- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- e2FB-1552-1071/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00474-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio fizinio asmens V. K. bankroto administratoriaus Manto Milinio prašymą dėl leidimo parduoti įkeistą turtą fizinio asmens bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas bankrutuojančio fizinio asmens V. K. bankroto administratorius Mantas Milinis kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą bankroto administratoriui organizuoti V. K. ir V. T. su I. T. priklausančio hipoteka įkeisto turto adresu (duomenys neskelbtini) pardavimą, kaip vieno turtinio vieneto, papildomai nurodant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, nes V. T. su I. T. nėra bankrutuojantys asmenys ir varžytinių aktas neatitiks įstatymų nustatytos formos reikalavimą (NTRĮ 29 straipsnio 3 punktas).
Prašyme nurodė, kad bankrutuojančiam asmeniui priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), o kita ½ dalis priklauso V. T. ir I. T.. Jiems priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, jų turto dalies realizavimą vykdo antstolė Reda Vizgaudienė. Jo manymu, turto pardavimas, kaip vieno komplekso, atitiktų tiek pačių skolininkų (bankrutuojančio ir bendraskolio), tiek jų hipotekos kreditoriaus interesus (hipotekos kreditorius sutinka, kad turtas būtų pardavinėjamas kartu), nes toks pardavimo būdas užtikrintų turto realizavimą kuo didesne kaina, negu jį parduodant dalimis. Mano, kad turtą parduodant kaip vieną kompleksą, padidėtų turto likvidavimas, sumažėtų turto realizavimo išlaidos, būtų padengta didesnė kreditoriaus reikalavimų dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Įstatymo leidėjas yra sureglamentavęs atvejus, kaip turi būti nukreipiamas išieškojimas į (bankrutuojančio) skolininko turtą ar jo dalį bendroje nuosavybėje su kitu asmeniu. Tačiau įstatymo leidėjas nėra sureglamentavęs klausimo, ar gali būti bankrutuojančio skolininko turto dalis parduodama kartu su kito (ne bankrutuojančio) skolininko turto dalimi kaip vienas turtinis kompleksas bei pagal kokias taisykles turi būti vykdomas tokio turto pardavimas. Teismas sutinka su apylinkių teismų formuojama praktika, kad, kai kreditoriui bendrą skolą turi skolininkų daugetas, iš kurių vienas bankrutuoja, toks turtas gali (bet neprivalo) būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas, jei tokiu būdu turtas įgytų didesnę rinkos vertę, jo pardavimo organizavimo kaštai sumažėtų, turtas būtų labiau likvidus kaip vienas vienetas bei atitinkamai tokiu būdu būtų užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bei jų kreditorių turtiniai interesai. Taigi, bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bendro turto pardavimo kaip vieno turtinio komplekso organizavimas yra fakto klausimas, kuris turi būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju. (Vilniaus apylinkės teismo 2016-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-743-987/2016) Atsižvelgiant į tai, kad FABĮ nuostatos yra specialiosios, teismas daro išvadą, kad bankrutuojančio fizinio asmens ir kito skolininko bendro turto pardavimo kaip vieno turtinio komplekso organizavimas turi būti vykdomas pagal bankroto procedūras ir atitinkamai už tokio turto pardavimo organizavimą yra atsakingas fizinio asmens bankroto administratorius (CPK 1 straipsnio 1 dalis, FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).
FABĮ 27 straipsnyje yra nustatyta bankrutuojančio asmens turto pardavimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens V. K. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Plano 5 dalyje bankrutuojantis asmuo numatė jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini) pardavimą. Jis siūlė jam nuosavybės teise priklausančiam turtui nustatyti turto įvertinimo ir pardavimo tvarką tokiu būdu: nekilnojamajam turtui atlikti vertinimą, kurį atliktų nepriklausomas turto vertintojas. Atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, šaukti kreditorių susirinkimą, kurio metu spręsti klausimą dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos.
FABĮ 8 straipsnio 10 dalies 1 punktas numato, kad teismui patvirtinus planą, bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius prie prašymo išduoti leidimą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą atliko turto vertinimą bei sušaukė kreditorių susirinkimą turto pardavimo kainai ir tvarka nustatyti, daro išvadą, kad bankroto administratorius neatliko bankrutuojančio asmens patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatytų procedūrų dėl numatomo parduoti turto, vertina, kad
nebuvo laikytasi patvirtinto mokumo atkūrimo plane numatytos nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos procedūros.
Esant anksčiau nurodytam teisinam reglamentavimui ir pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
bankrutuojančio fizinio asmens V. K. bankroto administratoriaus Manto Milinio prašymą dėl leidimo išdavimo palikti nenagrinėtu.
Nutarties kopiją išsiųsti bankroto administratoriui.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos nutarties kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.