Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Ū. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ū. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno autobusai“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

11. Teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi byla sustabdyta iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-2021-475/2020 dėl apeliantės (ieškovės) pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse arba ribotai veiksnia tam tikrose srityse. 2021 m. liepos 2 d. nutartis apeliantei (ieškovei) įteikta per apeliantės (ieškovės) atstovę.

12. Teismo 2024 m. liepos 10 d. (toliau – 2024 m. liepos 10 d. nutartis) nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. Nutartis apeliantei (ieškovei) išsiųsta jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2024 m. rugpjūčio 22 d. procesiniai dokumentai grįžo į teismą su Lietuvos pašto darbuotojų žyma, kad apeliantė (ieškovė) neatsiėmė procesinių dokumentų pašte per siuntos saugojimo terminą.

13. Liteko duomenimis, apeliantės (ieškovės) atstovė nuo 2024 m. liepos 10 d. nebeatstovauja apeliantės (ieškovės) („neaktyvi šalis nuo 2024 m. liepos 10 d.“). Kitų duomenų apie nutrauktą atstovavimo sutartį byloje nėra.

14. Teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (toliau – 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis) 2024 m. spalio 23 d. 13.30 val. paskirtas parengiamasis teismo posėdis, apeliantei (ieškovei) išsiųstas šaukimas. 2024 m. rugsėjo 16 d. procesiniai dokumentai grįžo į teismą su Lietuvos pašto darbuotojų žyma, kad apeliantė (ieškovė) procesinių dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. 2024 m. rugsėjo 16 d. sutinkamai su teisėjos rezoliucija, apeliantei (ieškovei) teismo šaukimas, nutartys ir atsiliepimas išsiųsti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį.

15. Lietuvos pašto siuntos 2024 m. spalio 23 d. duomenimis, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, apeliantei (ieškovei) procesiniai dokumentai laikytini įteiktais 2024 m. spalio 21 d.

16. Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis apeliantei (ieškovei) išsiųsta deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2024 m. gruodžio 3 d. grįžo į teismą su Lietuvos pašto darbuotojų žyma, kad apeliantė (ieškovė) neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

19. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

20. Apeliantės (ieškovės) pateikti nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia būtent šiai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (nenustatytas įrodymų sąsajumas su byla) (CPK 180 straipsnis), todėl atsisako priimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – duomenis apie apeliantės (ieškovės) sveikatos būklę.

21. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 335 straipsnio nuostatomis, šalys turi teisę pateikti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai, kaip papildomi paaiškinimai, prašymai priimti papildomus rašytinius įrodymus, kuriais iš esmės yra išplečiamas atskirasis skundas ir (ar) jis papildomas naujais argumentais, CPK nėra numatyti. Taigi, remiantis CPK nuostatomis, apeliantė (ieškovė) turėjo suformuoti savo argumentus ir poziciją dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde.

22. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės naujų rašytinių paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų teikimas po atskirojo skundo pateikimo ir atsiliepimo į jį gavimo akivaizdžiai nėra savalaikis, todėl atsisako juos priimti.

Dėl ginčo esmės

23. Apeliantė (ieškovė) atskirąjį skundą iš esmės grindžia, kad nebuvo tinkamai informuota apie atnaujintą teismo procesą ir paskirtą teismo posėdį, dėl to posėdyje nedalyvavo.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nepavykus apeliantei (ieškovei) įteikti procesinių dokumentų jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, apeliantei (ieškovei) nedirbant (esant draustai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus), teismo 2024 m. liepos 10 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartys (žr. nutarties 12 ir 14 punktus) bei šaukimas į teismo parengiamąjį posėdį, buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Procesinių dokumentų, išsiųstų asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija.

25. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-684/2020; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

26. Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde nurodo, kad apie teismo proceso atnaujinimą ji negavo informacijos iš VGTP skyriaus atstovės. Pažymima, kad procesiniai dokumentai bylos nagrinėjimo metu apeliantei (ieškovei) buvo siunčiami per jos atstovę, tačiau byloje nėra duomenų, jog atstovei 2024 m. liepos 10 d. pasitraukus iš bylos (žr. nutarties 13 punktą), apeliantė (ieškovė) apie šią aplinkybę buvo informuota. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad teismas būtų susisiekęs su apeliante (ieškove) ieškinyje nurodytu telefono numeriu. Teismas taip pat nepasinaudojo kitomis informavimo galimybėmis – Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2802-429/2023 (CPK 179 straipsnis) nurodytas apeliantės (ieškovės) e. paštas, kurį ji nurodo ir atskirajame skunde. Teismas, vadovaujantis CPK 179 straipsniu, turėjo galimybę surasti kitus apeliantės (ieškovės) kontaktinius duomenis. Apibendrinant, pirmosios instancijos teismas nepakankamai užtikrino realų ir veiksmingą apeliantės (ieškovės) informavimą apie atnaujintą procesą ar paskirtą parengiamąjį posėdį. Kadangi procesiniai dokumentai buvo įteikti fiktyviai, išlaikant formalią procesinių dokumentų įteikimo tvarką, apeliantė (ieškovė) pagrįstai kelia klausimą, ar teismas išnaudojo visas įstatymo leidžiamas ir bylos medžiagoje (kitoje byloje (CPK 179 straipsnis) esančias galimybes ją informuoti.

27. Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad apeliantė (ieškovė), neatvykdama į parengiamąjį teismo posėdį, kai jai procesiniai dokumentai įteikti formaliai (CPK 123 straipsnio 3 dalis), veikė prieš greitą ir teisingą procesą. Tokio pobūdžio informavimo trūkumai (žr. nutarties 26 punktą) gali kelti abejonių dėl tinkamo ir veiksmingo bylos šalių informavimo užtikrinimo ir sudaryti pagrindą vertinti, ar procesinės pasekmės buvo taikytos proporcingai susiklosčiusioms aplinkybėms. Pažymėtina, kad apeliantė (ieškovė) nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo (2024 m. liepos 10 d.) neatstovaujama teisinį išsilavinimą turinčio asmens, todėl pagal susiklosčiusią situaciją taikyti tokias griežtas pasekmes, kaip kad ieškinio palikimas nenagrinėtu, būtų neproporcinga sankcija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė (ieškovė) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar elgėsi pasyviai, priešingai, ji nesiekė piktybiškai vilkinti proceso, kurį, beje, pati ir inicijavo. Apeliantė (ieškovė) bylos sustabdymo metu buvo aktyvi – atvykdavo į teismą ir domėdavosi, ar civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Nurodytos aplinkybės nepagrindžia ir to, kad apeliantė (ieškovė) toliau nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų ir nebėra suinteresuota bylos baigtimi. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas itin formaliai pritaikė įstatymo nuostatas ir apsiribojo procesinių dokumentų įteikimo fikcija.

29. Pažymėtina, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio apeliantei (ieškovei) dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų tik dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės (ieškovės) atžvilgiu, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą, neišnaudojus visų informavimo galimybių, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.