Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ??

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. birželio 15 d., 21.43 val. E. P. nustatytas 2,56 promilių neblaivumas (b. l. 31).

2025 m. birželio 15 d., 22.09 val. E. P. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas (b. l. 32).

Įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija neaptverta, įvažiavus į kiemą, po dešine puse, matomi ant gatvės, šalia šaligatvio pastatyti automobiliai. Po kaire puse pastatyta pilkos spalvos parduotuvė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat įvažiavus į kiemą, kairėje pusėje, matomas penkių aukštų namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia šaligatvio sustatyti automobiliai. Apžiūrimas automobilis yra „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis pilkos spalvos. Automobilis pastatytas šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulas nešvarus, turi įvairių pabraižymų. Atidarius automobilio kairės pusės priekines duris, matomas netvarkingas salonas. Ant sėdynės mėtosi skardinė, ant žemės taip pat matoma skardinė. Atidarius galines kairės pusės dureles, ant žemės, matomas juodos spalvos plastikinis maišas, ant žemės – geltonos spalvos sulčių pakelis, o ant galinės sėdynės – sudėtos padangos, kurios įvyniotos į juodos spalvos plastikinius maišus. Atidarius bagažinę, viduje padėta padanga, baltos spalvos kartoninė dėžė „JIM BEAM“, kurioje sudėti įvairūs daiktai. Taip pat ,šalia padėta dar viena kartoninė dėžė, kurioje taip pat sudėti įvairūs daiktai (b. l. 36-54).

Atlikta Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra nurodyta, jog apžiūros objektas – BPC garso įrašas, pavadinimu BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-06-15 21_03_20), įrašo trukmė 2 minutės 43 sekundės. Įraše girdimas pokalbis, vykstantis tarp BPC darbuotojos ir vyro, paskambinusio bendruoju pagalbos numeriu. Vyras: Sveiki. Ką tik įvyko eismo įvykis, vairuotojas pasišalino. Aikštelėje jis du kartus atsitrenkė, toks jausmas, kad girtas. Jisai dar pastūmė mašiną. BPC: Tai čia jus matėt viską? Vyras: Taip, mes viską matėm. BPC: O niekas nenukentėjo, greitosios niekam nereikia? Vyras: Niekam nereikia. Čiut mūsų nepervažiavo. BPC: Sakykit koks adresas? Koks automobilis, kuriuo pasišalino? Vyras: „Peugeot“, aš net nufotkinau. O numeriai – (duomenys neskelbtini). BPC: Prieš kiek čia laiko? Vyras: Ką tik. Čiut manęs su pažįstamu nenutrenkė išvažiuodamas. Čia aikštelė, gal galima jums koordinates duot tikslios vietos? BPC: Sakykit, o į kokį įvažiavo? BPC: Tai čia „Peugeot“ įvažiavo į „Fordą, teisingai? BPC: Link kur pasišalino? Vyras: Žinokite, iš aikštelės čia išvažiavo, kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje bus. Tuoj, koordinatės tikslios: (duomenys neskelbtini). Vyras: Iš žmonių niekas nenukentėjo, bet mažai trūko. Vyras: R. G. ( b. l. 18-20).

Policijos pareigūnų Body kamerų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu ,,PSS-20250615-212759UTC+0300“, įraše matoma, kad policijos pareigūnai atvyko į aikštelę, esančią šalia vienaaukščio pastato iš vienos pusės, iš kitos pusės – daugiabutis namas. Šioje vietoje stovi automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Iš šios automobilio vairuotojo vietos išlipa apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, apsirengęs šortais ir juodu sportiniu megztiniu. Vyras laiko rankose cigaretę ir sako pareigūnui, kad jis tik norėjo parūkyti. Policijos pareigūnas klausia vyro, ar jis važiavo. Vyras atsako, kad jis niekur nevažiavo. Vyras kalba šiek tiek nerišliai. Pareigūnas klausia vyro, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Vyras atsako, kad neturi, vairuoja tik paspirtuką. Pareigūnas klausia, kieno automobilis ir kaip jis čia atsidūrė. Vyras atsako, kad nežino ir kad jis tik atsisėdo, automobilis ne jo. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdi kitas vyriškis. Pareigūnas pateikia vyrui alkotesterį, jo blaivumui patikrinti. Vyras sutinka ir atlieka pūtimą į alkotesterį. Keli bandymai nesėkmingi, nes vyras pučia netolygiai. Atliekamas dar vienas pūtimas, kuris sėkmingas, rezultatas – 1,09 promilių, nustatoma, kad, tai A. S. Vėliau pareigūnas tikrina kito automobilyje sėdinčio vyro blaivumą. Šis vyras ant galvos užsidėjęs tamsius akinius, kalba labai nerišli. Vyras sako, kad jis šio automobilio nevairavo. Vyras atlieka pūtimą į alkotesterį, rezultatas – 2,56 promilių. Vyras sako, kad jis nevairavo. Pirmas vyras klausia pareigūnės, kokia būtų jo atsakomybė, jeigu čia jis būtų vairavęs automobilį. Abu vyrai negali konkrečiai paaiškinti ką jie darė toje vietoje ir kodėl sėdėjo tame automobilyje. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu ,,PSS-20250615-215800UTC+0300“. Įraše matomas tas pats kiemas, aikštelė, kaip ir pirmame vaizdo įraše. Aikštelėje yra du neblaivūs vyrai, kurie sėdėjo automobilyje „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atėjo dar vienas neblaivus, stambaus sudėjimo vyras, du policijos pareigūnų ekipažai. Vyrui, kuris apsirengęs margais marškinėliais ir juoda liemene, antrą kartą atliekamas patikrinimas alkotesteriu. Vyras pučia į alkotesterį nesėkmingai. Po kelių bandymų atliktas sėkmingas patikrinimas, rezultatas – 2,75 promilių. Pirmas vyras (kuris įpūtė 1,09 promilių) sako pareigūnei, kad automobilio raktai yra pas antrąjį vyrą. Šis vyras talpinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Prieina jaunas vyras, kuris iškvietė policiją, pasako, kad jis matė eismo įvykį. Pareigūnė sako, kad kitame kieme buvo kliudytas kitas automobilis. Pareigūnė skambina automobilio, kuris galimai buvo kliudytas, savininkui ir prašo ateiti į kiemą. Netrukus ateina vyras, kuris yra automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas. Šis automobilis stovi netoli automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio „Toyota“ savininkas parodo apgadinimus ant priekinio bamperio ir sako, kad rašys pareiškimą dėl eismo įvykio. Pareigūnė kartu su „Toyota“ automobilio savininku apžiūri jo automobilį ir automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250615-215342UTC+0300“, matomas toks pats vaizdas, kaip pirmuose vaizdo įrašuose. Pareigūnas bendrauja su pirmu vyru, A. S. Pareigūnas klausia, ar jis vairavo automobilį. A. S. atsako, kad iki šios vietos atvažiavo jo draugas ir automobilis priklauso draugui, o jis pats neturi teisės vairuoti. Pareigūnas nurodo vyrui viską išdėstyti savo paaiškinime. Pareigūnas kreipiasi į kitą vyrą, kuris įtariamas vairavęs neblaivus automobilį, tai yra vyras apsirengęs margais marškinėliais ir juoda liemene, ir klausia, ar jis vairavo automobilį. Vyras neigia vairavęs. Vyrui pranešama, kad jis bus sulaikytas, kadangi įtariamas neblaivus vairavęs transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį. Taip pat prieina jauno amžiaus vyriškis, kuris pasakoja matęs, kaip tas vyras atvažiavo į šį kiemą ir atsitrenkė į automobilį „Toyota Prius“, matė įvykį pro buto langą. Pareigūnas, kurio kūno kamera yra filmuojama, klausia, pas ką yra automobilio raktai. Niekas neatsako. Kitas pareigūnas atlieka vyro, apsirengusio margais marškinėliais ir juoda liemene, antrąjį blaivumo patikrinimą. Nustatytas rezultatas – 2,75 promilių. Pareigūnas klausia, ar automobilis „Peugeot“ priklauso jam. Vyras atsako, kad dar ne. Pareigūnas paima vyro išimtus iš kišenės raktus. A. S. patvirtina, kad automobiliu atvažiavo tas vyras, kuris šiuo metu sulaikytas, jie tarėsi susitikti šioje vietoje, bet kartu nevažiavo. Liudytojas taip pat patvirtina tą faktą, kad vairavo sulaikytas neblaivus vyras. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250615-221042UTC+0300“, pareigūnas, kuris uždarė vyrą, apsirengusį margais marškinėliais ir juoda liemene, į tarnybinio sulaikymo patalpą, iš jo paimtu automobiliu raktu ir pulteliu patikrina automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Raktas ir pultelis yra nuo šio automobilio. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250615-212400UTC+0300“. Įraše matoma, kad policijos pareigūnai atvažiuoja į kitą kiemą, kur į juos kreipiasi du vyrai, vienas iš kurių aiškina, kad buvo atsitrenkta į automobilį, parodo kažką savo telefone, galimai nuotraukas ar įrašą. Vyras sako, kad automobilis atsitrenkė į kitą automobilį du kartus, jis su draugu bandė tą vairuotoją stabdyti, tačiau vairuotojas pasišalino. Vyras savo telefone rodo pareigūnams, kad matosi to automobilio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir apgadinimai. Pareigūnai kartu su liudytojais apžiūri tame kieme stovinčio automobilio „Ford“, tamsiai raudonos spalvos, apgadinimus (b. l. 21-22).

Policijos pareigūnų 2025 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 15 d., patrulis D. S. ir patrulė R. D., paaiškino, kad jiems atvykus, automobilis „Peugeot“ stovėjo priparkuotas kieme, šalia pastato (duomenys neskelbtini). Prie „Peugeot“ automobilio buvo du asmenys – E. P. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S. gim (duomenys neskelbtini), kurie abudu buvo neblaivūs, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, stiprus sklindantis alkoholio kvapas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. S. nurodė, kad automobilį „Peugeot“ vairavo neblaivus draugas E. P., jis tik sėdėjo šone. Liudytojas, kuris viską stebėjo iš namų, B. L. nurodė, kad automobilį vairavo būtent E. P., matė, kaip jis įvažiavo į kitą transporto priemonę, pasišalino, tada sustojęs po kažkurio laiko išlipo iš vairuotojo vietos ir susikeitė su keleiviu A. S. ir stovėjo vietoje. Atliekant procesinius veiksmus su A. S., išaiškinus kaip liudytojo teises ir pareigas, pradėjus liudytojo apklausą, dar kartą buvo paklausta aplinkybių apie įvykį, pastarasis pradėjo kardinaliai keisti nuomonę, iš pradžių minėjo, kad jis sėdėjo šone ir jo draugas E. P. vairavo automobilį, po ko būdamas neblaivus atsitrenkė į kitą stovintį dalyką, tada pradėjo kalbėti neaiškius dalykus ir kardinaliai prieštaravo savo nuomonei kas kartą, sakė, kad automobiliu niekas nevažiavo, po to, kad važiavo jo draugas E. P., kai būdavo užduodami klausimai dėl įvykio, kas kart nuomonę keitė ir negalėjo užtikrintai atsakyti į jam užduodamus klausimus (b. l. 89-90).

R. G. 2025 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole iš visų pateiktų asmenų, atpažino vairavusį automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtą nuotraukoje Nr. 1 (b. l. 108-110).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. P.

„Emprekis“ duomenimis, E. P. priklausančio automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 170 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad E. P. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. kaltės nepripažino, teigė, kad tąkart jis buvo susitaręs susitikti su savo pažįstamu A. S., jis pats į sutartą vietą atvyko su mašina, jie susitiko ir gėrė su A. S. jo, E. P., automobilyje alkoholinius gėrimus. Teigė, jog A. S. paprašė pavairuoti jo mašiną. Norėjo draugas pavažinėti, kad jį pafilmuotų ir nusiųstų video jo draugei. Jie automobilyje susikeitė vietomis. Draugas atsisėdo už automobilio vairo, norėjo išvažiuoti, kur buvo priparkavęs mašiną, įjungė atbulinį bėgį, atsitrenkė į kitą mašiną, nemokėjo naudotis pavaromis. Jis, E. P., dar replikavo, kad tas nemoka vairuoti. Jis, E. P., sėdėjo šone, keleivio vietoje. Po to atsitrenkimo jis, E. P., buvo išlipęs iš mašinos. Po to sėdo atgal į automobilio keleivio pusę. Draugas sėdėjo už automobilio vairo, jam atrodo, kad tas nebuvo išlipęs. Jis, E. P., nuėjo pasižiūrėti, ką draugas pridirbo mašinai, nes sėdėdamas pajuto nedidelį smūgį. Išsigando, galvojo, kad sudaužė kitą mašiną. Išlipo, pasižiūrėjo, pamatė, kad ten beveik nieko nėra, ir po to atvažiavo policija. Tokie buvo kaltinamojo E. P. parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad automobilį buvo palikęs toje vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, t.y. jis pėsčiomis nuėjo į naktinę parduotuvę ir kebabinę, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje pirko alkoholio. Automobilį jam iki tos vietos atvežė buvęs automobilio savininkas, nes jie taip susitarė. Jis sėdėjo automobilyje, keleivio pusėje, vartojo alų ir degtinę. Maždaug po poros valandų, susiskambinus prieš tai, atvažiavo jo draugas A., su kuriuo kartu vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Kažkuriuo momentu, A. paprašė jo pasivažinėti automobiliu. Jis jam sutiko duoti automobilį. A. važinėjo automobilių stovėjimo aikštelėje pirmyn ir atgal. Tuo momentu ir atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu, kai A. važinėjo jo automobiliu, jis sėdėjo keleivio pusėje. Vietomis jie su A. nesikeitė. Nieko negalėjo paaiškinti apie automobilio „Ford“ apgadinimą, dėl automobilio „Toyota“ irgi nieko dėl jo apgadinimo nežino, buvo per daug neblaivus.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. S. parodė, jog atvyko su paspirtuku prie kebabinės, laukė E. P. Tas atvažiavo su mašina jau neblaivus. Jis įlipo į E. P. mašiną. E. P. persėdo į keleivio poziciją, o jis, A. S., atsisėdo į vairuotojo sėdynę. Jis, A. S., bandė perstatyti mašiną. Jis, A. S., bandė priparkuoti mašiną, o E. P. pavaras perjunginėjo, o jis, A. S. - stabdžius. Taip, abudu judino tą mašiną. Nesigavo pastatyti, įvažiavo, truputį prilietė kitą mašiną, už vairo sėdėjo jis, A. S.. Po prilietimo stovėjo vietoje, atvažiavo policija. Kas iškvietė policiją, nežino. Jis, A. S., buvo truputį išgėręs. Jis, A. S., buvo apsirengęs su mėlynu džemperiu ir juodais šortais. Akinių neturėjo. Kartu negėrė. Jis, A. S., buvo prieš tai išgėręs. Tą patį parodė ir tyrimo metu.

Taigi, liudytojas A. S. paneigė kaltinamojo E. P. duotus parodymus bei paaiškino, kad buvo atvažiavęs su paspirtuku prie kebabinės, kai atvažiavo su „Peugeot“ jau išgėręs E. P. Liudytojas A. S. teigė, jog gestais, rankomis E. P. rodė, kur sustoti, priparkuoti automobilį, tačiau jam nepavyko, jis įlipo į mašiną norėjo padėti perstatyti, tada jie apsikeitė vietomis. P. prie jo nevartojo gėrimų, o S. su juo negėrė, jau atvyko išgėręs, o P. buvo toks pat išgėręs.

Tai, jog būtent kaltinamasis E. P. vairavo neblaivus, patvirtino įvykį matę, teisme apklausti liudytojai.

Liudytojas B. L. nurodė, jog per langą išgirdo, jog žmogui sunkiai sekasi pajudėti su automobiliu, pasirodė įtartinai jog neblaivus žmogus prie vairo, bando išvažiuoti iš kiemo, įsirėmė į kitą automobilį ir išvažinėja iš kiemo. Tuomet jis išbėgo į lauką ir skambino policijai. Kalbant, tas pats automobilis buvo kieme, o kitas vyras išlipęs padėjo draugui laviruoti. Liudytojas teigė, jog matė A. S. padėjo gestais ir rankomis vairuoti E. P., aiškino apie visas aplinkybes kaip reikia vairuoti. Taip pat B. L. teigė, jog A. S. sakė, jog E. P. suktų ten ar ten.

Būtent, liudytojas B. L. aiškiai nurodė, jog matė, kaip sustojus automobiliui vairuotojas ir keleivis susikeitė vietomis, jis matė kaip A. S., kurį parodė salėje, atsisėdo prie vairo, o E. P. atsisėdo į automobilio keleivio vietą, taip jie sėdėjo ir atvykus policijos pareigūnams.

Taip pat liudytojas B. L. paaiškino, kad tamsiaplaukis asmuo sėdėjo prie vairo, o būtent šviesiaplaukis asmuo aiškino, kur jam vairuoti. Be to kad A. S. buvo su mėlynais šortais ir ilgomis rankovėmis džemperiu, E. P. buvo su tamsiais treningais bei juoda maikute, juoda liemene. Šie aprangos elementai matyti ir BODY kamerų įrašuose ir liudytojų pateiktose nuotraukose, padarytose įvykio vietoje, kuomet už automobilio vairo sėdėjo E. P. Už vairo stiklo vairuotojo vietoje matyti pagal aprangą būtent sėdintis E. P., ant kurio rankos matyti inicialai taip pat kurių pas S. nėra, be to matyti, kad E. P. vilki palaidinę trumpomis rankovėmis ir liemenę ir iš veido bruožų matyti, kad asmuo vairuotojo vietoje būtent E. P., o ne A. S., kaip bandė teigti kaltinamasis.

Liudytoja R. D. paaiškino, kad atvažiavo į kiemą kur stovėjo automobilis. Liudytojai jai sakė, kad asmuo važinėjo kiemais, kaltinamasis sėdėjo keleivio pusėje, o jo draugas vairuotojo pusėje, o liudytojas teigė, kad vairavo būtent kaltinamasis E. P.

Apklaustas posėdžio metu R. G. paaiškino, kad būnant aikštelėje V. P. buvęs kartu su juo pastebėjo avariją, kuomet ir jis pamatė, kaip „Peugeot“ buvo įsirėmęs į „Ford“ automobilį, pavažiavo atgal, ir dar kartą pavažiavęs trenkėsi į tą pačią mašiną, jie bandė vairuotoją stabdyti, bet nepaisydamas to, vairuotojas išvažiavo iš aikštelės. Kaip teigė liudytojas, jis įsidėmėjo tą žmogų bei jį nufotografavo, pateikė prie baudžiamosios bylos jo nuotraukas, kurios buvo peržiūrėtos teisiamojo posėdžio metu. Peržiūrėjus teisiamojo posėdžio metu liudytojo pateiktas fotonuotraukas, jose pats save atpažino ir kaltinamasis E. P., sėdėjęs prie automobilio vairo.

Liudytojas V. P. patvirtino kitų liudytojų duotus parodymus apie E. P. vairavimą, teigė, jog su draugu kieme dėjo kėdutę, kai išgirdo trenksmą, „Peugeot“ automobilis atsitrenkė į „Ford“ automobilį ir atgal atsistūmė, tada vėl trenkėsi, net pajudėjo automobilis. Nubėgo link jo, tačiau vairuotojas pasišalino. Taip pat liudytojas V. P. patvirtino, jog vairuotojas automobilyje buvo vienas, kitų asmenų automobilyje nematė.

Be liudytojų parodymų kaltinamajam E. P. inkriminuojama veika įrodyta ir vaizdo įrašais, apžiūros protokolais, iš kurių matyti kad automobilyje kaip teigė E. P., nėra alkoholinių gėrimų taros, alaus butelių, skardinių, kitų stiprių gėrimų, degtinės beteliuose, šios aplinkybės buvo paneigtos ir atmestos apžiūros protokoluose.

Neblaivumo nustatymo akte buvo užfiksuoti kaltinamojo E. P. neblaivumo požymiai ir alkotesteriu nustatytas neblaivumas.

Taigi, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo E. P. kaltės. Nustatyta, jog kaltinamasis E. P. 2025 m. birželio 15 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,65 promilės neblaivumą.

Kaltinamojo E. P. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Bausmės skyrimo klausimai kaltinamajam

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad pažeidžia KET numatytas taisykles ir sąmoningai veikė.

Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis E. P. pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), vedęs, turi tris vaikus, kurie nepilnamečiai, neįgalumo grupės neturi, sveikas, socialiai integruotas.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka pagal pateiktus duomenis vieną kartą, nusižengimas susijęs su neblaivumu, nėra duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose, ar būtų įrašytas į Priklausomybės ligų centrą.

Kaltinamasis E. P. praeityje teistas už nusikalstamas veikas kelių transporto eismo saugumo srityje, t.y. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. P. baudą, pasiūlytą prokurorės.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš jų – uždraudimas naudotis specialia teise, kuris gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam E. P. šiuo atveju būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas, taip pat į tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, jau būdamas praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kai teisė vairuoti jam buvo anksčiau atimta. Šie duomenys rodo, kad E. P. nepasitaisė, išvadų nepadarė. Kaltinamajam E. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas –treji metai (BK 67 str., 68 str.).

Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 16 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. P. Emprekis“ duomenimis, E. P. priklausančio automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 170 Eur.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. P. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone.

Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis E. P., yra konfiskuotinas.

Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1170 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. P. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Pegeut“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2025-11-16. (b. l. 66). Kadangi paskirtas automobilio konfiskavimas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtinas E. P. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Pegeut“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog E. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas (2,56 prom.), t. y., tokios būsenos, jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) mieste, tokiu savo elgesiu keldamas itin didelį pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo gyvybei, sveikatai bei turtui. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam J padarys teigiamą įtaką, veiks kaip prevencinė priemonė, formuosianti nuostatas, kad alkoholis nėra problemų sprendimo būdas, padės pačiai vengti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rizikos.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 142) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025-06-15 iki 2025-06-16 (b.l. 123-125). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. (E. P.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 64 MGL baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t.y. 1 parą, ir skirti kaltinamajam E. P. 58 MGL (2900 Eur) baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 dalimi, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš kaltinamojo E. P. automobilį „Pegeut“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamajam E. P. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Pegeut“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801.

2. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.