Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1547-601/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-20
Bylos Nr.: e2A-1547-601/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-24580-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: N. M.
Trečiasis asmuo: notarė J

Kategorijos

2.1.2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1547-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24580-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – notarė J. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiai 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dovanojimo sutartis), ir 2015 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą (notarinio registro Nr. 1-7800) dalį, kuria atsakovė N. M. paveldėjo V. M. priklausiusį butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodė, kad bute visada gyveno ieškovė, ji mokėjo mokesčius, rūpinuosi šiuo turtu. Dovanojimo sandorio sudarymo metu vartojo stiprius nuskausminamuosius, todėl sandoris neatitiko jos valios, ieškovė nesuprato sandorio teisinių pasekmių. Sudarydama dovanojimo sutartį, ieškovė manė, jog sudaro išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir tik sūnui mirus, o atsakovei paveldėjus butą, suprato, kad dėl sutarties pobūdžio klydo. Be to, ginčijama sutartis nebuvo išversta į ieškovei suprantamą kalbą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė N. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė sudarė ir daugiau dovanojimo sandorių lietuvių kalba. Butą ieškovė dovanojo laisva valia, aiškiai suprasdama sandorio pobūdį. Ne kartą asmeninių pokalbių metu ieškovė pabrėžė, kad sūnui butą padovanojo. Vėliau buvo sudarytas ir garažo dovanojimo sandoris.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės A. M.: 230 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. M.; 705,34 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas taip pat grąžino ieškovei A. M. 149,51 Eur nepanaudoto avanso už ekspertizę, o, sprendimui įsiteisėjus, panaikino ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovės A. M. reikalavimų atsakovei N. M. užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, ir draudimą atsakovei N. M. imtis veiksmų, susijusių su ieškovės iškeldinimu iš buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

4. Teismas byloje nenustatė nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnyje, nei CK 1.90 straipsnyje nurodytų pagrindų dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia. Teismas sutiko su ekspertų išvadomis, kad ieškovė A. M. 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties pasirašymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl, nežiūrint to, kad ieškovė ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu buvo garbaus amžiaus (73 metų) bei turėjo įvairių sveikatos problemų, šios aplinkybės, anot teismo, pačios savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog sandorio sudarymo metu ieškovė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Juolab, kad liudytoja R. K. (buvusi ieškovės šeimos gydytoja) parodė, jog, jos nuomone, yra menkai tikėtina, kad ieškovės vartoti vaistai galėjo paveikti jos valią. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-788-285/2017 teismas įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, yra konstatavęs, kad sudarant ginčo 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos esmė ieškovei buvo aiški ir suprantama, išreiškė jos tikrąją valią; ieškovė aiškiai suvokė sudaromo sandorio tikslą ir to siekė; pasirašydama dovanojimo sutartį, ieškovė aiškiai suvokė, kokį sandorį sudaro ir dėl to nebuvo apgauta; ieškovė pati dalyvavo sandorio sudaryme, dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, tikėtina, kad notarė šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino ieškovės valią dėl sutarties. Teismo vertinimu, tai yra prejudiciniai faktai, kurie paneigia ieškovės teiginius, neva ji turėjo tikslą sudaryti turto perleidimo sutartį su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga. Kita vertus, ieškovės teiginius, kad pasirašydama dovanojimo sutartį, iš tiesų ji tikėjosi ir turėjo valią sudaryti rentos sutartį, paneigia ir tai, kad ieškovė savo vaikams dovanojo ir kitą nekilnojamąjį turtą (sodo namelį su žemės sklypu, pinigines lėšas, garažą), o po ginčijamo sandorio sudarymo pati toliau mokėdavo mokesčius, t. y. pati save išlaikė ir nereiškė V. M. jokių pretenzijų dėl to. O tai, kad ieškovei neva ginčijama sutartis nebuvo išversta į ieškovei suprantamą kalbą, anot teismo, paneigia tai, jog sudarant ginčijamą sandorį notarė šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino ieškovės valią dėl sutarties, be to, ieškovė pati asmeniškai vyko į Registrų centrą pasiimti pažymos, reikalingos dovanojimo sandoriui sudaryti, pažyma išduota savininkei, o ne įgaliotam asmeniui; ieškovės išduoti notarine tvarka patvirtinti įgaliojimai anūkui I. Č., garažo dovanojimo sutartis, sodo namelio su žemės sklypu dovanojimo A. Č. sutartis, 40 000 Lt dovanojimo A. Č. sutartis, komunalinių mokesčių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, paciento sutikimai yra surašyti lietuvių kalba ir ieškovės pasirašyti, todėl įrodo, jog ieškovė pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą.

5. Teismas, atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendė, kad negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, nes šis reikalavimas grindžiamas ginčijamos dovanojimo sutarties negaliojimu, kuris byloje neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė A. M., atstovaujama advokato A. S., apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės A. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui taip pat reiškia procesinio pobūdžio reikalavimus: skirti byloje dokumentų – 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susijusių dokumentų, rašysenos ekspertizę, užduodant teismo ekspertui apeliaciniame skunde nurodytus klausimus; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismą, nes tiek ieškovei A. M., tiek jos atstovui advokato padėjėjui S. P. buvo apribota teisė žinoti ir komentuoti visus įrodymus, atsakovės, jos atstovės ir notarės paaiškinimus, pastabas, reikšti atsikirtimus, siekiant paveikti teismo sprendimą 2020 m. birželio 18 d. vykusiame teismo posėdyje, nors ieškovės atstovas advokato padėjėjas S. P. telefonu pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi nespėja fiziškai sugrįžti iš kito miesto dėl automobilio gedimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, nors ir žinojo, kad yra apribota ieškovės teisė būti išklausytai teisme dėl visų bylos įrodymų, prie nagrinėjamos bylos atsakovės prašymu prijungė civilinę bylą Nr. e2-788-285/2017, kurios nagrinėjime taip pat nedalyvavo nei vienas ieškovės atstovas nagrinėjamoje byloje. Todėl, siekiant užtikrinti ieškovės teisę į teisingą teismo procesą, apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka bei skirtina teismo ekspertizė tikslu nustatyti, ar nėra suklastotas 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), antras lapas, ant kurio skiriasi ieškovės A. M. ir V. M. parašų spalvos ir linijų pasvirimo kampai bei tarpai tarp eilučių. Taip pat šiuo tikslu apžiūrai iš VĮ Registrų centro išreikalautina Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto, kurio registro Nr.: 20/97902 archyvinė byla, ir iš notarės J. V. išreikalautina 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), archyvinė byla;

6.2. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl prejudicinių faktų paneigia kiti prejudiciniai faktai, kurie taip pat nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-788-285/2017 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, t. y. atsakovė N. M. iki 2013 m. gruodžio 22 d. vykdė turto perleidimo sutartį su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga, kadangi geranoriškai rūpinosi ieškove. Aplinkybė, kad po ieškovės 2013 m. gruodžio 22 d. pareiškimo policijai dėl sūnaus V. M. smurto, jos nebeprižiūri, rodo, jog atsakovė ir V. M. atliko veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, sudarančius pagrindą dovanojimo sutarties panaikinimui pagal CK 1.81 straipsnį ir CK 6.472 straipsnį;

Žemesnės instancijos teismas

6.3 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatytas nei CK 1.89 straipsnyje, nei CK 1.90 straipsnyje nurodyti pagrindai dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, tačiau dėl nurodyto ieškovės teisės į teisingą teismo procesą pažeidimo ex ofjicio visiškai nevertino ginčijamos dovanojimo sutarties pagal CK 1.81 straipsnį, t. y. pirmosios instancijos teismo netinkamas įrodymų vertinimas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų bei teisingo teismo proceso pažeidimų kontekste, ir papildomų įrodymų, reikalingų ginčijant dovanojimo sandorį kitais CK 1.81 straipsnyje ir CK 6.472 straipsnyje nustatytais pagrindais, nesurinkimas nulėmė netinkamą ir nevisapusišką įrodymų vertinimą byloje ir nepagrįstų išvadų suformavimą sprendžiant dėl ginčo sandorio negaliojimo;

Atsiliepimas

7. Atsiliepime atsakovė N. M., atstovaujama advokatės K. Č., prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti teismo sprendimą galioti nepakeistą, priimti papildomą įrodymą, kurio pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su apeliaciniu skundu, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įvertintina, kad A. M. bylinėjimosi proceso eigose (abiejose bylose) yra nenuosekli, prieštaringa dėl ginčo buto sandorio sudarymo aplinkybių, o taip pat nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. iš pradžių teigė, kad ji apskritai nepasirašė jokioje sutartyje, kad apie sandorį sužinojo tik 2016 m., gavusi įspėjimą išsikelti iš buto, vėliau – kad parašas sutartyje yra jos, bet ji manė pasirašanti turto perleidimo sutartyje su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos. Vis dėlto, anot atsakovės, jeigu tikėti, kad ieškovė manė pasirašanti sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, tai 2014 m. policijos nutarimas patvirtina, kad mama su sūnumi konfliktavo, ji kreipėsi net į policijos komisariatą, tačiau, nors santykiai buvo pašliję, bendravimas buvo minimalus, išlaikymas nebuvo teikiamas, į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ji ilgus metus nesikreipė;

7.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl rungtyniškumo principo pažeidimo, nes byloje nebuvo gautas joks rašytinis įrodymas dėl A. M. blogos sveikatos bei advokato padėjėjo automobilio gedimo, jam būnant kitame mieste. Be to, civilinėse bylose dalyvavo 4 kvalifikuoti samdomi teisininkai, kurie atstovavo A. M., buvo paskirtos dvi ekspertizės, kurios nenuginčytos, buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio nenori pripažinti pati A. M. ir jos atstovai, tai duoda pagrindo pripažinti, kad apeliantės ir jos atstovų skunde išdėstyti argumentai rašytinių įrodymų išreikalavimo ir būtinumo skirti ekspertizę taip pat nepagrįsti ir atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Apeliantė (ieškovė) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neturėjo galimybės laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis bei jomis laisvai nedisponavo dėl savo garbaus amžiaus ir neįgalumo. Apeliantė turėjo pareigą pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus ir teisę užduoti notarei klausimus, prieštarauti notarės paaiškinimams, prašyti skirti dovanojimo sutarties ir su ja susijusių dokumentų rašysenos ekspertizę, užduoti klausimus dėl atliktos ekspertizės teismo ekspertui, o atsakovė, siekdama įtikinti teismą, kad tam tikros ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui savo poziciją 2020-06-18 teismo posėdžio metu, o apeliantė savo pozicijos ir argumentų pirmosios instancijos teisme negalėjo pateikti ir vien ši aplinkybė savaime reiškia, kad buvo pažeisti ne tik apeliantės teisės į teisingą procesą ir rungimosi principai, bet ir įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo bylą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylai reikšmingų, esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama nuo 2017 m. gruodžio 15 d. (pateiktas ieškinys), išnagrinėta tik 2020 m. birželio 18 d. (nagrinėjama buvo du su puse metų); per tą laiką vyko 10 teismo posėdžių (tik vienas posėdis atidėtas dėl karantino); apeliantė dalyvavo viename iš teismo posėdžių (2018 m. liepos 4 d.) ir buvo išklausyta; į paskutinį teismo posėdį tiek ieškovė, tiek jos atstovai (adv. A. S. ir adv. padėjėjas S. P.) neatvyko, įrodymų pateisinančių jų neatvykimą nepateikė; nėra duomenų, kad apeliantės (jos atstovų) procesinės teisės (teikti paaiškinimus, prašymus, teikti įrodymus ir pan.) kaip nors buvo varžomos. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantės teisė laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, teisė į teisingą teismo procesą ir šalių rungimosi principai nebuvo pažeisti.

Dėl prašymo skirti ekspertizę

13. Apeliantė nurodo, kad siekiant užtikrinti jos teisę į teisingą teismo procesą, apeliacinės instancijos teisme skirtina teismo ekspertizė (CPK 212 str. nustatyta tvarka) tikslu nustatyti, ar nėra suklastotas 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), antras lapas, ant kurio skiriasi ieškovės A. M. ir V. M. parašų spalvos ir linijų pasvirimo kampai bei tarpai tarp eilučių. Ekspertui užduoti šiuos klausimus: 1) dėl kokių priežasčių 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antrame lape skiriasi A. M. ir V. M. vardų, pavardžių ir parašų ryškumas ir spalva?, 2) dėl kokių priežasčių skiriasi po ieškovės A. M. parašu ir V. M. parašu esančių taškinių linijų pasvirimo kampai?, 3) dėl kokių priežasčių po užrašu „Kaunas, 1999m. rugsėjo 01 d.“ esančios ištisinės linijos ryškumas yra nevienodas?, 4) dėl kokių priežasčių nevienodi tarpai tarp užrašo „Kaunas, 1999 m. rugsėjo 01 d.“ ir kitų eilučių su žodžiais .Aš, J. V., Kauno m. 7 notarų biuro notarė, sutartį, pasirašytą A./M. ir V. M., tvirtinu “?, 5) kuri išvada galima: ar kategoriška išvada, ar didelė tikimybė, ar tikėtina, ar nustatyti negalima, kad 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antrame lape yra klastojimo požymių?

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas. Rašysenos ekspertizė, kurios pakartotinai prašo apeliantė, buvo paskirta ir atlikta nagrinėjant civilinę bylą Kauno apylinkės teisme tarp tų pačių šalių dėl tos pačios 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civ. byla Nr. e2-788-285/2017). Ekspertizės akte duota išvada, jog 1999-09-01 A. M. sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), rankraštinį įrašą „A. M.“ parašė ir šalia pasirašė A. M.. Apeliantė nenurodė pagrįstų abejonių dėl atliktos rašysenos ekspertizės neišsamumo, o teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šios ekspertizės pagrįstumo, todėl pakartotinai skirti rašysenos ekspertizę nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliantės norimi užduoti klausimai nėra reikšmingi apeliacinio skundo nagrinėjimui, t. y. atsakymai į juos nei paneigs, nei patvirtins turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), kas taip pat yra pagrindu netenkinti apeliantės prašymo.

Dėl ginčo esmės

15. Nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) 1999 m. rugsėjo 1 d. pasirašė dovanojimo sutartį (toliau – dovanojimo sutartis), kurioje nurodyta, kad ji dovanoja sūnui V. M. butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Kaune. Sandoris patvirtintas notarės J. V.. 2016 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (mirus V. M.) nuosavybės teisė į butą įregistruota atsakovės N. M. vardu. 2016 m. kovo 29 d. atsakovė kreipėsi į apeliantę, prašydama išsikraustyti iš jai priklausančio nekilnojamojo turto. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-788-285/2017 atmetė apeliantės A. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio ir 1.90 straipsnio pagrindais), paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu.

16. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad: 1) nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą, nes nei apeliantė, nei jos atstovas nebuvo išklausyti paskutiniame teismo posėdyje (2020 m. birželio 18 d.), dėl ko jie negalėjo užduoti klausimų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims; 2) netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (notarės paaiškinimus, atsakovės paaiškinimus, prejudicinius faktus), 3) teismas ex officio nevertino galimybės pripažinti dovanojimo sutartį niekine pagal CK 1.81 straipsnį.

17. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje numatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais.

18. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl to pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 d.).

19. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog jai nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą. Kaip jau nustatyta, ši byla nagrinėjama nuo 2017 m. gruodžio 15 d. (pateiktas ieškinys), išnagrinėta tik 2020 m. birželio 18 d. (nagrinėjama buvo du su puse metų); per tą laiką vyko 10 teismo posėdžių (tik vienas posėdis atidėtas dėl karantino); apeliantės prašymu buvo paskirta ekspertizė; apeliantė dalyvavo viename iš teismo posėdžių (2018 m. liepos 4 d.) ir buvo išklausyta; iš esmės visi teismo posėdžiai buvo atidėti dėl apeliantės arba jo atstovų negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose; į paskutinį teismo posėdį tiek ieškovė, tiek jos atstovai (adv. A. S. ir adv. padėjėjas S. P.) neatvyko, įrodymų pateisinančių jų neatvykimą nepateikė; nėra duomenų, kad apeliantės (jos atstovų) procesinės teisės (teikti paaiškinimus, prašymus, teikti įrodymus ir pan.) kaip nors buvo varžomos. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantės teisė laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, teisė į teisingą teismą ir šalių rungimosi principai nebuvo pažeisti. Be to, pažymėtina, kad pats savaime nedalyvavimo paskutiniame teismo posėdyje apeliantės ir jos atstovų faktas ir negalėjimas užduoti kitiems dalyvaujantiems asmenims klausimų, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Apeliantė nenurodė, kokių gi aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kurios galėjo turėtų įtakos kitokio teismo sprendimo priėmimui.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendime atsakovės pateikti paaiškinimai: 1) 2014 m. kovo 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime Nr. 23-1-01207-13 buvo nurodytas buto dovanojimo faktas. Tokio fakto šiame prokuratūros nutarime nėra, o tėra V. M. parodymas, kad bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, nors ir prieš 15 metų padovanojo jam mama, jame visada gyveno ir gyvena viena mama A. M.; 2) atsakovė nurodė, kad geranoriškai rūpindavosi ieškove, tačiau po jos 2013 m. gruodžio 22 d. pareiškimo policijai dėl sūnaus V. M. smurto, jos nebeprižiūri, - rodo, kad ieškovė turėjo tikslą sudaryti turto perleidimo sutartį su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga. Tiek V. M., tiek N. M. nurodyti parodymai patvirtina, kad atsakovė iki 2013 m. gruodžio 22 d. vykdė turto perleidimo sutartį su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga, kadangi geranoriškai rūpinosi ieškove. Aplinkybė, kad po ieškovės 2013 m. gruodžio 22 d. pareiškimo policijai dėl sūnaus V. M. smurto, jos nebeprižiūri, rodo, jog atsakovė ir V. M. atliko veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, sudarančius pagrindą dovanojimo sutarties panaikinimui pagal CK 1.81 straipsnį ir CK 6.472 straipsnį.

23. Priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos, šios nutarties 22 punkte, nurodomos aplinkybės nepatvirtina apeliantės valios sudaryti ne dovanojimo sutartį, o sutartį dėl turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos. Tai, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis yra nustatyta 2017 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendime (civilinė byla Nr. e2-788-285/2017), kuriame nurodyta „Teismas sprendžia, jog pasirašydama dovanojimo sutartį, ieškovė aiškiai suvokė, kokį sandorį sudaro ir dėl to nebuvo apgauta“. Ši nustatyta aplinkybė turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl išsamiau dėl to apeliacinis teismas nepasisako.

24. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas ex officio turėjo vertinti galimybę pripažinti dovanojimo sutartį niekine pagal CK 1.81 straipsnį.

25. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 d.).

26. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tokia kasacinio teismo formuojama CK 1.78 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo praktika koreliuoja su Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuota teismo aktyvumo koncepcija. Atsižvelgdama į egzistuojančią kasacinio teismo praktiką aptariamu teisės klausimu, taip pat remdamasi CK 1.78 straipsnio 3, 5 dalimis bei CPK nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuotina, jog tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Remiantis pirmiau nurodytais motyvais, darytina išvada, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymui nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių apie tai, kad tam tikras sandoris gali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme neprašė dovanojimo sutarties pripažinti negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu (viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas), nenurodė su tuo susijusių aplinkybių bei įrodymų, todėl vien tai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio svarstyti dovanojimo sutarties negaliojimo nurodomu pagrindu. Be to, šį negaliojimo pagrindą apeliantė nurodė tik apeliaciniame skunde, teikdama, jog aplinkybė, kad po ieškovės 2013 m. gruodžio 22 d. pareiškimo policijai dėl sūnaus V. M. smurto, jos nebeprižiūri, rodo, jog atsakovė ir V. M. atliko veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, sudarančius pagrindą dovanojimo sutarties panaikinimui pagal CK 1.81 straipsnį ir CK 6.472 straipsnį. Tačiau apeliantės nurodomos aplinkybės (galimas smurtas, nepriežiūra) yra įrodinėtinos aplinkybės, jos nėra akivaizdžios (juo labiau, kai ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto nutrauktas), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad dovanojimo sandoris yra akivaizdžiai niekinis. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė civilinio proceso pažeidimo nekonstatuodamas ex officio niekinio sandorio fakto.

28. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovei priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Atsakovė prašo priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių (šiuo atveju žymiai mažesnės), atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos.

30. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 762 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl, apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ši suma priteistina valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 762 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė