Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 261 straipsnyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – dešimčiai parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant bei apimant ir L. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas L. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2018 m. sausio 23 d.

Nustatyta bausmės pradžią L. S. skaičiuoti nuo faktinės bausmės vykdymo pradžios.

Nustatyta kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Pagal BK 302 straipsnio 2 dalį L. S. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Nuosprendžiu D. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, N. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 93 straipsnio nuostatomis, V. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 261 straipsnį už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotines medžiagas – ka­napes (antžeminės dalys) ir 2017 m. vasario 2 d., 15.10 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnamečiui D. D. penkiolika plas­ti­ki­nių maišelių su narkotine medžiaga – kana­pė­mis (antžeminės dalys), kurių bendra masė 11,499 g (delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 8,55% iki 13,25%).

2. Be to, L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute adresu (duomenys neskelbtini), metaliniame seife, neteisėtai laikė maišelį, kuriame 67,5 vnt. žalios spal­vos tablečių – psichotropinės medžiagos MDMA, kurių bendroji masė 7,612 g, plastikinį mai­šelį, su augalinės kilmės narkotine medžiaga kanapėmis (ant­žeminės dalys), kurių masė 80,608g, (delta 9-tetra­hidro­ka­na­bi­nolio koncentracija 9,10%), kuriuos 2017 m. vasario 2 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tęs­damas nusikalstamą veiką L. S., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip pla­tinti, bute (duomenys neskelbtini), metaliniame seife neteisėtai laikė plas­tikinį buteliuką su 112 vnt. tablečių psichotropinės me­džia­gos MDMA, kurios bendroji masė 10,580 g, du plastikinius maišelius su nar­kotine medžiaga am­fe­ta­minu, kurio bendroji masė 0,161 g, tris plastikinius maiše­lius su augalinės kilmės narkotine medžiaga ka­napėmis (ant­žeminės dalys), kurių bendra masė 94,002 g (del­ta 9-tetrahidro­ka­na­bi­no­lio koncentracija nuo 9,98% iki 16,55%), kuriuos 2017 m. vasario 23 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pa­reigūnai.

3. Be to, L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nešaunamąjį gink­lą – kastetą, pagamintą iš metalo, priskiriamą prie nešaunamųjų - šaltųjų ginklų, draudžiamų ci­vi­li­nėje apyvartoje, kurį 2017 m. vasario 23 d. bute (duomenys neskelbtini) kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. L. S. buvo kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį tuo, kad neturėdamas teisėto pa­grindo, bute (duomenys neskelbtini), meta­li­nia­me seife laikė G. S. vairuotojo pažy­mė­ji­mą Nr. (duomenys neskelbtini), studento kortelę (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), T. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), stu­dento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Toyo­ta Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. S., automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) regis­tra­cijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. M..

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai įrodymu pripažino nuteistojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, konstatuodamas nuteistojo kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus, rėmėsi prielaidomis ir dėl to padarė esminių BPK pažeidimų. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė L. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį. Pažymėtina, jog nuteistasis L. S. neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, todėl laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų Lietuvos apeliacinis teismas dėl šios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nutartyje nepasisako.

8. Priešingai nei nurodo nuteistasis L. S., pirmosios instancijos teismas nepripažino kito nuteistojo – D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų įrodymais. BPK 276 straipsnyje reglamentuojama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo teisiamajame posėdyje tvarka ir sąlygos. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus. Ši nuostata reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios galios ir negali būti pripažinti įrodymais, tačiau jie gali būti perskaityti siekiant patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Būtent tokia situacija susiklostė šiuo atveju. Teismas skundžiamame nuosprendyje atliko išsamią byloje surinktų įrodymų analizę ir padarė išvadą, kad byloje surinktus įrodymus atitinka nuteistojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodytos aplinkybės apie tai, kad narkotines medžiagas jam pardavė L. S.. Tuo tarpu jo teisiamajame posėdyje išdėstyta pozicija yra prieštaringa, byloje nėra ją patvirtinančių duomenų, atsižvelgtina į tai, kad byloje buvo gauta informacijos, jog nuteistasis D. D. pakeitė savo parodymus dėl galimos nuteistojo L. S. įtakos.

9. Pažymėtina, kad nuteistojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino liudytoja L. D.. Apklausos teisiamajame posėdyje metu ji nurodė, kad sūnus D. D. pakeitė parodymus, nors ankstesni jo parodymai buvo teisingi, ji nurodė, kad apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo ji pati, advokatas, ikiteisminio tyrimo tyrėja, nuteistasis D. D. perskaitė apklausos protokolą, spaudimo jam niekas nedarė (t. 5, b. l. 70-72). Iš pradžių liudytoja L. D. iš tiesų tvirtino, kad į apklausą atvyko tuomet kai apklausos protokolas buvo surašytas, tačiau vėliau patikslino, kad galbūt sumaišė dokumentus, galbūt tuo metu pasirašė ant pranešimo apie įtarimą, nes iš pradžių pasirašė, o vėliau vyko apklausa (t. 5, b. l. 86). Pažymėtina, jog pastabų dėl apklausos eigos, jos metu gautų rezultatų patikimumo liudytoja neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja V. S. nurodė, kad nuteistojo D. D. apklausa buvo atliekama dalyvaujant jo gynėjui, atstovei pagal įstatymą, nuteistasis pirmosios apklausos metu kalbėjo nuoširdžiai, gailėdamasis (t. 5, b. l. 85-86). Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis D. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnams faktinius duomenis nurodė laisva valia, be to, kaip jau minėta, jie atitiko kitus byloje surinktus ir nuteistojo L. S. kaltę patvirtinančius įrodymus padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

10. Nuteistojo L. S. kaltė grindžiama pirmosios instancijos teisme apklaustų ir nuteistojo L. S. gyvenamosiose vietose (duomenys neskelbtini) atliktose kratose dalyvavusių pareigūnų J. D., E. M. ir M. G. parodymais (t. 5, b. l. 65-70). Teisėjų kolegijos nuomone nuteistojo L. S. apeliacinio skundo argumentai, kad minėtų pareigūnų parodymai yra nepatikimi ir, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo jais remtis priimdamas L. S. apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįsti. Minėtų liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, liudytojai parodė, kad D. D. bendraudamas su pareigūnais pats nurodė, kad narkotines medžiagas gavo iš L. S., ir, kad iki D.D. sulaikymo L. S. tapatybė jiems nebuvo žinoma. Kaip matyti iš 2017 m. vasario 2 d. ir 2017 m. vasario 9 d. slapto D. D. sekimo pažymų (t. 1, b. l. 91-94), aplinkybė, kad D. D. lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) name paaiškėjo slapto D. D. sekimo metu, o ne iš jo parodymų, tuo tarpu duomenų apie asmens, iš kurio D. D. gaudavo narkotinių medžiagų, tapatybę byloje iki D. D. sulaikymo nebuvo. Šios aplinkybės ne tik patvirtina paminėtų byloje apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymus apie nuteistojo L. S. tapatybės nustatymo aplinkybes, bet ir paneigia nuteistojo D. D. versiją, kad pareigūnai liepė narkotines medžiagas platinusiu asmeniu įvardyti L. S.. Atsižvelgiant į tai, kad slapto sekimo metu buvo nustatyta, jog D. D. lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame name, D. D. sulaikymo metu dalyvavę pareigūnai J. D., E. M. ir M. G. turėjo pakankamą pagrindą tikėti D.D. sulaikymo metu nurodyta aplinkybe, kad narkotines medžiagas jis gavo iš ten gyvenančio L. S.. Siekiant ją patikrinti, tą pačią dieną kai buvo sulaikytas D. D. – 2017 m. vasario 2 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, jos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, metalinis seifas, narkotinių medžiagų paruošimui reikalingos priemonės (smulkintuvas, svarstyklės, maži plastikiniai užspaudžiami maišeliai), 1286 Eur suma smulkiomis kupiūromis. Taigi D. D. versija, atsižvelgiant į duomenų visumą, buvo patvirtinta.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų J. D., E. M. ir M. G. parodymų patikimumo nesumenkina bei galimybės jais remtis nepanaikina ir ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendravimas su D. D. nebuvo užfiksuotas procesiniuose dokumentuose. Liudytojai parodė, kad apie iš L. S. gaunamas narkotines medžiagas D. D. nurodė savanoriškai, su pareigūnais bendraudamas jį sulaikius ir teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, neturi pagrindo tuo abejoti. Nuteistasis D. D. turėjo teisę nurodyti tam tikras su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes, o jį sulaikę pareigūnai, sureagavę į D. D. sulaikymo metu nurodytą informaciją ir nusprendę atlikti neatidėliotiną kratą bute (duomenys neskelbtini), BPK nuostatų nepažeidė.

12. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistasis D. D. lankydavosi L. S. ir A. B. nuomotame bute, kartais ten praleisdavo keletą dienų. Remdamasis šia aplinkybe L. S. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad kratų metu seife rastos narkotinės medžiagos, taip pat priemonės joms paruošti priklausė D. D.. L. S. teigimu jis leisdavo naudotis seifu D. D. ir nežinojo ką jis šiame seife laiko. Tačiau, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų metu rastas metalinis seifas yra sąlyginai nedidelis ir nuteistasis L. S. negalėjo nepastebėti jame laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nors remiantis liudytojų J. D., E. M. ir M. G. parodymais matyti, jog atliekant kratą bute (duomenys neskelbtini), seifas nebuvo užrakintas, tačiau atliekant kratą (duomenys neskelbtini), seifas buvo užrakintas, raktas nuo jo buvo rastas pas L. S., o ne pas D. D..

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad metalinis seifas buvo rastas abiejų nuteistojo L. S. gyvenamosiose vietose atliktų kratų metu. Remiantis (duomenys neskelbtini) nuomoto buto savininko A. T. bei šiame bute kartu su L. S. gyvenusio A. B. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, butą (duomenys neskelbtini) gatvėje kartu su A. B. nuomojosi L. S. ir nors D. D. ten lankydavosi, tačiau nuolatinai ten negyveno. Apie tai, kad negyveno kartu su L. S. 2017 m. vasario 3 d. apklausoje nurodė ir pats D. D. (t. 2, b. l. 191), tą patvirtina ir slapto D. D. sekimo metu gauti duomenys, iš kurių matyti, kad jis grįždavo į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Remiantis D. S. (anksčiau – V.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bute (duomenys neskelbtini) gatvėje jiedu su L. S. gyveno vieni, pašaliniai asmenys neateidavo, gal tik kartą buvo atėjęs draugas, kurio duomenų ji nežino. Liudytoja nurodė pastebėjusi spintoje seifą, raktas nuo jo buvo pas L. S. (t. 2, b. l. 88). Liudytoja D. S. (anksčiau – V.) prašė remtis šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, atsisakydama duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, ir minėti parodymai teismo buvo vertinami bendrame įrodymų kontekste. Remdamasi išdėstytų duomenų visuma teisėjų kolegija daro išvadą, kad kratų metu rastu metaliniu seifu naudojosi L. S..

14. Nuteistojo L. S. gyvenamosiose vietose atliktų kratų metu buvo rasta kelių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), MDMA, amfetamino, (t. 2, b. l. 51-54, 60-61, 68-71), nuteistojo kambaryje (duomenys neskelbtini), rastos svarstyklės, kanapių smulkintuvas, virtuvėje rasti nedideli plastikiniai maišeliai (t. 1, b. l. 184-192), bute (duomenys neskelbtini) gatvėje įvairiose vietose taip pat rasti plastikiniai maišeliai, kanapių smulkintuvas, svarstyklės (t. 2, b. l. 12-14). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų paruošimui platinti reikalingos priemonės buvo rastos skirtingose nuteistojo gyvenamųjų patalpų vietose, todėl teisėjų kolegija atmeta nuteistojo versiją, kad jis nežinojo apie namuose laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad kratų metu taip pat buvo rasta pinigų, daugiausia smulkiomis kupiūromis ir monetomis, atitinkančiomis D. D., N. J. ir V. Z. įvardytas narkotinių medžiagų kainas (10 Eur už maišelį). Pastebėtina, kad kartu su L. S. gyvenęs liudytojas A. B. parodė, kad kambariai buvo rakinami ir šie jo parodymai taip pat paneigia L. S. versiją, kad metaliniame seife jis laikė santaupas, taip siekdamas jas apsaugoti, nes kambarys buvo nerakinamas. Rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, jų įvairovė, rastos priemonės jų paruošimui bei kratų metu rasti smulkiomis kupiūromis laikyti pinigai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos ne asmeniniam L. S. naudojimui, bet jų platinimui.

15. Remiantis 2017 m. vasario 9 d. D. D. slapto sekimo pažyma (t. 1, b. l. 91-92), D. D. jo sulaikymo dieną, 2017 m. vasario 2 d., buvo L. S. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 15.10 val. jis susitiko su N. J., pardavė jam nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – du plastikinius maišelius kanapių (antžeminės dalys) (t. 2, b. l. 51-54, 133) ir vėl grįžo į minėtą butą. 15.20 val. jis išvažiavo susitikti su A. V. ir V. Z., pastarajam taip pat pardavė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - vieną plastikinį maišelį kanapių (antžeminės dalys) (t. 2, b. l. 51-54, 167-168). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į liudytojų A. B., A. T., L. D., D. D., paties nuteistojo L. S. parodymus apie tai, kad D. D. su L. S. pakankamai artimai bendravo, sugretinus juos su nuteistojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis teigė narkotines medžiagas gaudavęs iš nuteistojo L. S., teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka neginčytinų įrodymų visumos, jog nuteistasis L. S. narkotines ir psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti ir būtent L. S. 2017 m. vasario 2 d. pardavė narkotines medžiagas D. D..

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. S. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį buvo kvalifikuotos tinkamai. Kaip minėta, nuteistojo L. S. gyvenamosiose vietose atliktų kratų metu buvo rasta kelių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių dauguma viršija Lie­tuvos Respublikos svei­ka­tos mi­nis­tro 2003 m. balandžio 23 d. įsa­kyme Nr. V-239 (su vėlesniais pa­keitimais) „Dėl narko­ti­nių ir psi­cho­­tropinių medžiagų nedidelio, di­de­lio ir labai didelio kiekio nus­ta­ty­mo rekomendacijų“ nurodytus jų nedidelius kiekius, tačiau neviršija šiose rekomendacijose nurodyto didelio kiekio (t. 2, b. l. 51-54, 60-61, 68-71). Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad nuteistasis L. S. žinojo, jog D. D. yra nepilnametis, kadangi nuteistasis L. S. tvirtino nutuokęs D. D. amžių, patys nuteistieji patvirtino bendravę pakankamai ilgą laiką, apie jų bendravimą parodė ir aukščiau įvardyti liudytojai. Nuteistojo L. S. padaryta BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo pagrįstai pripažinta tęstine, nes nepaisant to, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos skirtingose vietose, tačiau iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, jas apėmė vieninga nuteistojo tyčia disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

17. Kaip matyti iš aukščiau pateikiamos byloje surinktų įrodymų analizės, nuteistojo L. S. kaltę patvirtina ne išimtinai D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tačiau byloje surinktų įrodymų – liudytojų, kitų nuteistųjų parodymų, slapto sekimo, kratų rezultatų, specialisto išvadų bei kitų rašytinių įrodymų visuma. Todėl, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiami motyvai yra išsamūs, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai atlikęs byloje surinktų įrodymų analizę daro analogišką išvadą dėl nuteistojo L. S. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nuteistojo L. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei argumentais nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam L. S. paskirtos bausmės

18. Nuteistasis L. S. apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuteistasis šį prašymą grindžia aplinkybėmis, kad vienerius metus buvo suėmime, mokosi, dirba pagal verslo liudijimą, gauna našlaičio pensiją, gyvena pas sutuoktinės senelius, sutuoktinė laukiasi, nurodo, kad teismas turėtų atsižvelgti į jo susiformavusius teigiamus socialinius ryšius.

19. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. S. pagal BK 261 straipsnį buvo nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, o pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – dešimčiai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant bei apimant ir L. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

20. Šioje baudžiamojoje byloje L. S. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo (BK 258 straipsnio 2 dalis), vieno sunkaus (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 261 straipsnis) nusikaltimo padarymą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis L. S. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą. L. S. yra vedęs, turi mažametę dukterį, yra vidurinio išsilavinimo, mokosi (t. 3, b. l. 190, t. 5, b. l. 82), turi teisę užsiimti statybos veikla bei sportiniu ir rekreaciniu švietimu, priklausomybės ligų centre neregistruotas, krikščioniškojo labdaros fondo (duomenys neskelbtini) buvo charakterizuojamas gerai (t. 3, b. l. 192). Skirdamas nuteistajam L. S. bausmę be paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei tai, kad nebuvo nustatyta L. S. atsakomybę sunkinančių ar ją lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į byloje esančius duomenis, kad nuteistasis L. S. galimai siekė neteisėtai paveikti nuteistąjį D. D., kad jis duotų L. S. palankius parodymus, įvertino ir nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį, dėl jų padarymo kilusius padarinius. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. S. bausmę atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje bei 261 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skyrė šių straipsnių sankcijose numatytam bausmės minimumui artimas bausmes. Už BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteistajam paskirta minimali dešimties parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis).

21. Pakartotinai įvertinusi nuteistąjį bei jo padarytus nusikaltimus apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam L. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą bausmę, ji nėra nei per švelni nei per griežta. Teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti nuteistajam bausmę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata. Nuteistojo asmeninės ir kitos jį charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės ir yra būdingos daugeliui nuteistųjų, tuo tarpu jo padarytos nusikalstamos veikos pasižymi dideliu pavojingumu. Taip pat nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad bausmės tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti nuteistajam atidėjus paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis), kadangi galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, šiuo atveju už nusikaltimą, numatytą BK 261 str., baudžiamasis įstatymas nenumato. Be to iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad anksčiau kitose baudžiamosiose bylose nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas teigiamos įtakos nuteistojo požiūriui ir elgesiui neturėjo ir jis padarė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. S. buvo paskirta teisinga bausmė, teismas nenustatė ir bausmės bendrinimo taisyklių pažeidimo, todėl nuteistojo L. S. prašymas ją švelninti atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.