Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jos ir atsakovo santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, nuo (duomenys neskelbtini) metų kaip šeima nebegyvena. Atsakovas daugiau kaip tris metus gyvena su kita moterimi, šalys kaip sutuoktiniai nepalaiko ryšio, bendro ūkio neveda, intymiai nebendrauja. Atsakovas santuoką bendru sutikimu nutraukti atsisako, todėl prašo teismo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neįgijo. Kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Santuokos metu įgytus namų apstatymo ir apyvokos daiktus pasidalino iki santuokos nutraukimo.

4. Nekilnojamasis turtas, t. y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso Z. D., todėl į dalintino turto balansą nėra įtraukiami.

5. Santuokoje šalys įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vertė 700,00 Eur. Minėtą transporto priemonę prašo priteisti atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių nuomone, santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad šalys daugiau nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, ryšių nebepalaiko.

11. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

12. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena beveik 10 metų, nepalaiko ryšių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „D.“, o atsakovui jo prigimtinę pavardę „D.“. Atsakovas šiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „D.“, o atsakovui prigimtinė „D.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

14. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė nurodė, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas tam neprieštaravo, išlaikymo iš ieškovės priteisti taip pat neprašė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė ir atsakovas yra pajėgūs patys save išlaikyti, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo.

15. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto santuokos metu. Ieškovės (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas, t. y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir šiuo sprendimu nedalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi.

16. Atsakovas A. D. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis turi įgijęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį prašo po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, todėl teismas tenkina ieškovės prašymą nurodytą transporto priemonę priteistina atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

17. 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Linas Mažonas patvirtino, jog ieškovė atsisako reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas ieškinį tenkinus visiškai nėra sprendžiamas.

18. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukti ieškovės Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei Z. D. palikti santuokinę pavardę ,,D.“, o atsakovui A. D. prigimtinę pavardę ,,D.“.

Priteisti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui ir Valstybės įmonei ,,Regitra“

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.