Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „USI International“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „USI International“ ieškinį atsakovui UAB „Palink“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Palink“ priešieškinį ieškovui UAB „USI International“ dėl vienašalių sutarčių nutraukimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 32 592,94 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2013 metais sudarė Didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Tiekimo sutartis), kuria buvo sutarta dėl įvairių elektrotechnikos prekių tiekimo. 2017 išaugo ieškovo sąnaudos tiekiant baterijas Energizer ir kitas su tuo susijusias prekes. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 28 d. informavo atsakovą, kad kai kurioms Energizer prekinio ženklo prekėms bus pakeltos kainos. Atsakovas su kainų kėlimu nesutiko, todėl ieškovas 2017 m. lapkričio 2 d. pranešė atsakovui apie nurodytų prekių tiekimo nutraukimą, kas vertintina kaip sutarties dalies dėl šių prekių nutraukimas. 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kad atsakovas nepripažįsta sutarties dalies dėl Energizer prekių nutraukimo, nes pagal sutartį apie tai turėjo būti pateiktas įspėjimas prieš du mėnesius. Atsakovas pranešime taip pat nurodė, kad laiko, jog sutartis galioja visa apimtimi, o jis pats ją vienašališkai nutraukia nuo 2018 m. sausio 22 d. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas po 2017 m. lapkričio 2 d. teikė užsakymus Energizer prekėms, o jų negavęs, skirdavo ieškovui baudas už prekių nepatiekimą. 2017 m. sausio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Marketingo paslaugų teikimo sutartis (toliau – Priekasių sutartis), kurios galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2018 m. sausio 31 d. Priekasių sutartimi atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui vietą prie parduotuvių kasų, išdėstant joje tam tikrą prekių (Energizer baterijų 4SKU) kiekį. Kadangi ieškovas nuo 2017 m. lapkričio 2 d. nutraukė šių baterijų tiekimą, 2017 m. lapkričio 18 d. atsakovas raštu buvo informuotas ir apie Priekasių sutarties pasibaigimą nuo 2017 m. lapkričio 2 d., nesant tokios prekės atsakovo prekyboje. Atsakovas su tuo taip pat nesutiko ir tęsė mokėjimų pagal šią sutartį nuskaitymą iš ieškovui išmokėtinų pinigų už tiekiamas prekes. Ieškovas su tokiu atsakovės elgesiu nesutiko, teigdamas, jog atsakovas pinigus už patiektas prekes pasisavino neteisėtai.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Tiekimo sutartį, tiek Priekasių sutartį ieškovas nutraukė neteisėtai, t. y. siųsdamas 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimus, juos siuntė atgaline data, be to, Tiekimo sutartis nutraukta nesilaikant nei pačioje Tiekimo sutartyje, nei CK numatytų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminų ir tvarkos. Nepaisant to, ar nutraukiama visa Tiekimo sutartis, ar ji nutraukiama tik iš dalies, Tiekimo sutartį vienašališkai nutraukianti šalis turėjo laikytis šios sutarties 11.2 punkte numatytos tvarkos, t. y. įspėti kitą šalį raštu ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovas Tiekimo sutartį nutraukė ne tik nesilaikydamas įspėjimo termino, bet netgi atgaline data (2017 m. lapkričio 2 d. įspėdamas apie Tiekimo sutarties nutraukimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d.). Nesant nutrauktai Tiekimo sutarčiai, atitinkamai nebuvo jokio pagrindo nutraukti ir Priekasių sutartį. Atsižvelgiant į tai, Priekasių sutartis ieškovo 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu taip pat yra nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Atitinkamai laikytina, jog tiek Tiekimo, tiek Priekasių sutartis buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta atsakovo nuo 2018 m. sausio 22 d.

4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovo UAB „USI International“ 2017 m. lapkričio 2 d. vienašalį 2013 m. Didmeninių prekių pirkimo-pardavimo sutarties dalinį nutraukimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. neteisėtu; 2) pripažinti ieškovo 2017 m. lapkričio 2 d. (atsakovo gautą 2017 m. lapkričio 17 d.) vienašalį 2017 m. sausio 21 d. Marketingo paslaugų teikimo sutarties nutraukimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. neteisėtu; 3) priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad vienašaliai Tiekimo ir Priekasių sutarčių nutraukimai nuo 2017 m. lapkričio 1 d. yra ne tik neteisėti, bet ir negaliojantys, kaip prieštaraujantys imperatyvioms CK 6.218 straipsnio nuostatoms, nustatančioms, jog apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Šiuo atveju nei vienas iš ieškovo pranešimų nebuvo atsiųstas iš anksto ir laikantis terminų. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, o CK 1.80 straipsnis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

6. Ieškovas atsiliepime su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Tiekimo sutarties 11.2 punktas netaikytinas, nes jis reguliuoja situaciją, kai nutraukiama visa sutartis, o šiuo atveju buvo nutraukta tik sutarties dalis dėl vienos prekių grupės tiekimo. Nagrinėjamu atveju taikytinas Tiekimo sutarties 3.3 punktas, kuris skirtas specifinei sutarties vykdymo situacijai, kai šalys derina savo komercines pozicijas dėl prekių kainos. Šio sutarties punkto esmė ta, jog tiekėjui pagrindus būtinumą kelti kainą, tačiau pirkėjui neturint komercinio intereso pirkti prekę už tokią kainą, šalys taikiai išsiskiria, suteikiant tiekėjui teisę nutraukti ginčo prekių tiekimą. Būtent tokios derybos vyko tarp šalių, įspėjus apie ketinimą kelti kainas sutartyje numatytu laiku, ir nepavykus susitarti, ieškovas informavo atsakovą apie šių prekių tiekimo nutraukimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, priešieškinis tenkintas visiškai: pripažintas neteisėtu ieškovo UAB „USI International“ 2017 m. lapkričio 2 d. vienašalis 2013 m. Didmeninių prekių pirkimo-pardavimo sutarties dalinis nutraukimas nuo 2017 m. lapkričio 1 d.; pripažintas neteisėtu ieškovo UAB „USI International“ 2017 m. lapkričio 2 d. vienašalis 2017 m. sausio 21 d. Marketingo paslaugų teikimo sutarties nutraukimas nuo 2017 m. lapkričio 1 d.; iš ieškovo atsakovui priteista 3 378,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tinkamai vykdė sutartinę prievolę laiku informuoti atsakovę apie ginčo sutarčių nutraukimą. Tiekimo sutarties 3.3 punkte numatyta ieškovo pareiga informuoti priešingą šalį prieš 20 darbo dienų iki norimo prekių kainų pasikeitimo ir atsiųsti naują kainininką; atsakovui patvirtinus naują prekių kainininką, jis tampa naujų sutarties priedu; per šį terminą šalims nesutarus dėl naujų kainų, lieka galioti ankstesniame prekių kainininke nurodytos kainos – šiuo atveju ieškovas turi teisę nepriimti atsakovo užsakymų ir atitinkamų prekių atžvilgiu nutraukti sutartį. Tokia sutartinė nuostata reiškia, kad ieškovas, negavęs atsakovo patvirtinimo, turėjo teisę nutraukti sutarties dalį dėl Energizer produkcijos tiekimo remdamasis toje pačioje sutartyje aptarta nutraukimo procedūra (Tiekimo sutarties 11.2 punktas), nes minėtame 3.3 punkte nėra kitaip detalizuota nutraukimo tvarka; nutraukus šią sutarties dalį atsiranda ieškovui ir teisė nepriimti atsakovo užsakymų tiekti prekes (CK 1.5, 6.193 straipsniai). Kaip matyti, ieškovas faktiškai atgaline data informavo apie Tiekimo sutarties dalies ir Priekasių sutarties nutraukimą, t. y. iš anksto nepranešęs apie sutartinių santykių nutraukimą. Vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas panaikino keletą baudinių sąskaitų, nepatvirtina minėtų sutarčių nutraukimo 2017 m. lapkričio mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad sprendimo motyvai dėl Tiekimo sutarties nutraukimo aplinkybių ir jų teisinio vertinimo yra tendencingi atsakovo naudai, teismas nesivadovavo CK nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, todėl teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Byloje esminis ginčas vyko dėl to, ar ieškovas su atsakovu Tiekimo sutartimi nustatyta tvarka nesusiderėjęs dėl kurių prekių kainos pakėlimo, teisėtai nutraukė šių prekių tiekimą, vertindamas tai, kaip sutarties pasibaigimą šių prekių dalyje su iš to sekančiomis kitomis teisinę reikšmę turinčiomis pasekmėmis. Teismas sprendime sutarties 3.3 punktą išaiškino taip: „tokia sutartinė nuostata reiškia, kad ieškovė, negavusi atsakovės patvirtinimo, turėjo teisę nutraukti sutarties dalį dėl Energizer produkcijos tiekimo remdamasi toje pačioje sutartyje aptarta nutraukimo procedūra (Tiekimo sutarties 11.2 punktas), nes minėtame 3.3 punkte nėra kitaip detalizuota nutraukimo tvarka; nutraukus šią sutarties dalį atsiranda ieškovei ir teisė nepriimti atsakovės užsakymų tiekti prekes (CK 1.5, 6.193 straipsniai).“ Tačiau tai nėra Tiekimo sutarties esamo teksto aiškinimas, o iš esmės sutarties teksto modifikavimas, darant esminius sutarties sąlygų pakeitimus tam, kad toks išaiškinimas atitiktų atsakovo poziciją. Teismas pakeitė Tiekėjo teisių ir pareigų įgyvendinimo eigą, šalims nesutarus dėl kainų pakeitimo, nurodydamas, kad prekių tiekėjas pirmiausiai turi nutraukti sutartį ir po to jam atsiranda teisė nepriimti užsakymų prekių tiekimui. Jeigu teismas būtų objektyviai vertinęs Tiekimo sutarties sąlygas, tai jis 3.3 punktui būtų pritaikęs CK 6. 193 str. 4 dalyje nustatytą sutarčių aiškinimo taisyklę, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodė, kad ieškovas apeliaciniame skunde pateikia subjektyvų ir niekuo nepagrįstą Tiekimo sutarties 3.3 p. nuostatų aiškinimą, visiškai ignoruodamas likusias Tiekimo sutarties nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimo tvarką, tokiu būdu siekdamas bent kažkaip pateisinti neteisėtą Tiekimo sutarties ir Priekasių sutarties nutraukimą. Tuo tarpu Tiekimo sutarties nuostatos, reglamentuojančios jos nutraukimo tvarką, yra aiškios, nekeliančios jokių abejonių dėl jų taikymo ir be jokių prieštaravimų. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti ieškinį dėl 32 592,94 Eur priteisimo bei tenkinti atsakovo priešieškinį dėl Tiekimo ir Priekasių sutarties nutraukimo nuo 2017-11-01 pripažinimo neteisėtu, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

14. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

15. Ieškovas ir Atsakovas 2017-01-21 sudarė Priekasių sutartį, kurioje numatė, kad ji automatiškai nutrūksta, jeigu nutrūksta 2013 m. šalių sudaryta Tiekimo sutartis. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovas teisėtai nuo 2017-11-01 iš dalies (dėl Energizer gamintojo gaminių) nutraukė Tiekimo sutartį ir visiškai nutraukė Priekasių sutartį ir ar atsakovas pagrįstai gavo iš ieškovo 15 427,50 Eur apmokėjimą už paslaugas pagal Priekasių sutartį už 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėn.

16. Ieškovas teigia, kad jis nuo 2017-11-01 Tiekimo ir Priekasių sutartis nutraukė teisėtai, kadangi vadovavosi Tiekimo sutarties 3.3 p. nuostatose numatyta tvarka. Tačiau, Tiekimo sutarties 3.3 p. sutarties nutraukimo tvarkos nereglamentuoja, ji yra numatyta 11 Tiekimo sutarties skyriuje. Be to, ieškovas sutartis nutraukė nesilaikydamas jokio įspėjimo apie sutarčių nutraukimą termino ir atgaline data: apie Tiekimo sutarties nutraukimą nuo 2017-11-01 informavo atsakovą 2017-11-02 ir 2017-11-17, apie Priekasių sutarties nutraukimą nuo 2017-11-01 informavo atsakovą 2017-11-17.

17. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas informavo ieškovą, kad laiko tokį sutarčių nutraukimą nuo 2017-11-01 neteisėtu ir nurodė, kad sutartis nutraukia laikydamasis Tiekimo sutartyje numatytos nutraukimo tvarkos (11.2 p. numatyto 60 dienų įspėjimo termino).

18. Atsakovas 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (t. y. iki sutarčių nutraukimo) teikė ieškovui paslaugas pagal Priekasių ir tuo pagrindu išrašė ieškovui PVM sąskaitas-faktūras 15 427,50 Eur sumai. Apmokėjimas buvo gautas atlikus įskaitymą, numatytą Priekasių sutarties 3.5 p. Ieškovas atlikto įskaitymo neginčija, tačiau reikalauja grąžinti už jam suteiktas paslaugas sumokėtą paslaugų kainą – 15 427,50 Eur, nes, anot ieškovo, jis nutraukė sutartis nuo 2017-11-01.

19. Tiekimo sutarties 3.3 p. nurodyta, kad: „jeigu rinkoje žymiai pasikeičia Prekių kainoms įtakų darantys veiksniai, Tiekėjas gali reikalauti atitinkamai pakeisti Prekių kainininke nurodytas kainas. Apie tokį reikalavimą Tiekėjas privalo informuoti Pirkėją raštu ne vėliau nei prieš 20 (dvidešimt) darbo dienų iki norimo prekių kainos pakeitimo, kartu nurodant objektyvias ir pagrįstas Prekių kainos pasikeitimo priežastis, ir atsiųsti pirkėjui naujų kainininkų. <...> Per šį terminą Šalims nesusitarus dėl naujų Prekių kainų, lieka galioti ankstesniame Prekių kainininke nurodytos kainos – šiuo atveju Tiekėjas turi teisę nepriimti Pirkėjo užsakymų ir atitinkamų Prekių atžvilgiu Sutartį nutraukti“.

20. Tokia sutarties nuostata reiškia, kad ieškovas, negavęs atsakovo patvirtinimo dėl naujų kainų, turėjo teisę nutraukti Tiekimo sutarties dalį dėl Energizer produkcijos tiekimo, remdamasis Tiekimo sutartyje aptarta nutraukimo procedūra (Tiekimo sutarties 11.2 punktas), nes minėtame 3.3 punkte nėra kitaip detalizuota nutraukimo tvarka.

21. Ieškovas atgaline data informavo apie Tiekimo sutarties dalies ir Priekasių sutarties nutraukimą, t. y. iš anksto nepranešęs apie sutartinių santykių nutraukimą. Taigi, ieškovas pažeidė sutarties sąlygas dėl sutarčių nutraukimo procedūrų, todėl atsakovas pagrįstai reikalauja pripažinti ginčo sutarčių nutraukimą nuo 2017-11-01 neteisėtu.

22. Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nemodifikavo jokių Tiekimo sutarties nuostatų ir jas aiškino vadovaudamasis CK 6.193 str. įtvirtintomis taisyklėmis. Be to, kaip matyti iš Tiekimo sutarties 3.3 p. bei 11.2 p. formuluočių, jos nėra nei klaidinančios, nei prieštaringos. Tiekimo sutarties 11.2 p. aiškiai nustato, kad „šalis taip pat turi teisę vienašališkai, ne teismo tvarka, nesant kitos Šalies kaltės, nutraukti Sutartį anksčiau termino, įspėjusi kitą šalį raštu ne vėliau nei prieš 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų iki Sutarties nutraukimo dienos“.

23. Ieškovas nurodo, kad pagal CK 6.305 str. 1 d., pirkimo-pardavimo sutartis yra prekių pardavimas už nustatytą pinigų sumą, todėl prekių tiekimo nutraukimas reiškia sutarties pabaigą. Toks ieškovo teiginys yra nepagrįstas.

24. Pažymėtina, kad šalys buvo sudarę ne vienkartinį pirkimo-pardavimo sandorį, o tęstinį prekių užsakymą ir tiekimą, nes Tiekimo sutartimi ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes pagal užsakymą tam tikrą laiką.

25. Pagal Tiekimo sutarties 2.1 p., ji įsigaliojo nuo jos pasirašymo (2013 m.) ir turėjo galioti iki kalendorinių metų, kuriais ji yra pasirašyta pabaigos, o po šio termino šalims neišreiškus valios dėl jos nutraukimo - tapo neterminuota. Taigi, ieškovas įsipareigojo neterminuotą laiką priimti ir vykdyti atsakovo pateiktus prekių užsakymus, todėl prekių tiekimo nutraukimas šiuo atveju negalėjo reikšti Tiekimo sutarties pabaigos.

26. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovui nebuvo jokio teisinio pagrindo nesilaikyti vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos, įskaitant įspėjimo apie tokį nutraukimą terminų.

27. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog atsakovas gera valia metų pabaigoje panaikino ieškovui išrašytas 274,35 Eur dydžio baudines sąskaitas, reiškia, kad buvo pripažintas vienašalis ieškovo sutarčių nutraukimas nuo 2017-11-01. Toks ieškovo teiginys yra nepagrįstas.

28. Atsakovas 2017-11-21 raštu informavo ieškovą, kad pats nutraukia Tiekimo ir Priekasių sutartis. Šio savo pranešimo atsakovas neatšaukė ir toliau lapkričio, gruodžio ir sausio mėn. vykdė Priekasių sutartį. Atsakovas tuo pagrindu išrašė ieškovui PVM sąskaitas-faktūras 15 427,50 Eur sumai bei atliko įskaitymą, Priekasių sutarties 3.5 p. numatyta tvarka. Šios sąskaitos už paslaugų suteikimą pagal Priekasių sutartį po 2017-11-01 ir atliktas užskaitymas nebuvo nei panaikintos, nei kažkaip kitaip anuliuotos.

29. Taigi, nurodyti atsakovo veiksmai įrodo, kad atsakovas laikė, jog ieškovo vienašalis Tiekimo ir Priekasių sutarties nutraukimas nuo 2017-11-01 yra neteisėtas ir negaliojantis, o minėtos sutartys galioja ir turi būti vykdomos iki 2018-01-22 (paties atsakovo vienašalio sutarčių nutraukimo).

30. Taigi, šiuo atveju turėtų būti vertinama visų atsakovo veiksmų visuma, o ne pavienės aplinkybės dėl 274,35 Eur dydžio baudinių sąskaitų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ši faktinė aplinkybė (baudinių sąskaitų panaikinimas) negali patvirtinti nutraukimo 2017-11-01 dieną, bei tokio nutraukimo teisėtumo.

31. Vadovaujantis tuo kas, išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo priešieškinį ir konstatavo, kad ieškovas neteisėtai nutraukė Tiekimo ir Priekasių sutartis su atsakovu nuo 2017-11-01. Atitinkamai atsakovas pagrįstai gavo 15 427,50 Eur apmokėjimą už 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėn. suteiktas paslaugas pagal galiojusią Priekasių sutartį.

32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tiekimo sutarties 7.8 p. nuostata dėl baudų taikymo ieškovui, šiam pristačius prekes, kurių galiojimo terminas buvo trumpesnis, nei numatyta Tiekimo sutartyje, buvo šalių aptarta individualiai ir ieškovas turėjo pareigą jos laikytis.

33. Ieškovas iš esmės kvestionuoja poreikį taikyti Tiekimo sutarties 7.8 p. numatytus prekių galiojimo terminus. Ieškovo teigimu, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip „nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas savo dominuojančia padėtimi“. Tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti jam paskirtų baudų.

34. Tiekimo sutarties 7.8 p. numatytas prekių galiojimo terminas yra adekvatus, nulemtas objektyvaus poreikio ir taikomas būtent ieškovo tiektoms specifinėms prekėms – baterijoms. Priešingai, nei teigiama ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde, ieškovas turėjo visas galimybes tiek derėtis dėl sudaromos Tiekimo sutarties sąlygų, tiek inicijuoti jau sudarytos Tiekimo sutarties nuostatų keitimą, nes kaip matyti iš bylos medžiagos Tiekimo sutarties 7. 8 p. dėl prekių tinkamumo vartoti termino šalių jau buvo vieną kartą pakeistas.

35. Dėl išvardintų priežasčių ieškovo teiginiai, kad atsakovas neteisėtai taikė jam netesybas baudų pavidalu už formalų Tiekimo sutarties pažeidimą ir taip neteisėtai pasisavino ieškovo pinigus, kas laikytina piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, yra nepagrįsti.

36. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 2040,44 Eur priteisimo.

37. Ieškovas nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad šalys sudarė ir vykdė marketingo paslaugų sutartis, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja grąžinti 15 125 Eur dydžio apmokėjimą už marketingo paslaugas. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad 2017-07-28 šalių sudarytos dvi vienkartinės marketingo paslaugų sutartys turėtų būti laikomos viena sutartimi, nors jose skiriasi biudžetai, į kuriuos yra įskaitomos už marketingo paslaugas ieškovo sumokėtos sumos. Tuo pačiu ieškovas patvirtina, kad abi 2017-07-28 Vienkartines marketingo paslaugų sutartis jis vis dėlto pasirašė, tačiau laikė, kad antroji atsakovo jam atsiųsta pasirašyti sutartis yra pirmosios pakeitimas. Tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti.

38. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų įrodymų, abi 2017-07-28 Vienkartines marketingo paslaugų sutartys ieškovui pasirašymui buvo išsiųstos vienu metu dviem atskirais el. laiškais, taigi, ieškovas jas turėjo gauti vienu metu ir neturėjo jokio pagrindo traktuoti, kad tai viena kitą pakeičiančios sutartys. Be to, abejose sutartyse atsakovas buvo paryškintu šriftu pažymėjęs, kuo tarpusavyje skiriasi abi šios sutartys - vienoje iš jų nurodoma, kad sutarties suma (600 Eur plius PVM) yra įskaitoma į 2017 m. Marketingo biudžetą IKI tinklui, kitoje, kad neįskaitoma. Ieškovas pasirašė ir atsakovui pateikė pasirašytas abi šias sutartis, o tai patvirtina, jog visos aplinkybės, susijusios su šių sutarčių sudarymu, jam buvo žinomos ir priimtinos.

39. Be to, nėra pagrindo teigti, kad šios sutartys tarp šalių nebuvo sudarytos, o ieškovas taip pat neturėjo jokio pagrindo traktuoti, kad atsakovas šių sutarčių atsisakė.

40. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, 2017-07-28 atsakovui el. paštu siunčiant ieškovui pasirašymui abi sutartis buvo nurodoma: „Siunčiu marketingo paslaugų teikimo sutartį, lauksime pasirašytų 3 egzempliorių. Atsiųskite skanuotų, pasirašytų iki 08.01 d., originalus iki 08.04 d.“, o prie el. laiškų pridedami pasirašymui skirti sutarčių tekstai. Būtent tokie sutarčių tekstai ir buvo pasirašyti abiejų šalių.

41. Kaip matyti iš 2017-07-28 atsakovo el. laiškų ieškovui ir jų priedų turinio, šiuo atveju atsakovo oferta dėl Vienkartinių marketingo paslaugų sutarčių sudarymo buvo konkrečiai apibrėžta bei aiškiai išreikštas ketinimas sudaryti šias sutartis su ieškovu. Ieškovas neginčija fakto, kad besąlygiškai akceptavo šiuos el. paštu ieškovo gautus sutarčių sudarymo pasiūlymus ir pasirašė bei atsiuntė ieškovui pasirašytas sutartis. CK 1.76 str. 2 d. numato, jog sandoris gali būti sudaromas ir panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius (šiuo atveju šalys oferta ir akceptu apsikeitė el. paštu). Taigi, šios sutartys yra laikomos sudarytomis ir galiojančiomis.

42. Pažymėtina, kad šalių pasirašytos Vienkartinės marketingo paslaugų sutartys ne tik buvo šalių sudarytos, bet ir abiejų šalių vykdomos. Pagal šias sutartis, atsakovas įsipareigojo savo parduotuvėse laikotarpiu nuo 2017-10-16 iki 2017-11-12 ieškovui suteikti reklaminį plotą juostelėms su „Energizer parazitai“. Ieškovas pristatė atsakovui sutarčių vykdymui reikalingas reklamines priemones –„parazitus“, o tai patvirtina ir šalių susirašinėjimas el. paštu, kuriame atsakovas nurodė ieškovui, pirminis kiekis „parazitų“ paskirstymui yra gautas“. Taigi pats ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais (pasirašydamas sutartis ir atsiųsdamas jas atsakovui bei pristatydamas sutarčių vykdymui reikalingas priemones) patvirtino, jog sutarys yra galiojančios ir vykdomos.

43. Taigi, įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovas įgijo teisę gauti 2017-07-28 Vienkartinėse marketingo paslaugų sutartyse šalių sutartą atlyginimą už marketingo paslaugas. Atitinkamai 2017-11-14 atsakovas išrašė ir išsiuntė ieškovui sąskaitas už suteiktas paslaugas, kurios ir buvo apmokėtos šalių sutarčių 3.4 p. numatyta tvarka. Taigi, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 15 125 Eur sumą, nes ji buvo sumokėta už realias atsakovo ieškovui suteiktas marketingo paslaugas.

44. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir teisingai įvertino šalių sudarytų sutarčių nuostatas. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovo ieškinį dėl 32 592,94 Eur priteisimo bei tenkinti atsakovo priešieškinį dėl Tiekimo ir Priekasių sutarties nutraukimo nuo 2017-11-01 pripažinimo neteisėtu. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteisiama 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „USI International“ (į. k. 211471450) atsakovui UAB „Palink“ (į. k. 110193723) 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.