Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-159-744/2014

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-08-21
Bylos Nr.: 1-159-744/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laisvydas Zederštremas
Nukentėjusysis: L.M.
Kaltinamasis: K.M.
Advokatai: Vigintas Strička

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-159-744/2014 m.Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00492-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.5; 1.1.5.1; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.10; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; 2.10; 2.10.2. (S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 21 d.,PakruojisPakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant: prokurorei Almai Mikalauskienei,gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,nedalyvaujant nukentėjusiajai L.M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K.M., gimęs Š. rajone, a. k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis P. rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, L. mieste, deklaravęs gyvenamąją vietą P. rajono savivaldybėje, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 2010-09-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2011-05-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 63 str. 9 d. (su 2010-09-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) 60 parų arešto;

3) 2013-06-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-10-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, 2014-03-14 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę,

teistumas neišnykęs, kardomoji priemonė nepaskirta,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K.M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 21 val. P. rajono savivaldybėje, L. mieste, savo namuose, kilus žodiniam konfliktui, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė žmonai L.M. per veidą, po to ne mažiau kaip keturis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė žmonai į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į nugarą, taip sukėlė savo šeimos nariui - žmonai L.M. - fizinį skausmą.

Kaltinamasis K.M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną su žmona namuose išgėrė. Žmona norėjo dar išgerti, todėl išėjo pas draugę, o jis su mažamete dukra liko namuose. Dukrai pusantrų metų. Žmona grįžo po dviejų valandų. Ji pradėjo kelti triukšmą, jį vadinti negražiais, įžeidžiančiais žodžiais – „gaidys“ ir kitais, necenzūriniais. Po to ji keletą kartų sudavė jam delnu per veidą. Kai kliuvo ir dukrai, kurią jis laikė ant rankų, jis nebeišlaikė ir sudavė Laurai vieną kartą delnu į veidą. Kadangi ji vis tiek nenurimo, tai sudavė kelis smūgius kumščiu jai į veidą, bei keletą kartų įspyrė. Pripažįsta, kad sudavė visus kaltinime nurodytus smūgius. Jis gynėsi nuo L., tačiau pripažįsta, kad pasielgė negerai, nereikėjo jam atsakyti tuo pačiu. Žmona buvo girtesnė už jį. Matė, kad žmonai po jo smūgių buvo ištinęs žandas. Labai gailisi, kad taip įvyko.

Po kaltinamojo K.M. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K.M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2014-08-19 nukentėjusiosios L.M. protokolu – pareiškimu ir jos parodymais, kad 2014-08-18 apie 21 val. ji grįžo namo išgėrusi. Jos vyras K.M. taip pat buvo išgėręs. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą, po to sudavė ne daugiau keturių smūgių kumščiu į veidą ir spyrė ne daugiau trijų kartų į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykį matė mažametė dukra V.M.. K.M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (3, 8 b.l.);

2014-08-18 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK patrulio Aivaro Barkausko tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos šio smurto fakto pagrindinės aplinkybės, taip pat užfiksuotos kraujosruvos (mėlynės) po abejomis nukentėjusiosios L.M. akimis (4-5 b.l.);

asmens blaivumo testais, iš kurių matyti, kad 2014-08-18 d. 23:46:04 val. nukentėjusiajai L.M. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, o 23:42:55 val. K.M. buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas (4-5 b.l.).

Kaltinamojo K.M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-501 redakcija), nes jis mušdamas tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – žmonai L.M. (BK 248 str. 2 d.). Nors byloje yra duomenų, kad konfliktą galėjo išprovokuoti pati nukentėjusioji L.M., kuri, pasak kaltinamojo, pirma sudavė jam kelis kartus delnu į veidą, tačiau kaltinamojo K.M. veiksmai – atsakomųjų smūgių sudavimas – negali būti traktuojami kaip būtinoji gintis (BK 28 str.). Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-7-326/2013). Net ir tuo atveju jei, kaip parodė kaltinamasis K.M., pirma smūgius delnu jam sudavė nukentėjusioji L.M., o jis tik atsakė smurtu į nukentėjusiosios veiksmus, tokie sutuoktinių veiksmai traktuotini kaip muštynės, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamojo ir nukentėjusiosios jėgų santykis, patvirtina, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo abipusis, jo metu abu asmenys veikė tyčia, puolamai, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad įvykio metu buvo būtinosios ginties situacija.

Kaltinamojo K.M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiosios L.M. elgesys – nepaneigta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad būtent nukentėjusioji pradėjo konfliktą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam K.M., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis K.M. teisiamas ketvirtą kartą (24 b.l.), būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (25-32 b.l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.), padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), yra baustas administracine tvarka (34-36 b.l.), todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis K.M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis K.M. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nedirba, tačiau planuoja artimiausiu laiku įsidarbinti, išlaiko mažametę dukrą, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, anksčiau buvo teistas už visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas, šeimoje smurtauja pirmą kartą, nukentėjusioji L.M. kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo K.M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl K.M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Parenkant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad K.M. šiuo metu niekur nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam K.M. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. (14-15 b.l.), tai yra viena diena.

Kaltinamajam K.M. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K.M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę už šį nusikaltimą – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 8 punkto, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišvykti už Pakruojo rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K.M. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., tai yra vieną dieną.

K.M. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas