Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.1.3.6; 2.5.1.3.6; 2.5.1.4; 2.5.2.1; 2.5.8.5; 2.5.8.9; 3.1.1.2.11; 3.1.7.3;3.1.7.5;

2016 m. lapkričio 15 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-929-767/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saisonas ir ko“ ieškinį atsakovei ūkininkei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau – UAB ) „Saisonas ir ko“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ūkininkės D. M. 605,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2015 m. tarp ieškovės ir atsakovės žodžiu buvo susitarta dėl 1,5–3,5 kg dydžio supakuotų po 25 kg maišuose ir sukrautų ant palečių baltagūžių kopūstų pirkimo. Pirma kopūstų partija buvo pakrauta 2015-01-15, už prekes su atsakove atsiskaityta pagal išankstinę sąskaitą-faktūrą, produkcija eksportuota į Estijos Respubliką. Jokių pretenzijų dėl kokybės ir kiekio šiai partijai ieškovė neturėjo. 2015-02-09 buvo susitarta dėl antros partijos baltagūžių kopūstų pirkimo. Vykdant susitarimą ieškovė 2015-02-13 išankstiniu pavedimu pervedė į atsakovės sąskaitą 4174,50 Eur. 2015-02-14 ieškovės samdoma pervežimo įmonė pas ieškovę pasikrovė kopūstus, kuriuos 2015-02-15 pristatė į iškrovimo vietą Estijos Respublikoje, Talino mieste. 2015-02-15 ieškovė iš Estijos partnerių gavo pretenziją su nuotraukomis dėl kopūstų kokybės – kopūstai buvo su išoriniais pūviniais. Tą pačią dieną nuotraukas persiuntė atsakovei, telefonu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė atsižvelgdama į prekių kokybę sumažins produkcijos kainą ir išrašys PVM sąskaitą-faktūrą 605,00 Eur mažesnei sumai. Su pardavėja buvo susitarta sumažinti dalies produkcijos kainą nuo 15 ct iki 10 ct už kg. Atsakovė išrašė 605,00 Eur mažesnę sąskaitą-faktūrą, dėl to susidarė 605,00 Eur ieškovės permoka atsakovei, kurią pagal susitarimą atsakovė žadėjo grąžinti ieškovei, tačiau to nepadarė, o 2015 m. gruodžio mėnesį griežtai atsisakė tai padaryti.

Atsakovė D. M. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarta dėl baltagūžių kopūstų pirkimo-pardavimo sandorio, bei, kad ieškovė už produkciją apmokės pagal atsakovės išrašytą išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą-faktūrą. Nurodė, kad jos ieškovei parduoti baltagūžiai kopūstai pakrovimo metu buvo geros kokybės, mano, kad jie galėjo būti netinkamai transportuojami, todėl ji už suprastėjusią prekės kokybę nėra atsakinga. Kraunant pirmą kopūstų siuntą ji dalyvavo pati. Produkcija buvo filmuojama ir fotografuojama, taip siekiant apsidrausti nuo galimų ginčų ateityje. Kadangi ieškovė produkciją išsigabeno savo transportu, tai ji nuo produkcijos perdavimo momento įgijo nuosavybės teisę į produkciją. Iš atsakovės telefonu sulaukė pretenzijos dėl antros kopūstų siuntos, jai buvo pateiktos nuotraukos. Ji išrašė PVM sąskaitą-faktūrą mažesnei 605,00 Eur sumai dėl atsakovės direktoriaus A. K. spaudimo, nes tuo metu buvo prastos sveikatos dėl patirtos traumos, sirgo jos vaikas. Kai sveikata pagerėjo, ji suprato, kad pakrauta prekė buvo geros kokybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ūkininkės D. M. 605,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (605,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei UAB ) „Saisonas ir ko“.

Teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad ieškovė atsakovei 2015-02-13 pavedimu Nr. 51889 pagal 2015-02-12 išankstinio apmokėjimo sąskaitą-faktūrą sumokėjo 4174,50 Eur. Iš 2015-02-12 PVM sąskaitos-faktūros MASUKNR 2015021205 matyti, jog atsakovė išrašė kitą PVM sąskaitą-faktūrą tam pačiam kiekiui baltagūžių kopūstų – 23000 kg, tačiau šioje sąskaitoje patikslino jų kainą: 13000 kg kaina po 0,15 Eur, 10000 kg po 0,10 kg, iš viso suma už parduodamą produkciją – 3569,50 Eur, t. y. 605,00 Eur mažesnė. Šalys patvirtino, jog parduodamų kopūstų kaina buvo sumažinta bendru sutarimu, atsižvelgiant į pareikštą Estijos partnerių pretenziją dėl kopūstų kokybės. Teismas sprendė, kad abiejų šalių susitarimu, pakeitus dalies baltagūžių kopūstų kainą, parduodamos produkcijos kaina sumažėjo 605,00 Eur.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovė išrašydama sąskaitą-faktūrą mažesnei sumai, pripažino, kad dalis jos produkcijos buvo nekokybiška. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ( CK 6.189 straipsnis ). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Atsakovė privalo ieškovei grąžinti 605,00 Eur nepagrįstai sumokėtą permoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo panaikinti 2016 m. gegužės 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą gražinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi konkrečias aplinkybes ir faktus bei įrodymus tačiau teismas visiškai jų netyrė ir joms egzistuojant visiškai teismo sprendime nepasisakė. Pagal žodinį susitarimą ji produktus perdavė kokybiškus ir nebuvo atsakinga už baltagužių kopūstų siuntos gabenimo procesą iki Estijos Respublikos. Jai nebuvo žinoma ar buvo laikomasi reikalavimų greitai gendančių maisto produktų gabenimui, laikymui. Pažymėjo, kad pakrautas produktas priklauso greitai gendančių produktų grupei ir nesilaikant temperatūrinio režimo, galėjo dusti ir labai greitai pradėti gęsti, kas jos nuomone ir nutiko, todėl už šiuos veiksmus ji neatsako, jai dėl šių aplinkybių nekyla civilinė atsakomybė. Be to pirkėjas UAB „Saisonas ir ko” krovinį gabeno į kitą ES šalį Estiją, taigi naudojo CMR krovinio važtaraštį, pagal CMR Konvenciją visi gabenami kroviniai yra drausti, tačiau pirkėjas UAB „Saisonas ir ko“ nesinaudojo jam suteiktomis teisėmis ir galimybėmis ir savo turtinių interesų apsauga, neiškvietė valstybinės institucijos ar nepriklausomo eksperto ir tokiu būdu bandydamas visą kokybės naštą užkrauti man ūkininkei D. M. - produkcijos pardavėjui. Kadangi UAB „Saisonas ir ko” yra iš esmės pats kaltas dėl savo nerūpestingumo ir atmestinio požiūrio į atliekamą darbą, todėl visas pasekmes privalo prisiimti sau, o ne visiškai nepagrįstai reikalauti atlyginti neva jam kilusią produkcijos kokybės žalą iš ūkininkės.

7.2. Nurodė teismui aplinkybes dėl 605,00 Eur PVM sąskaitos išrašymo, kad ji sąskaitą išrašė dėl sveikatos būklės, dėl ieškovo atstovo spaudimo ir suklaidinimo mažesnei sumai. Tačiau teismas nevertino šių aplinkybių, tikrųjų šalių ketinimų ir siekių. Kadangi teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas jis privalo būti panaikintas, o byla išnagrinėta iš naujo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Saisonas ir ko “ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir apeliantes, t.y. pasiekto susitarimo dėl parduodamos prekės kainos sumažinimo ir šio susitarimo pagrindu susidariusios permokos. Šio susitarimo buvimo faktą patvirtino ir pati apeliantė bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismui nustačius, kad šalys buvo susitarę dėl kainos sumažinimo, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė privalėjo grąžinti susidariusią permoką ieškovei.

8.2. Apeliantės argumentai dėl parduotos produkcijos kokybės ir neva gerą produkcijos kokybę patvirtinantys įrodymai nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi byloje ginčas yra kilęs ne dėl kompensacijos už netinkamos kokybės prekes priteisimo, žalos atlyginimo, tačiau dėl sutartinių prievolių vykdymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas bei atitinkantis Lietuvos Aukščiausio teismo praktiką formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo, todėl paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių santykių, atsakovės pareigos gražinti ieškovei permoką.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė bylos aplinkybes, nepasisakė dėl visumos faktinių aplinkybių, bei įrodymų bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai tenkino ieškinį dėl 605,00 Eur priteisimo.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl baltagūžių kopūstų pirkimo – pardavimo. Sutartimi šalys susitarė dėl atsiskaitymo būdo, t. y. kad pirkėjas už patiektas prekes atsiskaitys pagal pardavėjo išrašytą išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą-faktūrą. Atsiskaitymas už patiektas prekes pagal susitarimą faktiškai vyko prieš prekių perdavimą iš atsakovės ieškovei, t. y. iš anksto apmokėjus už prekes. Iš išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2 matyti, jog 2015-02-12 atsakovė išrašė ieškovei išankstiniam apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą už 23000 kg baltagūžių kopūstų Kinston, 4174,50 Eur sumai. Ieškovė atsakovei 2015-02-13 pavedimu Nr. 51889 pagal 2015-02-12 išankstinio apmokėjimo sąskaitą-faktūrą sumokėjo 4174,50 Eur. Iš 2015-02-12 PVM sąskaitos-faktūros MASUKNR 2015021205 matyti, jog atsakovė išrašė kitą PVM sąskaitą-faktūrą tam pačiam kiekiui baltagūžių kopūstų – 23000 kg, šioje sąskaitoje patikslino jų kainą: 13000 kg kaina po 0,15 Eur, 10000 kg po 0,10 kg, iš viso suma už parduodamą produkciją – 3569,50 Eur, t. y. 605,00 Eur mažesnė.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Apeliantė nurodo, kad teismui ji teigė, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo –pardavimo sutartį perduoti pirkėjui tinkamą kokybišką daiktą, prekę. Teismui pateikė įrodymus, kad konkrečiu atveju prekę - kopūstus perdavė kokybiškus. Vėliau dėl kopūstų gabenimo, laikymo sąlygų ji neatsako, todėl galimai dėl netinkamų sąlygų kilusių pasekmių yra atsakinga pati ieškovė. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Jeigu ieškovė, ar atsakovė pateikia tvirtinimą, kuriuo atsikerta į ieškovės, atsakovės argumentus, tai kiekviena šalis privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę.

Apeliantė nurodo į CK 6.327 straipsnio, 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl daikto kokybės atitikimo. Nors faktinės aplinkybės šios bylos skiriasi, tačiau pvz. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-109-421/2016). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotųsi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiautų, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, įrodymus ir argumentus teismui teiktų rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į kilusį tarp šalių ginčą spręstina, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės pareigos įrodinėti, kad nėra ieškovės kaltės dėl kopūstų gabenimo, laikymo sąlygų, nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl PVM sąskaitos-faktūros 605,00 Eur sumai išrašymo šalys patvirtino, jog parduodamų kopūstų kaina buvo sumažinta bendru sutarimu, atsižvelgiant į pareikštą Estijos partnerių pretenziją dėl kopūstų kokybės. Todėl įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad abiejų šalių susitarimu, pakeitus dalies baltagūžių kopūstų kainą, parduodamos produkcijos kaina sumažėjo, padarė išvadą, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, privalo vykdyti susitarimus. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė išrašydama sąskaitą-faktūrą mažesnei sumai, pripažino, kad dalis jos produkcijos buvo nekokybiška. Įvertinus faktines aplinkybes, tai, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 4174,50 Eur, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė jai turi grąžinti 605,00 Eur nepagrįstai sumokėtą permoką. Apeliacinio teismo pažymėtina, kas atsakovė teigdama, kad jai buvo daromas spaudimas, kad ji neįvertino situacijos dėl šeimyninių aplinkybių, blogos sveikatos, ir tik vėliau jai išrašius PVM sąskaitą suprato, kad nepagrįstai ją išrašė, nes mano, kad produktus pardavė kokybiškus, nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo teiginius. Šios apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvasdos, kad atsakovė šalių tarpusavio susitarimu gera valia sutiko sumažinti kainą, to pasėkoje išrašė minėtą PVM sąskaitą. Nėra pagrindo sutikti, kad konkretus susitarimas neatitiko šalių valios, tikrųjų ketinimų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo šalių susitarimo, kaip minėta neteikė įrodymų kurie patvirtintų susitarimų neteisėtumą, nepagrįstumą, iš esmės atsakovė savo argumentų nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Be to sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir apeliantes, t.y. pasiekto susitarimo dėl parduodamos prekės kainos sumažinimo ir šio susitarimo pagrindu susidariusios permokos. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šalys buvo susitarę dėl kainos sumažinimo apeliantė privalėjo grąžinti susidariusią permoką ieškovei.

Esant nurodytoms aplinkynėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Daroma išvada, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Konkrečiu atveju bylos duomenimis ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovei pareiškus prieštaravimą ieškovė pareiškė ieškinį teisme, be to atsakovei nesutikus su teismo sprendimu atsakovė pareiškė apeliacinį skundą į kurį ieškovė pateikė atsiliepimą. Pažymėtina, kad siektina, kad šalys taikiai spręstų kilusį ginčą taip išvengiant ir padidėsiančių bylinėjimosi išlaidų, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą yra asmens procesinė teisė (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnis). CPK numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės ūkininkės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saisonas“, juridinio asmens kodas 226186090, buveinės adresas Vilniaus m., Buivydiškių g. 12-111, 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.