- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-436-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24580-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- N. M.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-3698-800/2018 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė J. V., paliktas nenagrinėtas ieškinys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. 2017 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. M. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, kuriame prašė 1) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atsakovė N. M. paveldėjo V. M. nuosavybės teise valdytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Atsakovė N. M. 2018 m. vasario 1 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės A. M. ieškinį atsakovei N. M. paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovės atsakovei 110 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 12,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas nurodė, kad 2018 m. spalio 2 d. 9:15 val. buvo numatytas teismo posėdis į kurį neatvyko ieškovė A. M.. Ieškovei apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio pradžios teismas nebuvo gavęs ieškovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė teismo prašė palikti ieškinį nenagrinėtą arba priimti sprendimą už akių ir ieškinį atmesti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas procesinio sprendimo paskelbimą atidėjo iki 2018 m. spalio 2 d. 16.00 val. Teismui išėjus priimti procesinio sprendimo buvo gauti duomenys, kad ieškovė iki teismo posėdžio pradžios buvo pateikusi motyvuotą prašymą atidėti teismo posėdį dėl ligos, o taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad yra nutraukusi teisinių paslaugų sutartį su advokate, ir neturėjo galimybės susirasti kito atstovo. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus, ieškovės prašymą tenkino, teismo posėdį atidėjo 2018 m. lapkričio 13 d., 9.15 val. Į teismo posėdį 2018 m. lapkričio 13 d., 9.15 val. ieškovė neatvyko. Ieškovei, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Prieš teismo posėdį 2018 m. lapkričio 13 d. buvo gautas A. M. įgalioto asmens I. Č. pasirašytas prašymas, kuriame nurodyta, kad teismo posėdyje ieškovė negalės dalyvauti, nes ji šiuo metu gydosi ligoninėje dėl pablogėjusios sveikatos. Prie prašymo pridėjo epikrizę bei ieškovės A. M. pasirašytą įgaliojimą I. Č.. Teismas susipažinęs su ieškovės įgalioto asmens prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, bei jo priedais nustatė, kad ieškovės įgaliotas asmuo pateikė teismui klaidinantį prašymą, nurodydamas, kad ieškovė gydosi ligoninėje ir dėl to negali atvykti į teismo posėdį. Iš teismui pateiktos epikrizės teismas nustatė, kad ieškovė gydymo įstaigoje buvo gydoma iki 2018 m. lapkričio 7 d., tuo tarpu teismo posėdis bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 13 d.. Pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1 dalimi, ieškovės įgaliotas asmuo I. Č. negali atstovauti ieškovės civiliniame procese, bei jos vardu teikti prašymų teismui, jeigu šis asmuo nėra ieškovės artimas giminaitis turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Giminystės ryšį ir aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų įgaliotas asmuo I. Č. nepateikė. Teismas pakartotinį ieškovės neatvykimą į teismo posėdį vertino kaip neatvykimą be svarbios pateisinamos priežasties. Iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad ieškovė atstovavimo sutartį su advokate nutraukė dar 2018 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą grindė gydymusi ligoninėje, bei negalėjimu dėl to sudaryti atstovavimo sutarties su advokatu. Iš ieškovės pateiktos epikrizės prie 2018 m. spalio 2 d. prašymo turinio teismas nustatė, kad ji iš gydymo įstaigos buvo išleista 2018 m. spalio 1 d., todėl sprendė, kad ieškovė turėjo pakankamai daug laiko atstovavimo sutarčiai su advokatu sudaryti. Taip pat nurodė, jog ieškovės įgaliotas asmuo, kuriam ieškovė 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. spalio 30 d. yra išdavusi įgaliojimus atstovauti jos interesus, turėjo galimybę ieškovės vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą ieškovės teisių atstovavimą civilinio proceso metu, to nepadarė. Todėl teismas ieškovės ir jos įgaliotinio I. Č. elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Patikslintu atskiruoju skundu ieškovė A. M. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę nevaržomai ir visa apimtimi pasinaudoti įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis į interesų gynybą, nes teismo posėdyje ji negalėjo dalyvauti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – ligos.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi ieškinį palikdamas nenagrinėtą, priėmė prieštaraujantį teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir akivaizdžiai neteisingą sprendimą, šitaip pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje įtvirtintą tikslą ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Šis tikslas yra laikytinas svarbesniu už interesą teisingumą vykdyti operatyviai.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimtą skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad ieškovė pakartotinai be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, kadangi 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo dėl svarbių priežasčių ir tinkamai, laiku, t. y. prieš teismo posėdžio pradžią, apie tai informavo teismą, nurodydama, jog nutraukė sutartį su ją atstovavusią advokate ir neturėjo galimybės susirasti kito atstovo dėl ligos, bei pateikė epikrizę iš gydymo įstaigos.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo informaciją, kad ieškovė negali dalyvauti 2018 m. lapkričio 13 d. posėdyje dėl ligos ir taip pat dėl to, kad dar neturėjo galimybės susirasti atstovo, tačiau į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Teismui prieš posėdį ieškovės įgaliotas asmuo I. Č. pateikė epikrizę, iš kurios matyti, kad ieškovė gydymo įstaigoje buvo gydoma iki 2018 m. lapkričio 7 d., kad yra labai sergantis žmogus, tačiau teismas, pats sau prieštaraudamas ir neatsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, nurodė, kad ieškovė iš gydymo įstaigos buvo paleista 2018 m. spalio 1 d. ir todėl iki teismo posėdžio datos turėjo pakankamai laiko, t. y. pusantro mėnesio, susirasti atstovą. Visiškai nepagrįsti tokie teismo argumentai. Teismas nurodė ir klaidingai vadovavosi anksčiau pateiktos epikrizės duomenimis ir datomis, nors paskutinį kartą iš gydymo įstaigos ieškovė buvo paleista tik 2018 m. lapkričio 7 d.. Išėjus iš gydymo įstaigos iki 2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio ieškovė niekaip neturėjo galimybės pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir susirasti atstovo ne tik dėl labai trumpo laikotarpio iki posėdžio, tačiau ir dėl labai sunkios sveikatos būklės. Teismo teiginys, kad I. Č. galėjo ieškovės vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, yra nesuprantamas ir negali būti tinkamu argumentu palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Advokatas turėtų atstovauti ne I. Č. interesus, o ieškovės, todėl ieškovei pačiai yra labai svarbu, koks atstovas ir kaip atstovaus jos interesus, tuo labiau, kad su šioje byloje anksčiau atstovavusia advokate jau teko nutraukti sutartį dėl visiško nesusišnekėjimo ir tarpusavio nesupratimo. Ieškovė pati bendrauja tik rusų kalba, todėl tai taip pat sudarė keblumų ieškant atstovo.
1.5. Byla nagrinėjama ilgiau negu metus, todėl negalima teigti, kad ieškovė nesirūpino bylos eiga, vilkino jos nagrinėjimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Per visą bylos nagrinėjimą, kiek tik pajėgė ir tam leido sveikata, ieškovė dalyvavo teismo posėdžiuose, rūpinosi visų teismo nurodymų vykdymu. Duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra ir negali būti, kadangi būtent ieškovė yra suinteresuota kuo operatyvesniu ir greitesniu ieškinio išnagrinėjimu. Nurodo, jog byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė, taip pat buvo įvykdyta daugybė kitų procesinių veiksmų, todėl mano, kad būtų netikslinga pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu bendrąja tvarka, kaip išaiškino pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad ieškovė, teikdama teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, ignoruoja savo pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose ir be pateisinamos priežasties į teismo posėdžius neatvyksta, vengia sudaryti atstovavimo sutartis su atstovu, o atsakovės atstovė teismo prašė palikti ieškinį nenagrinėtą arba priimti sprendimą už akių ir ieškinį atmesti.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama nutartis yra nepagrįsta, nes priimta netinkamai taikant procesines teisės normas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimu.
11. Šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmės aptartos CPK 246 straipsnyje. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog į teismo posėdį neatvyko ieškovė, kuriai apie 2018 m. lapkričio 13 d. vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, 2018 m. lapkričio 13 d. ji per savo įgaliotą asmenį I. Č. iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl ligos ir pateikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodė, jog su ankstesne atstove nutraukė atstovavimo sutartį, todėl prašė sudaryti galimybę jai susirasti naują atstovą byloje. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
12. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 ir 7 straipsniai). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai (ieškovei) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
13. Nustatyta, kad civilinė byla nagrinėjama nuo 2018 m. sausio 3 d., byloje pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, vyko du parengiamieji teismo posėdžiai, buvo paskirti trys teismo posėdžiai, apklausti liudytojai. Apie teismo posėdžių laiką, vietą ir sudėtį šalys buvo informuotos tinkamai, tačiau į du teismo posėdžius ieškovė neatvyko dėl objektyvių priežasčių – ligos, raštu pateikusi teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė yra garbingo amžiaus moteris ir teismui pateiktuose prašymuose yra nurodžiusi, jog būtent dėl objektyvių, svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – prastos sveikatos neturėjo galimybės laiku pasirūpinti tinkamu jos interesų atstovavimu byloje – atstovo suradimu ir atstovavimo sutarties sudarymu, todėl apeliantės neatvykimo į teismo posėdį nelaiko piktnaudžiavimu procesu. Be to, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Byloje nagrinėjamu atveju ir šioje proceso stadijoje ieškovė pagal galimybes buvo pakankamai aktyvi, negalima vertinti, kad ji savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pernelyg griežtai vertino ieškovės neatvykimą į teismo posėdį kaip pasyvumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, be to, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitoms šalims, pateikti atsiliepimai į ieškinį, parengiamuosiuose teismo posėdžiuose apklausti liudytojai, byla parengta nagrinėti iš esmės teismo posėdyje. Taip užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos. Taigi, nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės atžvilgiu dėl jos pačios neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis).
15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.