- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-20
- Bylos Nr.
- 1-123-1100/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- M. B., M. Ž.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis, Algis Kojala
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 3 metams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 4 mėnesiams (išregistruotas iš probuojamųjų registro 2022 m. balandžio 11 d.);
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 34 parų arešto bausme (bausmę atliko 2022 m. spalio 6 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. A., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė dešinės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti kairės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 140 Eur vertės, bet nesugebėjo jo nuimti, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą, 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti 140 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (valdytojas P. R.), stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 451,44 Eur, bendros 902,88 Eur vertės, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 902,88 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. N., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 330,37 Eur, bendros 660,74 Eur vertės, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. N. priklausantį 660,74 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., stovėjusio prie namo, easnčio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 261,47 Eur, kito – 307,62 Eur, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. G. priklausantį 569,09 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio Volvo XC 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną dešinės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 455,13 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti kairės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 134,07 Eur vertės, bet nesugebėjo jo nuimti, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. Ž. priklausantį 455,13 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, bendros 225,68 Eur vertės, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 225,68 Eur vertės turtą,
iš viso pagrobė svetimą turtą, 2942,52 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, 274,07 Eur vertės.
M. B. ir M. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir parodė, kad, tą vakarą jam būnant mieste, paskambinęs M. Ž. paprašė pavežti. Jau buvo naktis, susitarė susitikti prie tilto. Atvažiavęs išėjo parūkyti, M. Ž. dar nebuvo. Priėję du vyrukai, vienas buvo su gaubtuvu, kitas – su kepure, pasiūlė įsigyti veidrodėlius. Susigundė lengvais pinigais, manė perparduos juos. Paskui atėjus M. Ž., išvažiavo iš kiemo ir juos sustabdė pareigūnai. Įvykis vyko praeitais metais (2021 m.). Automobilis buvo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak kaltinamojo, su M. Ž. yra draugai, iki įvykio dažnai su juo bendravo. Tą vakarą važiavo į parduotuvę ar vaistinę, tai buvo (duomenys neskelbtini) g. esanti parduotuvė „Maxima“. Tai buvo tamsus paros metas, gal vidurnaktis. Dabar negali pasakyti, kas kam paskambino. Automobilyje turėjo tris telefonus, t. y. „Huawei p10“, „Iphone 11“ ir dar buvo vienas mygtukinis telefonas, kuriuo naudojosi bendraudamas su M. Ž.. Vienas telefonas buvo abonementas, kitas – mygtukinis – ne, o dar kitas – buvo naujas. M. Ž. sakė, kad eina pėsčiomis namo, ir prašė pavežti, nes tuo metu jau autobusai nevažiavo. M. Ž. neminėjo, kur tuo metu buvo, bet, kaip suprato, šis ėjo namo nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono pusės. Kaltinamojo teigimu, tuo metu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Su M. Ž. susitarė susitikti prie pėsčiųjų tilto esančios parduotuvės „Lidl“. Kaip pamena, po to iš karto ir važiavo į tą vietą. Atvykęs M. Ž. laukė gal 10 ar 20 min. Atvažiavęs pastatė automobilį, išlipo parūkyti ir po kelių minučių priėjo du asmenys. Su jais bendravo lietuviškai. Tie asmenys turėjo veidrodėlius kuprinėje. Veidrodėlius apžiūrinėjo iš jų rankų. Atrodo, pas juos buvo trylika veidrodėlių. Už vieną veidrodėlį siūlė gal po 10 ar 20 Eur. Nusprendė įsigyti veidrodėlius, nes atrodė, kad juos gali parduoti brangiau. Iki tol neteko susidurti su tokiais asmenimis, po to pagalvojo, kad jie buvo įtartini, jei būtų atsižvelgęs į tai, nebūtų tokių pasekmių. Viskas įvyko greitai, negalvojo apie tai, kad kažkas gali įvykti. Už veidrodėlius sumokėjo gal 150 Eur, pinigus turėjo su savimi. Veidrodėlius įsidėjo į kuprinę, kurią įdėjo į automobilio bagažinę. Kai atėjo M. Ž., atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, gal dar kartu parūkė. Gal kažką ir buvo M. Ž. užsiminęs apie veidrodėlius, nepamena. Kiekviename automobilyje turi būti pirštinės, ratui pasikeisti ar taip kažkam. Atsuktuvas irgi buvo reikalingas, o kam buvo reikalingos rastos žirklės, nežino. Teismui pacitavus dalį specialisto išvados (2 t., b. l. 134–140), kaltinamasis parodė, kad tai kaip ir parašyta, kad galimai tai gali būti, neparašyta, kad tikrai (100 procentų) taip ir yra.
Kaltinamasis M. B. į proceso dalyvių užduodamus klausimus parodė, kad M. Ž. laukė prie pėsčiųjų tilto, priešingoje gatvės pusėje nei parduotuvė „Lidl“ ((duomenys neskelbtini) g. įvažiavo į kiemą). Tie asmenys iš savo rankų rodė veidrodėlius, parodė jų keletą. Visų automobilių veidrodėlių modelių nežinojo, bet kai kuriuose buvo markių ženkliukai. Jų kuprinė buvo tamsios spalvos, o jo paties kuprinė juoda su spalvotomis varnelėmis. Nuo atvažiavimo iki išvažiavimo užtruko gal 20 ar 30 min. Tokią vietą susitarė, kad nei M. Ž. nereikėtų laukti, nei jam. Pasak kaltinamojo, pasakojo pareigūnams, iš kur tie daiktai atsirado. Pareigūnai nesakė, kad reikia dar kažkuriuos asmenis patikrinti. Tyrėjai trumpai buvo pasakyta, kaip jie atrodė, sakė, kad galėtų juos atpažinti, bet į tai nebuvo kreipiama dėmesio. Nebuvo rodomos nuotraukos atpažinti asmenis, daugiau veiksmų siekiant nustatyti tuos asmenis nebuvo daroma. Jo pajamos per mėnesį 650 Eur, žmona šiuo metu nedirba, gauna vaiko pinigus. Po to pagalvojo, kaip veidrodėlius pardavinėtų, jei neaišku, iš kur jie atsirado. Tuo momentu nebegalvojo apie tai. M. Ž. nebuvo susijęs su veidrodėlių įsigijimu. Žirklės buvo naudojamos kažką kerpant ir tai galėjo būti laidai. Kai buvo sustabdytas, jis buvo su juoda striuke, o kokios buvo kelnės, neatsimena. Kadangi jis sportuoja, todėl drabužiai buvo jo automobilyje. Dabar negali pasakyti, kokie drabužiai buvo rasti.
Kaltinamasis M. Ž. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padarius nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą vakarą susitiko su pažįstamais, pas juos buvo rajone, vartojo alkoholį. Sėdėjo lauke, nes buvo šilta, ilgai užsibuvęs pamatė, kad nespės į paskutinį autobusą, todėl nusprendė paskambinti M. B. ir paklausti, ar jis mieste, kad pavežtų namo. M. B. buvo mieste, o kad jam nereikėtų važiuoti, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) g., parduotuvės prie „Lidl“, ten ir susitiko. Iki ten nuėjo pėsčiomis, parūkė ir, išvažiuojant iš kiemo, juos sustabdė policijos pareigūnai patikrinti dokumentų. M. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, pradėjo tikrinti automobilį ir rado kuprinę su veidrodėliais. Paskui pareigūnai jį uždarė ir pralaikė iki ryto, daugiau nematė, kas ten vyko. Su M. B. santykiai draugiški, bendrauja įvairiai, gali pasiskambinti per savaitę keletą kartų, gali – kartą per mėnesį. Įvykio metu turėjo telefonus „Samsung“ ir „LG“, tik telefone LG“ buvo kortelė. M. B. paskambino ne iš savo telefono, o iš draugo. Jo telefonas buvo beveik išsikrovęs, todėl, pažiūrėjęs numerį, paskambino iš draugo telefono. Su draugais iki išėjimo lauke vartojo alkoholį, gėrė alų ir porą stiklinių brendžio. Ruošėsi eiti namo ir paskambino M. B.. Pasak kaltinamojo, žinojo, kad M. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Paklausė, ką jis veikia, M. B. pasakė, kad yra mieste. Paklausė, ar gali pavežti, M. B. pasakė, kad galėtų. Skambino naktį, gal 12 ar 1 val. nakties. Ėjo greitu žingsniu, gal per pusvalandį nuėjo iki sutartos vietos. Kai atėjo, pamatė M. B., parūkė po cigaretę ir viskas. Neatsimena, jei M. B. užsiminė apie veidrodėlius, nesureikšmino to, parūkė, pavažiavo porą metrų ir atvažiavo policija. Nematė, kad M. B. turėtų kuprinę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 110), kaltinamasis M. Ž. parodė, kad gal M. B. ir užsiminė, bet jis to nesureikšmino. Pasak kaltinamojo, suklydo pasakęs, kad buvo svečiuose, nes sėdėjo lauke. Kaip ir pas juos rajone buvo, vadinasi, kaip svečiuose.
Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 121), kaltinamasis M. Ž. parodė, kad negalėjo iš savo telefono paskambinti. Tai netiksliai užfiksuoti parodymai.
Teismui pagarsinus dalį M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 32), kaltinamasis M. Ž. parodė, kad, prieš išeidamas skambino, gal ne taip suprato M. B.. Gal dieną ir buvo susiskambinę su M. B., bijo kažką pasakyti, daug laiko praėjo. Kai buvo pas draugus, neskambino M. B.. Ten buvo pažįstami, visų vardų neatsimena, pas kažkurį paprašė paskambinti, davus telefoną surinko numerį. Kai sustabdė pareigūnai, jam liepė sėdėti automobilyje, neleido išlipti, pradėjo žiūrėti automobilį, pamatė kuprinę ir pradėjo aiškintis, jis (M. Ž.) prisiminė, kad M. B. sakė dėl tų veidrodėlių, paskui atvažiavo dar ekipažų ir tada jį ištempė iš automobilio, paėmė daiktus. Pasak kaltinamojo, matė, kad veidrodėliai buvo išdėlioti ant šaligatvio, po to pareigūnai uždarė jį automobilyje, daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Jis tuo metu buvo apsirengęs sportiškai, pilkomis kelnėmis ir violetiniu megztiniu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 5 dalimi, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka, juos išvardinant, neperskaitant tų parodymų iš naujo.
Nukentėjusioji J. N. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 12 d., metu parodė, kad prabudo nuo policijos pareigūno skambučio, pasakė, kad apvogtas jos automobilis. Pareigūnai paklausė, kiek kainuotų jai padaryta žala. Paskambinus į „Mercedes“ centrą, atsiuntė sąmatą, kiek kainuotų pataisyti veidrodėlius, o sąmatą nusiuntė tyrėjui. Po to paskambino iš teismo ir paklausė, ar turi žalą pagrindžiančius dokumentus, pasakė, kad ne, nes remonto neatliko, laukia, kada tai padarys tie žmonės, kurie padarė žalą. Nukentėjusios teigimu, paties įvykio ji nematė. Buvo pavogti abu automobilio veidrodėliai. Automobilį paskutinį kartą matė tos dienos vakare, o ryte paskambino policija. Kai pastatė automobilį kieme, veidrodėliai dar buvo. Norėtų pataisyti automobilį taip, kad būtų tokios būklės, kaip buvo prieš vagystę. Nežino, ką pavogė iš kaimynų automobilio. Nežino, iš kur yra nurodyta 500 Eur suma, gal policija užrašė, bet sąmata yra pateikta. Veidrodėliai yra laikinai priklijuoti iš sąvartyno, kad galėtų važinėti. Neprivalo teisintis, turi būti pataisyta „Mercedes“ centre. Ieškinys remiasi tik sąmata. Ketina parduoti automobilį, bet reikia sutvarkyti automobilį.
Nukentėjusioji J. N. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 10 d., metu parodė, kad automobilis stovėjo tame kieme, kur ir gyvena – (duomenys neskelbtini). Tame kieme kiekvienas gali atvažiuoti ir pasistatyti automobilį. Neteko girdėti įvykių, kad tame rajone būtų vagystės, kartais sakydavo, kad langas buvo išdaužtas, bet negalėtų prisiminti. Tai – saugus mikrorajonas, kadangi yra aklųjų namų, šiaip viskas buvo ramu. Automobilio nesuremontavo, nes negali susimokėti tokios kainos, kuri nustatyta. Tuo metu automobilis nebuvo draustas „Kasko“.
Nukentėjusysis J. Ž. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 12 d., metu parodė, kad ryte paskambinę pareigūnai pranešė, kad apvogtas automobilis. Tada su pareigūnais užpildė dokumentus ir pareigūnai atliko kažkokią patikrą. Vienas veidrodėlis buvo pavogtas, o kitas – laikėsi ant laidų ir buvo suskilęs. Paskutinį kartą automobilį matė vakare prieš įvykį, veidrodėliams viskas buvo gerai. Nematė, kas pavogė ir suskaldė veidrodėlius, pareigūnai sakė, kad yra sulaikyti asmenys. Didžiąją dalį žalos padengė draudimo bendrovė. Veidrodėlius susitvarkė, kainavo 623 Eur, jei neklysta. Draudimas asmeniškai nemokėjo, nuvyko į techninio aptarnavimo centrą ir jie su draudimu viską suderino, jam reikėjo tik apmokėti 100 Eur franšizę, kurią bandys gauti iš draudimo įmonės. Civilinio ieškinio šiuo metu nereiškia.
Nukentėjusysis J. Ž. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 10 d., metu parodė, kad jo automobilis Volvo. Tuo adresu gyvena jau 40 metų. Seniau pats nebuvo nukentėjęs, tai negali pasakyti, ar tai – pirmas automobilis, kuris nukentėjo. Negali pasakyti, kad kieme buvę tokių įvykių. Pats nebuvo nukentėjęs ir mikrorajoną vertina kaip ramią vietą. Po įvykio pabrango draudimas. Dokumentų neturės, nes draudžiasi per agentą, jis sakė, kad bus brangesnis draudimas, nes įvyko įvykis. Jei neklysta, „(duomenys neskelbtini)“ draudimas atlygino žalą – 600–700 Eur.
Nukentėjusysis P. R. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 12 d., metu parodė, kad apie 4 ar 5 val. ryto paskambinusi policija pranešė, kad automobilis galimai apvogtas. Išėjęs pamatė, kad nėra veidrodėlių. Pranešė policijai, kad yra apgadinimų, ir surašė su pareigūnais dokumentą, kad apgadintas automobilis. Veidrodėlio korpusai buvo užlenkti į kitą pusę, nebuvo veidrodėlių. Automobilį paskutinį kartą matė prieš įvykį vakare. Automobilis yra suremontuotas, jį suremontavo salonas, iš kurio pirko. Remonto kaštai buvo apie 1000 Eur, kuriuos atlygino „Kasko“. Taip pat pats sumokėjo 100 Eur franšizę.
Nukentėjusysis P. R. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 10 d., metu parodė, kad trejus metus gyvena nurodytu adresu. Tai – senos statybos namas, teritorija nėra aptverta tvora. Mikrorajonas yra saugus. Automobilis buvo apdraustas „(duomenys neskelbtini)“. Iki įvykio automobilį turėjo apie porą mėnesių, iki tol transporto priemonė nebuvo patyrusi apgadinimų.
Nukentėjusysis J. G. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 12 d., metu parodė, kad atsikėlė važiuoti į darbą, užvedė automobilį ir pastebėjo, kad nėra veidrodėlių. Kadangi turėjo svarbių reikalų, važiavo be veidrodėlių. Paskambinę pareigūnai pasakė, kad tikriausiai rado vagis, kurie pavogė veidrodėlius, ir pakvietė atvykti į policiją. Nuvykaus suformino viską, tada nuvyko prie automobilio, kur pareigūnai paėmė pirštų anspaudus. Automobilį matė vakare, viskas buvo gerai. Veidrodėlių korpusas pažeistas nebuvo, trūko tik stikliukų. Automobilis draustas „Kasko“, jie atlygino žalą, išskaičiavo 120 Eur frančizę. Jei kaltinamieji bus pripažinti kaltais, jie grąžins franšizę, tuomet jokios žalos nebus patyręs ir ieškinio nereikš.
Nukentėjusysis J. G. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 10 d., metu parodė, kad jo automobilis BMW X3. Tame mikrorajone gyvena 5 metus. Tai – naujos statybos butas, bet jis neišsipirkęs stovėjimo vietos, todėl statė automobilį už ribų. Anksčiau tokių prabangių automobilių neturėjo, todėl nebuvo panašių įvykių, bet jei bijotų to rajono, nebūtų atsikraustęs. Maždaug prieš 2 metus požeminėje aikštelėje buvo kažkas atėjęs ir pavogė dviračius, bet dėl automobilių apgadinimų iš kaimynų negirdėjo. Mikrorajonas nenuvylė dėl kriminogeninės padėties. Pasak nukentėjusiojo, draudimas buvo „(duomenys neskelbtini)“, jam rūpi tik franšizė, kuri yra 130 Eur.
Nukentėjusysis P. A. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 14 d., metu parodė, kad apie 4–5 val. ryte paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad apgadintas automobilis, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Buvo sugadinti du veidrodėliai, vienas išimtas, kitas sulaužytas. Pareigūnai surašė protokolą ir viskas. Neįsivaizduoja, kas tai padarė. Automobilis registruotas jo vardu, bet daugiau juo naudojasi sūnus. Vakare automobiliu važinėjo sūnus ir pastatęs nuėjo miegoti. Iš vakaro nieko apie automobilį sūnus nesakė, teigė, kad viskas tvarkoje. Automobilio veidrodėliai yra sutvarkyti, juos vežė tvarkyti sūnus. Išlaidas taip pat apmokėjo sūnus. Nežino, ar sūnus turi remonto apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nežino, kodėl nesikreipė į „Kasko“. Jis asmeniškai nuostolių nepatyrė. Nežino, kodėl skiriasi veidrodėlių kainos sąmatoje.
Liudytojas A. V. (A. V.) teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 14 d., metu parodė, kad datos nepamena, 5 val. ryto atsisėdo į automobilį, norėjo vykti į darbą ir pamatė, kad pavogti šoniniai veidrodėliai. Pranešė apie tai Bendruoju pagalbos numeriu ir nuvyko į darbą. Apie pietus atvažiavo pareigūnai ir surašė protokolą. Automobilis pirmos serijos BMW priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet transporto priemone naudojasi jis, nes ten dirba. Paskutinį kartą naudojosi automobiliu dieną prieš nagrinėjamą įvykį, apie 16 val. pastatė kieme, viskas buvo gerai. Nematė, kas pavogė veidrodėlius. Buvo pavogti abu šoniniai veidrodėliai, subraižytos durelės ir pats veidrodžio gaubtas buvo subraižytas. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), prie darželio. Tuo adresu gyvena, ten visada stato. Tame kieme prieš 6 metus buvo panaši situacija, buvo apgadintas automobilis ir pavogti veidrodėliai. Automobilyje yra gamyklinė signalizacija. Tai – įmonės automobilis, nėra suinteresuotas signalizacijos įrengimu po šio įvykio. Jo buto langai yra į kitą pusę. Šiuo metu automobilis yra suremontuotas. Finansinių nuostolių nepatyrė, bet visą savaitę važinėjo be veidrodėlių ir po to savaitę buvo be automobilio.
Liudytojas M. V. (M. V.) teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 30 d., metu parodė, kad gavo pranešimą, kad įtartini asmenys tamsiu paros metu apžiūrinėja automobilius ir kažką prie jų daro. Atvažiavo, jokių įtartinų asmenų nerado, bet (duomenys neskelbtini) g. pamatė greitai iš kiemo išvažiuojantį automobilį BMW, jį sustabdė ir, patikrinę bagažinę, kuprinėje rado daug veidrodėlių, pirštines, žirkles, kitus daiktus. Paskambino ir išsikvietė pranešėją, jį apklausė. Jis nurodė, kad kuprinė buvo spalvota, automobilyje rasta kuprinė tikrai buvo spalvota. Apžiūrėję veidrodėlius ir kieme esančius automobilius, pamatė, kad kuprinėje rasti veidrodėliai yra nuo tų automobilių. Įtariamieji neprisipažino, pasakė, kad pirko iš kažkokio draugo anksčiau tuos veidrodėlius. Asmenų buvo du, jie aiškino, kad važiavo iš draugo, apie vagystes nieko nežino, veidrodėlius pirko anksčiau. Vienas buvo tamsiai apsirengęs su gobtuvu ant galvos. Abu sėdėjo priekyje, vairuotojas ir keleivis. Su pranešėju bendravo jo kolega, pranešėjas buvo išėjęs į lauką, jis viską nurodė. Kuprinėje buvo jų daiktai, pirštinės, žirklės, bet jie neprisipažino, kad tai – vagystės įrankiai. Asmenys sakė, kad daiktus pirko iš kažkokio nenustatyto draugo, tuos veidrodėlius turėjo nuvežti kitam draugui. Pasak liudytojo, tuo adresu yra buvę įvykių, tačiau vienu kartu tiek daug veidrodėlių toje vietoje pavogta anksčiau nebuvo. Negali prisiminti, kokie asmenys buvo nustatyti kitų nusikaltimų metu. Dar vienas ekipažas dirbo ir visą laiką ten buvo, vaikščiojo. Įtartinų asmenų daugiau nematė. Keleivis sakė, kad važiavo su draugu veidrodėlių, abu jie aiškino tą pačią versiją. Liudytojo teigimu, įvykį geriau prisiminė apklausos metu. Tiksliai neprisimins, kas ką pasakė, reikia vadovautis pirminiais parodymais. Šiuo metu gali neteisingai prisiminti kažką. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 71), liudytojas parodė, kad šiuos parodymus pamena, juos patvirtina. Keleivis nieko neaiškino apie drabužius, kuprinę.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas Š. Ž. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 30 d., metu parodė, kad gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) g. įtartini asmenys lenda prie automobilių, nuvykę pastebėjo, kaip automobilis BMW išvažiuoja iš kiemo. Automobilio BMW vairuotojas neturėjo pažymėjimo ir kuprinėje buvo daug veidrodėlių. Porininką paliko su tais asmenimis, o pats ieškojo automobilių be veidrodėlių, rado visus ar beveik visus automobilius, kurių veidrodėliai buvo kuprinėje. Asmenys buvo du – vairuotojas ir keleivis, sėdėjęs priekyje. Kiek atsimena, rado veidrodėlius, žirkles, vienkartines pirštines. Vairuotojas sakė, kad veidrodėlius jam pardavė draugas. Neatsimena, ar daugiau kažko klausinėjo tų asmenų. Keleivis buvo labai tylus. Pasak liudytojo, jis bendravo su pranešėju, išėjo pasivaikščioti po kiemus, paskambino pranešėjui ir paprašė išeiti, pranešėjas nurodė įtariamųjų požymius, jie atitiko, kuprinė buvo ta pati. Jis sakė, kad kuprinė buvo spalvota, kad asmuo su kuprine ir kapišonu buvo. Pranešėjas, berods, rūkė balkone ar kažką ir pastebėjo, kad kažkas krapštosi prie automobilių, todėl išvietė policiją. Nepamena, kaip automobilyje buvę asmenys buvo apsirengę. Jie patys pastebėjo išvažiuojančius asmenis. Jie išvažinėjo per pagrindinį išvažiavimą, ten tie patys kiemai buvo. Automobiliai stovėjo per visą (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. Nesiėmė jokių veiksmų, kadangi įtariamasis nepasakė, iš kokio draugo pirko veidrodėlius. Nepasakytų, kad ta vieta yra kriminogeninė zona. (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini) g. yra tokios zonos. Toje vietoje yra sulaikę asmenų, prekiaujančių narkotinėmis medžiagomis, narkomanų. Pasak liudytojo, tuo metu viską paaiškino vairuotojas. Jis neįsiminė įtariamųjų aprangos. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 75), liudytojas parodė, kad šiuos parodymus pamena, juos patvirtina. Atsimena, kad buvo pirštinės, žirklės. O ką asmenys paaiškino, nelabai atsimena. Kiek atsimena, viską aiškino vairuotojas.
Liudytojas J. Š. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 30 d., metu parodė, kad nepamena, kada tai buvo, tačiau pamatė iš balkono, kaip du įtartini žmonės praėjo pro automobilius, po to pabėgo į krūmus. Pagalvojo, kad tai yra vagys, norėjo apsaugoti savo automobilį. Jis atėjo į virtuvę, atsisėdo ir po 15 min. tie asmenys atsirado jo kieme. Atėję prie kaimyno automobilio, kažką padarė ir pabėgo į (duomenys neskelbtini) g. pusę. Todėl jis iškvietė policiją ir apie pusę 3 val. nakties jį apklausė. Pasak liudytojo, jo balkonas išeina į stadiono pusę, prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė tuos žmones. Tada išėjo iš balkono į virtuvę ir pro virtuvės langą juos pamatė savo kieme, (duomenys neskelbtini). Matė du asmenis. Nelabai atsimena, kaip jie atrodė, buvo apsirengę tamsiai. Matė juos iš toli, jie labai greit lakstė tarp automobilių. Jis pats ne pirmą kartą su tuo susidūręs, jo automobilis buvo kažkada apvogtas, yra matęs, kaip tokios vagystės yra daromos. Liudytojo teigimu, matė, kad tai buvo automobilis Mercedes, o jo kieme buvo automobilis BMW. Negali pasakyti, prie kurio automobilio vietos jie prieidavo. Prie veidrodėlių ateidavo, kaip suprato. Jie greitai kažką padarydavo ir bėgdavo. Tuo metu kiemas buvo apšviestas, jo balkonas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Vienas iš jų tikrai buvo su kuprine, ar antras turėjo, neatsimena. Kažką jo kieme jie kuprinėje krapštėsi ir vienas kitam rodė. Jie buvo tamsiai apsirengę. Pareigūnai atvyko labai greitai, (duomenys neskelbtini) g. pusėje buvo švyturėliai, jis, nusileidęs į apačią, parodė pareigūnams, kurioje vietoje buvo automobilis Mercedes. Pas jį patį pareigūnai atvažiavo apie 3 val., kai miegojo, todėl dukra pažadino ir jį apklausė pareigūnai. Pareigūnams telefonu pasakė, į kurią pusę pabėgo įtariamieji. Asmenų nematė, negali pasakyti, ar jie buvo apsvaigę. Šiame kieme gyvena tik 6 metus, kiemas labai ramus, niekada tokių įvykių nėra buvę. Įtariamųjų atpažinti negalėtų. Jis sakė policijai, kad negali nusakyti įtariamųjų amžiaus. Jie buvo liekni, greiti, dėl to pasakė, kad jie jauni. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 67), liudytojas parodė, kad savo parodymus prisimena, juos patvirtina, įtariamųjų amžiaus patikslinti negali, vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Kaimyną pažįsta, asmeniškai nebendrauja, pavardės nežino. Šiaip kaimynas ten negyvena, atvažiuoja pas savo motiną, jo automobilį įsiminė. Kitą dieną kalbėjo su kaimynu apie tą įvykį, papasakojo jam, kad pranešė apie įvykį pareigūnams.
Specialistė R. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji atliko plastikų tyrimą, laidų lyginamąjį tyrimą ir medžiagas, iš kurių padaryti laidai. Tyrė plastiką ir tekstilinę medžiagą, tekstilinės medžiagos – tai laidų apvalkalas pateikto automobilio, o plastikas buvo metalo laidai, padengti plastiko apvalkalu. Šiuo atveju buvo tirtas plastiko apvalkalas, ieškota dalelių – tai jos kompetencija, kolega ieškojo metalo dalelių. Tyrimas atliekamas vadovaujantis standartinio tyrimo procedūrų aprašymais, patvirtintais teismo ekspertizės centre nuostatais, ant pateiktų žirklių oranžinės ir mėlynos spalvos rankenomis ieškojo medžiagų iš laidų. Tyrimo metu ant vienų žirklių buvo rasta plastiko dalelių ir buvo atliktas lyginamasis tyrimas rastų plastiko dalelių ir laidų. Atlikus lyginamąjį tyrimą, buvo nustatytas vienodumas automobilio plastiko medžiagoms. Išvados pirma dalis, kad tos plastiko dalelės vienodos. Juodos spalvos ir žalsvai pilkos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos pagal spalvinius morfologinius požymius ir cheminę sudėtį automobilio BMW priekinio šoninio veidrodėlio vieno laido izoliacinio sluoksnio plastikais, o paskui tikėtina išvada, t. y. nepaneigia to vienodumo, bet yra tikimybė, kad iš to objekto. Duodama tikėtina išvada atsižvelgiant į tai, kad buvo rastas metalas ir dviejų tipų plastikai, tai tokia jau svaresnė išvada ir ji reikšmingesnė. Jau ne tik vienodumas, bet ir rodoma, kad tikėtina yra, kad būtent iš to automobilio elektros laido. Nėra prieštaravimų dėl tų išvadų, tik vertinant vienodumą, pateikia išvadą, kad tikėtina. Yra kelios pakopos specialisto išvados, t. y. kategoriška išvada, didelė tikimybė, tikėtina ir yra tikimybė arba tik vienodos dalelės. Taigi, jei pats žemiausias laipsnis, tai yra tikimybė, kuomet būtų rastas tik vieno tipo plastikas. Dabar kadangi rastas dviejų tipų plastikas ir metalo dalelės, tai duoda tikėtiną išvadą, nes ji svaresnė už tą vienodumą, apibrėžia objektų grupę. Šiuo atveju būtent plastikų dviejų tipų ir metalo, vertinant išvadą, buvo į tai atsižvelgiama. Aukštesnio lygio išvada, jeigu būtų rasta visų tipų plastiko. Aprašyme buvo rasta tik iš vieno laido, jei būtų rasta ir pluoštinių medžiagų, klijų ir daugiau tipų plastikų, tada būtų jau didelė tikimybė.
Į prokurorės užduodamą klausimą, ar plastikai būna skirtingų cheminių sudėčių, specialistė paaiškino, kad plastikai būna plačiai paplitę, tai polietileno plastikai, yra įvairių plastikinių gaminių, kurių sudėtis skiriasi. Atsižvelgus, kad buvo rastas juodas ir žalsvai pilkas plastikas, cheminė sudėtis, todėl ir tikėtina išvada.
Į gynėjų advokatų užduodamus klausimus specialistė paaiškino, kad jie atlieka tik lyginamąjį tyrimą, neturi duomenų, kokie gamintojai kokius laidus gamina. Jie sutapo su automobilio BMW laidais, tai ir buvo atliekamas lyginamasis tyrimas, o pasakyti kokio tai automobilio laidai, negali. Specialistės manymu, gaminami laidai masinėse gamybose gali būti šie laidai ne tik automobiliuose. Iš praktikos žino, kad gali būti skirtingų polimerų. Jei vertinant, kad tikimybė, tai daugiau nei 50 proc., tikėtina – 75 proc., didelė – 85 proc., labai didelė – 98 proc., kategoriška – 99,9 proc., tačiau jei pradedant didele tikimybe, tai vidutinis laipsnis. Ar automobilio BMW X5 ir maždaug tų pačių metų automobilio laidai yra analogiški, galima nustatyti atlikus palyginamąjį tyrimą, jie neturi gamintojo duomenų, jie atlieka medžiagų lyginamąjį tyrimą.
Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra mačiusi kaltinamuosius, atliko ikiteisminį tyrimą, M. B. ir M. Ž. buvo įtariamieji. Ji atliko antrą pusę tyrimo, įteikė galutinius pranešimus apie įtarimą ir apklausė juos, gal atliko dar porą objektų tyrimų, gal ir kitus veiksmus atliko, neatsimena. Po vieną kartą tai tikrai apklausia asmenis. M. Ž. apklausa vyko įprastai, jis davė parodymus, jie užfiksuoti apklausos protokole, jis susipažino su protokolu ir pasirašė. Iš pradžių įteikiamas pranešimas apie įtarimą, įtariamasis perskaito, klausiama, ar prisipažįsta, jis išreiškia savo poziciją, po to seka klausimai ir užrašoma tai, ką jis pasako. Į teismo klausimą apie byloje esantį M. Ž. apklausos protokolą (3 t., b. l. 121), kadangi M. Ž. teigia, jog šioje apklausoje kai kurios aplinkybės buvo užfiksuotos neteisingai, nes jis davė iš dalies kitokius parodymus, liudytoja parodė, kad to negalėjo būti, įtariamasis perskaito protokolą, turi galimybę pataisyti, protokolas koreguojamas ir tik tada pasirašoma. Visada leidžia susipažinti su apklausos protokolu. Kiek atsimena, kaltinamieji buvo dėmesingi ir abu skaitė savo protokolus. Žinoma, kad asmenys turi teisę parašyti pastabas, jei pastabų yra. Pirmą kartą ji yra susidūrusi su šiais asmenimis. Kažkokių incidentų neatsimena apklausos metu, kaip elgėsi M. B., viskas vyko ramiai. Liudytoja A. M., atsakydama į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad, jei buvo tokie parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad tie vogti daiktai buvo įsigyti iš nepažįstamų dviejų asmenų, vadinasi buvo tikrinti, neatsimena, ką tiksliai asmuo sakė. Neatsimena, kokie veiksmai buvo atliekami, reikia žiūrėti byloje. Jei įtariamasis nurodė kažkokius požymius, pagal kuriuos jis galėjo atpažinti tuos asmenis, tai logiška, kad turėjo būti atliekami veiksmai, jei požymių nebuvo, tai ir neatliekami veiksmai. Negali atsakyti į šį klausimą, ar galėjo visai nebūti jokių veiksmų, neatsimena. Viskas, kas buvo pasakyta įtariamųjų, yra užfiksuota protokole. M. Ž. apklausinėjo Algirdo g. 20 policijos komisariate. Kiek pamena, jis pats atvyko apklausai. Protokolą susipažinti M. Ž. ji davė atspausdintą. Jei tinka, pasirašo, jei netiko, tada spausdina kitą kartą. Neatsimena, ar buvo pataisymų. Pagal protokolą reikia žiūrėti, kada vyko apklausa. Ji atliko M. Ž. paskutinę apklausą, o priešpaskutinę apklausą atliko ne ji. Pasak liudytojos, ji formulavo klausimus specialistei dėl laidų ir žirklių. Ji skyrė tyrimą dėl metalizacijos pėdsakų. Galėjo būti 2021 m. gruodžio mėn. M. B. daug ką galėjo karpyti, bet jis tokių parodymų nedavė, tokios versijos nebuvo, kad jis galėjo karpyti savo automobilio BMW laidus. Turėjo klausti, ką M. B. darė su tomis žirklėmis.
Liudytojas K. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis BMW registruotas tėvo P. A. vardu, tačiau juo visada naudojosi jis (K. A.). Įsidėjo į automobilį kitus veidrodėlius ir kreipėsi į atstovybę dėl remonto pasiūlymo tam, kad nustatytų žalos dydį. Po įvykio pats remontavo automobilį, pirko naujus stikliukus. Nepamena, kiek mokėjo už juos, neturi jokių dokumentų, patvirtinančių stikliukų kainą. Vienas stikliukas buvo sugadintas, kitas ne. Automobilis buvo paliktas adresu (duomenys neskelbtini). Tame name gyvena visą laiką, rajone padidinta kriminogeninė zona. Pasak liudytojo, per metus buvo pavogti veidrodėliai nuo to paties automobilio ir padaryta vagystė iš automobilio. Tuo metu asmenys nebuvo nustatyti.
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2021 m. gegužės 25 d. 0.59 val. Bendrajame pagalbos centre gautas J. Š. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), du įtartini asmenys vaikšto kiemuose aplink automobilius, apžiūrinėja, nuėjo link (duomenys neskelbtini) namų, gali eiti link garažų (1 t., b. l. 3–4).
P. A. 2021 m. gegužės 25 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad nuo 2021 m. gegužės 24 d. apie 18 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. apie 4.30 val. (duomenys neskelbtini), nuo jam priklausančio automobilio BMW 320, pagamintas 2013 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas vienas veidrodėlio stikliukas, o kitas nepataisomai sugadintas. Įvykio metu jam padaryta bendra 300 Eur turtinė žala, automobilis draustas „Kasko“ draudimu (1 t., b. l. 7–8).
P. R. 2021 m. gegužės 25 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. apie 20 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. apie 5 val. nuo jo automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2016 m. gamybos), stovinčio (duomenys neskelbtini), buvo pavogti abiejų pusių šoniniai, galinio matymo veidrodėlių stikliukai, kurių vertė 1000 Eur. Jam bendrai padaryta 1000 Eur vertės turtinis nuostolis (1 t., b. l. 12).
J. N. 2021 m. gegužės 25 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. apie 18 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. apie 8.35 val. (duomenys neskelbtini), nuo jai priklausančio automobilio Mercedes-Benz A 180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nakties metu buvo pavogti abu šoninių veidrodėlių stikliukai, kurių 1 vnt. vertė apie 268 Eur. Dėl vagystės jai padaryta turtinė žala apie 536 Eur (1 t., b. l. 17).
J. G. 2021 m. gegužės 25 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. apie 22 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. apie 7.30 val. nuo jo automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2013 m. gamybos), stovinčio (duomenys neskelbtini), buvo pavogti abiejų pusių šoniniai, galinio matymo veidrodėlių stikliukai, kurių vieno vieneto vertė apie 250 Eur. Bendrai jam padaryta apie 500 Eur turtinė žala. Automobilis draustas „Kasko“ draudimu (1 t., b. l. 22).
J. Ž. 2021 m. gegužės 25 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 23 d. apie 20 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini), nuo jam priklausančio automobilio Volvo XC60 (2020 m.), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nakties metu buvo pavogtas 1 vnt. šoninio veidrodėlio stikliukas, kurio vertė apie 200 Eur, taip pat pasikėsinanta pavogti antrąjį stikliuką, jis buvo suskaldytas, stikliuko vertė taip pat apie 200 Eur. Dėl vagystės jam padaryta turtinė žala apie 400 Eur (1 t., b. l. 27).
A. V. 2021 m. gegužės 25 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. 15 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. apie 5.30 val. nuo jo automobilio BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2019 m. gamybos), stovinčio (duomenys neskelbtini), buvo pavogti abiejų pusių šoniniai, galinio matymo veidrodėlių stikliukai, kurių vieno vieneto vertė apie 400 Eur. Iš viso jam padaryta apie 800 Eur turtinė žala. Taip pat asmenys, pavogę automobilio veidrodėlius, apgadino automobilio kėbulą, t. y. subraižė keleivio pusės veidrodėlį ir keleivio pusės dureles. Kokia žala padaryta dėl subraižyto kėbulo šiuo metu negali pasakyti. Automobilis draustas „Kasko“ draudimu (1 t., b. l. 32).
Vyriausiojo patrulio Š. Ž. 2021 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 25 d., dirbant su vyriaus. patruliu M. V., apie 0.56 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), du įtartini asmenys apžiūrinėja automobilius. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo link pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. važiuojantį įtartiną automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo du vyrai. Automobilį vairavo M. B., kartu važiavo M. Ž.. Patikrinus automobilio bagažinę, joje buvo kuprinė spalvotais taškais, kurioje buvo įvairių automobilių markių 13 vnt. veidrodėlių. Į pagalbą atvyko kitas ekipažas apžiūrėti (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. kiemuose esančius automobilius. (duomenys neskelbtini) nuo automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuimtas keleivio pusės veidrodėlis; (duomenys neskelbtini) nuo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuimti abiejų pusių veidrodėliai; (duomenys neskelbtini) nuo automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuimti abiejų pusių veidrodėliai; (duomenys neskelbtini) prie garažo nuo automobilio BMW x3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuimti abiejų pusių veidrodėliai; (duomenys neskelbtini) nuo automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuimti abiejų pusių veidrodėliai. Susisiekus su pranešėju J. Š., šis kieme nurodė konkrečiai automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurio nuiminėjo veidrodėlius du vyrai, apsirengę tamsiai su kapišonais, vienas turėjo kuprinę su spalvotais taškeliais. Pranešėjo nurodyti požymiai atitiko sustabdyto automobilio vairuotojo ir keleivio požymius, rasti veidrodėliai tai pat atitinka rastų automobilių be veidrodėlių markes. Minėti asmenys sulaikyti (1 t., b. l. 37).
2021 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra namo kiemo dalis prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Į kiemo dalį patenkama pro neaptvertą ir nesaugomą įvažiavimą, esantį pastato Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje. Pravažiavus toliau keliu, priešais yra matoma tvora su vartais, kurie atveria pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtų vartų kairėje ir dešinėje pusėse matomi sustatyti įvairūs automobiliai. Vartų dešinėje yra matoma namo kiemo dalis, kuri yra išvažinėta, nėra jokios dangos. Ant išvažinėtos dalies stovi pilkos spalvos automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pilkojo automobilio dešinėje yra vieta, kurioje stovi raudonos spalvos automobilis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neįrengta (1 t., b. l. 40–46).
2021 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektai yra 3 lengvieji automobiliai. Automobilis MB A180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi neaptvertoje teritorijoje prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilis yra užrakintas. Automobilio šoninių veidrodėlių korpusuose nėra stikliukų. Veidrodėlių stikliukų tvirtinimo vietose yra atidalyti laidai. Iš automobilio vairuotojo pusės šoninio veidrodėlio korpuso paimtos 2 laidų dalys su atidalinimo pėdsakais, kurie supakuoti į voką Nr. 1. Automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi neaptvertoje teritorijoje prie mūrinių garažų, esančių (duomenys neskelbtini). Automobilis yra užrakintas. Automobilio šoninių veidrodėlių korpusuose nėra stikliukų. Veidrodėlių stikliukų tvirtinimo vietose yra atidalyti laidai. Iš automobilio keleivio pusės šoninio veidrodėlio korpuso paimtas 1 laido dalis su atidalinimo pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr. 2. Ant automobilio šoninių veidrodėlių korpusų aptikti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant dviejų sunumeruotų daktiloskopinių plokštelių (Nr. 1 ir Nr. 2), kurios supakuotos į voką Nr. 3. Automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi neaptvertoje teritorijoje prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilis yra užrakintas. Automobilio vairuotojo pusės šoninio veidrodėlio korpuse yra įskeltas stikliukas. Ant minėto korpuso aptikti pirštinių pėdsakai. Automobilio keleivio pusės šoninio veidrodėlio korpuse nėra stikliuko. Veidrodėlio stikliuko tvirtinimo vietoje yra laidas su jungtimi. Kitų pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, nukreiptų į apžiūrimus automobilius, nepastebėta (1 t., b. l. 47–58).
2021 m. gegužės 25 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2019 m. gamybos), 4 durelių, kuris stovi saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis yra užrakintas. Apžiūrint automobilį, ant jo kėbulo, t. y. ant priekinių keleivio durelių matomi apie 3,5 cm ilgio apgadinimai. Apgadinimai yra švieži ir galimai padaryti su aštriu daiktu. Taip pat ant keleivio dešinės pusės veidrodėlio matomi panašūs, švieži apgadinimai apie 1,5 cm ilgio. Apžiūrint automobilį, matoma, kad nėra dešinės pusės šoninio galinio matymo veidrodėlio stikliuko. Iš veidrodėlio angos kyšo viena jungtis, kuri yra nukirpta. Kairės pusės šoninio galinio matymo veidrodėlio stikliuko taip pat nėra ir iš veidrodėlio angos kyšo viena jungtis. Apžiūrėjus veidrodėlius ir automobilio kėbulą, jokių pėdsakų, galinčių identifikuoti asmenis, nerasta. Apžiūrint automobilį, jokių objektų nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 59–72).
2021 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lengvieji automobiliai BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lexus IS 200t, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintys daugiabučių namų kiemuose. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilis pastatytas ant asfaltuotos aikštelės dangos tarp kitų lengvųjų automobilių. Automobilio priekis nukreiptas į daugiabučio namo laiptinės pusę, galinė dalis –vaikų žaidimo aikštelės link. Automobilis apžiūros metu yra užrakintas. Vizualiai apžiūrėjus automobilio duris, langus, spyneles, akivaizdžių išorinių pažeidimų nenustatyta. Automobilio kairės pusės šoninis galinio matymo veidrodėlio stikliukas sudaužytas. Panaudojus daktiloskopinius miltelius, ant kairės pusės šoninio galinio matymo veidrodėlio stikliuko išryškinti dinaminiai linijų formų pirštinių pėdsakų fragmentai. Dešinės pusės šoninio galinio matymo veidrodėlio stikliuko nėra. Iš veidrodėlio angos kyšo dvi jungtys. Automobilis Lexus IS 200t, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi tarp krepšinio aikštelės ir aptvertos vaikų darželio teritorijos, esančių (duomenys neskelbtini). Automobilis pastatytas ant neasfaltuotos dangos tarp kitų lengvųjų automobilių. Jo priekis nukreiptas į krepšinio aikštelės pusę, galinė dalis –vaikų darželio teritorijos link. Automobilis apžiūros metu yra užrakintas. Vizualiai apžiūrėjus duris, langus, spyneles, akivaizdžių išorinių pažeidimų nenustatyta. Automobilio kairės ir dešinės pusės šoninių galinių matymo veidrodėlių stikliukų angos yra tuščios. Iš angų kyšo po du atidalintus laidų galus. Laidai atidalinami ir trasologiniam tyrimui supakuojami į voką Nr. 1. Kairės pusės šoninio galinio matymo veidrodėlio atidalyti laidai pažymimi „K“, dešinės pusės šoninio galinio matymo veidrodėlio atidalyti laidai pažymimi „D“. Netiriami laidų galai apvyniojami lipnia juosta. Panaudojus papildomą apšvietimą, ant kairės pusės šoninio galinio matymo veidrodėlio dulkėto korpuso paviršiaus apšviesti linijų formų dinaminiai pirštinų pėdsakų fragmentai. Automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilis pastatytas ant asfaltuotos aikštelės dangos tarp kitų lengvųjų automobilių. Jo priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) g. pusę, galinė dalis – (duomenys neskelbtini) g. pusės link. Automobilis apžiūros metu yra užrakintas. Vizualiai apžiūrėjus automobilio duris, langus, spyneles, akivaizdžių išorinių pažeidimų nenustatyta. Automobilio kairės pusės šoninis galinio matymo veidrodėlio stikliukas sudaužytas, aprasojęs. Dešinės pusės šoninio galinio matymo veidrodėlio stikliuko nėra. Iš veidrodėlio angos kyšo jungtys ir atidalyti laidų galai. Laidai atidalijami ir trasologiniam tyrimui supakuojami į voką Nr. 2. Netiriami laidų galai apvyniojami lipnia juosta. Panaudojus papildomą apšvietimą, ant dešinės pusės šoninio galinio matymo veidrodėlio korpuso apšviesti dinaminiai kontaktiniai pėdsakai. Daugiau pėdsakų ar objektų reikšmingų tyrimui nenustatyta (1 t., b. l. 73–83).
2021 m. gegužės 25 d. įvykio vietos, vietovės ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi važiuojamojoje dalyje, dešinėje pusėje. Automobilis yra atidarytas, neužrakintas. Apžiūrint automobilio vidų, automobilio priekyje, vairuotojo pusėje ties pavarų svirtimi, guli metalinis atsuktuvas su tamsia rankena, šis atsuktuvas yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Automobilio priekyje, keleivio durų kišenėje, guli žirklės su oranžinės spalvos rankenomis, šios žirklės yra paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 2. Automobilio gale, ant galinių sėdynių, guli drabužiai ir kepurė su snapeliu. Apžiūrint automobilio bagažo skyrių, jo viduje guli vaikiška kėdutė, plastikinė talpa su langų skysčiu. Atitraukus vaikišką kėdute, po ja guli žirklės su mėlynos spalvos rankenomis. Šios žirklės yra paimamos ir supakuojamas į voką Nr. 3, šalia pilkos spalvos kuprinės guli tamsios spalvos pirštinių pora (kairės ir dešinės rankos), šios pirštinės yra paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 4. Atidarius pilkos spalvos kuprinę, jos viduje yra matomi gulintys automobiliniai šoniniai veidrodėlių stikliukai su plastiko apdailomis. Iš viso kuprinėje guli 13 vnt. automobilių šoninių veidrodėlių su stikliukais. Visi veidrodėliai yra fotografuojami. Atlikus veidrodėlių nuotraukas, visi jie yra sudedami atgal į kuprinę. Kuprinė su 13 vnt. veidrodėlių stikliukų yra paimama ir supakuojama į voką Nr. 5. Toliau apžiūrėjus automobilį, tyrimui reikšmingų objektų neaptikta, niekas nebuvo paimta. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra (1 t., b. l. 84–112).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1946(21) nurodyta, kad:
1) a. kairės ir dešinės pusės veidrodėlių šildomi ir automatiškai tamsėjantys stikliukai, kurie pavaizduoti 11–14 pav., pagaminti 2015 metais (birželio ir liepos mėnesį), buvo montuojami BMW markės automobiliuose, tikėtina, F20/ F21/ F22/ F23/ F30/ F31/ F32/ F33/ F34/ F35/ F36 serijose. Automobilis BMW 318D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra F31 serijos, tačiau pirmos registracijos data 2012 m. lapkričio 22 d.;
b. kairės ir dešinės pusės šildomi veidrodžių stikliukai, kurie pateikti 1–4 pav., priklauso „Toyota“ gamintojo koncernui, ir, tikėtina, buvo montuojami automobiliuose LEXUS IS200T (gaminti 2013–2022 metais) modeliuose, t. y. tokiame kaip užduotyje nurodytame automobilyje Lexus IS200T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
c. vienareikšmiškai negalima nustatyti, ar veidrodėlių stikliukai, kurie pateikti 1–22 pav., buvo montuojami automobilyje Mercedes-Benz A180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
d. kairės ir dešinės pusės veidrodėlių stikliukai, kurie pateikti 5–8 pav. ir pagaminti 2019 metais, buvo montuojami automobilių BMW E84 (X1) ir F25 (X3) serijose, t. y. ir tokiame kaip ir užduotyje nurodytame automobilyje BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (F25 serija);
e. dešinės pusės veidrodėlio šildomas automatiškai tamsėjantis stikliukas, pavaizduotas 9, 10 pav., buvo montuojamas Volvo automobiliuose, XC60 modeliuose nuo 2017 metų, t. y. ir tokiame kaip užduotyje nurodytame automobilyje Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
f. kairės ir dešinės pusės šildomi veidrodėlių stikliukai, kurie pavaizduoti 23–26 pav., buvo montuojami į BMW markės automobilius, tikėtina, F20/ F21/ F22/ F23/ F30/ F31/ F32/ F33/ F34/ F35/ F36/ F45 serija, t. y. tokiame kaip užduotyje nurodytame automobilyje BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (F20 serija);
2) tikėtina, kad tyrimui pateiktas dešinės pusės galinio vaizdo stikliukas (5, 7 pav.) su esančiais laidais ir atidalyti laidų galai nuo automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės šoninio veidrodėlio angos sudaro vieną visumą.
Tyrimui pateiktas dešinės pusės galinio vaizdo stikliukas su esančiais laidais (9, 10 pav.) ir atidalyti laidų galai nuo automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoninio matymo veidrodėlio angos sudaro vieną visumą.
Negalima nustatyti, ar pateikti dviejų laidų galai nuo automobilio Mercedes-Benz A180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė vieną visumą su pateiktu kairės pusės veidrodėlio stikliuku ir prie jo prijungtais laidais (19, 20 pav.).
Tikėtina, kad tyrimui pateikti laidai iš automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodžio angos sudarė visumą su tyrimui pateiktais (1–4 pav.) veidrodėlio stikliukų laidais (2 t., b. l. 109–119).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2883(21), 11-2948(21), 11-3021(21) nurodyta, kad ant žirklių ašmenų su oranžinės spalvos rankenomis yra pašalinių vario dalelių, tokio pat metalo, iš kurio pagamintos palyginimui pateiktų laidų gyslos; ant žirklių su oranžinės spalvos rankenomis ašmenų yra juodos ir žalsvai balkšvos spalvos plastikų mikrodalelių, vienodų su automobilio BMWX3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninio galinio matymo veidrodėlio atidalytų elektros laidų izoliacijos sluoksnio atitinkamais plastikais. Tikėtina, kad šios plastikų mikrodalelės, rastos ant žirklių ašmenų su oranžinės spalvos rankenomis, yra iš automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninio galinio matymo veidrodėlio elektros laidų izoliacijos (pavyzdys pateiktas voke Nr. 4) (2 t., b. l. 134–140).
Vyresniosios tyrėjos A. M. 2021 m. spalio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (M. Ž.) skambučių ir SMS žinučių išklotinės analizę, nustatyta, kad 2021 m. gegužės 24 d. nuo 20.48 val. iki 21.54 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celių, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, taip pat buvo siunčiami mobilieji duomenys. 2021 m. gegužės 24 d. 21.58 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, išeinantis skambutis 21 s trukmės į numerį (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 24 d. 22.06 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, išeinantis SMS į numerį (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 24 d. 22.28 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, išeinantis praleistas skambutis į numerį (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 24 d. buvo abonento (duomenys neskelbtini) sujungimų su M. B. nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini): 9.06 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) išeinantis praleistas skambutis, 15.05 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) išeinantis skambutis 80 s trukmės, 15.17 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) išeinantis skambutis 12 s trukmės, 15.18 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) išeinantis praleistas skambutis, 15.34 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) išeinantis skambutis 9 s trukmės, 18.16 val. į abonentą (duomenys neskelbtini) įeinantis skambutis 128 s trukmės, 19.41 val. į abonentą (duomenys neskelbtini) įeinantis skambutis 10 s trukmės. 2021 m. gegužės 24 d. sujungimų su M. B. kitu nurodytu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nebuvo (2 t., b. l. 153).
Vyresniosios tyrėjos A. M. 2021 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (M. B.) skambučių ir SMS žinučių išklotinės analizę, nustatyta, kad: 2021 m. gegužės 24 d. 20.43 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, 2021 m. gegužės 24 d. 21.14 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 2021 m. gegužės 24 d. nuo 21.51 val. iki 22.51 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (siunčiami mobilieji duomenys). 2021 m. gegužės 24 d. 23.16 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (siunčiami mobilieji duomenys). 2021 m. gegužės 24 d. 23.51 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (siunčiami mobilieji duomenys). 2021 m. gegužės 25 d. 1.12 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (siunčiami mobilieji duomenys). 2021 m. gegužės 25 d. 2.23 val. ir 2.28 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (siunčiami mobilieji duomenys). 2021 m. gegužės 25 d. 2.47 val., 2.48 val., 3.20 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 2021 m. gegužės 25 d. 2.48 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė celės, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (M. B.) skambučių ir SMS žinučių išklotinės analizę, 2021 m. gegužės 24 d. šiuo numeriu sujungimų neužfiksuota (2 t., b. l. 154).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenustato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).
Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nuo automobilių BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW X3,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti veidrodėlių stikliukai ir pasikėsinta pagrobti kairės pusės veidrodėlio stikliuką nuo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pasikėsinta pagrobti automobilio Volvo XC60, kairės pusės veidrodėlio stikliuką.
M. B. ir M. Ž. bylą nagrinėjant teisme neprisipažino padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kita vertus, teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Liudytojas J. Š. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad, bylai reikšmingu laiku būdamas balkone ((duomenys neskelbtini)), prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusio automobilio Mercedes Benz pastebėjo du vyrus, vėliau pamatė juos (duomenys neskelbtini) namo kieme prie automobilio BMW. Šie vyrai kažką padarydavo ir bėgdavo. Vienas iš vyrų buvo su kuprine. Jie kuprinėje kažką krapštėsi ir vienas kitam rodė. Po to, vyrai pabėgo (duomenys neskelbtini) g. link. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 67–69) davė iš esmės tokius pačius parodymus, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. J. Š. patvirtino, kad jo perskaityti parodymai, be kita ko, kad paminėto automobilio Mercedes Benz valst. Nr. skaičiai yra (duomenys neskelbtini), o automobilio BMW valst. Nr. skaičiai – (duomenys neskelbtini), yra teisingi. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojas J. Š. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad iš automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti du šoniniai galiniai matymo veidrodėlių stikliukai, o iš automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas vienas dešinės pusės veidrodėlio stikliukas ir pasikėsinta pagrobti kairės pusės veidrodėlio stikliuką. Nėra abejonių, kad J. Š. stebėjo asmenis tuo metu, kai buvo grobiami automobilių Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlių stikliukai. Remiantis J. Š. parodymais, jis po to, kai vyrai pasišalino iš (duomenys neskelbtini) kiemo, netrukus paskambino, kad būtų iškviesta policija. Pagal ataskaitų žiūryklę, minėto asmens telefono skambutis buvo užfiksuotas 2021 m. gegužės 25 d. 0.56 val. „du įtartini asmenys vaikšto kiemuose aplink automobilius, apžiūrinėja, nuėjo link (duomenys neskelbtini) namų (1 t., b. l. 3–4). Atkreiptinas dėmesys, kad abu kaltinamieji buvo laikinai sulaikyti policijos pareigūnų jau po keturių minučių (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 25 d. 1 val.) (3 t., b. l. 27, 105). Taigi nuo J. Š. paskambinimo policijai apie įtartinus asmenis iki M. B. ir M. Ž. laikino sulaikymo praėjo itin mažas laikas (apie keturias minutes). Be to, nustatyta, kad J. Š. telefoninio skambučio policijai metu nurodyta kryptis, kuria pasišalino įtartini asmenys (link (duomenys neskelbtini) namų) yra link tos pačios pusės, kur netrukus buvo laikinai sulaikyti abu kaltinamieji ((duomenys neskelbtini)).
Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad M. B. vairuojamo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje rasta pilkos spalvos kuprinė su raštais, kurioje gulėjo 13 vnt. automobilių šoninių veidrodėlių stikliukų. Liudytojas Š. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, sustabdžius automobilį BMW, rasta kuprinė atitiko pranešėjo nurodytą kuprinę, kad ši buvo spalvota. Bylą nagrinėjant teisme buvo perskaityti šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, kad pranešėjas J. Š. nurodė, jog vienas iš įtartinų vyrų turėjo margą kuprinę su spalvotais taškeliais (2 t., b. l. 75). Š. Ž. patvirtino, kad jo perskaityti parodymai yra teisingi. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojas Š. Ž. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, jo parodymai baudžiamojo proceso metu iš esmės nekito.
M. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad, kai jis laukė prie savo automobilio, kol ateis M. Ž. pavežti šį, po kelių minučių prie jo priėjo du asmenys, kurie pasiūlė įsigyti veidrodėlių stikliukus. Tie asmenys turėjo veidrodėlių stikliukus kuprinėje. Veidrodėlių stikliukus apžiūrinėjo iš jų rankų. Atrodo, pas juos buvo trylika veidrodėlių stikliukų. Už vieną veidrodėlio stikliuką siūlė gal po 10 ar 20 Eur. Nusprendė įsigyti veidrodėlių stikliukus, nes atrodė, kad juos gali parduoti brangiau. Iki tol neteko susidurti su tokiais asmenimis, po to pagalvojo, kad jie buvo įtartini, jei būtų atsižvelgęs į tai, nebūtų tokių pasekmių. Už veidrodėlių stikliukus sumokėjo gal 150 Eur, pinigus turėjo su savimi. Veidrodėlių stikliukus įsidėjo į kuprinę, kurią įdėjo į automobilio bagažinę. Kai atėjo M. Ž., atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, gal dar kartu parūkė. Pasak M. B., nuo atvažiavimo į susitikimo su M. Ž. vietą iki išvažiavimo užtruko gal 10, 20 ar 30 min. Įvertinus M. B. papasakotą neva buvusio įvykio eigą (bendravimas su asmenimis dėl automobilių veidrodėlių stikliukų įsigijimo, jų apžiūra (pastebėtina, kad šio kaltinamojo kuprinėje rastas nemažas veidrodėlių stikliukų skaičius), įsigijimas, įsidėjimas į savo kuprinę, kuprinės padėjimas į automobilio BMW bagažinę, vėliau M. Ž. atėjimas prie M. B. transporto priemonės), taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad įlipti į automobilį, pasiruošti važiuoti užtrunka nors ir nedaug, bet tam tikrą laiką, akivaizdu, kad per maždaug keturias minutes (nuo J. Š. paskambinimo policijai apie įtartinus asmenis iki M. B. ir M. Ž. laikino sulaikymo) neįmanoma atlikti visų anksčiau aptartų veiksmų. Be to, kaip minėta, paties M. B. bylą nagrinėjant teisme nurodytas laikas –gal 10, 20 ar 30 min (nuo atvažiavimo į susitikimo su M. Ž. vietą, o netrukus prie jo neva priėjo du asmenys siūlyti įsigyti automobilio veidrodėlių stikliukų, iki išvažiavimo) akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytam laikui nuo J. Š. paskambinimo policijai apie įtartinus asmenis iki M. B. ir M. Ž. laikino sulaikymo. Nėra abejonių, kad kiti asmenys po apsilankymo prie automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (po to ir paskambino J. Š. į policiją), negalėjo per kelias minutes sutikti atsitiktinai M. B., stovintį prie savo automobilio, sudaryti su kaltinamuoju neoficialų sandorį dėl automobilių veidrodėlių stikliukų. Be to, M. B. neva elgesys, kad jis nakties metu pirko automobilių veidrodėlių stikliukus iš nepažįstamų asmenų, yra nelogiškas. Nėra abejonių, kad kiekvienas bent vidutinių gabumų žmogus suprastų, kad tokiu paros metu gatvėje siūlomi daiktai nepažįstamų asmenų yra galimai gauti nusikalstamu būdu, todėl paprastai neįsigytų jų. M. B. nurodyta versija atmetama ir tuo aspektu, kad šis kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis sakė M. Ž., kad įsigijo automobilių veidrodėlių stikliukus (2021 m. gegužės 25 d. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, 3 t., b. l. 32–33; 2022 m. sausio 19 d. apklausa ikiteisminio tyrimo metu 63–65), tuo metu M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus dėl šios aplinkybės, t. y. 2021 m. gegužės 25 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, šis kaltinamasis teigė, kad M. B. pasakojo jam, jog kažkokie nepažįstami narkomanai įsiūlė nusipirkti veidrodėlių (3 t., b. l. 110–111), o 2022 m. sausio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. jau teigė, kad M. B. nieko jam nepasakojo apie veidrodėlius, nežino, iš kur M. B. turėjo minėtus daiktus (3 t., b. l. 121). M. Ž. ir M. B. bylą nagrinėjant teisme tiksliai neatsiminė, ar M. B. minėjo M. Ž. apie minėtą aplinkybę (automobilio veidrodėlių stikliukų įsijimą), ar ne.
Pastebėtina, kad M. Ž. parodymai baudžiamojo proceso metu taip pat nebuvo nuoseklūs ir kitais aspektais. Kaltinamasis 2021 m. gegužės 25 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. apklausose ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis, būdamas svečiuose pas pažįstamus, paskambino M. B. pavežti namo ne iš savo telefono, nes jis išsikrovė (3 t., b. l. 110–111, 112–114). Tuo metu M. Ž. 2022 m. sausio 12 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis skambino M. B. minėtu klausimu iš savo mobiliojo ryšio telefono LG, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 121). M. Ž. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad 2022 m. sausio 12 d. duoti parodymai buvo užfiksuoti apklausos protokole neteisingai. Kita vertus, teismas apklausė liudytoją A. M., atlikusią minėtos dienos M. Ž. apklausą, kuri patvirtino, kad apklausos protokole užfiksuotos tokios aplinkybės, kurias nurodė šis kaltinamasis. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių ši liudytoja būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus. Byloje atlikus M. Ž. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių išklotinės analizę, nenustatyta, kad tarp minėto M. Ž. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio ir M. B. naudojamų mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo susijungimų 2021 m. gegužės 24 d. nuo 20 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. 1 val. (2 t., b. l. 153). Pats M. Ž. teismui negalėjo nurodyti konkretaus asmens, iš kurio mobiliojo ryšio telefono numerio jis neva skambino M. B. nuvežti namo, duomenų. Be to, M. B. 2021 m. gegužės 25 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. Ž. paskambino jam ir pasakė, kad šiuo metu eina pėsčiomis namo, todėl paprašė nuvežti namo (3 t., b. l. 32–33, 34–36). Taigi skiriasi kaltinamųjų nurodyta aplinkybė, kurioje vietoje būdamas M. Ž. skambino M. B.. Visa tai sudaro pagrindą atmesti kaltinamųjų versiją dėl M. Ž. skambinimo M. B..
Taigi anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad liudytojo J. Š. stebėti du asmenys prie automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo būtent M. B. ir M. Ž.. Byloje nenustatyta, kad M. B. minėtose vietose galėjo būti su kokiu nors kitu asmeniu (teigti, kad M. B., pasišalinęs iš (duomenys neskelbtini) kiemo su kitu asmeniu, sutiko netrukus atsitiktinai M. Ž. ir abu kaltinamieji išvažiavo M. B. automobiliu, o kitas asmuo tiesiog pasišalino, yra nelogiška). Priešingai, šiuo atveju neabejotina, kad M. Ž. buvimas kito kaltinamojo transporto priemonėje nebuvo atsitiktinis. Tai, kad liudytojas J. Š. negalėjo tiksliai apibūdinti matytų asmenų, savaime nepaneigia tokios išvados, nes ją patvirtina visuma anksčiau aptartų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių. Be to, tą aplinkybę, kad J. Š. ikiteisminio tyrimo metu įvardijo matytus asmenis vaikinais, galimai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (2 t., b. l. 67–69), šis liudytojas teisme paaiškino, kad įtartini asmenys buvo liekni, greiti, dėl to pasakė, kad jie jauni. Pastebėtina, kad J. Š. stebėjo įvykį iš toliau, pagal liudytojo parodymus, abu asmenys judėjo, todėl natūralu, kad liudytojas negalėjo tiksliai įsiminti ir vėliau nusakyti tokių asmenų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, nors M. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau tai savaime nereiškia, kad kaltinamojo nebuvo nagrinėjamų įvykių vietose.
Byloje surinktais įrodymais nėra abejonių, kad M. B. ir M. Ž. nusikalstamais veiksmais buvo pagrobti automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), du šoniniai galinio matymo veidrodėlių stikliukai, taip pat automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės veidrodėlio stikliukas ir pasikėsinta pagrobti kairės pusės veidrodėlio stikliuką. Kaip minėta, byloje taip pat surinktais įrodymais nustatyta, kad nuo automobilių Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti veidrodėlių stikliukai, taip pat pasikėsinta pagrobti automobilio Volvo XC60, kairės pusės veidrodėlio stikliuką. Šioje byloje buvo ištirti M. B. kuprinėje rasti veidrodėlių stikliukai. Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-1946(21) (2 t., b. l. 109–119):
1. b. kairės ir dešinės pusės šildomi veidrodžių stikliukai, kurie pateikti 1–4 pav., priklauso „Toyota“ gamintojo koncernui, ir, tikėtina, buvo montuojami automobiliuose LEXUS IS200T (gaminti 2013–2022 metais) modeliuose, t. y. tokiame kaip užduotyje nurodytame automobilyje Lexus IS200T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
1. d. kairės ir dešinės pusės veidrodėlių stikliukai, kurie pateikti 5–8 pav. ir pagaminti 2019 metais, buvo montuojami automobilių BMW E84 (X1) ir F25 (X3) serijose, t. y. ir tokiame kaip ir užduotyje nurodytame automobilyje BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (F25 serija);
1. e. dešinės pusės veidrodėlio šildomas automatiškai tamsėjantis stikliukas, pavaizduotas 9, 10 pav., buvo montuojamas Volvo automobiliuose, XC60 modeliuose nuo 2017 metų, t. y. ir tokiame kaip užduotyje nurodytame automobilyje Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
1. f. kairės ir dešinės pusės šildomi veidrodėlių stikliukai, kurie pavaizduoti 23–26 pav., buvo montuojami į BMW markės automobilius, tikėtina, F20/ F21/ F22/ F23/ F30/ F31/ F32/ F33/ F34/ F35/ F36/ F45 serija, t. y. tokiame kaip užduotyje nurodytame automobilyje BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (F20 serija).
Tokių išvadų negalima atsietai vertinti nuo kitų šioje pačioje specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių, t. y. kad tikėtina, kad tyrimui pateiktas dešinės pusės galinio vaizdo stikliukas (5, 7 pav.) su esančiais laidais ir atidalyti laidų galai nuo automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės šoninio veidrodėlio angos sudaro vieną visumą. Tyrimui pateiktas dešinės pusės galinio vaizdo stikliukas su esančiais laidais (9, 10 pav.) ir atidalyti laidų galai nuo automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoninio matymo veidrodėlio angos sudaro vieną visumą. Tikėtina, kad tyrimui pateikti laidai iš automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodžio angos sudarė visumą su tyrimui pateiktais (1–4 pav.) veidrodėlio stikliukų laidais (išvada Nr. 2).
Taigi, atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, nustatyta, kad dalis automobilių veidrodėlių stikliukų montuojama to modelio automobiliuose, iš kurių ir buvo pagrobti (pasikėsinta pagrobti) veidrodėlių stikliukai (automobiliai BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), arba tikėtina, kad buvo montuojama to modelio automobiliuose, iš kurių ir buvo pagrobti veidrodėlių stikliukai (automobiliai Lexus IS200T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (F20 serija)). Ištirtų veidrodėlių stikliukų su esančiais laidais ir atidalytų laidų galų nuo automobilių BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palyginimo rezultatai neprieštarauja prieš tai padarytoms išvadoms dėl automobilių veidrodėlių stikliukų montavimo to modelio automobiliuose, iš kurių buvo pagrobti (pasikėsinta pagrobti) veidrodėlių stikliukai. Teismas pažymi, kad kai kurios tikėtinos išvados savaime nereiškia, kad jos visiškai neturi įrodomosios reikšmės. Be to, įvertinus anksčiau teismo aptartus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1946(21) padarytos minėtos atitinkamos išvados, kad ir iš dalies laikomos tikėtinomis, papildo kitais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl automobilių veidrodėlių stikliukų vagystės (pasikėsinimo dalį jų pavogti).
Darant išvadą dėl kaltinamųjų kaltės, taip pat svarbi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada Nr. 11-2883(21), 11-2948(21), 11-3021(21), kurioje nurodyta, kad ant žirklių (kurios paimtos iš M. B. vairuojamo automobilio) su oranžinės spalvos rankenomis ašmenų yra juodos ir žalsvai balkšvos spalvos plastikų mikrodalelių, vienodų su automobilio BMWX3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninio galinio matymo veidrodėlio atidalytų elektros laidų izoliacijos sluoksnio atitinkamais plastikais. Tikėtina, kad šios plastikų mikrodalelės, rastos ant žirklių ašmenų su oranžinės spalvos rankenomis, yra iš automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninio galinio matymo veidrodėlio elektros laidų izoliacijos (2 t., b. l. 134–140). Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklausta šią minėtos specialisto išvados dalį surašiusi specialistė, kuri patvirtino ištirtas ir nustatytas aplinkybes. Kaltinamųjų gynėjai baigiamosiose kalbose pateikė savo aptariamos specialisto išvados vertinimą, atsietai siedami kitus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes. Kaltinamųjų gynėjų baigiamosiose kalbose akcentavimas, kad minėtomis žirklėmis galėjo naudotis kokie nors kiti asmenys, nepatvirtintas jokiais byloje surinktais įrodymais, toks teiginys grindžiamas prielaidomis. Be to, teismas pažymi, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama ne vien aptariama specialisto išvada. Šioje specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės papildo kitais įrodymais, kuriuos teismas aptarė, nustatytas aplinkybes. Šiame kontekste tik atkreiptinas dėmesys, kad vėlgi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2883(21), 11-2948(21), 11-3021(21) aptariamų nustatytų aplinkybių negalima atsietai vertinti nuo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvados Nr. 11-1946(21), kad, kaip minėta, ištirti automobilių veidrodėlių stikliukai montuojami BMW E84 (X1) ir F25 (X3) serijose, t. y. ir tokiame kaip automobilyje BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (F25 serija) (išvada 1. d.); tikėtina, kad tyrimui pateiktas dešinės pusės galinio vaizdo stikliukas (5, 7 pav.) su esančiais laidais ir atidalyti laidų galai nuo automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės šoninio veidrodėlio angos sudaro vieną visumą (išvada Nr. 2). Išvadų tikėtinumas savaime nereiškia, kad jos visiškai neturi įrodomosios reikšmės ir jų nepakanka nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat pagrįsti kaltinamųjų kaltę. Be to, teismas pabrėžia, kad automobiliai BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), BMW X3,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), stovėjo vienas nuo kito ne itin nutolusioje teritorijoje. Visi teisme apklausti nukentėjusieji, taip pat liudytojai A. V. ir K. A. nurodė, kad jie pastatė atitinkamas transporto priemones iki nagrinėjamo įvykio bylai reikšmingose vietose ir jos turėjo veidrodėlių stikliukus. Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad M. B. ir M. Ž. pagrobė (pasikėsino pagrobti) kaltinime nurodytus automobilių veidrodėlių stikliukus.
M. B. gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad byloje netirta versija, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti kiti asmenys. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015). Tai reiškia, kad įrodinėjimo procesas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo besąlygiškos pareigos tirti ir tikrinti visas įmanomas versijas, juolab, kaip minėta, M. B. iškelta versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusiųjų ir liudytojų atsakymai į M. B. gynėjo bylą nagrinėjant teisme klausimus dėl kriminogeninės situacijos rajone, kur buvo pagrobti (pasikėsinta pagrobti) automobilių veidrodėlių stikliukai, nėra susiję su išvadomis dėl kaltinamųjų kaltės, nes tai tik bendro pobūdžio informacija, kuri savaime nei patvirtina, nei paneigia kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes.
M. B. ir M. Ž. pagrobtų automobilių veidrodėlių stikliukų vertės (dėl automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, pasikėsintų pagrobti automobilio veidrodėlių stikliukų vertės) patvirtintos byloje surinktais įrodymais:
1) automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės veidrodėlio stikliuko vertė 129 Eur, o kairės pusės veidrodėlio stikliuko vertė 140 Eur (pastebėtina, kad pagal UAB „Krasta Auto“ raštą (1 t., b. l. 123), daiktų vertės, įskaitant PVM, yra didesnės nei minėtos sumos, tačiau teismas, siekdamas nepabloginti kaltinamųjų teisinės padėties, pripažįsta automobilio veidrodėlių stikliukų vertes tas, kurios inkriminuotos kaltinime);
2) automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų veidrodėlių stikliukų vertė 902,88 Eur (vieno vertė 451,44 Eur, įskaitant PVM) (1 t., b. l. 141);
3) automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų veidrodėlių stikliukų vertė 660,74 Eur (vieno vertė 330,37 Eur, įskaitant PVM) (2 t., b. l. 9);
4) automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieno veidrodėlio stikliuko kaina 261,47 Eur, kito – 307,62 Eur, bendra vertė – 569,09 Eur (2 t., b. l. 23–24);
5) automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės veidrodėlio stikliuko vertė 455,13 Eur, o kairės pusės veidrodėlio stikliuko vertė 134,07 Eur (2 t., b. l. 47);
6) automobilio BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų veidrodėlių stikliukų vertė 225,68 Eur (4 t., b. l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo abejoti byloje surinktais įrodymais nustatytomis pagrobtų (pasikėsintų pagrobti) daiktų vertėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydį, tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio, taip pat į tai, kad kaltinamųjų veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, M. B. ir M. Ž. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad M. B. ir M. Ž. suprato, jog pagrobė (pasikėsino pagrobti) svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi reikšmės kuris iš jų kiek pagrobė (pasikėsino pagrobti) automobilių veidrodėlių stikliukų, nes kaltinamieji veikė bendrai (turėdami bendrą tyčią), kaip vykdytojai.
Taigi byloje įrodyta, kad M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. A., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė dešinės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti kairės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 140 Eur vertės, bet nesugebėjo jo nuimti, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą, 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti 140 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (valdytojas P. R.), stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 451,44 Eur, bendros 902,88 Eur vertės, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 902,88 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. N., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 330,37 Eur, bendros 660,74 Eur vertės, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. N. priklausantį 660,74 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., stovėjusio prie namo, easnčio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 261,47 Eur, kito – 307,62 Eur, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. G. priklausantį 569,09 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio Volvo XC 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną dešinės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 455,13 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti kairės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 134,07 Eur vertės, bet nesugebėjo jo nuimti, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. Ž. priklausantį 455,13 Eur vertės turtą;
be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1 val. nuo automobilio BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, bendros 225,68 Eur vertės, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 225,68 Eur vertės turtą,
Žemesnės instancijos teismas
iš viso pagrobė svetimą turtą, 2942,52 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, 274,07 Eur vertės.
M. B. ir M. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas M. B. ir M. Ž. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – M. B. ir M. Ž. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į pagrobto svetimo turto vertę, kaltinamieji veikė kaip vykdytojai.
M. B. ir M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
M. B. ir M. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. vedęs, augina mažametį vaiką (3 t., b. l. 68), dirba (5 t., b. l. 14), praeityje teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs, taip pat teistas po nusikalstamos veikos padarymo (5 t., b. l. 83–86), iki ir po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (5 t., b. l. 72–82). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
M. Ž. išsiskyręs (3 t., b. l. 126), nedirba (4 t., b. l. 138–139), registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 140), praeityje teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs, taip pat teistas po nusikalstamos veikos padarymo (5 t., b. l. 94–99), iki ir po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir važiavimo keleivinėmis transporto priemonėmis, padarymą, ne visos paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (5 t., b. l. 87–93). Byloje nėra duomenų apie M. Ž. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Teismas nesutinka su prokuroru, kad M. B. ir M. Ž. tikslinga paskirti griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Visų pirma pasakytina, kad M. B. ir M. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteisti, nes teistumai buvo išnykę. M. B. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, jis 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, taigi atliko bausmę (5 t., b. l. 83–84) (pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas). M. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas 3 metams, jis 2021 m. kovo 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, taigi atliko bausmę (5 t., b. l. 94–96). Taigi šioje byloje M. B. ir M. Ž. laikomi pirmą kartą teisiamais asmenimis BK 55 straipsnio prasme. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Teismas, parinkdamas M. B. bausmės rūšį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (vienai iš mažiausiai pavojingų nusikalstamų veikų kategorijai). Jis nusikalto praėjus pakankamai nemažam laikui po to, kai atliko bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendį. Įvertintinas nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis, kuris nėra pernelyg didelis. M. B. po nusikalstamos veikos padarymo iš tiesų buvo vieną kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau šioje byloje įrodyta kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra kitokio pobūdžio, nei nustatyta minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, turi šeimą, nenustatyta, kad turi priklausomybių. Nors M. B. ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau, kaip minėta, daugiausia iš jų už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, juolab paskirtos baudos sumokėtos.
Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti M. B. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Laisvės atėmimo ar arešto bausmės paskyrimas būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę. M. B. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, net trumpam laikui. Be to, jei laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu M. B. vengs atlikti šią bausmę, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu pakeisti laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę.
Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
M. B. už padarytą nusikalstamą veiką skiriama 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimu:
1) įpareigojant per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti bent 30 procentų padarytos bendros turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) įpareigojant 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);
5) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su M. Ž. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo M. B. buvo pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019).??? Taigi nors M. B. jau yra pripažintas kaip atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, tačiau, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas privalo bendrinti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 5 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros su minėtais įpareigojimais ir draudimu. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Teismas, parinkdamas M. Ž. bausmės rūšį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (vienai iš mažiausiai pavojingų nusikalstamų veikų kategorijai). Jis nusikalto praėjus mažam laikui po to, kai 2021 m. kovo 29 d. atliko bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį. Nors tai neigiamai charakterizuoja M. Ž. asmenybę, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę už šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. M. Ž. po nusikalstamos veikos padarymo du kartus nuteistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį arešto bausmėmis (vienos arešto bausmės vykdymas atidėtas). Taigi tačiau šioje byloje įrodyta kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra kitokio pobūdžio, nei nustatyta minėtais teismo procesiniais sprendimais. Duomenų, kad yra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų dėl M. Ž., byloje nėra. Kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai taip pat neįrodo, kad jis yra itin pavojingas visuomenės narys.
Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti M. Ž. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę. M. Ž. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, ilgesniam laikui.
BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.
M. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką skiriama 52 parų arešto bausmė.
Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl M. Ž. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamasis įsakymas, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 52 parų arešto – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį – 25 parų arešto – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir M. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 77 parų arešto bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į M. Ž. asmenybę, į tai, kad jis iš viso ketvirtą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat įvertindamas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, pripažįsta, kad nėra teisinio pagrindo atidėti kaltinamajam arešto bausmės vykdymą, nes tai neatitiks bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, juolab jam arešto bausmės vykdymas jau vieną kartą buvo atidėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis).
V. Civiliniai ieškiniai
1) nukentėjusysis P. A. dėl 269 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro pavogtas dešinės pusės veidrodėlio stikliukas, kurio kaina 129 Eur, ir nepataisomai apgadintas kairės pusės stikliukas, kurio kaina 140 Eur (1 t., b. l. 124);
2) civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 958,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi pavogtas turtas (veidrodėliai nuo automobilio Lexus IS200T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apdraustas „(duomenys neskelbtini)“ ir draudikas išmokėjo 958,85 Eur draudimo išmoką (1 t., b. l. 137–151);
3) nukentėjusioji J. N. dėl 811,11 Eur turtinės žalos atlyginimo pagal pridėtą sąmatą (2 t., b. l. 8–9);
4) civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ dėl 254,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi pavogtas turtas (veidrodėliai nuo automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G.) buvo apdraustas ir draudikas išmokėjo minėtą draudimo išmoką (2 t., b. l. 20–32);
5) civilinis ieškovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 543,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi pavogtas turtas (veidrodėliai nuo automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž.) buvo apdraustas ir draudikas išmokėjo minėtą draudimo išmoką (2 t., b. l. 44–51);
6) civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu civiliniu ieškiniu dėl 255,68 Eur turtinės žalos atlyginimo (patikslintas civilinis ieškinys), kadangi buvo pavogti bendrovei priklausančio automobilio abiejų pusių šoniniai veidrodėliai (2 t., b. l. 62–63; 4 t., b. l. 35–40).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis P. A. savo civiliniame ieškinyje kaip patirtą turtinę žalą nurodė 269 Eur, kurią sudaro pavogtas dešinės pusės veidrodėlio stikliukas, kurio kaina 129 Eur, ir nepataisomai apgadintas kairės pusės stikliukas, kurio kaina 140 Eur. Kita vertus, iš jo paties teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad automobiliu naudojosi jo sūnus, nukentėjusysis asmeniškai nuostolių nepatyrė. Apklausus liudytoją K. A. teisiamojo posėdžio metu, šis parodė, kad įsidėjo į automobilį kitus veidrodėlius ir kreipėsi į atstovybę dėl remonto pasiūlymo tam, kad nustatytų žalos dydį. Po įvykio pats remontavo automobilį, pirko naujus stikliukus. Nepamena, kiek mokėjo už juos, neturi jokių dokumentų, patvirtinančių stikliukų kainą. Taigi kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiojo P. A. automobiliui, tačiau nukentėjusysis realiai šiuo automobiliu nesinaudodavo. Tą patvirtino taip pat liudytojas K. A. (P. A. sūnus), kuris, pasak liudytojo, ir susitvarkė transporto priemonės veidrodėlių stikliukus. Duomenų, kad nukentėjusysis P. A. patyrė kokią realią turtinę žalą (pavyzdžiui, sumokėdamas už naujų automobilio veidrodėlių stikliukų įstatymą), byloje nėra. Vien tai, kad P. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė UAB „Krasta Auto“ raštą dėl transporto priemonės veidrodėlių stikliukų sumų (1 t., b. l. 123), savaime nereiškia, kad nukentėjusysis sumokėjo šiai bendrovei minėtą pinigų sumą už automobilio veidrodėlių stikliukus, juolab liudytojas K. A. teisme patvirtino, kad jis asmeniškai susiremontavo automobilį. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, pripažintina, kad nukentėjusysis P. A. dėl kaltinamųjų veiksmų nepatyrė turtinės žalos (nukentėjusiojo šeimos nario patirta turtinė žala nesudaro pagrindo pripažinti patirtą turtinę žalą pačiam nukentėjusiajam). Todėl nukentėjusiojo P. A. civilinis ieškinys atmetamas.
Šioje byloje realią žalą (nuostolius) galimai patyrė būtent liudytojas K. A.. Kita vertus, jis byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, todėl išspręsti klausimą dėl liudytojo galimos turtinės žalos nėra galimybės. K. A. turi teisę kreiptis su civiliniu ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka dėl galimai jam padarytos žalos priteisimo.
Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu civiliniu ieškiniu dėl 255,68 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 39). Kita vertus, pastebėtina, kad civilinio ieškovo atsiųstas UAB „Krasta Auto“ raštas patvirtina, kad automobilio BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų veidrodėlių stikliukų vertė yra 225,68 Eur (įskaitant PVM) (4 t., b. l. 36). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė būtent 225,68 Eur, o ne 255,68 Eur turtinės žalos. Todėl civiliniam ieškovui priteisiama 225,68 Eur turtinė žala.
Tuo metu kitų civilinių ieškinių dydžiai pagrįsti nukentėjusiosios J. N. ir civilinių ieškovų UAB (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais dokumentais. Teismas nenustatė priežasčių abejoti prašomų priteisti turtinių žalų dydžiais. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiosios bei civilinių ieškovų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Todėl civiliniai ieškiniai tenkinami.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Kaip minėta, M. B. ir M. Ž. padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrais veiksmais, todėl nukentėjusiosios J. N. ir civilinių ieškovų UAB (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos priteisiami iš kaltinamųjų solidariai.
M. B. gynėjas baigiamojoje kalboje prašė nustatyti civilinių ieškinių padengimo (turtinių žalų sumokėjimo) terminą, tačiau nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato tokios galimybės. Šiuo atveju, pradėjus vykdyti nuosprendį, kaltinamasis turės teisę kreiptis į antstolį susitarti dėl priteistų turtinių žalų atlyginimo per nustatytą grafiką. Todėl minėtas M. B. gynėjo prašymas netenkinamas.
VI. Kiti klausimai
M. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 41–44). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 117–118). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
M. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 25 d. 1 val. iki 2021 m. gegužės 26 d. 15.52 val. (dvi dienos) (3 t., b. l. 27, 39–40). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
M. Ž. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 25 d. 1 val. iki 2021 m. gegužės 26 d. 15.35 val. (dvi dienos) (3 t., b. l. 105, 115–116). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).
1) sunaikinti 2022 m. sausio 21 d. nutarimu perduotą daiktą – voką, kuriame yra dvi daktiloplokštelės ir daktilokortelės, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005569) (2 t., b. l. 99–100);
2) konfiskuoti pilkos spalvos kuprinę, išmargintą įvairiaspalviais paveikslėliais, kuri perduota 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpas (2021 m. rugpjūčio 26 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005275) kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 1–3 dalys);
3) grąžinti M. B. 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu perduotus daiktus – atsuktuvą su tamsios spalvos rankena (1 vnt.), tamsios spalvos pirštinių porą (2 vnt.), kurie perduoti 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpas (2021 m. rugpjūčio 26 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005275) (2 t., b. l. 126–128). M. B. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;
4) sunaikinti 2022 m. sausio 18 d. nutarimu perduotus daiktus – dėžutę su 13 vnt. veidrodėlių stikliukų ir voką, kuriame yra laidų dalys, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005563) (2 t., b. l. 141–142);
5) konfiskuoti žirkles su oranžinės spalvos rankenomis, kuri perduota 2022 m. sausio 18 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005563) kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 1–3 dalys);
6) grąžinti M. B. 2022 m. sausio 18 d. nutarimu perduotas žirkles su mėlynos spalvos rankenomis, kurios perduotos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005563). M. B. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytą daiktą, jį sunaikinti;
7) grąžinti M. Ž. jo kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefonas „Blackberry“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir įdėklą nuo SIM kortelės „TELE2 PILDYK“ Nr. (duomenys neskelbtini) (dėžė Nr. 1), kurie 2022 m. sausio 20 d. nutarimu perduoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005565) (3 t., b. l. 54–56). M. Ž. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;
8) grąžinti M. B. iš jo paimtą mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA RM-953“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „TELE2 PILDYK“, kuris 2022 m. sausio 20 d. nutarimu perduotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005565) (3 t., b. l. 54–56). M. B. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytą daiktą, jį sunaikinti;
9) voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie pažymos apie proceso dalyvių duomenis bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti bent 30 procentų padarytos bendros turtinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) įpareigojant 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
5) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su M. Ž. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 5 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti bent 30 procentų padarytos bendros turtinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) įpareigojant 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
5) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su M. Ž. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, M. B. į paskirtą bausmę įskaityti:
1) šioje byloje taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 25 d. 1 val. iki 2021 m. gegužės 26 d. 15.52 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;
2) atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytą įskaitytiną laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 52 (penkiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 52 parų arešto – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį – 25 parų arešto – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir M. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 77 (septyniasdešimt septynių) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, M. Ž. į paskirtą bausmę įskaityti:
1) šioje byloje taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 25 d. 1 val. iki 2021 m. gegužės 26 d. 15.35 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai;
2) atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytiną laiką.
M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo P. A. civilinį ieškinį atmesti.
1) civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 958,85 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo;
2) nukentėjusiajai J. N. 811,11 Eur (aštuonis šimtus vienuolika eurų ir vienuolika euro centų) turtinės žalos atlyginimo;
3) civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ 254,91 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą) turtinės žalos atlyginimo:
4) civiliniam ieškovui ADB „(duomenys neskelbtini)“ 543,30 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir trisdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo;
5) civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 225,68 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
1) sunaikinti 2022 m. sausio 21 d. nutarimu perduotą daiktą – voką, kuriame yra dvi daktiloplokštelės ir daktilokortelės, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005569);
2) konfiskuoti pilkos spalvos kuprinę, išmargintą įvairiaspalviais paveikslėliais, kuri perduota 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpas (2021 m. rugpjūčio 26 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005275) kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 1–3 dalys);
3) grąžinti M. B. 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu perduotus daiktus – atsuktuvą su tamsios spalvos rankena (1 vnt.), tamsios spalvos pirštinių porą (2 vnt.), kurie perduoti 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpas (2021 m. rugpjūčio 26 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005275). M. B. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;
4) sunaikinti 2022 m. sausio 18 d. nutarimu perduotus daiktus – dėžutę su 13 vnt. veidrodėlių stikliukų ir voką, kuriame yra laidų dalys, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005563);
5) konfiskuoti žirkles su oranžinės spalvos rankenomis, kuri perduota 2022 m. sausio 18 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005563) kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 1–3 dalys);
6) grąžinti M. B. 2022 m. sausio 18 d. nutarimu perduotas žirkles su mėlynos spalvos rankenomis, kurios perduotos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005563). M. B. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytą daiktą, jį sunaikinti;
7) grąžinti M. Ž. jo kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefonas „Blackberry“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir įdėklą nuo SIM kortelės „TELE2 PILDYK“ Nr. (duomenys neskelbtini) (dėžė Nr. 1), kurie 2022 m. sausio 20 d. nutarimu perduoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005565). M. Ž. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;
8) grąžinti M. B. iš jo paimtą mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA RM-953“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „TELE2 PILDYK“, kuris 2022 m. sausio 20 d. nutarimu perduotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2022 m. sausio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005565). M. B. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytą daiktą, jį sunaikinti;
9) voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie pažymos apie proceso dalyvių duomenis bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;
2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt);
4) nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis,
laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.