kuro kokybės kuro pirkėjo atžvilgiu apsiriboja tuo, jog ieškovas turėjo pateikti atsakovui tokios pat kokybės kurą, koks yra gaunamas iš kuro gamintojo, pateikiant kartu su dyzeliniu kuru ir kuro kokybės sertifikatą. Byloje yra rašytiniai įrodymai – kuro kokybės pasai Nr. 29-4/116, Nr. 35-5/136 ir Nr. 37-5/148, kuriuose kuro gamintojas patvirtino, jog jo pagamintas kuras pilnai atitinka dyzelinio kuro rodiklius ir atsakovo minimą ribinę filtruojamumo temperatūrą.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad pagal minėto kontrakto 6.2 punkto sąlygą, prekių kokybė turi atitikti tik prekės gamintojo, t. y. Baltarusijos Respublikoje veikiantiems standartams ir techninėmis sąlygomis, o ne Lietuvos Respublikos standartams. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad jo pateikti kuro mėginiai tyrimui yra būtent iš ieškovo pateiktų, o ne iš kitų kuro tiekėjų įgytų kuro partijų. Be to, pateiktas mėginys pilnai atitinka Lietuvos Respublikoje dyzelinui taikomus reikalavimus. Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų bendrai 2010 m. gruodžio 22 d. priimtas įsakymo Nr. 1-348/D1-10143/3-742 priedas ,,Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomieji kokybės rodikliai“ 2.6.3 punktas nustato, kad Lietuvoje žiemos laikotarpiu F klasės dyzelino ribinė filtruojamumo temperatūra turi būti ne aukštesnė nei minus 20 laipsnių Celsijaus, kas ir yra patvirtinta tyrimo protokole. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų – kuro kokybės pasų Nr. 35-5/136 ir Nr. 37-5/148, kurie buvo pateikti atsakovui kartu su pagal kontraktą įgytomis kuro partijomis, ieškovo pateiktas kuras pilnai atitinka F klasės dyzelinui taikomus kokybės reikalavimus, t. y. kuro ribinė filtravimosi temperatūra yra ne aukštesnė kaip -20 laipsnių Celsijaus. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti kuro kokybės pasuose nurodytos informacijos teisingumu ir pagrįstai konstatavo, kad pateiktas dyzelinis kuras atitinka ieškovo ir atsakovo susitarimuose numatytas sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė ieškovui pretenzijos dėl pateikto kuro kokybės. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją atsakovas UAB ,,Metoil“ per 2010 m. sausio mėn. realizavo beveik 700 tonų dyzelinio kuro, kurį ieškovas pateikė atsakovui. Iš inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo akciziniuose sandėliuose 2010 m. sausio 1 d. buvo 1400 tonų dyzelino, kas atitinka ieškovo pagal kontraktą pateiktą bendrą kuro kiekį ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad dėl prastos ieškovo pateikto kuro kokybės jis negalėjo laiku kuro realizuoti. Pažymėtina, kad pasirašyti susitarimai nenumatė jokios atsiskaitymo tvarkos, susijusios su tolimesniu kuro realizavimu, tačiau atsakovas turėjo neginčytiną pareigą visais atvejais atsiskaityti su ieškovu per 7 dienas nuo kuro pateikimo, kaip tai numatyta kontrakto priedo Nr. 3.10 punkte. Galutinį atsiskaitymą už 2009 metų pabaigoje pateiktą kurą atsakovas įvykdė tik 2011 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo kuro pateikimo.

Atsakovas UAB ,,Metoil“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl nuostolių, patirtų ieškovui nesąžiningai pareiškus ieškinį ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo, nes negalėjo sudaryti sandorio dėl 1 250 000 eurų paskolos gavimo. Vykdydamas minėtą sandorį jis turėjo įkeisti kreditoriui ,,Cornel Alliance Limited“ kuro bazės pastatų kompleksą su reikmenimis ir įrenginiais, tačiau dėl ieškovo prašymu nagrinėjamoje byloje pritaikyto turto arešto jis negalėjo įkeisti šio turto ir gauti paskolos, t. y. negalėjo įvykdyti jam ekonomiškai naudingų pirkimo-pardavimo sandorių. Atsakovas laiko, kad dėl to jis patyrė 1 923 031 Lt nuostolių, kurių pirmos instancijos teismas jam nepriteisė.

Pažymėtina, kad atsakovo nurodytam objektui dar iki 2011-05-09 sandorio su kreditoriumi sudarymo buvo pritaikytas areštas ir kitose bylose. Atsakovas 2011 m. gegužės 9 d. galimai sudarydamas sandorį su kreditoriumi žinojo, kad Kalnėnų kuro bazės objektams jau yra pritaikytas areštas pagal du 2010 m. ir 2011 m. išduotus vykdomuosius dokumentus (civilinė byla Nr. 2-2148-466/2011 ir civilinė byla Nr. 2-595-619/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo procesinių veiksmų nagrinėjamoje civilinėje byloje ir galimai atsiradusių atsakovo nuostolių, nes sudarydamas sandorį dėl paskolos atsakovas žinojo apie įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomą priverstinį nuosavybės teisės į turtą valdymo, naudojimo ir disponavimo laikiną apribojimą. Turto areštų registre Kalnėnų kuro bazės objektų areštas buvo įregistruotas 2010 m. lapkričio 24 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 4 str. 2 d. suteikia teisę tik kredito įstaigoms teisę skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršijant nuosavo kapitalo dydį. Akivaizdu, kad atsakovas, neturintis kredito įstaigos statuso ir kurio nuosavas kapitalas bylos duomenimis sudaro tik 2 404 209 Lt negalėjo skolintis 4 316 000 Lt. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo ir kompanijos ,,Cornel Allianse Limited“ paskolos sandoris, kuriuo atsakovas grindžia nuostolių atsiradimą, nebuvo registruotas Lietuvos banke, kaip tai numato šio banko 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 123, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.75 str. 2 d. nuostatomis atsakovas netenka teisės jo sudarymo fakto naudoti prieš trečiuosius asmenis.

Įstatyme nustatytas teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį. Pateikiančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, kad jo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, tikrumoje jo teisės nebuvo pažeistos.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB ,,Metoil“, pareikšdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos Respublikos CPK 95 str. pagrindu, privalėjo įrodyti ne tik savo patirtus nuostolius, bet ir aplinkybes, kurios rodo pareikšto ieškinio nepagrįstumą nesąžiningumo prasme. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nesiekė pakenkti atsakovui, o pareiškė ieškinį gindamas savo turtinius interesus.

Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio pagrindais

Apelianto UAB ,,LBR Oil“ teigimu, atsakovas savo prašymą byloje dėl 1 923 031 Lt nuostolių atlyginimo ir apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo grindžia tuo, kad jis 2011 m. gegužės 9 d. su bendrove ,,Cornel Alliance Limited“ sudarė komercinės veiklos finansavimo sutartį Nr. 1-09-05/2011 MO-COR, pagal kurią ši kompanija įsipareigojo pervesti atsakovui UAB ,,Metoil“ 1250000 eurų paskolą. Būtent šios sutarties pagrindu negautos lėšos įtakojo atsakovo patirtus nuostolius. Kadangi ieškovui kilo įtarimas dėl šio dokumento tikrumo jis kreipėsi į atitinkamas teisėsaugos institucijas ir 2012 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo skyriaus prokuroro nutarimu ieškovas yra pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu. Ieškovas mano, jog šiuo atveju yra visi Lietuvos Respublikos CPK 163 str. numatyti pagrindai stabdyti šią civilinę bylą, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyti juridiniai faktai turės prejudicinės reikšmės civilinėje byloje.

Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Teisėjų kolegija pažymi, kad sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Lietuvos Respublikos CPK 163 str. išvardinti privalomieji bylos sustabdymo pagrindai. Apeliantas klaidingai nurodo, kad yra visi minėtame straipsnyje nurodyti pagrindai bylai stabdyti. Pagal dėstomas aplinkybes seka, kad apeliantas prašo bylą sustabdyti CPK 163 str.3 p. pagrindu, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Sprendžiant dėl to, ar ikiteisminis tyrimas sudaro pagrindą bylai stabdyti, turi būti atsižvelgiama į tai, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litagros prekyba“ v. G. B. įmonė, bylos Nr. 3K-3-55/2012).

CPK 163 str. 3 d. nuostatos numato, kad teismas privalo stabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, galima daryti išvadą, kad civilinė byla gali būti stabdoma tik tada, kai kita byla (civilinė, baudžiamoji ar administracinė) jau yra iškelta teisme ir yra jame nagrinėjama. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas tik pradėtas, yra tik prielaida, kad tyrimo metu bus nustatytos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

Kiti ieškovo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, teismo sprendimas yra nepalankus abiems šalims, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėVytas MiliusEgidija Tamošiūnienė