Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. D. ir T. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2024 m. liepos 2 d., nutraukta pareiškėjų L. D. ir T. D. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1. punktu pareiškėjų nepilnametės dukters L. D. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina L. D., o 3.2. dalimi nustatyta, kad T. D. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnametei dukrai L. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 320 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 10 d. (už šį mėnesį susitarta sumokėti 209 Eur) iki jos pilnametystės, indeksuojant sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšas, skirtas vaiko išlaikymui uzufrukto teise tvarkys L. D..

3. T. D. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2025 m. rugpjūčio 26 d. T. D. raštiškos nuomonės dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą nepateikė, įrodymų, patvirtinančių, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui skola sumokėta, kad sumokėta dalis skolos, taip pat nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis dokumentas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

10. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja L. D. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11788-722/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punkto netinkamo vykdymo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktu šalys susitarė, kad T. D. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnametei dukrai L. D., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 320 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 10 d. iki jos pilnametystės, indeksuojant sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšas, skirtas vaiko išlaikymui uzufrukto teise tvarkys L. D..

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 14 d. apeliantui T. D. išsiųsti procesiniai dokumentai ir nustatytas terminas atsiliepimui į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti. Pažymėtina, jog iš 2025 m. rugpjūčio 28 d. dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad suinteresuotam asmeniui nurodytą datą teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo ir pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes paneigiančių argumentų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino pareigą informuoti suinteresuotą asmenį apie vykstantį teismo procesą ir sudarė tinkamas sąlygas pateikti nesutikimo su prašymu motyvus bei sutarties vykdymo įrodymus, tačiau suinteresuotas asmuo šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą sutarties sąlygų vykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties nevykdymo ir tokie teismo veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą (CK 6.985 straipsnis, CPK 646 straipsnio 3 dalis).

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia prašymą prijungti naujus įrodymus, t. y. mokėjimo nurodymus, patvirtinančius tinkamą prievolės pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą įvykdymą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad mokėjimai atlikti dar iki bylos dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo pradžios, todėl vertintina, kad apeliantas turėjo objektyvias galimybes pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau kaip minėta tokia teise nesinaudojo be svarbių priežasčių.

14. Teismų praktikoje laikoma, kad teismas nepaisant CPK 314 straipsnio nuostatų, gali prijungti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu naujai teikiami įrodymai turi esminę reikšmę ir jų neprijungus, objektyviai negalėtų būti įvykdytas teisingumas konkrečioje byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Tačiau, nagrinėjamu atveju, apelianto pateiktų naujų įrodymų prijungimo būtinumas negali būti pagrindžiamas tokiais argumentais, t. y. siekiu užtikrinti teisingumą. Apeliantas, be kita ko, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, jog išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus išieškojimo veiksmus kyla rizika, kad bus vykdomas dvigubas išieškojimas, kadangi savo prievolę teikti išlaikymą apeliantas nurodo įvykdęs tinkamai ir būtent tai patvirtina naujai pateikti įrodymai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama nutartis, kuria yra nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą, savaime nesuteikia pareiškėjai teisės vykdyti pakartotinį ar dvigubą išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė išduoti vykdomąjį raštą ne dėl konkrečios skolos sumos, bet dėl susitarimo, t. y. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkto vykdymo, todėl apelianto abejonės dėl galimo dvigubo išieškojimo nėra akivaizdžios, o naujai pateikti įrodymai negali patvirtinti, kad teismo sprendimas dėl priteistos skolos iš tikrųjų bus vykdomas neteisingai. Kaip matyti, tokie apelianto teiginiai yra grindžiami tik prielaida, kad išieškotoja piktnaudžiaus savo teisėmis, nors konkrečių įrodymų apie pareiškėjos nesąžiningumą byloje nėra pateikta. Šios aplinkybės rodo, kad dėl neprijungtų naujų įrodymų apelianto teisės iš esmės nėra pažeidžiamos, o šiais įrodymais apeliantas be to galės pasinaudoti vėliau, jei kiltų ginčas vykdymo procese.

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens T. D. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.