- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2-1467-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01645-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- Estijos Respublikos įmonės Itoil Trade OU
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos Respublikos įmonės Itoil Trade OU ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vegoil Baltic“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovės 125 863,80 Eur skolą, 4 606,62 Eur delspinigius arba alternatyviai 6 849,98 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 10,5 proc. palūkanas nuo bendros priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad 2022 metų balandžio-gegužės mėnesiais atsakovė iš ieškovės įsigijo 26 krovinius naudoto augalinio aliejaus mišinio techniniam naudojimui. Atsakovei už krovinius buvo išrašytos 26 sąskaitos faktūros 1 103 533,80 Eur sumai. Atsakovė apmokėjo 23 iš išrašytų 26 sąskaitų faktūrų, tačiau už dalį krovinių liko su ieškove neatsiskaičiusi. Ieškovė 2022 m. lapkričio 7 d. išsiuntė atsakovei reikalavimą skolą sumokėti, tačiau atsakovė į jį nesureagavo.
1.2. Paaiškino, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią komercinę praktiką, šiems 26 kroviniams (vežtiems 26-iais vilkikais) ieškovo važtaraščiai nebuvo išrašyti. Tačiau važtaraštis yra visų pirma vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas ir apsprendžia vežimo sutarties šalių tarpusavio teisinius santykius. Jis gali būti krovinio perdavimo įrodymas, tačiau nėra vienintelis galimas toks įrodymas. Šiuo atveju visi kroviniai pakeliui buvo perduoti atsakovei, kuri toliau juos pardavė ir perdavė kitiems subjektams. Ieškovė visus 26 krovinius įsigijo iš Lenkijoje registruotos bendrovės OMLOX SP.Z.O.O, juos pardavė ir perdavė atsakovei, o atsakovė visus šiuos krovinius perdavė Vokietijoje registruotai bendrovei RIWAG Trans Europe GmbH. Ieškovė tai įrodinėja, teikdama važtaraščius ir sąskaitas, iš kurių matyti, kad ieškovės iš OMLOX SP.Z.O.O pirktų prekių (krovinių) svoris, datos, automobilių, atlikusių vežimus, valstybiniai numeriai, kiti duomenys, sutampa su atsakovės RIWAG Trans Europe GmbH perduotų prekių (krovinių) svoriais, datomis, automobilių, atlikusių vežimus, valstybiniais numeriais ir kitais duomenimis.
1.3. Tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia verslo praktika, kad CMR važtaraščiai gabenant krovinius iš ieškovės atsakovei nebuvo išrašomi, tačiau už prekes atsakovė atsiskaitydavo, nereiškė jokių pretenzijų ir neteigė, kad prekių negavo.
1.4. Ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad laiku jų neapmokėjus, taikomi 0,02 proc. per dieną dydžio delspinigiai. Juos ieškovė paskaičiavo už 6 mėnesius. Atsakovė apmokėjo 23 iš 26 sąskaitų faktūrų už krovinius. Kiekvienos šios sąskaitos gavimo metu atsakovė turėjo galimybę ginčyti sąskaitoje faktūroje nustatytą delspinigių dydį, tačiau to nedarė. Priešingai – atsakovė atliko mokėjimus pagal išrašytas sąskaitas faktūras, taip sutikdama ir su sąskaitose nurodytu delspinigių dydžiu.
1.5. Tačiau jei teismas nuspręstų delspinigių nepriteisti, ieškovė alternatyviai prašo priteisti jai iš atsakovės 6 849,98 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktą – 8 proc. už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 20 d. (sąskaitų apmokėjimo termino) iki ieškinio pateikimo dienos.
1.6. Be to, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, nurodydama, kad šio įstatymo straipsnio 5 dalis nustato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri ieškinio padavimo dienai buvo 2,5 proc.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Procesiniuose dokumentuose atsakovė pažymėjo, kad įstatymas pirkėjo mokėjimo pareigą sieja su pardavėjo pareigos perduoti prekes įvykdymu. Sąskaitose, iš kurių ieškovė kildina atsakovės skolą, nėra atsakovės patvirtinimo apie prekių gavimą. Prekių pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje būtų aptartos prekių pristatymo, apmokėjimo ir kt. sąlygos, tarp šalių sudaryta nebuvo. Ieškovas neteikia CMR važtaraščių, priėmimo-perdavimo aktų ir pan.
2.2. Ieškinys grindžiamas abejotino tikrumo, galimai suklastotais ir nepatikimais įrodymais. Atsakovė teigia, kad iš ieškovės pridedamų dokumentų matyti, jog prekes vežė UAB „Autopaslauga“, bet 2023 m. kovo 14 d. rašte ši įmonė pažymėjo niekada negabenusi krovinių ieškovei. Be to, nurodoma, kad krovinio gavėjas yra Estijoje, nors pažymėta, kad krovinys iškrautas Lenkijos/Vokietijos pasienyje.
2.3. Šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties, kurioje būtų atsakovės įsipareigojimas dėl delspinigių, todėl jų priteisti pagrindo nėra.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė raštu išdėstytus argumentus. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prieš teismo posėdį pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Ieškovės teigimu ją su atsakove siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Šios aplinkybės atsakovė iš esmės neneigė. Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Kaip teisingai pastebi ieškovė, atsakovė procesiniuose dokumentuose iš esmės neneigia ir to, kad ji krovinius su parduotomis prekėmis savo dispozicijon gavo, tačiau savo poziciją grindžia išimtinai tuo, jog ieškovė esą nepateikė prekių perdavimą patvirtinančių įrodymų.
5. Toliau teismas pasisakys dėl byloje ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumo bei šalių dėstytų su tuo susijusių argumentų.
Dėl šalių sutartinių santykių ir ieškovo reikalaujamos skolos
6. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš to, kad ji pardavė atsakovei naudotą augalinio aliejaus mišinį techniniam naudojimui, o pirkėja už jį neatsiskaitė.
7. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).
8. Įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta raštu.
9. Iš dispozityvumo ir rungimosi principų išplaukia, kad pareiga (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) teikti teismui įrodymus tenka šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas).
10. Šioje byloje ieškovė sutartinius santykius su atsakove bei aplinkybes apie tai, kokiomis sąlygomis susitarė dėl prekių jai pardavimo, įrodinėja į bylą pateiktomis sąskaitomis, vežimo dokumentais ir kitais įrodymais. Ieškovė jau parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose pateikė išsamius paaiškinimus apie prekių pardavimo ir skolos už jas atsiradimo aplinkybes, dar daugiau – po to, kai atsakovė į bylą pateikė tripliką ir teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės, ieškovė dar prieš paskirtą teismo posėdį pasinaudojo teise teikti paaiškinimus raštu, išsamiai atskleisdama savo poziciją byloje bei aprašydama prekių pirkimo-pardavimo schemą.
11. Atsakovė savo gynybinę poziciją, išdėstytą pateiktame atsiliepime į ieškinį bei dublike, iš esmės grindė tik tuo, kad ieškovė neva neįrodė prekių jai perdavimo fakto. Pabrėžtina, kad jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad procesiniuose dokumentuose atsakovė neneigė pirkimo-pardavimo santykių tarp jos ir ieškovės egzistavimo, taip pat neneigė tarp šalių buvus ieškovės nurodomus susitarimus dėl nurodyto kiekio naudoto aliejaus pardavimo už ieškovės nurodomą kainą. Atsakovė pasirinko procesiniuose dokumentuose nepaaiškinti, kokie gi kiti, jei ne ieškovės nurodomi, santykiai ją siejo su ieškove ir kitomis jos nurodomomis įmonėmis, dalyvavusiomis naudoto aliejaus pirkimo-pardavimo schemoje, dėl kokių priežasčių didžiąją dalį tokiu pat būdu atsiradusių jai pateiktų sąskaitų atsakovė ieškovei apmokėjo, nepasisakė ir dėl kitų ieškovės nurodomų aplinkybių. Atsakovė jau po to, kai susipažino ne tik su ieškovės teiktais procesiniais dokumentais, visais įrodymais, o taip pat ir paaiškinimais išdėstytais raštu, nusprendė į teismo posėdį neatvykti, paaiškinimų žodžiu taip pat pasirinko neteikti, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Šios konkrečios bylos įrodinėjimo procese svarbu tai, kad atsakovė savo gynybinei pozicijai pagrįsti jokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).
12. Ieškovė reikalavimus grindė teikiamomis PVM Sąskaitomis faktūromis: 2022-05-13 Nr. 22057, 41 153,60 Eur sumai, 2022-05-20 Nr. 22058, 41 278,20 Eur sumai, 2022-05-20 Nr. 22060, 43 432 Eur sumai (CBP-1618 priedas 2). Dar 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją dėl 125 863,80 Eur dydžio skolos sumokėjimo, nurodydama, kad skola susidarė atsakovei neapmokėjus šių sąskaitų ir jas su pretenzija pakartotinai atsakovei pateikdama (CBP-1618 priedas 3). Pretenzija išsiųsta tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) kuriuo atsakovė proceso metu komunikavo su teismu, taigi pagrindo manyti, kad ieškovės siųstų dokumentų ji negavo, nėra. Bylos duomenimis jokio atsakymo atsakovė ieškovei nepateikė.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau ji vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 ir kt.). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, yra padaręs išvadą, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.). Vien ta aplinkybė, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos prekių tiekėjo ir prekių pirkėjo atsakingų asmenų savaime nepaneigia jų įrodomosios reikšmės, kai jomis įrodinėjamas šalių susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat prekių pagal pirkimo–pardavimo sutartį perdavimas pirkėjui.
14. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad eilę analogiškų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė apmokėjo (CBP-1618 priedas 3, DOK-7286 priedas 14). Iš jų visų, taip pat konkrečiai iš ginčo sąskaitų turinio matyti, kad visos jos nebuvo atsakovės pasirašytos. Visose nurodyta, kad atsakovė pirko iš ieškovės aliejaus mišinį techniniam naudojimui, sąskaitose individualiai nurodyti prekės kiekiai bei kaina, tačiau svarbu ir tai, kad jie yra panašūs, kas, teismo vertinimu, patvirtina, jog atsakovė iš ieškovės pirko suformuotus šios prekės krovinius, atitinkančius vieno vilkiko vežamą talpą, tikėtinai – tame tarpe ir tris ginčo krovinius. Prekės vieneto kaina visais atvejais yra panaši - ginčo atveju 1780 Eur, ieškovės išrašytose ir atsakovės apmokėtose sąskaitose ji varijuoja nuo 1690 Eur iki 1800 Eur. Dėl kokios priežasties didžiąją dalį ieškovės jai pateiktų sąskaitų atsakovė apmokėjo, tuo tarpu ginčo sąskaitos liko neapmokėtos, atsakovė taip ir nepaaiškino.
15. Ieškovė aiškino, kad šiuo atveju vyko trikampė prekyba. Ieškovė aliejaus mišinio techniniam naudojimui krovinius įsigijo iš Lenkijoje registruotos bendrovės OMLOX SP.Z.O.O. (pastaroji juos buvo įsigijusi iš UAB “A Justice”), ieškovei krovinius perleidus atsakovei, ši perleido juos Vokietijoje registruotai bendrovei RIWAG Trans Europe GmbH. Taigi, atsakovė nuosavybės teisę į krovinius (atitinkamus kiekius aliejaus mišinio) ne tik įgijo iš ieškovės, bet ir perleido dar kitam subjektui, jiems esant kelyje. Tai, kad ir tris ginčo krovinius prieš parduodama prekes atsakovei ieškovė buvo įsigijusi iš OMLOX SP.Z.O.O., ieškovė įrodinėja, teikdama šios įmonės jai (tomis pačiomis ir kaip ir ginčo sąskaitos datomis) išrašytas sąskaitas dėl analogiškų kiekių aliejaus mišinio techniniam naudojimui įsigijimo (DOK-7286 priedas 2).
16. Trikampė prekyba (angl. – dropshiping) yra tokia prekybos forma, kurioje pardavėjas priima klientų užsakymus, bet nelaiko atsargų. Vietoj to, pardavėjas perduoda užsakymus ir jų siuntimo informaciją gamintojui, didmenininkui, kitam pardavėjui ar pristatymo namui, kuris tada tiesiogiai siunčia prekes klientui. Mokestine prasme trikampė prekyba – tai tokie prekių tiekimo sandoriai, kai juose dalyvauja trijų skirtingų ES valstybių narių PVM mokėtojai, o iš vienos valstybės narės išgabenamos prekės įsigyjamos kitos valstybės narės PVM mokėtojo ir nugabentos į trečiąją valstybę narę iš karto patiekiamos tos trečiosios valstybės narės PVM mokėtojui (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 12² straipsnio 3 dalis).
17. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad ginčo krovinius nugabenti iš adreso Lietuvoje adresu Vokietijoje užsakė UAB „A Justice“, vežėjas – UAB „Autopaslauga“ (DOK-14970 priedas 3).
18. Ginčo prekių gabenimui buvo surašyta ne po vieną važtaraštį kiekvienam kroviniui – važtaraščiai rašyti atskiriems vežimo etapams, nors faktiškai nenutrūkstamai gabenti tomis pačiomis transporto priemonėmis. Sutampa pateiktuose važtaraščiuose nurodytos datos, vilkikų bei priekabų numeriai, kas patvirtina, jog tai buvo tie patys vežimai. Važtaraščiuose nurodytas prekių svoris neatitinka tik nedidele paklaida. Iš pateiktų ginčo krovinių gabenimo važtaraščių matyti, kad vienuose siuntėju nurodyta OMLOX SP.Z.O.O., gavėju - ieškovė Itoil Trade OU, krovinio iškrovimo vieta – Vokietijos/Lenkijos pasienis (DOK-7286 priedas 1), kituose siuntėju nurodyta atsakovė UAB „Vegoil baltic“ (kurios atstovas M. G. važtaraščiuose pasirašė), gavėjas - RIWAG Trans Europe GmbH, pakrovimo vieta - Vokietijos/Lenkijos pasienis, iškrovimo vieta – adresas Vokietijoje (DOK-7286 priedas 3, tie patys pateikti ir vežėjo – DOK-14970 priedas 3).
19. Iš ieškovės pateiktų kitų CMR važtaraščių kopijų turinio matyti, kad visiškai analogiška schema naudota ir tais atvejais, kai atsakovė su ieškove už prekes atsiskaitė (DOK 7286 priedai 4-13).
20. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šalių pateiktus argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos už prekes priteisimo yra pagrįstas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad mokestiniai klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl netesybų
21. Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK nenustatyta jokių šios taisyklės išimčių. Sutiktina su ieškove, kad šalys dėl delspinigių gali susitarti bet kokiu rašytiniu dokumentu, netgi įrašant šią sąlygą ir į PVM sąskaitą-faktūrą bei pasirašant abiejų šalių įgaliotiems asmenims, svarbu, kad susitarimas dėl delspinigių būtų aiškiai ir suprantamai įformintas raštu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad ieškovės pateiktose sąskaitose atsakovės atstovo parašo nėra. Dėl šios priežasties yra pagrindas spręsti, jog šiuo atveju CK 6.72 straipsnio imperatyvi sąlyga, įtvirtinanti susitarimo dėl delspinigių formą, nėra tinkamai realizuota. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teisingai pažymėjo, kad nesant aiškaus rašytinio susitarimo dėl delspinigių, jie negali būti priteisti. Nors ieškovė nurodo, kad analogiška nuostata dėl delspinigių buvo įrašyta ir kitose sąskaitose, kurias atsakovė apmokėjo, pretenzijų dėl jų turinio nereikšdama, teismas pažymi, kad faktiškai delspinigių pagal nė vieną iš atsakovės apmokėtų sąskaitų ieškovė paskaičiavusi nebuvo, jie nebuvo mokėti.
22. Alternatyviai ieškovė dublike, CPK 141 straipsnio pagrindu papildydama ieškinio reikalavimus, pareiškė prašymą priteisti jai iš prievolę sumokėti už prekes praleidusios atsakovės palūkanas. Atsakovė dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė visai, nors tripliką į ieškovės teiktą dubliką teikė.
23. CK 6.314 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Šiuo atveju sutartinės palūkanos suderėtos nebuvo. Tačiau pažymėtina, kad minėta norma įtvirtina pardavėjo teisę į įstatymines palūkanas, kai pirkėjas su juo laiku neatsiskaito. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.), o tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam nereikia šių palūkanų įrodinėti - jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 str.). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis yra apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, o jų sudaryta sutartis dėl prekių pirkimo-pardavimo atitinka komercinės sutarties sampratą, taigi patenka į MAPKSVPĮ reguliavimo sritį.
24. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 papunktį kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui.
25. Dėl to, ieškovei prašant, jai mokėtinų palūkanų dydis apskaičiuotinas vadovaujantis MAPKSVPĮ kurio 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 proc. punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma.
26. Pagal duomenis, esančius sąskaitose, ieškovės atsakovei 2022 m. gegužės 13 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (Nr. 22057, 41 153,60 Eur sumai) turėjo būti apmokėta iki 2022 m. gegužės 20 d., ir o 2022 m. gegužės 20 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros (Nr. 22058, 41 278,20 Eur sumai ir Nr. 22060, 43 432 Eur sumai) turėjo būti apmokėtos iki 2022 m. gegužės 27 d. Ieškovė, skaičiuodama prašomas priteisti palūkanas, laikė, kad sąskaitos turėjo būti apmokėtos 30 dienų, kas atitinka MAPKSVPĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, dėl to teismo tai vertinama kaip pagrįstas terminas.
27. Kadangi sąskaitos turėjo būti apmokėtos 2022 m. birželio mėnesį, taikytina 2022 m. sausio 1 d. buvusi dieną Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri buvo 0 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/htm1). Tai reiškia, kad minėtų sąskaitų neapmokėjus laiku, iš atsakovės pagal pirmiau nurodytas MAPKSVPĮ nuostatas, ieškovė pagrįstai reikalauja priteistini 8 proc. metines palūkanos nuo pradelstų sumų už ieškovės prašomas 253 (pagal sąskaitą Nr. 22057) ir 246 (pagal sąskaitas Nr. 22057 ir 22060) dienas. Atitinkamai, palūkanų suma šiuo atveju yra 6 849,98 Eur (41 153,60 Eur x 8 proc. / 365 d. x 253 d.; 41278,20 Eur x 8 proc. / 365 d. x 246 d.; 43 432 Eur x 8 proc. / 365 d. x 246 d.).
28. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 21 punktas).
29. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 10,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal MAPKSVPĮ. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. gruodžio 27 d., tos pačios dienos rezoliucija jis priimtas, iškelta civilinė byla. Atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Jau minėta, kad pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį taikoma pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2022 m. liepos 1 d. sudarė 0,5 procento. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 8,5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 1 970 Eur žyminį mokestį (1954 Eur + 16 Eur). Ji įrodinėja byloje patyrusi 407,76 Eur vertimo išlaidas (98,40 Eur ieškinio priedų vertimas, 249 Eur dubliko priedų vertimas ir 60,36 Eur rašytinių paaiškinimų priedų vertimas), taip pat 7 276 Eur atstovavimo išlaidas (1 350 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, 2 610 Eur už atsiliepimo į ieškinį analizę bei dubliko rengimą ir pateikimą, 3 316 Eur už tripliko analizę, tolimesnės strategijos rengimą, rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje). Iš viso pateikė įrodymus apie 9 653,76 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas
31. Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
34. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
35. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
36. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, sprendžia, kad ne visos jos ir/ar ne visa apimtimi gali būti vertinamos kaip pagrįstos bei būtinos ir dėl to jai priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės.
37. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad už ieškinio parengimą/koregavimą ieškovė patyrė 1 260 Eur dydžio išlaidas ir papildomai sumokėjo 90 Eur už ieškinio pateikimą. Teismo vertinimu, išlaidos už ieškinio parengimą (1 260 Eur) atitinka Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.2 punktai), yra netgi mažesnės, taip pat laikytinos būtinomis ir protingo dydžio, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės. Tuo tarpu išlaidų už paties procesinio dokumento pateikimą teismui (90 Eur) priteisimas šiuo atveju nelaikytinas suderinamu su sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų įgyvendinimu, šios išlaidos neatitinka teiktinų teisinių paslaugų sampratos, tokio veiksmo, kaip ieškinio pateikimas, apmokestinimas laikytinas pertekliniu, nepagrįstai didinančiu išlaidų sumą, todėl su tuo susijusios išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.
38. Teismas pažymi, kad nors ieškovės prašomos priteisti 2 610 Eur išlaidos už dubliko parengimą ir neviršija rekomenduojamo maksimalaus išlaidų už šio procesinio dokumento parengimą dydžio (2 698,50 Eur (Rekomendacijų 7, 8.3 punktai), tačiau yra labai jam artimos, todėl, įvertinus procesinio dokumento pobūdį, turinį, galimas laiko sąnaudas jam parengti, mažintinos. Teismas sprendžia, kad protinga ir pagrįsta suma už šio procesinio dokumento parengimą yra 1 500 Eur. Be to, nors ieškovė ir nurodo, kad 2 610 Eur sumą sudaro atskiri veiksmai (atsiliepimo į ieškinį analizė, paties dubliko parengimas ir pateikimas teismui), tačiau, teismo vertinimu, šie veiksmai laikytini sudėtine ir neatsiejama išlaidų už dubliko parengimą dalimi, todėl jų išskaidymas, taip didinant bendrą išlaidų sumą, nelaikytinas sąžiningu, teisingu bei pagrįstu.
39. Ieškovė taip pat prašo priteisti 3 316 Eur už tripliko analizę, tolimesnės strategijos rengimą, rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad šias išlaidas konkrečiai sudaro: i) tripliko analizė – 660 Eur; ii) pasitarimas dėl tolimesnių veiksmų ir pokalbis su E. Biekša dėl bylos (tripliko) – 150 Eur; iii) papildomų paaiškinimų rengimas – 100 Eur; iv) rašytinių paaiškinimų rengimas – 1 200 Eur; v) komunikacija su UAB „Autopaslauga“ dėl informacijos pateikimo – 36 Eur; vi) pasirengimas teismo posėdžiui – 720 Eur; vii) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas – 180 Eur; viii) atstovavimas teismo posėdyje – 270 Eur.
40. Teismas, įvertinęs šių išlaidų pobūdį, Rekomendacijose numatytus maksimalius jų dydžius, sprendžia, kad protinga ir pagrįsta ieškovei iš atsakovės iš viso priteisti 760 Eur sumą (atitinka maksimalų rekomenduojamą dydį (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai)) už rašytinių paaiškinimų parengimą, į kurių parengimą, be kita ko, įskaitytini visi sudėtiniai veiksmai juos rengiant – tripliko analizė, pasitarimas su klientu, įrodymu rinkimas, analizė) (išlaidų i) – v) punktai). Teismo vertinimu, šiuo atveju atskirų procesinių veiksmų išskaidymas, rengiant rašytinius paaiškinimus, ir jų apmokestinimas nėra pagrįstas, sudaro prielaidas piktnaudžiauti patirtintų išlaidų dydžiu, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.
41. Be to, įvertinęs galimas laiko sąnaudas pasirengimui bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, tai, kad byloje vyko tik vienas teismo posėdis (2023 m. balandžio 27 d.), kurio trukmė apie 11 min., už šių teisinių paslaugų teikimą numatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai), teismas laiko, kad šios išlaidos yra per didelės, todėl jos mažintinos iki bendros 300 Eur sumos. Tuo tarpu 180 Eur išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą apskritai nepriteistinos, kadangi tokio pobūdžio prašymai jau buvo pareikšti ieškovės į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike), todėl papildomas tokio prašymo pateikimas laikytinas pertekliniu. Tai, kad ieškovė pateikė įrodymus šioms išlaidoms pagrįsti, yra nulemta jos siekio prisiteisti šių išlaidų atlyginimą, tačiau negali lemti to, kad už tokio prašymo/įrodymų pateikimą ieškovei turi atlyginti bylą pralaimėjusi šalis (atsakovė).
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 3 820 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnis).
43. Kadangi ieškovė byloje sumokėjo 1 970 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnis), taip pat patyrė 407,76 Eur pagrįstas ir būtinas išlaidas už procesinių dokumentų vertimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai), šios išlaidos ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos.
44. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistintos 6 197,76 Eur bylinėjimosi išlaidos.
45. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,40 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), jos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Itoil Trade OU, juridinio asmens registracijos Estijoje kodas 12239769, iš atsakovės UAB „Vegoil Baltic“, juridinio asmens kodas 305539200, 125 863,80 Eur skolą, 6 849,98 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 8,5 proc. palūkanas nuo bendros priteistos sumos (132 713,78 Eur) nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat 6 197,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vegoil Baltic“, juridinio asmens kodas 305539200, valstybės naudai 13,40 Eur.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.