Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24328-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos vyresniojo specialisto (toliau ir – Institucija) 2020 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24328-2020 (toliau ir – nutarimas) L. D. (toliau ir – pareiškėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2020 m. vasario 19 d. 7.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko ją stovėti ant žalios vejos, išvažiuodama iš stovėjimo vietos važiavo šaligatviu, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 124, 150.5 punktų nuostatas. Jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda (t. 1, b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 9 d. ekspertizės akto Nr. 11K-246 (21) nustatyta, kad: 1,3. Pagal pateiktą skaitmeninę vaizdo bylą „2020 02 19 mp4-l.mp4“ nustatyti, ar įrenginio valdymo sąrankoje vaizdo fiksavimo metu buvo įjungtas/aktyvuotas „GPS auto update time“, ar ne, nėra galimybės. Jeigu įrenginio valdymo sąrankoje buvo įjungtas „GPS auto update time“, vaizdo įraše matomas laikas atitiko realų laiką, pagal pasirinktą laiko juostą; 2, 6. Keičiant vaizdo bylos „2020 02 19 mp4-l.mp4“ vaizdo formatą, vaizdo bylos metaduomenyse buvo pakeista vaizdo bylos sukūrimo data, todėl pagal pateiktą skaitmeninę vaizdo bylą „2020 02 19 mp4-l.mp4“ nustatyti, kokia data buvo, nėra galimybės; 4. pagal pateiktą skaitmeninę vaizdo bylą „2020 02 19 mp4-l.mp4“ nustatyti vaizdo įrašo įrašymo datą nėra galimybės; 5. skaitmeninė vaizdo byla „2020 02 19 mp4-l.mp4“ yra ištisinė, montažo, trynimo požymių nėra nustatyta; 7, 8. „Tailuk“ prekinio ženklo „TL86“ modelio vaizdo įrašymo įrenginio valdymo sąrankoje yra galimybė laiko rodmenis nustatyti rankiniu būdu arba sinchronizuoti laiką su siunčiamais GPS imtuvo duomenimis. Sinchronizavus laiką su siunčiamais GPS imtuvo duomenimis, laikas bus rodomas pagal įrenginio valdymo sąrankoje pasirinktą laiko juostą; 9. „Tailuk“ prekinio ženklo „TL86“ modelio vaizdo įrašymo įrenginyje laiko ir koordinačių atributai nėra susiję. Koordinačių rodmenys yra rodomi, kai įrenginio valdymo sąrankoje įjungtas/aktyvus „GPS setup“ ir įrenginys prisijungęs prie reikiamo kiekio GPS palydovų, nepriklausomai nuo pasirinkto laiko nustatymo būdo (t. 2, b. l. 16-17).

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Ginčo byloje dėl to, jog liudytojo A. S. pateiktame vaizdo įraše į automobilį ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos važiavo šaligatviu L. D., nėra. Ginčas šioje byloje kyla dėl to, kada būtent tiksliai šis įvykis įvyko – L. D. teigia, kad ji vaizdo įraše nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 19 d. 7.54-7.55 val., turėjo būti darbe; iki jos darbo vietos automobiliu yra vykstama apie 5-6 minutes, dažniausiai į darbą vyksta likus 20 min. iki darbo pradžios, 2020 m. vasario 19 d. darbą pradėjo 7.30 val., todėl į darbą galimai išėjo 7.10 val.

Vieninteliai byloje tiesioginiai įrodymai dėl įvykio laiko yra liudytojo A. S. parodymai ir jo vaizdo kamera užfiksuotame vaizdo įraše nurodytas laikas. Šiame kontekste pastebėtina, kad tiek L. D., tiek liudytojo A. S. teigimu, jų santykiai yra konfliktiški – A. S. nuolat institucijoms pranešinėja apie L. D. daromus pažeidimus, o A. S. dėl L. D. skundo buvo iškelta byla, po to jis pradėjo ją persekioti, rašė skundus ir pan. Taigi, kaip matyti, L. D. ir A. S. – gretimų namų kaimynai, jų santykiai – įtempti ir emocionalūs. Teismas pažymi, kad visų šių bylos aplinkybių kontekste, nors jos ir nėra tiesiogiai susijusios su byloje nagrinėjamu įvykiu, teismas turi labai įdėmiai ir itin atsargiai vertinti kiekvieno iš proceso dalyvių parodymus, taip pat ir proceso dalyvių (ne)suinteresuotumą apkalbėti vienus ar kitus asmenis. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, teismas liudytojo A. S. paaiškinimus vertina kritiškai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors, liudytojo A. S. teigimu, vaizdo įrašas dėl nusižengimo niekaip negalėjo būti padarytas anksčiau nei 2019 m. gegužės 31 d., nes įraše matyti, kad jis padarytas iš balto automobilio – jis turėjo sidabrinį automobilį, o 2019 m. gegužės 31 d. jo vardu registruotas baltas automobilis (t. 1, b. l. 169, 180), tačiau vaizdo įraše matyti tik baltos spalvos automobilio šoninės pusės veidrodėlis ir jame atsispindintis nedidelis baltos spalvos automobilio paviršiaus plotas; vaizdo įraše apskritai nematyti, nei kokia automobilio markė, nei koks modelis. Dėl to sutikti su liudytojo A. S. nurodomomis aplinkybėmis nėra pagrindo – byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog vaizdo įrašas buvo padarytas būtent iš 2019 m. gegužės 31 d. A. S. vardu registruoto balto automobilio ,,Ford Kuga“. Pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius, jog minėtas vaizdo įrašas buvo padarytas iš 2019 m. gegužės 31 d. liudytojo vardu registruoto automobilio, to nepakaktų įvykio laikui nustatyti – nagrinėjamu atveju tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo požymių yra jo padarymo laikas, kuris turi būti tiksliai ir konkrečiai nustatytas. Be to, teismui kelia abejonių ir liudytojo paaiškinimai, kodėl jis nuorodą į 2020 m. vasario 19 d. darytą vaizdo įrašą institucijoms pateikė tik 2020 m. liepos 8 d. – liudytojas nurodė, kad jam užtruko beveik pusę metų surasti programėlę, kuri galėtų iškirpti / suskaidyti dalimis užfiksuotą vaizdo įrašą, tačiau nurodė ir tai, kad jis yra informacines technologijas išmanantis asmuo. Šiuo atveju, teismo vertinimu, tokie liudytojo paaiškinimai visų kitų bylos įrodymų kontekste kelia abejonių, kas taip pat sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė ir tai, jog įvykis buvo užfiksuotas būtent 2020 m. vasario 19 d. 7.54-7.55 val., tuo metu kameros laikas ir data buvo nustatyti automatiškai pagal GPS kosminių palydovų siunčiamus duomenis, be to, kameroje nustačius laiką rankiniu būdu, nerodomos geografinės koordinatės, o nustačius automatiniu būdu, rodomos geografinės koordinatės.

Teismas, siekdamas objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą, patvirtinti ar paneigti A. S. nurodomą versiją, kad vaizdo įrašas buvo padarytas ir L. D. pažeidimas užfiksuotas būtent 2020 m. vasario 19 d. 7.54-7.55 val., teismo nutartimi paskyrė informacinių technologijų ekspertizę. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 9 d. ekspertizės akto Nr. 11K-246 (21) matyti, kad nustatyti, ar įrenginio valdymo sąrankoje, vaizdo fiksavimo metu buvo įjungtas/aktyvuotas „GPS auto update time“, ar ne, nėra galimybės; keičiant vaizdo bylos „2020 02 19 mp4-l.mp4“ vaizdo formatą, vaizdo bylos metaduomenyse buvo pakeista vaizdo bylos sukūrimo data, todėl pagal pateiktą skaitmeninę vaizdo bylą „2020 02 19 mp4-l.mp4“ nustatyti, kokia data buvo, nėra galimybės; pagal pateiktą skaitmeninę vaizdo bylą „2020 02 19 mp4-l.mp4“ nustatyti vaizdo įrašo įrašymo datą nėra galimybės; „Tailuk“ prekinio ženklo „TL86“ modelio vaizdo įrašymo įrenginio valdymo sąrankoje yra galimybė laiko rodmenis nustatyti rankiniu būdu arba sinchronizuoti laiką su siunčiamais GPS imtuvo duomenimis. „Tailuk“ prekinio ženklo „TL86“ modelio vaizdo įrašymo įrenginyje laiko ir koordinačių atributai nėra susiję. Koordinačių rodmenys yra rodomi, kai įrenginio valdymo sąrankoje įjungtas/aktyvus „GPS setup“ ir įrenginys prisijungęs prie reikiamo kiekio GPS palydovų, nepriklausomai nuo pasirinkto laiko nustatymo būdo (t. 2, b. l. 16-17).

Šias ekspertizės akto išvadas vertinant visų kitų bylos įrodymų kontekste, matyti, kad nustatyti, jog A. S. įvykį fiksavusioje kameroje laikas buvo nustatytas automatiniu būdu, galimybės nėra, taip pat nėra galimybės nustatyti vaizdo įrašo padarymo laiko, nes vaizdo bylos metaduomenyse buvo pakeista vaizdo bylos sukūrimo data. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ekspertizės akto išvados paneigė ir A. S. nurodomas aplinkybes, jog kameroje nustačius laiką rankiniu būdu, nerodomos geografinės koordinatės, o nustačius automatiniu būdu, rodomos geografinės koordinatės – ekspertizės akte konstatuota, kad „Tailuk“ prekinio ženklo „TL86“ modelio vaizdo įrašymo įrenginyje laiko ir koordinačių atributai nėra susiję; koordinačių rodmenys yra rodomi, kai įrenginio valdymo sąrankoje įjungtas/aktyvus „GPS setup“ ir įrenginys prisijungęs prie reikiamo kiekio GPS palydovų, nepriklausomai nuo pasirinkto laiko nustatymo būdo. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal ANK bylai reikšmingi duomenys gali būti nustatomi vaizdo įrašais, elektroniniai duomenys turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Taigi, kaip matyti iš liudytojo A. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu, jis nėra išsaugojęs originalaus įrašo SD kortelėje, ekspertizės akte konstatuota, kad keičiant vaizdo bylos „2020 02 19 mp4-l.mp4“ formatą, vaizdo bylos metaduomenyse buvo pakeista vaizdo bylos sukūrimo data ir dėl to nebėra galimybės nustatyti vaizdo įrašo įrašymo datą. Taigi, liudytojui neišsaugojus bylai reikšmingo vaizdo įrašo SD kortelėje, teismui nebeliko galimybės patikrinti liudytojo nurodomų aplinkybių dėl vaizdo įrašymo laiko. Taigi, liudytojo A. S. nurodomų aplinkybių dėl laiko nepatvirtinus kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, negalima neabejotinai teigti, kad įvykis įvyko ir buvo užfiksuotas būtent 2020 m. vasario 19 d. 7.54-7.55 val. Dėl to nėra pagrindo minėto vaizdo įrašo laikyti neginčijamu L. D. kaltės įrodymu. Teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Todėl asmens padarytas vaizdo įrašas, kurio autentiškumo nebėra galimybės patikrinti įstatymo numatytomis priemonėmis, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, negali turėti esminės įrodomosios galios. Tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui, kuomet panaudojant kompiuterines technologijas administracinė atsakomybė galėtų būti naudojama asmeniniais tikslais, o šioje byloje, kaip jau minėta, liudytoją ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį sieja konfliktiški santykiai. Kaip minėta, byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kada buvo padarytas liudytojo A. S. pateiktas vaizdo įrašas. Vien tik iš vaizdo įrašą padariusio asmens parodymų negalima daryti kategoriškos išvados apie jo padarymo laiką, kadangi, kaip minėta, liudytojo A. S. parodymai nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Tai atitinka ir teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-796-628/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-223-594/2014).

Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ANK 39 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). Pagal minėtas ANK nuostatas ir teismų praktiką pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada administracinis nusižengimas buvo padarytas; o šiuo atveju nesant neginčijamų įrodymų apie vaizdo įrašo padarymo laiką, teismas nebeturi galimybės spręsti ir dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminų. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat suvaržoma ir (ar) pasunkinama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Tokiu atveju vadovaujantis tokiais duomenimis, būtų pažeidžiama asmens nekaltumo prezumpcija, o jo kaltė padarius nusižengimą būtų konstatuota nepašalinus visų abejonių, ką taip pat draudžia įstatymas ir pamatiniai įrodinėjimo proceso principai.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, byloje nesant surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie įvykio padarymo laiką, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš L. D. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis ANK 636 straipsnio 5 dalimi, nutarimui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai –vaizdo įrašymo įrenginys, maitinimo šaltiniai su laidais, saugomi pakete kartu su byla, grąžintini savininkui A. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24328-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš L. D. nutraukti.

Vadovaujantis ANK 636 straipsnio 5 dalimi, nutarimui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – vaizdo įrašymo įrenginį, maitinimo šaltinius su laidais, saugomus pakete kartu su byla, grąžinti savininkui A. S..

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.