- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2-285-356/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01936-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- D. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. Č.,
viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-285-356/2025, pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė D. N. ieškiniu prašė: pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-2234-839/2017, priteistą išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai padidinti nuo 150 Eur iki 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės; nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo valstybės naudai išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Ieškovė ir atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad remiasi ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais bei akcentavo, kad: nors buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau atsakovas nuo 2017 metų gera valia išlaikymo dukrai nemokėjo, buvo vykdoma priverstinai, tačiau darbinių pajamų atsakovas gaudavo tik periodiškai, yra susidariusi išlaikymo skola, dalį reikiamos sumos moka valstybė; ryšium su vaiko amžiumi, nes (duomenys neskelbtini), ir tuo, kad vaikas (duomenys neskelbtini), reikalinga išlaikymui lėšų suma padidėjo iš esmės; ieškovei tenka kasdienė vaiko su (duomenys neskelbtini) priežiūra, ji dėl šios priežasties neturi galimybės įsidarbinti ir dirbti nuolatinai, gauna pajamų iš buto nuomos, atsitiktinių darbų, ją materialiai remia artimieji; atsakovas jau 3 metai nebendrauja nei su ja, nei su vaiku, dukra tėvo nepažįsta, atsakovas nesilanko, apie vaiką nesiteirauja, neteikia išlaikymo, nors gyvena užsienio valstybėje ir ten dirba; esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove; be to, būtina, kad prie vaiko išlaikymo atsakovas prisidėtų 300 Eur suma nuo ieškinio pareiškimo; ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių; iš atsakovo prašė priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas M. B. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė pirminę preliminarią išvadą (pateikta civilinėje byloje Nr. e2-5437-839/2024), nurodė, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeistų nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų, o prašoma padidinti išlaikymo suma būtų pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi šalių dukros poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas tinkamas dėmesys vaiko sveikatos priežiūrai, gydymui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jos gabumai, kūrybiškumas ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkinamas.
Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė D. N. ir atsakovas M. B. yra L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai, šias aplinkybes patvirtina Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ginčas iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau tarp šalių, kaip nepilnametės L. B. tėvų, gyvenančių skyrium, nesant sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina.
Institucija teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės gyvenimo sąlygas, padarė išvadą, kurią atstovė palaikė ir paaiškino, kad ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, atliepia visus tokio amžiaus ir (duomenys neskelbtini) vaiko poreikius, o atsakovas gyvena skyrium, pareigų vaiko atžvilgiu neatlieka, nors ieškovė tam netrukdo, ketinimo pačiam auginti vaiką nereiškė, todėl siūlė vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Vaikas (duomenys neskelbtini), todėl žodžiu savo nuomonės pareikšti negalėjo, lankymosi metu šalių dukra buvo linksma, šypsojosi, atrodė laiminga, noriai rodė gyvūnus, kuriais rūpinasi, vis pribėgdavo prie motinos ir apsikabindavo ją.
Atsakovas, ieškovės teigimu, jau nuo 2017 m. vaiku nesirūpina, sužinojęs apie (duomenys neskelbtini) pasakė, kad (duomenys neskelbtini) jam nereikalingas, iki šiol vaiko nelanko ir nebendrauja, gyvena skyrium, vaikas tėvo nepažįsta. Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad pastaruoju metu dėl minėtos priežasties viena ieškovė rūpinasi vaiku, kartu gyvena, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis, teismo vertinimu, šiuo metu labiausiai atitinka nepilnametės šalių dukros L. geriausius interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 1 dalis) ir manytina, kad jos teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jai gyvenant kartu su motina. Ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas.
Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.
Nepilnamečio vaiko – L. B. tėvai D. N. ir M. B. nėra susituokę, jų sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo dukrai teikimo patvirtinta Utenos rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-2234-839/2017. Šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą dukrai L. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis (1 punktas) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taigi, teismo nutarties priėmimo metu minimaliai mėnesinei algai (toliau – ir MMA) esant 380 Eur (atskaičius mokesčius - 317,27 Eur) šalys susitarė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidės mokėdamas 47 proc. MMA dydžio išmokas. Teismo nutarties priėmimo metu šalys turėjo pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.
Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Ieškovės teigimu, apie padidėjusius dukros poreikius ji informavo atsakovą, atsakovas prie vaiko išlaikymo reikiama suma neprisidėjo, dėl to ieškovė 2024-01-31 iniciavo mediacijos procesą. Tą aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas – 2024-02-21 pažyma dėl mediacijos atlikimo, kita šalis nepateikė sutikimo. Ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovas gera valia išlaikymo neteikė, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovės teigimu, ir indeksuotos išlaikymo sumos nepakanka padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl nepagrįstai jai pačiai tenka prisidėti didesne dalimi. Prašė didesnio dydžio išlaikymą priteisti nuo ieškinio pareiškimo (ieškinys paduotas 2024-10-25).
CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti ieškovė iš esmės pasirinko įrodinėti vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaiko poreikių pasikeitimą ir dėl to susidariusios padėties neatitikimą CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.
Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nėra pagrindas padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.
Šalių dukrai L. šįmet sukaks (duomenys neskelbtini), teismo nutarties priėmimo metu ji buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiuo metu ji (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), nuo 2022-01-12 iki 2024-01-11 nustatytas (duomenys neskelbtini), tam pačiam laikotarpiui nustatytas (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2023-12-28 iki 2025-12-27 nustatytas (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2024-12-28 iki 2026-12-27 nustatytas (duomenys neskelbtini). Šalių dukrai mokamos išmokos, susijusios (duomenys neskelbtini), ir vaiko išmokos.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (sveikatos priežiūra, maistas, apranga, tinkamos gyvenimo sąlygos, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.
Nuo šalių taikos sutarties 2017 m. teismo nutartimi patvirtinimo praėjo daugiau nei 7 metai, šalių dukra, (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), taigi reikia pirkti mokymuisi reikiamas priemones, aprangą, kitas priemones. Be to, reikalinga skirti daug lėšų šalių dukros poreikiams, susijusiems (duomenys neskelbtini), tenkinti.
Ieškovės paskaičiavimu, beveik (duomenys neskelbtini) dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra apie 510 Eur, neįskaitant nenumatytų išlaidų (vaikas dažnai serga peršalimo ligomis): maistui – 180 Eur; vaistams ir/ar vitaminams ir kt. – 150 Eur; aprangai ir avalynei – 50 Eur; komunalinėms paslaugoms – 40 Eur; higienos priemonėms (t.t. (duomenys neskelbtini)) – 70 Eur; išlaidos transportui – 40 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji nėra įgijusi teisės vairuoti, todėl miesto ribose, esant poreikiui su dukra vykti į gydymo įstaigą, naudojasi taksi paslaugomis, kartą per metus su dukra važiuoja į Druskininkų mieste esančią sanatoriją „Saulutė“, kartą per mėnesį eina į kino filmą ir spektaklį, nes tai būtina vaiko lavinimui, taip pat taupo pinigus, kad dukra galėtų gauti jai būtiną (duomenys neskelbtini).
Ieškovės vertinimu, būtiną išlaikymui lėšų sumą turi padengti abu tėvai. Atsakovas, kuriam ieškovės procesiniai dokumentai įteikti, ieškovės apskaičiuotos išlaidų sumos neginčijo.
Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribų, įtvirtindamas tik tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, o minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis) laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) nuo 2024 m. sausio 1d. buvo 924 Eur (atskaičius mokesčius – 708 Eur), nuo 2025 m. sausio 1d. yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius – 777 Eur). Ieškovė nurodė dukros poreikiams tenkinti būtiną sumą – 510 Eur. Taigi ieškovės apskaičiuotos vaiko išlaikymo išlaidos nėra didesnės nei minimali mėnesinė alga.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuojama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, prieina prie išvados, kad ieškovės ieškinyje nurodytos apskaičiuotos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti – 510 Eur nėra nepagrįstai didelės, atsakovas neginčijo apskaičiuotų išlaidų dydžio. Nesant kitokių įrodymų, laikytina, kad šalys 2017 m. dukros išlaikymui susitarė skirti lygias dalis, t. y. po 150 Eur, taigi vaiko poreikiams tenkinti būtina suma buvo 300 Eur. Šiuo metu ši suma yra padidėjusi 70 procentų ir yra 510 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gal būti mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Vaikams nuo 2024 m. buvo mokamos 96,25 Eur išmokos, o nuo 2025 m. – 122,50 Eur.
Turint omenyje tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į šalių dukros amžių – sukaks (duomenys neskelbtini), jos sveikatos būklę, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė nuolatinio pobūdžio vaiko priežiūros poreikio esminį padidėjimą (70 proc.), todėl toks nustatytas faktas, nesant šalių bendro sutarimo dėl padidėjusių poreikių tenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl periodinių išmokų, priteistų iš atsakovo 2017 metais teismo nutartimi, padidinimo proporcingai šalių turtinei padėčiai.
Teismas prieina prie išvados, kad šalių dukros nuolatinio pobūdžio poreikiai po 2017 m. priimtos teismo nutarties iš esmės padidėjo (CK 3.201 straipsnis), yra 510 Eur dydžio. Taigi susiklosčiusi situacija dėl šalių išlaikomo vaiko poreikių padidėjimo, kai iš atsakovo priteista tik 150 Eur, nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų, dėl to prie dukros išlaikymo vaiko motina priversta prisidėti didesne dalimi nei su atsakovu susitarė 2017 metais taikos sutartimi.
Kaip matyti iš bylos duomenų, aplinkybės, kad šalių dukra turi (duomenys neskelbtini), dėl kurių būtina daugiau lėšų jos poreikiams tenkinti, paaiškėjo po (duomenys neskelbtini), ieškovė dėl vaiko priežiūros neturi galimybės nuolatinai dirbti. Šiuo metu ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) (nuomoja ir gauna pajamų), ir kitą butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Neįvykdytų piniginių prievolių ieškovė neturi, turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Šalių dukra gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo nutarties 2017 m. priėmimo iš esmės nepagerėjo.
Atsakovas Lietuvoje neturi nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių, nes gyvena ir dirba užsienio valstybėje, duomenų apie darbo ir gyvenamąją vietą, gaunamas pajamas nėra nurodęs.
Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų abejingumas savo tėviškoms pareigoms negali būti pateisinama priežastimi tokius tėvus atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo ar priteisti mažesnį išlaikymą vaikui, nei tai objektyviai būtina.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), ieškovė prašė nustatyti, kad prie vaiko išlaikymo atsakovas prisidėtų 300 Eur suma, taigi tik 8 proc. didesne dalimi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismas vertina, kad atsakovas nesidomėjo byla, nenurodė ir neįrodinėjo, jog jis objektyviai neišgalėtų dukrai, kurios poreikių, kaip jau nustatyta, tenkinimui būtina 510 Eur suma, mokėti daugiau nei 150 Eur. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti iš esmės didesne dalimi. Pažymėtina, kad atsakovas, susilaukdamas vaiko, prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai, tai, kad atsakovas nenori, nėra priežastis kokia nors dalimi mažinti jam tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą.
Pateikti šalių turtinės padėties įrodymai, juos įvertinus šalių nepilnamečio vaiko interesų naudai, atsižvelgus į vaiko poreikius, leidžia padaryti išvadą, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas atsakovas turi galimybę dukros išlaikymui teikti 300 Eur dydžio išmokas, t. y. tiek, kad pakaktų ne tik minimaliems poreikiams tenkinti, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų. Nustačius tokias aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju valstybės mokamos išmokos turėtų būti skiriamos (duomenys neskelbtini) vaiko papildomiems poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).
Ieškovė padidinto dydžio išlaikymą prašė priteisti iš atsakovo nuo ieškinio pareiškimo (2024-10-25). Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos.
Atsakovas, ieškovės teigimu, jau 3 metus iš viso nebendrauja, ieškovė iniciavo mediacijos procesą, tačiau prašymą priteisti didesnio dydžio išlaikymą susiejo su kreipimosi į teismą su ieškiniu data. Nustatytina, kad atsakovui nuo 2024-10-25 atsirado pareiga prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.
Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. iš esmės padidėjus L. B. nuolatinio pobūdžio poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti 300 Eur dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2234-839/2017 priteisto išlaikymo dydis ir iš atsakovo nepilnametės dukros L. išlaikymui priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamas periodinėmis 300 Eur dydžio išmokomis nuo 2024-10-25 iki dukros L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo vykdytina skubiai.
Ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas (100 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 94, 96, 98 straipsniai).
Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas 2024-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-01-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 520,18 Eur.
CPK 99 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 96 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė pagal įstatymą ir 2024-03-06 Sprendimu buvo atleista nuo ieškinio reikalavimų apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Iš atsakovo valstybei priteistina 520,18 Eur už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą; 151 Eur žyminio mokesčio (už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą – 110 Eur ir išlaikymo dydžio pakeitimą – 41 Eur (300 Eur - 150 Eur = 150 Eur; 150 Eur x 12 mėn. = 1 800 Eur; 1 800 Eur x 3 proc. = 54 Eur; 54 Eur x 75 proc. = 41 Eur).
Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2SP-2234-839/2017, kuria patvirtinta taikos sutartis, dalyje (1 punktas) dėl L. B. priteisto išlaikymo dydžio, jį pakeisti ir priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines 300 Eur dydžio išmokas nuo 2024-10-25 iki dukros L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 151 Eur žyminio mokesčio ir 520,18 Eur už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.
Valstybei priteistą žyminį mokestį (įmokos mokesčio kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.