- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eA-1333-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05168-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- UAB "Mototoja"
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. B., uždaroji akcinė bendrovė Luminor Lizingas
- Kategorijos
- 12.5.3Turto areštas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mototoja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mototoja“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – M. B., uždaroji akcinė bendrovė Luminor Lizingas, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Liuksoras“, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mototoja“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2021 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. RM-46095 ,,Dėl turto arešto panaikinimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti automobilio TOYOTA RAV4 Hybrid (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) areštą; įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą dėl turto arešto panaikinimo (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. balandžio 30 d. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Liuksoras“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PPS-12617 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią įsipareigojo UAB ,,Liuksoras“ parduoti Automobilį, tačiau UAB „Liuksoras“ nesumokėjo už Automobilį, todėl jis neperėjo UAB ,,Liuksoras“ nuosavybėn. UAB ,,Liuksoras“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. 2021 m. rugsėjo mėn. susitarė, jog Automobilį nupirks M. B., todėl M. B. 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į UAB ,Luminor Lizingas dėl Automobilio įsigijimo išperkamosios nuomos būdu. Tam, kad M. B. galėtų įsigyti Automobilį iš UAB „Liuksoras“, Automobilį tuo metu reikėjo laikinai įregistruoti UAB „Liuksoras“ vardu, taigi UAB „Liuksoras“ susitarė su pareiškėju, kad jis leis UAB ,,Liuksoras“ įregistruoti Automobilį savo vardu su sąlyga, kad UAB Luminor Lizingas visą Automobilio kainą, t. y. 33 169 Eur, perves tiesiai į pareiškėjo sąskaitą. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė Automobilį UAB „Liuksoras“, o pastaroji jį laikinai (jau minėtu tikslu) užregistravo savo vardu. UAB „Liuksoras“ informavo UAB Luminor Lizingas, kad nėra atsiskaitęs su pareiškėju ir tinkamai atsiskaityti pagal Sutartį siekia lėšomis, gautomis pardavus Automobilį UAB Luminor Lizingas. Davęs pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. raštišką patvirtinimą, kuriuo jis išreiškė neprieštaravimą, jog Automobilis būtų perleistas UAB Luminor Lizingas, nors UAB „Liuksoras“ ir nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal Sutartį, bei patvirtinimą, kad pagal UAB „Liuksoras“ ir UAB Luminor Lizingas sudarytus susitarimus, UAB Luminor Lizingas tiesiogiai sumokėjus pareiškėjui 33 169 Eur sumą, bus laikoma, kad UAB „Liuksoras“ pilnai ir tinkamai atsiskaitė pagal Sutartį. UAB Luminor Lizingas pasirašė nuomos sutartį su M. B. bei trišalę Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Liuksoras“ ir M. B. su sąlyga, jog UAB „Liuksoras“ prašymu vietoje UAB Luminor Lizingas mokamos kainos už Automobilį pervedimo UAB „Liuksoras“, UAB Luminor Lizingas Automobilio kainos sumą perves tiesiogiai pareiškėjui.
3. Pareiškėjas nurodė, kad UAB ,,Liuksoras“ mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti atsakovas 2021 m. rugsėjo 21 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08) 492-684 (toliau – ir Turto arešto aktas) areštavo Automobilį. Kadangi UAB „Liuksoras“ pareiškėjui nesumokėjo už Automobilį, taigi jo nenupirko, UAB Luminor Lizingas, pareiškėjas ir UAB „Liuksoras“ 2021 m. rugsėjo 24 d. sudarė susitarimą dėl Sutarties anuliavimo ir pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, kurio pagrindu pareiškėjui buvo grąžintas Automobilis. Nors Automobilis, anuliavus Sutartį, šiuo metu priklauso pareiškėjui, atsakovas Sutarties anuliavimo nepripažįsta ir nesutinka panaikinti Automobilio arešto. Nors pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su Prašymu, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė panaikinti areštą, Rašte nurodydamas, kad UAB „Liuksoras“ ir pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. neturėjo teisės sudaryti su areštuotos transporto priemonės disponavimu susijusių sandorių, tokie sandoriai laikytini niekiniais ir negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, taigi nėra teisinio pagrindo panaikinti areštą Automobiliui.
4. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad neginčija arešto UAB „Liuksoras“ turtui pritaikymo, tačiau atsakovo areštuotas Automobilis priklauso pareiškėjui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo areštui, kadangi pareiškėjas neturi jokių mokestinių skolų. Automobilis niekada nepriklausė UAB „Liuksoras“, nes jis už Automobilį niekada nebuvo sumokėjęs.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Automobilį įregistruoti UAB „Liuksoras“ vardu bei su įregistravimu susijusius veiksmus atlikti buvo būtina tam, kad galėtų įvykti UAB „Liuksoras“ sandoris su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (UAB Luminor Lizingas ir M. B.). Pagal šį sandorį pinigai už Automobilį turėjo būti mokami tiesiogiai pareiškėjui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į turto arešto paskirtį ir teigė, kad UAB „Liuksoras“, sudarydamas sandorį, nei įgijo turto, nei jo prarado. Tiesiog jis pagal sudarytą Sutartį turėjo įsipareigojimą nupirkti Automobilį, tačiau dėl tam tikrų priežasčių negalėjo to padaryti, todėl surado kitą Automobilio pirkėją, kuris lizingo būdu turėjo nupirkti iš pareiškėjo Automobilį. Tačiau Automobilis 2021 m. rugsėjo 24 d. pagal pareiškėjo ir UAB „Liuksoras“ susitarimą dėl Sutarties anuliavimo bei perdavimo–priėmimo aktą vėl buvo grąžintas pareiškėjui, kaip teisėtam savininkui, taigi kreditorių interesai nėra pažeidžiami.
6. Pareiškėjas vertino, jog atsakovo atsisakymas panaikinti areštą prieštarauja protingumo bei teisingumo principams. Pasirašydamas sutartis ir perdavimo–priėmimo aktą pareiškėjas buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus, t. y. 2021 m. rugsėjo 16 d., kuomet priėmimo–perdavimo aktu perdavė Automobilį UAB „Liuksoras“, nežinojo apie UAB „Liuksoras“ turto areštą, kadangi UAB „Liuksoras“ turto areštas įregistruotas tik 2021 m. rugsėjo 21 d. Susiklosto situacija, kad mokesčių skolas už UAB „Liuksoras“ teks sumokėti pareiškėjui, kuriam galimai niekas nekompensuos praradimo, nes pareiškėjas nežino UAB „Liuksoras“ turtinės padėties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad areštuotas jo turtas, apskaičiuota 20 393,16 Eur mokesčių nepriemoka, tikėtina, kad turtinė padėtis bloga. Patenkinus atsakovo, kaip kreditoriaus, kreditorinius reikalavimus, pardavus areštuotą Automobilį, atsakovo reikalavimai būtų patekinti pareiškėjo sąskaita, t. y. pareiškėjas, kuris moka mokesčius, vykdo verslą, nukentėtų ir taptų UAB „Liuksoras“ kreditoriumi dar didesnei sumai, nes pareiškėjo turtas, labai tikėtina, būtų parduotas už mažesnę kainą, nei tokius automobilius parduoda pats pareiškėjas, be kita ko, pareiškėjui tektų dar ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad VMI yra kompetentinga pateikti Rašte išdėstytą atsakymą pareiškėjui, todėl Raštas negali būti naikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjas nenurodė, jog VMI, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą ar Raštu teikdama atsakymą, nesilaikė kokių nors procedūrų ar taisyklių, todėl Raštas negali būti panaikintas ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas vadovavosi MAĮ 101 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog VMI UAB ,,Liuksoras“ prievolei užtikrinti turi teisę areštuoti tik UAB ,,Liuksoras“ priklausantį turtą. Ginčas yra kilęs dėl to, ar Automobilis buvo pareiškėjo, ar UAB ,,Liuksoras“ nuosavybė. Remiantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Sutartyje nėra numatyta kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento. Pagal Sutarties 9.2. punktą pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjui priėmimo–perdavimo aktą. Priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo Automobilis perduotas UAB „Liuksoras“, VMI nebuvo pateiktas, tačiau UAB Luminor lizingas 2021 m. lapkričio 8 d. paaiškinime minima, kad priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. rugsėjo 16 d. ir pateiktas UAB Luminor lizingas. Priėmimo–perdavimo akto pasirašymą patvirtina ir pareiškėjas savo patikslintame skunde, tačiau teismui jis nėra pateiktas. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad Automobilio nuosavybės teisė perėjo UAB ,,Liuksoras“. Sutartimi nebuvo sutarta, kad nuosavybės teisė pereina tik sumokėjus Automobilio kainą, todėl kainos nesumokėjimas neturi teisinės reikšmės vertinant, ar Automobilis bus UAB ,,Liuksoras“ nuosavybė turto arešto akto priėmimo metu. UAB ,,Liuksoras“ netgi sudarinėjo sandorius dėl Automobilio perdavimo, todėl nėra pagrindo manyti, jog UAB ,,Liuksoras“ nedisponavo Automobiliu kaip šio daikto savininkas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad UAB ,,Liuksoras“ turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas. Areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu.
9. Atsakovas nurodė, kad Turto arešto aktas 2021 m. rugsėjo 21 d. įregistruotas Turto areštų aktų registre, taigi laikoma, jog duomenys apie turto areštą 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo žinomi tiek UAB „Liuksoras“, tiek ir pareiškėjui. UAB „Liuksoras“ ir pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. neturėjo teisės sudaryti su areštuotos transporto priemonės disponavimu susijusių sandorių, nes tokie sandoriai laikytini niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. VMI pagrįstai pateiktų susitarimo dėl Sutarties anuliavimo ir perdavimo–priėmimo akto nelaikė teisinę galią turinčiais dokumentais ir jų pagrindu nepanaikino turto arešto Automobiliui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl Sutarties nutraukimo ir Turto arešto akto panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-3893-918/2022). Pareiškėjas, pareiškęs ieškinį dėl Sutarties nutraukimo, iš esmės sutiko, kad susitarimas dėl Sutarties anuliavimo ir perdavimo–priėmimo akto negalėjo būti sudaryti. Priešingu atveju, civilinėje byloje nebūtų siekiama nutraukti Sutarties. Rašte yra nurodytas sprendimas netenkinti pareiškėjo Prašymo ir pateikti išsamūs tokio sprendimo motyvai, todėl jis atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Mototoja“ skundą.
11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
11.1. UAB ,,Liuksoras“ mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti VMI 2021 m. rugsėjo 21 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08) 492-684 areštavo UAB ,,Liuksoras“ priklausantį automobilį TOYOTA RAV4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2021 m. rugsėjo 16 d.
Šalies argumentai
11.2. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 29 d. VMI pateikė prašymą dėl arešto panaikinimo Nr. 29/09/2021-46, kuriame paaiškino, jog iki sutartos Automobilio perdavimo dienos UAB ,,Liuksoras“ neįvykdė 2021 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PPS-1217 4 ir 10.4 punktais prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sumokėti įgyjamo Automobilio kainą. Automobilis buvo įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) ,,Regitra“ pirkėjo UAB ,,Liuksoras“ vardu minėtos Sutarties pagrindu, nes prašymus automobilių registracijai pareiškėjas pateikia iš anksto, t. y. prieš sutartą automobilio perdavimo dieną. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prašė panaikinti areštą Automobiliui.
11.3. VMI 2021 m. spalio 29 d. raštu Nr. RM-42616 ,,Dėl UAB ,,Mototoja“ paklausimo“ informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nėra Automobilio savininkas ir nepateikė dokumento, pagal kurį turi teisę atstovauti Automobilio savininką, negali tenkinti prašymo.
11.4. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 10 d. pakartotinai kreipėsi į VMI, pateikė įgaliojimą bei papildomą raštą, paaiškinantį susidariusią situaciją.
11.5. VMI 2021 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. RM-46095 ,,Dėl turto arešto panaikinimo“ informavo pareiškėją bei UAB ,,Liuksoras“, kad nėra pagrindo tenkinti Prašymo dėl turto arešto Automobiliui panaikinimo. Areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu. VĮ „Regitra“ duomenimis, Turto arešto akto surašymo metu UAB ,,Liuksoras“ buvo ir yra transporto priemonės savininkas, taigi UAB „Liuksoras“ 2021 m. rugsėjo 24 d. sudaryti sandoriai (susitarimas dėl Sutarties anuliavimo ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymas) laikytini disponavimo teisės įgyvendinimu, kai ši teisė jau buvo apribota, t. y. UAB „Liuksoras“ sudarė sandorius, neturėdamas teisės juos sudaryti. Tik sumokėjus ar kitais būdais padengus nepriemoką, VMI panaikins areštą Automobiliui.
11.6. VMI 2022 m. spalio 27 d. pranešimu informavo teismą, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2200-432/2022 UAB „Liuksoras“ buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 27 d.) ir buvo nutrauktas mokestinės nepriemokos išieškojimas, nebeliko pagrindo taikyti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės – turto arešto, todėl VMI 2022 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-1062 panaikino Turto arešto aktą. Turto arešto aktas panaikintas ne pareiškėjo Prašyme, kurio pakartotinio išnagrinėjimo siekiama šioje byloje, o kitais pranešime nurodytais pagrindais.
11.7. 2022 m. liepos 28 d. Automobilio Turto arešto aktas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas vadovavosi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1–2 dalimis ir nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas UAB ,,Liuksoras“ mokestinei prievolei užtikrinti turėjo teisę taikyti turto areštą. Ginčas iš esmės kilo dėl to, kad VMI 2021 m. rugsėjo 21 d. Turto arešto aktu areštavo, pareiškėjo nuomone, ne UAB ,,Liuksoras“, o pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Automobilį, nes UAB ,,Liuksoras“ už jį nesumokėjo.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir UAB ,,Liuksoras“ sudarė Sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo perduoti Automobilį, o UAB ,,Liuksoras“ – už įgytą nuosavybėn Automobilį sumokėti pareiškėjui 33 169 Eur. UAB Luminor Lizingas 2021 m. lapkričio 8 d. paaiškinime nurodyta, kad UAB ,,Liuksoras“, neturėdamas galimybių tinkamai pagal Sutartį atsiskaityti su pareiškėju, kartu su M. B. kreipėsi į UAB Luminor Lizingas, siekdami sudaryti sandorį, kurio pagrindu M. B., sudarydamas išperkamosios nuomos sutartį su UAB Luminor Lizingas, įsigytų Automobilį iš UAB ,,Liuksoras“, o šis – tinkamai atsiskaitytų su pareiškėju pagal Sutartį, nes jam tiesiogiai būtų pervesta Automobilio kainos suma. UAB Luminor Lizingas priėmė sprendimą sudaryti išperkamosios nuomos sutartį su M. B. bei trišalę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su UAB ,,Liuksoras“ ir M. B. su sąlyga, jog UAB ,,Liuksoras“ prašymu vietoje UAB Luminor Lizingas mokamos kainos už Automobilį pervedimo UAB ,,Liuksoras“, UAB Luminor Lizingas Automobilio kainos sumą pervestų tiesiogiai pareiškėjui. Šiomis sąlygomis 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 202116795 tarp UAB Luminor Lizingas ir M. B. bei pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 202116795 tarp UAB ,,Liuksoras“, M. B. ir UAB Luminor Lizingas. VMI 2021 m. rugsėjo 21 d. Turto arešto aktu areštavus Automobilį, 2021 m. spalio 8 d. buvo sudarytas susitarimas dėl minėtų išperkamosios nuomos ir pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad UAB Luminor Lizingas paaiškinime, be kita ko, nurodyta, jog sprendimui dėl išperkamosios nuomos sandorio ir Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo priimti UAB ,,Liuksoras“ pateikė dokumentus, patvirtinančius Automobilio įsigijimą iš pareiškėjo: Sutarties kopiją; 2021 m. rugsėjo 16 d. Automobilio priėmimo–perdavimo akto prie Sutarties kopiją; Automobilio registracijos liudijimo kopiją, kuriame nurodytas Automobilio savininkas – UAB ,,Liuksoras“. Aplinkybę, jog Automobilio nuosavybės teisės buvo perduotos UAB ,,Liuksoras“ skunde pripažįsta ir pareiškėjas, nurodydamas, kad tam, jog M. B. galėtų įsigyti Automobilį iš UAB „Liuksoras“, jį tuo metu reikėjo laikinai įregistruoti UAB „Liuksoras“ vardu.
14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad VMI areštavo pareiškėjui, o ne UAB ,,Liuksoras“ priklausantį turtą. Teismas vertino, jog visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad areštuojant Automobilį būtent UAB ,,Liuksoras“ buvo jo savininkas, UAB ,,Liuksoras“ netgi sudarinėjo sandorius dėl Automobilio perdavimo, todėl nėra pagrindo manyti, jog UAB ,,Liuksoras“ nedisponavo Automobiliu kaip šio daikto savininkas.
15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos turto arešto registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1–2 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad Turto arešto aktas 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo įregistruotas Turto areštų aktų registre, duomenys apie turto areštą 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo žinomi tiek UAB „Liuksoras“, tiek ir pareiškėjui. Automobilio perdavimo metu abi sandorio šalys žinojo, kad perduodamas turtas yra areštuotas ir jokie sandoriai, susiję su šiuo turtu, negali būti sudaryti. Turto arešto akto grafoje „apribojimai“ buvo nurodytas disponavimo areštuotu turtu apribojimas, t. y. UAB ,,Liuksoras“ buvo uždrausta areštuotą turtą (Automobilį) atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą sutartimi suvaržyti. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą spręsti, kad sutarties šalys, t. y. UAB ,,Liuksoras“ ir pareiškėjas, veikė pažeisdamos imperatyviąsias teisės normas, nes susitarė dėl Sutarties anuliavimo ir Automobilio perdavimo pareiškėjui, kai disponuoti šia teise UAB „Liuksoras“ buvo uždrausta. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), nesant teisėto daikto perdavimo, šalių sudaryti sandoriai (susitarimas dėl Sutarties anuliavimo ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymas) laikytini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Automobilis jam buvo grąžintas.
16. Teismas sprendė, jog Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu. Rašte atsakovas detaliai išdėstė savo poziciją, paaiškino, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjo Prašymas negali būti tenkinamas. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl VMI Rašto panaikinimo. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
17. Pareiškėjas UAB „Mototoja“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nes mano, kad teismas formaliai išnagrinėjo bylą, nesigilino į jos esmę, neatsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, netinkamai interpretavo ir vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko buvo priimtas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis sprendimas.
19. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad areštuojant Automobilį, būtent UAB „Liuksoras“ buvo jo savininkas. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, susijusius su vyraujančia įprasta praktika parduodant / įsigyjant transporto priemonę lizingu, prieš atsiskaitant už įsigyjamą transporto priemonę, registruoti ją kito asmens vardu, UAB Luminor Lizingas ketinimais sumokėti už Automobilį tiesiai į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą (byloje yra tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, įskaitant ir UAB Luminor Lizingas parengtą bei visų suinteresuotų šalių pasirašytą raštą). Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018), ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju visiškai neturi reikšmės tai, kad Automobilis laikinai buvo įregistruotas UAB „Liuksoras“ vardu, kadangi tai nereiškia, kad iš tiesų pasikeitė Automobilio savininkas. Pareiškėjas nurodo, kad registro duomenys leidžia tik identifikuoti galimą transporto priemonės savininką, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos. Pareiškėjas tiek į bylą, tiek ir VMI buvo pateikęs objektyvius įrodymus, kurie paneigė viešame registre esančią informaciją ir pagrindė faktą, kad būtent pareiškėjas visada buvo tikrasis Automobilio savininkas. Negalėjo būti įvykęs ir realus Automobilio perdavimas, nes jis pagal Sutartį galėjo būti perduotas tik gavus apmokėjimą, o apmokėjimas nebuvo gautas.
20. Pareiškėjas pažymi, kad dėl VMI veiksmų ir priimto nepagrįsto Rašto, pareiškėjas buvo priverstas papildomai ginti savo pažeistas teises, pateikdamas ieškinį civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-3893-918/2022) patenkino UAB „Mototoja“ reikalavimą ir nutraukė Sutartį. Pareiškėjas vertino, jog neturi reikšmės tai, ar pareiškėjas ieškinyje savo reikalavimą formulavo kaip „prašymą nutraukti Sutartį“ (kaip buvo padaryta šiuo atveju), ar būtų prašęs „pripažinti Sutarties nutraukimą teisėtu“, nes abiem atvejais būtų siekiama to paties rezultato, t. y. Sutarties nutraukimo įteisinimo, remiantis tuo pačiu pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. e2-3893-918/2022), nuspręsdamas patenkinti pareiškėjo reikalavimą ir nutraukti Sutartį, iš esmės pripažino, jog pareiškėjas jau buvo teisėtai nutraukęs sutartį, o VMI visiškai nepagrįstai nepripažino tokio Sutarties nutraukimo ir todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl Turto arešto panaikinimo. Administracinės bylos nagrinėjimo metu susiklostė tokia situacija, kad VMI Turto arešto aktą panaikino, bet ne pareiškėjo prašomu pagrindu, o dėl to, kad UAB „Liuksoras“ iškėlus bankroto bylą, buvo nutrauktas mokestinės nepriemokos išieškojimas, todėl nebeliko pagrindo taikyti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės – turto arešto. VMI, panaikindama Turto arešto aktą, nurodė, kad jis yra panaikintas ne pareiškėjo prašymu ir ne Prašyme nurodytu pagrindu, o visai kitais pagrindais, kas lemia visai kitas teisines pasekmes, priešingai, nei minėtas Turto arešto aktas būtų panaikintas būtent Pareiškėjo prašymu ir jo nurodomais pagrindais (t. y. tokiu atveju nemokumo administratorė UAB „Liuksoras“ bankroto byloje nebūtų turėjusi teisės Automobilį perimti ir jį realizuoti bankroto byloje, o jis būtų likęs pareiškėjo nuosavybėje).
21. Pareiškėjas teigia, jog VMI, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, o taip pat ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šioje byloje, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo vykdomą veiklą, kuri yra susijusi būtent su automobilių pardavimu ir į tokios veiklos specifiką, kada automobiliai būna parduodami lizingu ir tokiu atveju prieš galutinai perleidžiant jį pirkėjui, būna laikinai įregistruojami kito asmens vardu. VMI taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, jog pareiškėjas yra pareigingas mokesčių mokėtojas, turintis nemažai darbuotojų, tačiau, VMI nebandė aiškintis susiklosčiusios situacijos, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus visus dokumentus ir duomenis, iš kurių buvo galima matyti tiek ir tai, kad už Automobilį yra neatsiskaityta, tiek ir tai, jog sandoris pačių šalių yra panaikintas, tiek ir tai, kad Automobilis realiai yra neperduotas bei vis dar yra pareiškėjo nuosavybėje ir jo privačioje aikštelėje. Atsakovas, priimdamas Raštą, veikė netinkamai ir nepakankamai rūpestingai bei atidžiai tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas, o teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, nevertino minėtų atsakovo veiksmų.
22. Pareiškėjas nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nesant teisėto daikto perdavimo, šalių sudaryti sandoriai (susitarimas dėl Sutarties anuliavimo ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymas) laikytini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. e2-3893-918/2022) priimtu sprendimu realiai pripažino, kad Sutartis iš tiesų buvo nutraukta teisėtai.
23. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į UAB Luminor lizingas 2021 m. lapkričio 8 d. paaiškinime pateiktus faktus, kuriame UAB „Liuksoras“ informavo, kad nėra atsiskaitęs su UAB „Mototoja“. Net ir laikantis tokios nepagrįstos pozicijos, kad Automobilis jau priklausė UAB „Liuksoras“, o ne pareiškėjui, nėra aišku dėl ko pareiškėjas UAB Luminor lizingui turėjo pateikti 2021 m. rugsėjo 17 d. raštišką patvirtinimą, kuriuo UAB „Mototoja“ išreiškė neprieštaravimą, jog Automobilis būtų perleistas UAB Luminor lizingas, nors UAB „Liuksoras“ ir nėra pilnai įvykdęs savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Jeigu Automobilis jau iš tiesų būtų UAB „Liuksoras“ nuosavybėje, tai tokio sutikimo davimas neturėtų jokios reikšmės. Perkant automobilį lizingu, kada būna formaliai Automobilis perregistruojamas kito asmens vardu, tam, kad galėtų būti pradėtas vykdyti sandoris pagal išperkamosios nuomos sutartį ir trišalę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau šios aplinkybės nereiškia, kad Automobilis jau nebepriklauso tikrajam jo savininkui (UAB „Mototoja“).
Atsiliepimas
24. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
25. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodo, kad UAB „Liuksoras“ nepirko automobilio iš pareiškėjo lizingo būdu. Lizingo būdu ginčo transporto priemonę iš UAB „Liuksoras“ pirko M. B.. Taigi pareiškėjo teiginiai apie verslo praktiką parduodant automobilį lizingo būdu, kuo galima abejoti, net jei būtų teisingi, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su UAB Luminor lizingas pateiktu raštišku patvirtinimu, atsakovas nurodo, jog ši aplinkybė jokiu būdu neįrodo, kad ginčo automobilis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Jei Automobilis būtų nuosavybės teise priklausęs pareiškėjui, tuomet lizingo bendrovė su pareiškėju, o ne su skolininku būtų sudariusi sandorius dėl Automobilio įsigijimo ir išperkamosios nuomos. Lizingo bendrovė, žinodama, kad už automobilį nėra atsiskaityta, apsidraudė nuo galimų ginčų ateityje. Pareiškėjas klaidingai aiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3893-918/2022 esmę. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepripažino, kad pareiškėjas pagrįstai sudarė susitarimą dėl Sutarties anuliavimo, o padarė iš esmės tą pačią išvadą kaip ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, kad Automobilis nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo UAB „Liuksoras“ nuosavybė. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad „<...>šalys pačios siekė sutarties nutraukimo tik po turto arešto akto įregistravimo, nors pritaikius areštą, jokie areštuoto turto disponavimo klausimai negali būti sprendžiami“. Taigi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad pareiškėjas ir skolininkas negalėjo sudaryti 2021 m. rugsėjo 24 d. susitarimo ir perdavimo–priėmimo akto, t. y. neturėjo teisės nutraukti Sutarties. VMI pagrįstai pateiktų susitarimo dėl Sutarties anuliavimo ir perdavimo–priėmimo akto nelaikė teisinę galią turinčiais dokumentais ir jų pagrindu nepanaikino turto arešto Automobiliui.
Žemesnės instancijos teismas
27. Nors pareiškėjas palaiko skundo reikalavimą dėl pakartotinio jo Prašymo išnagrinėjimo, atsakovas vertina, kad VMI nebegalėtų turto arešto panaikinti dar kartą, tik jau pareiškėjo pageidaujamu pagrindu, todėl pakartotinis pareiškėjo Prašymo nagrinėjimas neturėtų jokios prasmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. RM-46095 ,,Dėl turto arešto panaikinimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Mototoja“ 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymas dėl turto arešto akto automobiliui TOYOTA RAV4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad VMI Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, nes jame atsakovas detaliai išdėstė savo poziciją, paaiškino, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjo Prašymas negali būti tenkinamas.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas formaliai išnagrinėjo bylą, nesigilino į jos esmę, neatsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, netinkamai interpretavo ir vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko buvo priimtas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis skundžiamas sprendimas.
31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
33. Byloje nustatyta, jog 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Liuksoras“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo UAB ,,Liuksoras“ parduoti Automobilį. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 16 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą dėl Automobilio perdavimo UAB „Liuksoras“, o pastaroji jį užregistravo savo vardu. VMI 2021 m. rugsėjo 21 d. Turto arešto aktu areštavo Automobilį. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas perdavė Automobilio nuosavybės teises UAB ,,Liuksoras“. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus (2021 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPS-12617, 2021 m. rugsėjo 24 d. Transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktą, 2021 m. rugsėjo 24 d. Susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PPS-112617 anuliavimo ir kt.), be kita ko, ir pareiškėjo pateiktus įrodymus (UAB Luminor Lizingas 2021 m. lapkričio 8 d. paaiškinimus ir kt.), pareiškėjo paaiškinimus apie verslo praktiką ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad jie nepaneigia nuosavybės teisės perėjimo UAB „Liuksoras“ fakto. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o tai, kad nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo prieiti prie išvados, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
34. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Faktas, kad nuosavybės teisė į Automobilį perėjo UAB „Liuksoras“ nustatytas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-683-653/2023, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvada, jog areštuojant Automobilį būtent UAB ,,Liuksoras“ buvo jo savininkas, turėtų būti pripažinta nepagrįsta (žr. nutarties 19 p.). Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3893-918/2022 interpretacija, nes jie paneigti įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-683-653/2023. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti teismų sprendimai papildomai patvirtina, jog VMI pagrįstai pareiškėjo kartu su 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymu papildomai pateiktų susitarimo dėl Sutarties anuliavimo ir perdavimo–priėmimo akto nelaikė teisinę galią turinčiais dokumentais ir jų pagrindu nepanaikino turto arešto Automobiliui.
35. MAĮ 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą turto areštas yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų. MAĮ 101 straipsnio 1 dalis nustato, jog turto areštas – tai MAĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. MAĮ 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.
36. Byloje nėra ginčo tuo aspektu, kad atsakovas UAB ,,Liuksoras“ mokestinei prievolei užtikrinti turėjo teisę taikyti turto areštą. Kadangi Automobilis buvo UAB „Liuksoras“ nuosavybė, VMI turėjo teisinį pagrindą jį areštuoti. Įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su VAĮ reikalavimų pažeidimu (žr. nutarties 21 p.), teisėjų kolegija juos atmeta, nes skundžiamame Rašte aiškiai įvardintas sprendimas (netenkinti pareiškėjo prašymo), tinkamai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai. Automobilis buvo areštuotas ne už pareiškėjo, o už jo savininko UAB „Liuksoras“ mokestines nepriemokas, ši informacija buvo nurodyta VMI Rašte, atsakant į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą, taip pat paaiškintas aktualus turto arešto taikymo, priverstinio nuosavybės teisės į turtą laikino apribojimo, tokių ribojimų nepaisymo teisinis reglamentavimas, nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatytos konkrečios faktinės (UAB „Liuksoras“ buvo ir yra Automobilio savininkas, Turto arešto aktas įregistruotas 2021 m. rugsėjo 21 d. turto arešto aktų registre) bei kitos aptariamai situacijai svarbios aplinkybės (UAB „Liuksoras“ 2021 m. rugsėjo 24 d. neturėjo teisės sudaryti kitų sandorių) bei išsamūs atsakovo sprendimo nepanaikinti Turto arešto akto motyvai, taigi nėra pagrindo teigti, kad VMI, nagrinėdama pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą, būtų pažeidusi VAĮ reikalavimus. Atmestini pareiškėjo argumentai, jog atsakovas, priimdamas Raštą, veikė netinkamai ir nepakankamai rūpestingai bei atidžiai.
37. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
39. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mototoja“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.