- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2-1014-615/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16695-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- B. B.
- Atsakovas
- P. B., N. B. U.
- Advokatai
- Egidijus Milašius, Vaidutis Paliukas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant ieškovei B. B., jos atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, atsakovui P. B., jo atstovui advokatui Egidijui Milašiui, nedalyvaujant atsakovei N. B. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovams N. B. U., P. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bei pagal atsakovo P. B. priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jos vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotą butą, adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe.
Ieškinyje nurodė, kad 1957 m. rugsėjo 8 d. tarp ieškovės B. B. ir V. B. buvo įregistruota santuoka, kuri 1969 m. sausio 9 d. Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta. Santuokos nutraukimas įregistruotas civilinės metrikacijos biure 2010 m. birželio 10 d., įrašo Nr.466. Nutraukiant santuoką turtas nebuvo dalinamas, tačiau po santuokos nutraukimo Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1969 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.604 ieškovei su dukra suteiktas dviejų kambarių, 36 m² butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, o V. B. liko gyventi bute, kuriame gyveno iki ištuokos- (duomenys neskelbtini). Vėliau, t.y. jau gyvenant atskirai,1970 m. spalio 27 d. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, apkeitė į privačią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį apsikeitimo patalpomis sandorį V. B. atliko kaip pagrindinis ir vienintelis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Vėliau V. B. privačią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė ir 1998 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutartimi nupirko 47,40 m² bendrojo naudingo ploto butą Nr. 59 ,esantį (duomenys neskelbtini).1999 m. kovo 29 d. šį butą V. B. pardavė. Be to,1989 m. gegužės 18 d. V. B. asmeninėn nuosavybėn įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Be nurodytų nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių V. B. po santuokos nutraukimo iki santuokos nutraukimo įregistravimo 1989 m. gegužės 18 d. pirkimo -pardavimo sutartimi pirko garažą, esantį Ožeškienės g. 27 F, Kaune ir 2008 m. gegužės 6 d. automobilį MERCEDES BENZ E200. Visus minėtus sandorius V. B. sudarė savo vardu be ieškovės sutikimo ir įgytu turtu disponavo kaip asmenine nuosavybe. Tai patvirtina aplinkybė, jog nuo santuokos nutraukimo momento V. B. turtu disponavo kaip asmenine nuosavybe, viešąjame registre nurodydavo, jog įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Tuo patvirtindamas aplinkybę, jog nors ir nebuvo įregistruota ištuoka, tačiau V. B. pripažino, kad po santuokos nutraukimo nebuvo įgyjamas bendras turtas (jungtinė nuosavybė), o turtas įgytas neįregistravus ištuokos buvo registruojamas V. B. vardu kaip asmeninė nuosavybė. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ieškovė apsikeitė į butą, esantį (duomenys neskelbtini)g.(dabar (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį 1990 m. vasario 8 d. išpirko iš valstybinio butų fondo už 11554,00 rublius. Buto išpirkimui ieškovė panaudojo asmenines lėšas, tai patvirtinama sutarties 2 punktas, kuriame nurodoma, jog pirkėja B. B. sutartyje nurodytą sumą įmokėjo į Kauno m. Lenino rajono finansų skyriaus vietinį biudžetą pagal 1990 m. vasario mėn.05 d. Kauno m taupomojo banko kvitą. Minėtas butas užregistruotas ieškovės vardu kaip asmeninė nuosavybė. Be to, 1992 m. spalio 22 d. sutartimi ieškovė iš valstybinio fondo išpirko ūkinio pastato 4J1p-2 0,48 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Aprašytų sandorių sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 110 straipsniu (1980 01 30 įsako Nr. IX-4360 redakcija, įsigaliojo nuo 1980 02 01, panaikinta 1991 07 30 įstatymu Nr. 1-1634 nuo 1991 08 08) buvo nustatyta, jog kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (arba vieno namo dalį), priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam iš jų arba sudarantį bendrą jų nuosavybę. O daugiabučiame individualinių gyvenamojo namo statytojų kolektyvo pasistatytame gyvenamajame name kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną butą. Taigi, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas, šeima nuosavybės teise galėjo turėti tik vieną namų valdą arba butą daugiabučiame name, todėl atsižvelgiant į tai, jog V. B. nuosavybės teise turėjo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, o ieškovė išpirko iš valstybinio butų fondo butą, šiuos veiksmus jie galėjo atlikti tik tuo atveju, jei nebuvo pagrindo turto pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, visi sandoriai įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo sudaromi vienasmeniškai, nurodant, jog turtas perkamas V. B. arba ieškovės asmeninėn nuosavybėn, o registruojant turtą nurodyta, jog turtas priklauso nuosavybės teise jo pirkėjui- V. B. (registruojant namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune ir butą Nr. 59, esantį (duomenys neskelbtini)), B. B. (registruojant butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune). Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog 1969 m. sausio 9 d. nutraukus santuoką, nors santuokos nutraukimas įregistruotas tik 2010 m. birželio 10 d., su V. B. ieškovė nevedė bendro ūkio, neįgijo bendro turto, todėl galima teigti, kad santuokos nutraukimo įregistravimo dienai jie neturėjo turto jungtinės nuosavybės teise, o nuo 1969 m. sausio 9 d. iki 2010 m. birželio 10 d. kiekvienas įgijo turtą už savo lėšas, asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2010 m. birželio 10 d. įregistravus ištuoką turtas nebuvo dalijamas, nes, kaip jau buvo minėta, po santuokos nutraukimo turto, jungtinės nuosavybės teise, nebuvo įgiję. 2011 m. vasario 25 d. V. B. mirė. V. B. po mirties visą savo asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilį MERCEDES BENZ, testamentu paliko savo sūnui P. B.. Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą V. B. turto paveldėtojams N. B. U. ir P. B., tuo pagrindu, jog turtas tarp sutuoktinių nepadalintas, turto dalys nėra aiškios. Notaras nurodė, jog būtina nustatyti turėto turto dalis ir dėl to būtina kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl turto dalių tarp buvusių sutuoktinių nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog po santuokos nutraukimo (1969 m. sausio 9 d.), tiek ieškovė, tiek V. B., disponavo turtu kaip asmenine nuosavybe, sudarant turto įsigijimo sandorius vienareikšmiai ir aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Todėl, ieškovės asmeninėmis lėšomis įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune ir įregistruotas viešajame registre kaip jos nuosavybė, bei V. B. asmeninėmis lėšomis įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilis MERCEDES BENZ E200, įregistruoti viešajame registre V. B. vardu kaip asmeninė nuosavybė, šis turtas pripažintinas asmenine nuosavybe ir nėra teisinio pagrindo priskirti jį santuokoje įgyto turto teisiniam režimui, t.y. bendrai jungtinei nuosavybei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į pastarąją įstatymo nuostatą, teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylą po 2001 m. liepos 1 d., taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą. Tokiu atveju neturi teisinės reikšmės faktas, kad byla tarp tų pačių asmenų dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta iki naujojo CK įsigaliojimo, kada pagal galiojusio 1969 m. SŠK nuostatas nebuvo nustatytas privalomas reikalavimas santuokos nutraukimo bylose išspręsti ir santuokinio turto padalijimo klausimus. Taigi, šalių santuokos nutraukimo pagal SŠK nuostatas, galiojusias iki 2000 m. CK įsigaliojimo, faktas neturi įtakos taikytinai teisei, kada sutuoktinių turto padalijimo klausimai sprendžiami po 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos naujojo CK nuostatos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). 2000 metų Civilinio kodekso nuostatos turėtų būti taikomos ne tik sprendžiant klausimą dėl turo padalijimo, bet ir sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto po santuokos nutraukimo iki ištuokos įregistravimo, pripažinimo asmenine nuosavybe klausimą. Ieškovė su V. B. būdami faktiškai nutraukę santuoką, tačiau ištuokos neįregistravę, kiekvienas atskirai įsigijo asmeninėn nuosavybėn viešajame registre registruojamą turtą, nurodant, jog turtas įsigytas asmeninėn nuosavybėn. Todėl sprendžiant turto pripažinimo asmenine nuosavybe klausimą reikėtų vadovautis CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatomis: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.
Atsiliepimas
Atsakovė N. B. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka pilnai, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad mano, jog jos motinos B. B. asmeninėmis lėšomis įgytas butas adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas asmenine B. B. nuosavybe.
Atsakovas P. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį prašo atmesti. Taip pat atsakovas P. B. pateikė priešieškinį (b.l. 59-61), kuriuo prašo pripažinti B. B. santuokos metu įgytą ir viešame registre jos vardu įregistruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu - (duomenys neskelbtini) Kaunas, bendrąja jungtine sutuoktinių B. B. ir V. B. nuosavybe; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kitus priešieškinyje keliamus reikalavimus 2012-02-15 nutartimi (b.l. 102-103), kuri apskųsta atskirtuoju skundu nebuvo ir yra įsiteisėjusi, teismas atsisakė priimti.
Atsakovas P. B. atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje nurodė, kad teismui priėmus sprendimą dėl V. B. ir B. B. santuokos nutraukimo dabartinis Civilinis kodeksas negaliojo. Tačiau LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Tuometiniai įstatymai, reglamentuojantys santuokos sudarymą ir nutraukimą (TSRS ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindai (toliau - Pagrindai)), įtvirtino nuostatą, kad santuoka nutraukiama teismine tvarka (Pagrindų 14 straipsnio 3 ir 9 dalys), tačiau Pagrindų 27 straipsnyje nurodyta, kad santuokos nutraukimas turi būti registruojamas valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Pažymėtina, kad 1970-01-01 įsigaliojęs TSR santuokos ir šeimos kodeksas (SŠK) aiškiai įtvirtino nuostatą, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis). Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis V. B. ir B. B. santuoka laikoma nutraukta tik nuo 2010-06-10, kuomet B. B. kreipėsi į Kauno miesto civilinės metrikacijos biurą ir įregistravo santuokos nutraukimą. Ieškovė, kaip vieną iš įrodymų, patvirtinantį anot jos, atskirą gyvenimą su V. B., teismui pateikė Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 604 (1969-10-29), kurio pagrindu, kaip ieškovė nurodo ieškinyje, jai su dukra buvo suteiktas dviejų kambarių butas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini). Tačiau šio sprendimo priedelio Nr. 2 „Atituštinto gyvenamojo ploto paskirstymas“ 3 punkte aiškiai nurodyta, kad butas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini) Kaunas, paskirtas ieškovei, kurios šeimoje yra 3 asmenys. Akivaizdu, kad butas buvo suteiktas ne tik ieškovei ir jos dukrai, bet ir V. B.. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad V. B. po santuokos nutraukimo liko gyventi bute, adresu -(duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame jie gyveno iki ištuokos, ir kurį jis iškeitė į privačią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš ieškovės teismui pateikto Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkio Nr. 704-p (1970-10-28) priedo (protokolas Nr. 32, 1970-10-27) 2 punkto matyti, kad V. B. pasikeitė gyvenamosiomis patalpomis su M. S., kurią artimai pažinojo ir pati ieškovė, nes 2007-11-13 būtent ji paveldėjo šį M. S. turtą. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, registro Nr. 20/127655 (2011-06-02), 4.1. ir 4.4. punktai. Be to, kad visi aukščiau nurodyti asmenys, t.y. ieškovė, V. B. ir M. S. buvo tarpusavyje pažįstami ir galėjo žodžiu susitarti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su sutuoktinių V. B. ir ieškovės bendrai valdoma nuosavybe, kuri nebuvo padalinta teismo sprendimu, ieškovės bei V. B. po santuokos nutraukimo toliau tęsiamą bendrą gyvenimą ir bendrą ūkio vedimą, t.y. toliau palaikomus šeimyninius santykius, patvirtina ir tai, kad nuo 1973 metų tiek ieškovė, tiek V. B. (1974-01-29) deklaravo tą pačią gyvenamąją vietą, adresu-(duomenys neskelbtini)-4, LT-44211 Kaunas. Šią aplinkybę patvirtina Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašai apie asmenis, taip pat ieškovės teismui pateiktos V. B. pirkimo-pardavimo sutartys, reg. Nr. 1-1911 (1998-06-29) ir reg. Nr. 1-3265 (1999-03-29), iš kurių matyti V. B. gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), LT-44211 Kaunas. Pažymėtina tai, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad butą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini) Kaunas, apsikeitė į butą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) Kaunas, kurį 1990-02-08 įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 1-724 (1990-02-08) ir Nr. 16-8187 (1992-10-22), pagal LR 1991-05-28 butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė teismui nepateikė ne tik dokumentų, patvirtinančių butų apsikeitimo faktą patvirtinančių ieškovės šeimos sudėtį, bet ir Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo „Dėl komunalinių butų perdavimo gyventojams“ Nr. 10 (1990-01-19) ir jo priedelio Nr. 1, iš kurio aiškiai matyti, ieškovės šeimos sudėtis, t.y. 3 asmenys. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, o ypač į tą, jog V. B. ir ieškovė iki pat V. B. mirties buvo deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), LT-44211 Kaunas, ir dokumentuose esančius įrašus apie šeimos sudėtį, akivaizdu, kad V. B. ir ieškovė, nors ir nutraukė santuoką teismine tvarka, tačiau jos nutraukimo fakto neregistravo Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, nes ir toliau gyveno kartu, o ne skyrium, bei vedė bendrą ūkį. Aplinkybę, kad V. B. bei ieškovė neįregistravo santuokos nutraukimo ir toliau kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį, patvirtina: 1) išrašai iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM (2011-06-30) apie V. B. ir ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą; 2) Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas „Dėl komunalinių butų perdavimo gyventojams“ Nr. 10 (1990-01-19) ir jo priedelis Nr. 1, kuriame nurodyta, jog ieškovės šeimą sudaro 3 asmenys. 3) Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarnybos vykdomojo komiteto sprendimas „Dėl 30% gyvenamojo ploto (duomenys neskelbtini), ir atituštinto gyvenamojo ploto paskirstymo“ Nr. 604 (1969-10-29). Priedelio Nr. 2 „Atituštinto gyvenamojo ploto paskirstymas“ 3 p. taip pat nurodyta, kad ieškovės šeimoje yra 3 asmenys; 4) L. N. straipsnis „Vargas dėl metalinių garažų“ 2006-07-28, 00:00 val. paskelbtas internetinėje svetainėje adresu (duomenys neskelbtini), kuriame V. B., (duomenys neskelbtini) namo gyventojas, pasakojo apie neteisėtai pastatytus metalinius garažus ir jo pastangas pašalinti nelegalios statybos padarinius; 5) ištuokos liudijimas AA Nr. 289996 (įrašo Nr. 466) (2010-06-10). Ieškovė ieškinyje nuolat pažymi, kad visi, tiek jos, tiek V. B. vardu, sudaryti sandoriai, įgyjant nekilnojamąjį turtą, buvo sudaromi vienasmeniškai, t.y. nurodant, jog turtas įgyjamas V. B. arba ieškovės vardu, ir registruojami viešajame registre kaip asmeninė nuosavybė. Todėl galima aiškiai suprasti, jog įgyjamą turtą tiek V. B., tiek ieškovė pripažino asmenine, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog turto įgijimo momentas - po santuokos sudarymo - yra svarbiausias požymis nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008). LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad V. B. ir B. B., nutraukę santuoką teismine tvarka, neįregistravo šio fakto civilinės metrikacijos biure ir toliau kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį, ir vadovaujantis V. B. ir B. B. santuokos sudarymo metu galiojusių Pagrindų 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendra jungtinė jų nuosavybė, taip pat CK 3.87 straipsnio nuostata, jog sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, turtas, kurį ieškovė siekia pripažinti kaip asmeninę jos nuosavybę, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. B. ir ieškovės nuosavybė (CK 3.87-3.88 straipsniai). Ieškovės teiginys, kad turtas, įregistruotas viešame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip, yra neteisingas, nes nuosavybės įregistravimo viešame registre vieno ar abiejų sutuoktinių vardu faktas yra reikšmingas tik prieš trečiuosius asmenis (CK 6.393 straipsnio 3 dalis), tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės dalyviai neturi remtis CK 3.88 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka išviešintomis aplinkybėmis, kaip asmeninės nuosavybės atsiradimo pagrindu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilines bylas, kuriose sprendžiamas klausimas dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies aiškinimo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Be to, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tačiau net ir tuo atveju, kai turtas santuokoje įsigytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, nepanaikinama bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t.y. turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol neįrodoma priešingai įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - rašytiniais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (LAT nutartys: civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2004; civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškovės pateiktos buto pirkimo-pardavimo sutarties ir VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 20/210397 (2011-06-07), negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, kad ieškovė ginčo butą įgijo savo lėšomis ir asmeninėn nuosavybėn, kai tuo tarpu kiti rašytiniai įrodymai - išrašai apie asmenis iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas „Dėl komunalinių butų perdavimo gyventojams“ Nr. 10 (1990-01-19) ir jo priedelis Nr. 1 bei ištuokos liudijimas AA Nr. 289996 (įrašo Nr. 466) (2010-06-10), patvirtina faktą, jog šis turtas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė, prieš kurią taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, norėdama šią nuginčyti, turi pateikti ją paneigiančių leistinų įrodymų, kurių ieškinyje nepateikė. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į ieškovės turimas nuoseklias žinias apie visą V. B. įgytą turtą, kurios taip pat patvirtina, aplinkybę, jog ieškovė visą laiką iki pat mirties gyveno kartu su V. B. ir vedė bendrą ūkį, o ypač į atsakovui testamentu paliktą turtą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad V. B. ir ieškovės santuokos nutraukimo metu galiojo TSR santuokos ir šeimos kodeksas. Tačiau SŠK įsigaliojo tik 1970-01-01, vadinasi, tiek V. B. ir ieškovei sudarant santuoką, tiek ją nutraukiant SŠK negaliojo. Tuo metu santuokos sudarymą ir nutraukimą reglamentavo aukščiau minėti Pagrindai.
Ieškovė B. B. atsiliepimu į priešieškinį prašo ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad formuojant teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje pateiktais įrodymais pagrindė aplinkybę, jog ginčo butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes pateikti įrodymai patvirtina, kad šį turtą ieškovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, yra pagrindas teigti, kad ieškovė leistinomis priemonėmis įrodė, jog turėjo asmeninių lėšų ir už jas įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad V. B. būtų investavęs savo asmenines lėšas į šio turto įsigijimą. Dėl to galima teigti, jog butas, įgytas iš ieškovės asmeninių lėšų, įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pažymėtina, jog atsakovas priešieškinyje formuluodamas reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažįsta ieškinį dalyje, jog ginčo santykiams netaikytina CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog ginčo butas yra bendra jungtinė nuosavybė, nes priešieškiniu prašo teismo pripažinti šį butą jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo pačiu pripažįsta ieškinį dalyje, jog ginčo butas nėra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes prezumpcija neįrodinėjama, o paneigiama. Be to, atsakovas įrodinėja, jog ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, t.y. 1990 m. vasario 08 d., ieškovė gyveno su V. B. ir vedė bendrą ūkį, tačiau ignoruoja aplinkybę, jog tuo metu V. B. gyveno faktinėje santuokoje su atsakovo motina -atsakovas gimė 1990 m. gegužės 15 d. Kadangi V. B. ginčo buto pirkimo metu negyveno su ieškove, o gyveno su atsakovo motina faktinėje santuokoje ir augino nesantuokinį sūnų P. B., todėl galima teigti, jog šia aplinkybe paneigiamas atsakovo priešieškinio teiginys, jog ginčo buto pirkimo metu V. B. gyveno su ieškove ir vedė bendrą ūkį.
Šalies argumentai
Ieškovė B. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad ji jau 40 metų yra išsiskyrusi, niekada negrasino, neieškojo meilužių, neturėjo kolektyvinio sodo. Galėjo būti toks atvejis, kad V. B. buvo išlaužęs duris, pasidaręs raktus, galėjo į butą viešnias atsivesti, ar skambinti. Per tuos metus jis turėjo tris butus. Jokių santykių po skyrybų su V. B. neturėjo, ieškovės dukrai išlaikymo jis nedavė, alimentų ieškovė nereikalavo. Savo sūnų V. B. po pasaulinius kurortus vežiojo. Netiesa, kad po operacijos jį lankė, ligoninėje gulėjo jis du su puse mėnesio, po to mirė. Jau du metai, kaip tėvas mirė, visą savo turtą testamentu paliko savo sūnui, ir tas turtas nyksta, juo nesirūpina atsakovas. Ieškovė net našlės pensijos negauna. Laidotuvėmis rūpinosi dukra, dar dabar moka skolas, 6000 lt. laidotuvės kainavo, 80 lt. per mėnesį moka už kapinių priežiūrą. 40 metų su V. B. ieškovė negyveno, bendro ūkio nevedė, visą savo turtą jis paliko sūnui, o dukra turi dabar visą laidotuvių naštą.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka buvo nutraukta 1969 m., ištuoka nebuvo įregistruota, todėl iki išregistravimo, santuoka nebuvo formaliai nutraukta. Reikia išsiaiškinti, ar asmenys gyveno kartu, ar vedė bendrą ūkį. Po santuokos nutraukimo, neįregistravus ištuokos, tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis atliko eilę veiksmų su savo turtu, tuomet veikė kiti įstatymai, t.y. viena šeima galėjo turėti tiktai vieną gyvenamąją patalpą, tai buvo griežtai reglamentuota, todėl reikia įvertinti tą situaciją. B. B. suteikiamas butas, kur nurodoma “trims šeimos nariams”, trečiasis –ieškovės mama. Leidime keistis nurodoma, kad V. B.- “šeimos narių vienas”. 1970-10-27 Protokolas „dėl buto pasikeitimo”. 1970m. spalio mėn. vyko apsikeitimo sandoris, o VĮ Registrų centro pažymoje minimi sandoriai po 1970 m., be to jo nuorašas nėra tinkamai patvirtintas. V. B. sudarė testamentą. Jei vadovautis atsakovo logika, tai V. B. paliko savo ir ieškovės turtą bendrą. Testamentas turėtų negalioti, bet notaras jį patvirtino. Kiekvienas iš sutuoktinių turtu disponavo atskirai ir savarankiškai, už asmenines lėšas įgydamas sau turtą. Testamentas buvo surašytas neįregistravus santuokos nutraukimo, visas turtas yra jungtinė nuosavybė. Visi kiti veiksmai rodė, kad jie nevedė bendro ūkio. Ieškiniu prašo, kad butas (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti jungtine nuosavybe, priešieškiniu atsakovas pripažįsta ieškinį, kad šiam momentui nėra jungtinė nuosavybė. Turi būti taikomos CPK 140 straipsnio nuostatos. Toks pripažinimas yra irgi pagrindas tenkinti ieškinį. Kai kurie atsakovo teiginiai prieštarauja elementariai logikai, kad gimus sūnui, V. B. pripažino tėvystę, rūpinosi nauja šeima, gaudamas mažą atlyginimą, rėmė. Privatizuojant butus buvo naudojamos abiejų lėšos. Liudytojas, V. B. brolis Antanas parodė, kad V. B. negyveno (duomenys neskelbtini), kai butas buvo privatizuojamas. Yra pagrindas teigti, kad butas 1990 m. buvo privatizuotas asmeninėmis lėšomis, įregistruotas ieškovės vardu, pakankamas pagrindas butą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Priešieškinį prašo atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu priešieškinį prašė tenkinti, ieškinį atmesti.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu priešieškinį prašė tenkinti, ieškinį atmesti. Paaiškino, kad priešieškinys turi teisinę reikšmę, nes 2010 m. įregistravus ištuoką ginčo buto statusas nebuvo išspręstas. Ieškinys nepagrįstas. Pažyma, esanti bylos lape 145 įrodo, kad ieškovės motina gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Bylos lape 17 V. B. nurodė savo gyvenamosios vietos adresą.
Liudytoja D. E. J. parodė, kad yra ieškovės pažįstama. Yra buvusi bute (duomenys neskelbtini) Nuo maždaug 1990 m. lankydavosi, gal ir anksčiau. Bute gyveno ieškovė, jos mama ir dukra. V. B. bute negyveno, liudytoja jo niekada bute nematė. Liudytoja bute lankėsi labai dažnai, padėjo ieškovei slaugyti mamą. Nuo ištuokos ieškovė su V. B. bendro ūkio nevedė. Liudytojai su V. B. teko bendrauti, apie jo sūnų liudytoja nieko nežino. Ieškovės motinos pavardė D., vardo nežino, pamatė ją 1960 m. Buvo jos laidotuvėse. Ieškovės dukra baigė mokslus ir išvažiavo į Vilnių. Liudytoja lankėsi ir prieš 1990 m. bute, lankėsi gal nuo 1965 m. Bute (duomenys neskelbtini) ieškovė ir V. B. gyveno kartu, po to kartu nebegyveno. Ieškovė su V. B. negyveno nuo to laiko, kai išsikraustė iš (duomenys neskelbtini)Liudytoja dirbo Taupomajame banke. Kur gyveno B. po skyrybų liudytoja nežino, matė jį tik Laisvės alėjoje.
Liudytojas A. B. parodė, kad yra velionio V. B. brolis. Pradžioje ieškovė ir jo brolis gyveno normaliai. Lyg ir 1969 m. brolis pasakė, kad išsiskiria. Jis buvo moterų mėgėjas. Butą (duomenys neskelbtini) su garažu ieškovė paliko B.. Ji po skyrybų iš valdžios gavo butą (duomenys neskelbtini) Po to ieškovė savo butą pasikeitė į butą (duomenys neskelbtini) Liudytojo brolis gyveno (duomenys neskelbtini), po to išsikeitė į privačią valdą kažkokią. Po santuokos nutraukimo brolis su ieškove negyveno niekada, bendro ūkio nevedė. (duomenys neskelbtini) bute liudytojo brolis negyveno. Buvo gavęs gyvenamąjį plotą iš „Komprojekto“. Brolis gyveno su drauge V. ilgai, sūnaus gimimo momentu gyveno. Brolis gyveno su V. name lyg Nr. 59, (duomenys neskelbtini) gatvėje, antrame aukšte. Po to kur tiksliai brolis gyveno liudytojas nežino. Brolį sutikdavo tik Laisvės alėjoje. Prieš tai, kaip gyveno su V., brolis gyveno (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Namas šlaite, pakilus ant kalno. Liudytojas brolio namuose nėra lankęsis, kad gyveno pas V. brolis pats gyrėsi liudytojui. V.bute liudytojas buvo vieną kartą, ėjo dėl testamento. Brolis ligoninėje pasigyrė, kad padovanojo garažą ir mašiną. Brolio paprašytas tai pasakė jo sūnui. Brolis su V. gyveno gal 5-6 metus. Nuo kada iki kada tiksliai nepamena. Brolis dirbo „Komprojekte“, paskui Žemės ūkio banke dirbo sargu, į pensiją išėjo seniai. Liudytojas ieškovės motinos nepažįsta. Po brolio skyrybų su ieškove buvo susitikęs, po porą kartų į metus susitikdavo. Padėjo namų ūkyje, padėti ieškovė prašydavo. Po ištuokos ieškovė su vyru negyveno. Bute gyveno ieškovės dukra ir mama.
Liudytoja Vilma M. B. parodė, kad ji yra atsakovo P. B. mama, V. B. buvo atsakovo tėvas. Su V. B. buvo daug metų pažįstami, gal nuo 1986-87m., daug bendrų pažįstamų turėjo. Visą laiką jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Liudytoja yra buvusi tame bute du kartus, antrą kartą buvo 1991-92 m., pirmą, gal 1989 m. B. B. liudytoja nepažinojo, jai nebuvo jos pristatęs. V. B. įvardino savo statusą kaip laisvo žmogaus, paskui išaiškėjo, kad turėjo žmoną, nes su ja važiuodavo į sodą, visada grįždavo į namus. Su V. B. liudytoja kartu nėra gyvenusi. Tėvystės pareiškimą padavė. Kai skambindavo V. B. sūnui į laidinį telefoną, liudytoja matydavo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kam šis numeris priklausė, ji nežino. (duomenys neskelbtini), bute V. B. ir jo brolis A. yra lankęsi, pastarasis gal tris kartus. Liudytoja yra ištekėjus dabar nuo 2005 m. Iki mirties V. B. brolis lankėsi pas liudytoją gal porą kartų su kitais broliais, tame tarpe ir V. su vienu iš brolių A.. 1989-90 m. liudytoja su V. B. draugavo, santykiai buvo artimi. Kad jis vedęs liudytoja nežinojo, sužinojo apie tai, tik gimus sūnui. Grįždavo jis į (duomenys neskelbtini), liudytoja žinojo, kad jį kontroliuoja žmona, kad vyksta skyrybų procesas. Liudytoja tuo metu gyveno su mama, pas ją jis negyveno, net nakvojęs nebuvo. Jisai žinojo, kad liudytoja laukiasi, ir toliau su ja tęsė santykius. Gimus sūnui, jis materialiai rėmė labai mažai ir nepastoviai, porą metų. Liudytoja nežino, kiek jis gaudavo algos, mažai uždirbdavo, ji pati gerai uždirbo, jai jo paramos nereikėjo. Santykius liudytoja nutraukė, kai sūnui buvo keturi ar penki metai, suprato, kad bendros ateities nėra, todėl nėra prasmės toliau tuos santykius tęsti. Konfliktinių situacijų, grasinimų nebuvo, V. B. bandė toliau bendrauti, ji nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Civilinės bylos medžiaga (10-38 b.l.) bei teismo išreikalautos vykdomosios bylos Nr. 26/2011 medžiaga yra nustatyta, kad ieškovė B. B. ir V. B. 1957-09-08 įregistravo santuoką. Sutuoktiniai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar- (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune. 1969-01-09 Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo sprendimu ieškovės B. B. ir V. B. santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimas įregistruotas Civilinės metrikacijos biure 2010-06-10, įrašo Nr.466. Nutraukiant santuoką sutuoktinių turtas padalintas nebuvo. Po santuokos nutraukimo Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1969-10-29 sprendimu Nr.604 ieškovei su dukra suteiktas dviejų kambarių, 36 m² butas, esantis E(duomenys neskelbtini), Kaune. V. B. 1970-10-27 butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, apkeitė į privačią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį apsikeitimo patalpomis sandorį V. B. atliko po santuokos nutraukimo, kaip pagrindinis ir vienintelis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Vėliau V. B. privačią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė ir 1998-06-29 pirkimo pardavimo sutartimi nupirko 47,40 m² bendrojo naudingo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 1999-03-29 V. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė. Po santuokos nutraukimo V. B. 1989-05-18 asmeninės nuosavybės teise taip pat įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei 1989-05-06 automobilį M. B. E200. Sprendime aukščiau nurodytus sandorius V. B. sudarė savo vardu be ieškovės sutikimo ir įgytu turtu disponavo kaip asmenine nuosavybe tai nurodydamas viešąjame registre. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovė apsikeitė į butą, esantį (duomenys neskelbtini)g.(dabar (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį 1990-02-08 išpirko iš valstybinio butų fondo už 11 554, 00 rublius. Buto išpirkimui ieškovė panaudojo asmenines lėšas, tai patvirtinama sutarties 2 punktas, kuriame nurodoma, jog pirkėja B. B. sutartyje nurodytą sumą įmokėjo į Kauno miesto Lenino rajono finansų skyriaus vietinį biudžetą pagal 1990-02-05 Kauno m taupomojo banko kvitą. Nurodytas butas užregistruotas ieškovės vardu kaip asmeninė nuosavybė. 1992-10-22 sutartimi ieškovė iš valstybinio fondo išpirko ūkinio pastato 4J1p-2 0,48 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. V. B. mirė 2011-02-25, po mirties visą savo asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilį MERCEDES BENZ, testamentu paliko savo sūnui P. B. (P. B. yra gimęs po santuokos tarp ieškovės ir V. B. nutraukimo, t.y. 1990-05-15, ieškovė nėra P. B. motina).
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, Civilinis kodeksas įsigalioja 2001-07-01, o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, 2000 m. Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Todėl teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylą po 2001-07-01, taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010 ir kt.). 2000 m. Civilinio kodekso nuostatos taip pat taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto po santuokos nutraukimo iki ištuokos įregistravimo, pripažinimo asmenine nuosavybe.
Tarp ieškovės ir atsakovo P. B. byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar po ieškovės ir V. B. santuokos nutraukimo 1969-01-09 iki santuokos nutraukimo įregistravimo Civilinės metrikacijos biure 2010-06-10, jie bendrai gyveno ir vedė bendrą ūkį. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs ieškovės ir atsakovo P. B. bei jų atstovų byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė aplinkybę, jog ji ir V. B. nuo 1969-01-09 (santuokos nutraukimo) iki santuokos nutraukimo įregistravimo 2010-06-10 gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Teismas iš dalies sutinka su abiejų aukščiau nurodytų bylos šalių ir jų atstovų argumentais, kad tiek liudytoja V. M. B., kuri yra atsakovo P. B. mama, tiek atsakovė N. B. U., kuri yra ieškovės B. B. duktė, yra suinteresuotos civilinės bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimus ir parodymus teismas turi vertinti atsižvelgdamas į kitą bylos medžiagą. Tačiau teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojos D. E. J. teismo posėdžio metu duotais nuosekliais parodymais, kad bute (duomenys neskelbtini) g. gyveno ieškovė, jos mama (iki mirties) ir dukra (iki jai išvykstant į Vilnių), o V. B. šiame bute niekada negyveno, ieškovė su V. B. gyveno tiktai iki santuokos nutraukimo ir gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) prospekte (136 b.l.). Juo labiau teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojo A. B., kuris ne tik, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, bet ir yra būtent atsakovo P. B. giminaitis (dėdė, V. B. brolis), parodymais. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad apie 1969 metus brolis V. B. pasakė, jog išsiskiria su ieškove. Brolis buvo moterų mėgėjas, butą (duomenys neskelbtini) prospekte su garažu ieškovė paliko V. B.. Ieškovė po skyrybų iš valdžios gavo butą (duomenys neskelbtini) g. Po to ieškovė savo butą pasikeitė į butą (duomenys neskelbtini) g. V. B. gyveno (duomenys neskelbtini) prospekte, po to išsikeitė į privačią valdą, po santuokos nutraukimo brolis su ieškove negyveno niekada, bendro ūkio nevedė, bute (duomenys neskelbtini) gatvėje negyveno. Po santuokos nutraukimo brolis ilgai, gal 5-6 metus, gyveno su drauge V., kartu su ja gyveno ir jų bendro sūnaus P. B. (atsakovo) gimimo metu (136 b.l. antra pusė- 137 b.l. antra pusė).
Be to, liudytojo A. B. parodymus patvirtina ir kita civilinės bylos medžiaga. Sprendime aukščiau nurodytų ieškovės sudarytų sandorių bei atsakovo sudarytų sandorių sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 110 straipsniu (1980-01-30 įsako Nr. IX-4360 redakcija, įsigaliojo nuo 1980-02-01, panaikinta 1991-07-30 įstatymu Nr. 1-1634 nuo 1991-08-08) buvo nustatyta, jog kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (arba vieno namo dalį), priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam iš jų arba sudarantį bendrą jų nuosavybę. O daugiabučiame individualinių gyvenamojo namo statytojų kolektyvo pasistatytame gyvenamajame name kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną butą. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas, šeima nuosavybės teise galėjo turėti tik vieną namų valdą arba butą daugiabučiame name. Kadangi V. B. nuosavybės teise turėjo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, o ieškovė išpirko iš valstybinio butų fondo butą, šiuos veiksmus jie galėjo atlikti tik tuo atveju, jei nebuvo pagrindo turto pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, visi sandoriai įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo sudaromi vienasmeniškai, nurodant, jog turtas perkamas V. B. arba ieškovės B. B. asmeninėn nuosavybėn, o registruojant turtą nurodyta, jog turtas priklauso nuosavybės teise jo pirkėjui- V. B. (registruojant namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune ir butą Nr. 59, esantį (duomenys neskelbtini)), B. B. (registruojant butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune). Šios aplinkybės taip pat patvirtina faktą, kad 1969-01-09 nutraukus santuoką, ieškovė su V. B. nevedė bendro ūkio ir neįgijo bendro turto, santuokos nutraukimo įregistravimo dienai jie neturėjo turto jungtinės nuosavybės teise, o nuo 1969-01-09 iki 2010-06-10 kiekvienas įgijo turtą už savo lėšas, asmeninės nuosavybės teise. Tai be viso kito taip pat patvirtina ir: 1990-01-25 oficialus pranešimas ieškovei Nr. B-178644 (20 b.l.), iš kurio matyti, kad tuometinė savivaldos institucija (rajono vykdomasis komitetas) 1990-01-19 sprendimu Nr. 10 butą ieškovei leido atsipirkti būtent asmeninėn nuosavybėn; 1970-10-28 tuometinės Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis Nr. 704-p (13 b.l.) bei 1970-10-27 posėdžio protokolas Nr. 32 (14-15 b.l.), iš kurių akivaizdžiai matyti, kad V. B. šeimą 1970-10-27 sudarė 1 asmuo (protokolo 2 punktas); V. B. 2004-10-11 testamentas, notarinio registro Nr. 12888 (vykdomosios bylos Nr. 26/2011 kopijų 19 lapas), iš kurio akivaizdžiai matyti, kad V. B. po santuokos nutraukimo savo vardu įsigytą garažą ir lengvąjį automobilį laikė savo asmenine, o ne bendra jungtine su ieškove nuosavybe. Atsakovo P. B. ir jo atstovo nurodyti ir pateikti įrodymai nepaneigia sprendime aukščiau nurodytų įrodymų ir aplinkybių todėl laikytina, kad ieškovė byloje įrodė aplinkybę, jog ji ir V. B. nuo santuokos nutraukimo 1969-01-09 iki santuokos nutraukimo įregistravimo 2010-06-10 gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkintinas, o atsakovo P. B. priešieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmestus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė N. B. U. ieškinio neginčijo, o jį ginčijo tik atsakovas P. B., t.y. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo procesinių veiksmų, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis priteistinas ieškovei tik iš atsakovo P. B. (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmestus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė N. B. U. ieškinio neginčijo, o jį ginčijo tik atsakovas P. B., t.y. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo procesinių veiksmų, teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei tik iš atsakovo P. B. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovės B. B. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotą butą, adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Atsakovo P. B. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, 139,00 lt. žyminio mokesčio, ieškovės B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudai.
Priteisti iš atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 50,87 lt. valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.