Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „USI International“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „USI International“ dėl vienašalių sutarčių nutraukimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės įsitikinimu, Priekasių sutartis nutraukta taip pat teisėtai, nes ieškovei netiekiant prekės, dėl kurios buvo sudaryta ši sutartis, nebeliko ir objekto, dėl kurio atsakovė buvo prisiėmusi įsipareigojimus, t. y. ieškovei nutraukus baterijų Energizer 4SKU tiekimą pagal Tiekimo sutartį, Priekasiu sutartis apskritai nustojo galioti. Nepaisant to, atsakovė kelis kartus po 2017 m. lapkričio mėn. pasisavino ieškovės pinigus – 15 427,50 Eur kaip užmokestį už marketingo paslaugas pagal Priekasiu sutartį (sąskaitos-faktūros Nr. IKI 178227 ir Nr. IKI 179350). Pabrėžė, kad Priekasiu sutarties sąlygos aiškiai nustatė tik ieškovės kaip paslaugos gavėjos visišką riziką dėl šios sutarties ekonominės naudos, o atsakovė, išskyrus prekių išdėstymo vietos prie kasų suteikimą, jokių kitokių marketingo ar reklamos veiksmų dėl sutarties prekės nevykdė.

Nurodė, kad 2017 metais atsakovė yra nuskaičiavusi iš ieškovei mokėtinų pinigų 2040,44 Eur baudą už patiektas prekes, kurių galiojimo terminas buvo trumpesnis nei numatyta sutartyje. Ieškovės vertinimu, nors šiuo atveju atsakovės elgesys formaliai atitinka sutarties sąlygas, tačiau iš esmės tai laikytina nesąžiningumu ir piktnaudžiavimu savo dominuojančia padėtimi. Be to, atsakovė jokių nuostolių dėl baterijų formalaus neatitikimo galiojimo terminui nepatyrė. Tuo nebuvo pažeidžiami ir jokie vartotojų interesus ginantys teisės aktai. Taip pat pažymėjo, jog Tiekimo sutarties tekstas yra parengtas atsakovės ir jį koreguoti sudarant sutartį praktiškai nebuvo jokios galimybės.

2017 m. sausio 21 d. šalys sudarė terminuotą Marketingo paslaugų tiekimo sutartį (Priekasių sutartį), dėl ieškovės teikiamų prekių (Energizer baterijų 4 SKU) išdėstymo atsakovės parduotuvių kasos aparatų priekasio lentynose, kuria atsakovė įsipareigojo Priekasių sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.) ieškovei suteikti parduotuvėse parduodamų prekių išdėstymo kasos aparatų priekasio lentynose paslaugas.

2017 m. liepos 28 d. ieškovė su atsakove sudarė dar dvi sutartis dėl marketingo paslaugų teikimo – Vienkartinę marketingo paslaugų tiekimo sutartį Nr. 170728, kuria atsakovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. suteikti reklaminį plotą juostelėms su užrašu „Energizer parazitai“ savo parduotuvėse, ir Marketingo paslaugų tiekimo sutartį Nr. Stovai, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti parduotuvėse parduodamų ieškovės prekių papildomo išdėstymo reklaminiuose stovuose paslaugas.

2017 m. lapkričio 2 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad šiai neakceptavus prekių kainų pakėlimo, ieškovė nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nutraukia Tiekimo sutartį su ieškove šios sutarties 3.3 punkto pagrindu dalyje dėl Energizer gamintojo gaminių tiekimo, kartu pažymėdama, kad Priekasių sutartis galioja ir ieškovė nekvestionuoja jos galiojimo termino ar sąlygų. 2017 m. lapkričio 17 d. iškovė el. paštu atsiuntė atsakovei laišką su pranešimu, datuotu 2017 m. lapkričio 2 d., informuojantį, kad nutraukus Tiekimo sutartį dalyje dėl tų prekių, kurių atžvilgiu buvo sudaryta Priekasių sutartis, 2017 m. lapkričio 1 d. pasibaigia ir Priekasių sutarties galiojimas bei prievolė mokėti už marketingo paslaugas pagal Priekasių sutartį. Atsakydama į minėtą ieškovės raštą, atsakovė 2017 m. lapkričio 21 d. raštu nurodė, kad ieškovė privalo vykdyti savo įsipareigojimus tiek pagal Tiekimo, tiek pagal Priekasių sutartį. Vadovaujantis Tiekimo sutarties 11.2 p. nuostatomis, ši sutartis vienašališkai ne dėl atsakovės kaltės gali būti ieškovės nutraukiama tik įspėjus kitą šalį prieš 60 kalendorinių dienų, tuo tarpu ieškovė 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu tiesiog informavo, kad nutraukia Tiekimo sutartį nuo 2017 m. lapkričio 1 d.

Atsakovė atskiru 2017 m. lapkričio 21 d. raštu informavo ieškovę apie tai, kad esant tokioms aplinkybėms pati vienašališkai nutraukia Tiekimo sutartį po 60 kalendorinių dienų, t. y. nuo 2018 m. sausio 22 d. Atsakovės teigimu, kadangi Tiekimo ir Priekasių sutartys vienašališkai ir teisėtai atsakovės buvo nutrauktos 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimu nuo 2018 m. sausio 22 d., atitinkamai paslaugos pagal Priekasių sutartį ieškovei buvo teikiamos iki 2018 m. sausio 22 d. ir ieškovė privalėjo už jas atsiskaityti. Pažymėjo, kad pagal Priekasių sutarties nuostatas, ieškovė, net ir nutraukusi Priekasių sutartį anksčiau termino savo iniciatyva ne dėl atsakovės kaltės, įsipareigojo sumokėti atsakovei visą sutartyje nurodytą paslaugų kainą (76 500 Eur), t. y. ieškovės pareiga sumokėti visą paslaugų kainą pagal Priekasių sutartį nurodytu atveju nepriklausė nuo Priekasių sutarties galiojimo termino. Taigi atsakovė pagrįstai išrašė ir pateikė ieškovei 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėn. sąskaitas-faktūras Nr. IKI 178227 ir Nr. IKI 179350 bendrai 15 427,50 Eur sumai. Be to, Priekasių sutarties 3.5 punkte numatyta, jog atsakovė turi teisę vienašališkai įskaityti Priekasių sutarties 3.1 punkte nurodytą ieškovės mokėtiną paslaugų kainą (ar bet kurią jos dalį) su bet kokiais atsakovės skoliniais įsipareigojimais ieškovei, įskaitant įsipareigojimus, kylančius iš tarp šalių pasirašytos Tiekimo sutarties.

Atsakovės įsitikinimu, ji pagrįstai taikė ieškovei 2 040,44 Eur baudą už Tiekimo sutarties pažeidimą, juo labiau, kad pati ieškovė iš esmės neginčija fakto, jog tiekdama prekes atsakovei ji nesilaikė Tiekimo sutarties 7.8 punkte nustatytų reikalavimų dėl prekių tinkamumo vartoti termino. Pažymėjo, kad atsakovė tiek sudarydama Tiekimo sutartį, tiek jos vykdymo metu elgėsi sąžiningai ir teisėtai, bendradarbiavo su ieškove ir stengėsi sudaryti visas galimybes ieškovei tinkamai vykdyti Tiekimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (net ir esant pagrindui, baudų ieškovei sutarties vykdymo pradžioje neskirdavo; ieškovės prašymui vieną kartą pakeitė sutarties nuostatą dėl prekių tinkamumo vartoti termino). Dėl šių priežasčių ieškovės teiginiai, kad atsakovė neteisėtai taikė jam netesybas baudų pavidalu už formalų Tiekimo sutarties pažeidimą ir taip neteisėtai pasisavino ieškovės pinigus, kas laikytina piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Pabrėžė, kad 15 125 Eur dydžio suma nėra atsakovės neteisėtai pasisavinta – tai yra ieškovės mokėjimai pagal 2017 m. liepos 28 d. Vienkartinės marketingo paslaugų tiekimo sutarties Nr. 170728 ir Marketingo paslaugų tiekimo sutarties Nr. Stovai pagrindu atsakovės išrašytas sąskaitas-faktūras Nr. IKI 177701, Nr. IKI 177702, Nr. IKI 177784 ir Nr. IKI 177886), t. y. pagal šalių sudarytas sutartis ir už realiai suteiktas paslaugas.

Akcentavo, kad tiek Tiekimo sutartis, tiek Priekasių sutartį ieškovė nutraukė neteisėtai, t. y. siųsdamas 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimus, juos siuntė atgaline data, be to, Tiekimo sutartis nutraukta nesilaikant nei pačioje Tiekimo sutartyje, nei CK numatytų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminų ir tvarkos. Atsakovės nuomone, nepaisant to, ar nutraukiama visa Tiekimo sutartis, ar ji nutraukiama tik iš dalies, Tiekimo sutartį vienašališkai nutraukianti šalis turėjo laikytis šios sutarties 11.2 punkte numatytos tvarkos, t. y. įspėti kitą šalį raštu ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo dienos. Tuo tarpu ieškovė Tiekimo sutartį nutraukė ne tik nesilaikydama įspėjimo termino, bet netgi atgaline data (2017 m. lapkričio 2 d. įspėdamas apie Tiekimo sutarties nutraukimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d.). Nesant nutrauktai Tiekimo sutarčiai, atitinkamai nebuvo jokio pagrindo nutraukti ir Priekasių sutartį. Atsižvelgiant į tai, Priekasių sutartis ieškovės 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu taip pat yra nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Atitinkamai laikytina, jog tiek Tiekimo, tiek Priekasių sutartis buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta atsakovės nuo 2018 m. sausio 22 d.

Teismo posėdyje ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „USI International“ ir atsakovė UAB „Palink“ 2013 metais sudarė Didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartį (Tiekimo sutartis), kuria buvo sutarta dėl įvairių elektrotechnikos prekių tiekimo (e. b., 1 t., l. 11-23). Ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo atsakovę apie kainų pasikeitimą Energizer prekių kategorijoje, kad kintant verslo aplinkai 2017 m. lapkričio 1 d. Energizer baterijų, žibintuvėlių, kroviklių kategorijoms prekės vidutiniškai brangsta 9 procentiniais punktais (e. b., 1 t., l. 28). Ieškinyje ieškovė nurodo, kad šis raštas teikiamas Tiekimo sutarties 3.3 punkto pagrindu, kuriame aptarta ieškovės teisė atitinkamai reikalauti pakeisti prekių kainas. Byloje nekilo ginčas, kad atsakovė su kainų kėlimu nesutiko. Ieškovė 2017 m. lapkričio 2 d. raštu pranešė atsakovei, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nutraukia Tiekimo sutarties dalį dėl Energizer gamintojo gaminių tiekimo, pažymėdama, kad tuo atveju, jei atsakovė apsispręs akceptuoti naujas kainas, šis nutraukimas bus nedelsiant atšauktas (e. b., 1 t., l. 29-30).

Ieškovė UAB „USI International“ ir atsakovė UAB „Palink“ 2017 m. sausio 21 d. sudarė Marketingo paslaugų teikimo sutartį (Priekasių sutartis), kurios galiojimo terminas - iki 2018 m. sausio 31 d. Priekasių sutartimi atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei plotą prie parduotuvių kasų, išdėstant ­­jame Energizer baterijas 4SKU (e. b., 1 t., l. 24-27). Ieškovės nuomone, kadangi ji nuo 2017 m. lapkričio 2 d. nutraukė šių baterijų tiekimą, 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovė raštu buvo informuota apie Priekasių sutarties pasibaigimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d., nes pastarosios sutarties 6.3 punkte numatyta, kad Priekasių sutartis automatiškai netenka galios, jeigu nutrūksta Tiekimo sutartis (e. b., 1 t., l. 31).

Atsakovė 2017 m. lapkričio 21 d. raštu pranešė, jog ji nesutinka su Tiekimo sutarties dalies ir Priekasių sutarties nutraukimu, nes pagal Tiekimo sutarties 11.2 punktą turi būti įspėjama apie šios sutarties nutraukimą prieš 60 kalendorinių dienų, o Tiekimo sutarties 3.3 punktas nenumato atskiros ar kitokios Teikimo sutarties 11 dalyje nustatytos sutarties nutraukimo procedūros; Tiekimo sutartis dėl gamintojo Energizer prekių gali būti nutraukiama ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 1 d., todėl ieškovė privalo toliau vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią sutartį; taip pat nurodė, kad, nenutraukus Tiekimo sutarties dalies dėl Energizer prekių, nėra pagrindo pasibaigti ir Priekasių sutarčiai (e. b., 1 t., l. 32).

Ieškovė 2017-11-21 raštu dėl Tiekimo sutarties nutraukimo nurodė, kad šios sutarties 11.2 punkto pagrindu nutraukia ginčo sutartį nuo 2018 m. sausio 22 d. (e. b., 1 t., l. 33).

Atsakovė po 2017 m. lapkričio 2 d. teikė ieškovei užsakymus dėl Energizer prekių, o jų negavusi, skirdavo ieškovei baudas už prekių nepatiekimą, taip pat tęsė mokėjimų pagal šią sutartį nuskaitymą iš ieškovei išmokėtinų sumų už tiekiamas prekes. Ieškovės nuomone, atsakovė pinigines lėšas už patiektas prekes pasisavino neteisėtai.

Ieškovės nuomone, Tiekimo sutarties 11.2 punktas numato sutarties nutraukimo procedūras, taikomas tik visiškai nutraukiant sutartį, tačiau šiuo atveju ieškovė nutraukė tik vienos prekių grupės tiekimą, o dėl kitų prekių tiekimo sutartis liko galioti, o 11.2 punkte nustatytas įspėjimo terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Tiekimo sutarties ir Priekasių sutarties sąlygų aiškinimo, šių sutarčių galiojimo ir atsiskaitymo tarp ginčo šalių.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Dėl sutarčių galiojimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-318/2011). Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas yra verslo subjektai, laisva valia sudarę ginčo sandorius.

Šiuo atveju reikšmingos esminės teisinės nuostatos - CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, o šio straipsnio 3 dalis įpareigoja šalis vykdant prievolę bendradarbiauti ir kooperuotis.

Teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Todėl siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartinę prievolę laiku informuoti atsakovę apie ginčo sutarčių nutraukimą. Tiekimo sutarties 3.3 punkte numatyta ieškovės pareiga informuoti priešingą šalį prieš 20 darbo dienų iki norimo prekių kainų pasikeitimo ir atsiųsti naują kainininką; atsakovei patvirtinus naują prekių kainininką, jis tampa naujų sutarties priedu; per šį terminą šalims nesutarus dėl naujų kainų, lieka galioti ankstesniame prekių kainininke nurodytos kainos – šiuo atveju ieškovė turi teisę nepriimti atsakovės užsakymų ir atitinkamų prekių atžvilgiu nutraukti sutartį. Teismo nuomone, tokia sutartinė nuostata reiškia, kad ieškovė, negavusi atsakovės patvirtinimo, turėjo teisę nutraukti sutarties dalį dėl Energizer produkcijos tiekimo remdamasi toje pačioje sutartyje aptarta nutraukimo procedūra (Tiekimo sutarties 11.2 punktas), nes minėtame 3.3 punkte nėra kitaip detalizuota nutraukimo tvarka; nutraukus šią sutarties dalį atsiranda ieškovei ir teisė nepriimti atsakovės užsakymų tiekti prekes (CK 1.5, 6.193 straipsniai). Kaip matyti, ieškovė faktiškai atgaline data informavo apie Tiekimo sutarties dalies ir Priekasių sutarties nutraukimą, t. y. iš anksto nepranešusi apie sutartinių santykių nutraukimą. Vien ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė panaikino keletą baudinių sąskaitų, nepatvirtina minėtų sutarčių nutraukimą 2017 m. lapkričio mėnesį.

Tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovė pažeidė sutartines sąlygas dėl sutarčių nutraukimo procedūrų, todėl konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai reikalauja pripažinti ginčo sutarčių nutraukimą neteisėtu (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo

Konstatavus, kad ginčo sutartys ginčo laikotarpiu galiojo, darytina ir išvada, kad tai sąlygojo ieškovės pareigą toliau tiekti prekes atsakovei ir atsiskaityti už suteiktas marketingo paslaugas, o nevykdant užsakymų, atsakovė turėjo teisę taikyti sutartines netesybas bei atlikti sutartimi aptartą įskaitymą (Tiekimo sutarties 5.9, 9.4.1 punktai).

Ieškovė nurodo, kad 2017 metais atsakovė yra nuskaičiavusi iš ieškovei mokėtinų pinigų 2040,44 Eur baudą už patiektas prekes, kurių galiojimo terminas buvo trumpesnis nei numatyta sutartyje. Ieškovė pripažįsta formaliai pažeidusi Tiekimo sutarties sąlygas (Tiekimo sutarties 7.9 punktas, kuris šalių susitarimu keistas ir 2017-10-18 (e. b., 1 t., l. 104), tačiau mano, kad toks atsakovės elgesys vertintinas kaip „nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas savo dominuojančia padėtimi“, nes ginčo sutartis parengta atsakovės, teksto koreguoti nėra galimybės, tekstas parengtas tiek maisto, tiek ne maisto produktų tiekimui. Teismo nuomone, toks argumentas yra nepagrįstas objektyviais įrodymais, be to, iš minėto punkto pakeitimo darytina išvada, kad tokia sutartinė nuostata buvo aptarta individualiai. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo baudas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas).

Ieškovė argumentuoja, kad dėl reklamos ar marketingo paslaugų jos tiekiamoms prekėms ieškovė su atsakove nebuvo sutarusi (išskyrus Priekasių sutartį, pagal kurią atsiskaitoma buvo pagal atskiras sąskaitas); atsakovė buvo atsiuntusi sutarčių projektus, tačiau ieškovei tokių paslaugų nereikėjo ir sutartys sudarytos nebuvo; atsakovė per 2017 metus už nesutartas paslaugas pasisavino iš ieškovės 15 125 Eur sumą (sąskaitos-faktūros Nr. IKI 177701, Nr.IKI 177702, Nr. IKI 177784 ir Nr. IKI 177886). Tačiau ginčo šalių 2017 m. liepos 28 d. Vienkartinė marketingo paslaugų teikimo sutartis, kuri pasirašyta abiejų šalių (e. b., 1 t., l. 107, 2 t. l. 10-16), paneigia argumentą, jog nebuvo susitarimo dėl kitų reklamos ar marketingo paslaugų teikimo ieškovei (šalia Priekasių sutarties). Tuo pačiu pagal Priekasių sutarties 6.5 ir 6.5 punktų nuostatas ieškovė įsipareigojo mokėti už marketingo paslaugų teikimą iki šios sutarties nutraukimo, o faktiškai Priekasių sutartis pasibaigė nuo 2018 m. sausio 22 d., t. y. nutraukus Tiekimo sutartį.

Byloje ieškovė neginčijo atsakovės aritmetinių paskaičiavimų, susijusių su baudų dydžiu ir marketingo bei reklamos paslaugų atlygio dydžiu (e. b., 1 t., l. 35-83), todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų pagrįstumu, atitinkamai daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai atliko 32 592,94 Eur dydžio įskaitymą (CK 6.130, 6.189, 6.200 straipsniai), todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus visiškai, priteistina iš ieškovės atsakovei 300 Eur žyminio mokesčio (e. b., 1 t., l. 155) ir 3 078,78 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (e. b., 1 t., l. 184-189; 2 t., l. 33-44, 49-56); ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos; iš ieškovės nepriteistina į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos, nes jų suma yra mažesnė nei 3 eurai (CPK 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį visiškai.

Pripažinti neteisėtu ieškovės UAB „USI International“ (juridinio asmens kodas 211471450) 2017 m. lapkričio 2 d. vienašalį 2013 m. Didmeninių prekių pirkimo-pardavimo sutarties dalinį nutraukimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d.

Pripažinti neteisėtu ieškovės UAB „USI International“ (juridinio asmens kodas 211471450) 2017 m. lapkričio 2 d. vienašalį 2017 m. sausio 21 d. Marketingo paslaugų teikimo sutarties nutraukimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „USI International“ (juridinio asmens kodas 211471450) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ (juridinio asmens kodas 110193723) 3 378,78 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.