Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. J. ir T. J. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1350-715/2017, kuria atsisakyta atnaujinti procesą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. J. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-262-215/2017, R. S. ieškinį atmesti, priteisti iš R. S. visas bylinėjimosi išlaidas (1– 4, 49–55, 63–70 b. l.).

Pareiškėja nurodė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo pareiškėja turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir dėl jos teisių buvo nuspręsta teismuose pareiškėjai nedalyvaujant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta aplinkybė yra pagrindas termino eigos pradžią dėl pareiškėjos teisių pažeidimo laikyti 2016 m. gruodžio 16 d. Šiuo atveju teismai sprendė dėl pareiškėjai kartu su vyru priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo klausimą, nedalyvaujant pareiškėjai.

Atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad proceso atnaujinimas netikslingas (81–82 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs T. J. ir I. J. kasacinį skundą, nėra nurodęs atnaujinti proceso, o tik panaikino dalį sprendimo ir toje dalyje ginčą grąžino nagrinėti iš naujo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, racionaliausias būdas išspręsti šalių ginčą yra atlikti iš naujo abiejų žemės sklypų kadastrinius matavimus siekiant nustatyti ginčijamą žemės sklypų ribą.

Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimu į prašymą dėl bylos atnaujinimo prašė atmesti pareiškėjos prašymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas jo naudai, nurodė, kad I. J. byloje dalyvavo nuo bylos nagrinėjimo pradžios kaip liudytoja, galėjo į bylą įstoti su savarankiškais reikalavimais, tačiau to nepadarė. Sprendimas dėl ginčo esmės dar nėra priimtas, pareiškėja prašo atnaujinti procesą dalyje, kurioje kasacinis teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti sklypo ribų paženklinimo aktą, o dalyje, kurioje panaikintas teismo sprendimas, t. y. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, byla dar neišnagrinėta, sprendimas nepriimtas, todėl I. J. turi visas teises dalyvauti byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų I. J. ir T. J. prašymą, iš pareiškėjos I. J. priteisė R. S. naudai 1800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-262-215/2017 nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, byla nėra užbaigta, joje nėra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Šioje byloje, teikdama atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, pareiškėja I. J. turi priemones ir galimybes ginti savo teises ar teisėtus interesus, nes ir byloje, kurią kasacinis teismas perdavė nagrinėti iš naujo, ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ginčo esmė yra ta pati: ribos nustatymas tarp R. S. ir T. J. priklausančių sklypų.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs faktą, jog pareiškėja nebuvo įtraukta į procesą, atsižvelgęs į bylos visetą, priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo iš dalies panaikino sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sprendimo dalies, kurioje procesą prašoma atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepanaikino. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kasacinis teismas padarė išvadą, jog toje dalyje pareiškėjos teisės nepažeistos, ji gali savo teises įgyvendinti dalyvaudama byloje, kurioje kasacinis teismas panaikino žemesniųjų teismų sprendimus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nuo 2014 m. gegužės 7 d. buvo žinoma apie teisminius procesus, kuriuose dalyvavo jos sutuoktinis T. J., pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad tik po 2016 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties sužinojo apie civilinę bylą, todėl konstatavo, jog pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai I. J. ir T. J. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo (102–104 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad sutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, jog proceso atnaujinimui nėra įstatyminių sąlygų, nes nėra galutinio teismo sprendimo dėl atsakovės teisių ar įstatymų saugomų interesų, 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta ir jos naikinimui nėra pagrindų (109 b. l.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. S. prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą (113–114 b. l.). Nurodo, jog apeliantė nenurodė, kokių įstatymų reikalavimų nesilaikė teismas, pranešdamas ieškovui apie pareiškėjos pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnio 2 dalis. Bylinėjimosi išlaidos (1800 Eur dydžio) susidarė dėl nepagrįsto pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą pateikimo, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš pareiškėjos. Pareiškėja, kaip liudytoja, dalyvavo byloje nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, todėl nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios galėjo įstoti į bylą, tačiau to nepadarė. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, akivaizdu, kad pareiškėja neturėjo pagrindo teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo, todėl teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų I. J. ir T. J. atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. J. prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, teigdama, kad ji nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-262-215/2017 nagrinėjimą ir tokiu būdu neturėjo galimybės apginti pažeistų savo teisių.

Mažeikių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, atsisakė atnaujinti procesą, nurodydamas, jog civilinė byla Nr.2-262-215/2017 nėra užbaigta, joje nėra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, šioje byloje I. J. turi galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi pažeidė prašymo atnaujinti procesą taisykles, nes teismas pranešė ieškovui R. S. apie pateiktą pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų I. J. ir T. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-262-215/2017 ir skyrė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2017 m. rugsėjo 5 d., 8 val. 15 min. Minėta nutartimi teismas nutarė suinteresuotiems asmenims (R. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras ir UAB „Geoida“) nusiųsti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, jog byloje dalyvaujantys asmenys iki teismo posėdžio turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą (71–72 b. l.).

CPK 370 straipsnis, reglamentuojantis prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, numato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims bei paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 2 dalimi, priėmęs pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai išsiuntė pareiškėjų prašymą suinteresuotiems asmenims, įpareigodamas juos pateikti atsiliepimą į pareiškėjų prašymą. Kad teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi šia teisės norma, nurodyta 2017-08-02 nutarties tekste. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-08-02 nutartis I. J. įteikta 2017-08-05, todėl apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog nesupranta, kuo vadovaudamasis teismas pranešė priešingai šaliai apie priimtą nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo (77 b. l.).

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovas R. S. privalėjo laiku nurodyti bylos šalis, bylas nagrinėję teismai taip pat šios aplinkybės nepastebėjo, todėl patys teismai privalo vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir pašalinti jų pačių pareiškėjai sudarytas kliūtis ginti savo teises.

CPK 111 straipsnis, reglamentuojantis byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Iš minėtos teisės normos matyti, kad nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo pareiga, teismui tokia teisė nedeleguota.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutraukė kasacinį procesą pagal I. J. kasacinį skundą, paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis, kitą 2016 m. kovo 15 d. sprendimo dalį ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad panaikinus sprendimo dalį dėl žemės sklypų ribų nustatymo, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti klausimą dėl I. J. įtraukimo byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes ginčo žemės sklypas, nors ir registruotas atsakovo T. J. vardu, tačiau yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, todėl teismo sprendimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo turėtų įtakos ir I. J. teisėms (nutarties 37 p.).

Mažeikių rajono apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas ieškovo R. S. ieškinį, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-262-215/2017 (Nr. 2-5552-215/2016) atsakove į procesą įtraukė I. J. ir nustatė 25 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos atsiliepimui į ieškinį pareikšti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi, į bylos nagrinėjimą I. J. įtraukė atsakove, todėl pastaroji turi visas galimybes apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovas R. S. niekada nebuvo pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kaimynu, turėdamas 1,46 ha ploto žemės sklypą, nes R. S. pagal dovanojimo sutartį įgijo tik 1,11 ha žemės ir ji niekada nebuvo šalia pareiškėjų žemės sklypo. Be to, teismas privalo patikrinti, ar ieškovas R. S. yra tinkama bylos šalis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieškovas R. S. neturi reikalavimo teisės į atsakovus ir civilinėje byloje yra netinkama šalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nesprendžia šalių ginčo iš esmės, t. y. nenagrinėja ginčo dėl kadastrinių matavimų duomenų, įsakymo Nr. 35VĮ-1152, ir dėl duomenų, įregistruotų nekilnojamojo turto registre, panaikinimo. Apeliantų atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl reikalavimo teisės neturėjimo yra susijęs su ieškovo R. S. reikalavimų pagrįstumu ir bus vertinamas teismui nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir atskirojo skundo argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla Nr. 2-262-215/2017 nėra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nėra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, pareiškėja I. J. į civilinės bylos nagrinėjimą yra įtraukta atsakove, todėl turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjų I. J. ir T. J. atskirasis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Suinteresuotas asmuo R. S. prašo priteisti iš pareiškėjų 250 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus (115 b. l.). Atmetus pareiškėjų atskirąjį skundą, suinteresuoto asmens R. S. apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis po 125 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 125 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.