- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 2YT-7961-1003/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03279-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Danas Lisas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Tomas Ubartas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. B. skundu prašo panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2020-05-21 patvarkymą Nr. S-20-136-33329 dalyje, kuria apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nustačius, kad pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, grąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje bei teisė į Vyriausybės nustatytą 1 MMA. Mano, kad patvarkymu pažeistos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalyje, Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 93.6 punkte. Remiasi teismų praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-154-313/2016, Nr. 3K-7-315-421/2017, Nr. 2YT-822-504/2017. Mano, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA – 400 eurų, taip pat turi būti laikomasi CPK 736 straipsnyje numatytų išskaitų dydžių. O antstolio patvarkymas riboja jo, kaip skolininko, teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.
2. Antstolis Tomas Ubartas 2020-06-22 patvarkyme Nr. S-20-136-40232 dėl pareiškėjo skundo su skundu nesutiko, nurodydamas, kad skundžiamu patvarkymu skolininkui leista naudotis suma, neviršijančia pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, todėl priešingai, nei teigiama skunde, nėra apribota pareiškėjo teisė į būtiniausių prekių įsigijimą. Patvarkymas priimtas remiantis Instrukcijos 11 priedu, papildomai remiantis CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
3. Šioje byloje keliamas klausimas, ar teisėtas ir pagrįstas antstolio patvarkymas, kuriuo vykdomas išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir neviršijančių 1 MMA, kadangi skolininkas negali naudotis lėšomis įsigyti būtiniausių prekių.
4. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis skundžia antstolio Tomo Ubarto veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0136/15/00012/1 ir Nr. 0136/15/00013/1, kuriose vykdomas išieškojimas pagal Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės išduotus vykdomuosius dokumentus – nutarimus Nr. 82N-19750752-14 ir Nr. 82N-19750752-14, priimtus administracinių teisės pažeidimų bylose. Nustatęs, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017-02-28 patvarkymu Nr. K001450 antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, darbdaviui nurodant kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Vėliau antstolis 2020-05-21 gautų duomenų iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro pagrindu nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl 2020-05-21 patvarkymu Nr. S-20-136-33329, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, 739 straipsnio 9 punktu, areštavo 245 Eur skolos ir 161,62 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 406,62 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, leidžiant skolininkui naudotis suma, neviršijančia BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
5. Vykdymo proceso paskirtis yra tenkinti teisėtus išieškotojų reikalavimus, susiformavusius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kitų institucijų, įgalintų priimti vykdytinus sprendimus, pagrindu, t. y. rezultato, pasiekto išsprendus ginčą ar kilusio iš įstatymo, sutarties ar administracinio akto, realizavimo stadija. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kas reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str.). CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).
8. Apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).
9. Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, suformuluota taisyklė, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).
10. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).
11. Kaip matyti iš aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išieškojimas iš skolininkui į įkalinimo įstaigos sąskaitą kitų asmenų pervedamų lėšų yra galimas, taikant CPK 733-743 straipsniuose numatytus išskaitų dydžius. Nagrinėjamu atveju iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad antstolis būtent tokius veiksmus ir atliko – 2020-05-21 patvarkymu nebuvo areštuotos visos pareiškėjo įkalinimo įstaigoje gaunamos ir ateityje gautinos lėšos, priešingai, antstolis nurodė areštuojamą konkrečią piniginių lėšų sumą - 245 Eur skolos ir 161,62 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 406,62 Eur, bei nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis atlieka išieškojimo veiksmus – CPK 688 straipsnis, 739 straipsnio 9 punktas, nurodė, kad skolininkui leidžiama naudotis suma, neviršijančia BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Be to, patvarkymas priimtas dėl pareiškėjui priklausančių pajamų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, o minėtoje vykdomojoje byloje antstolis jau vykdo išieškojimą (išieškojimas pradėtas skolininkui dar dirbant ir gaunant darbo užmokestį, t. y. nesant įkalinimo įstaigoje), tai nėra pradėjimas išieškoti iš skolininko turto, todėl jam netaikytinas apribojimas draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šis apribojimas yra vienkartinis ir negali būti taikomas periodiškai (kas mėnesį) kartu su CPK 733-743 straipsnių nuostatomis, kai išieškoma iš periodinių skolininko pajamų, nes toks teisės normų aiškinimas iš esmės paneigtų bet kokią galimybę išieškoti skolas iš absoliučios daugumos skolininkų.
12. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktu, skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, viršijančias pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms, išieškojimas iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, yra galimas ir, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisėtas. Tokia išieškojimo tvarka atitinka ir Instrukcijos 4 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad Instrukcijos 93.6 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, neteko galios nuo 2019-08-01. Taip pat nuo 2020-06-20 iš esmės pasikeitė BVK 92 straipsnis, kurio nuostatos nebenumato jokių dydžių ar pinigų sumų. Šiuo metu galiojančioje straipsnio redakcijoje numatyta nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų, tačiau straipsnio 3 dalis numato, kad asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami BVK 93, 95 ir 97 straipsniuose numatytas teises. BVK 97 straipsnio 3 dalyje numatytos didžiausios pinigų sumos, už kurias nuteistieji turi teisę įsigyti asmeninių daiktų ir jos atitinka iki 2020-06-20 BVK 92 straipsnyje numatytus piniginių lėšų, už kurias nuteistieji turi teisę apsipirkti, dydžius. Taigi, antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą vadovavosi tuo metu galiojusia BVK 92 straipsnio redakcija, tačiau ir po straipsnio pakeitimų, patvarkymas atitinka įstatymų reikalavimus, kadangi tas pats straipsnis nukreipia į atitinkamą BVK straipsnį, reglamentuojantį dydžius, aktualius nagrinėjamoje byloje.
14. Aukščiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis, priimdama patvarkymą dėl įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų arešto ir išieškojimo nukreipimą iš tokių lėšų elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Instrukciją, antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą. Toks išieškojimo nukreipimas nereiškia, jog pareiškėjas negalės naudotis jokiomis savo pajamomis įkalinimo įstaigoje, iš jo bus atskaitoma tik tam tikra pajamų dalis, nustatyta CPK. Nustačius, kad antstolis priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą, nėra pagrindo išvadai, kad lėšos iš skolininko sąskaitos pataisos namuose buvo nuskaičiuotos neteisėtai ir turėtų būti grąžintos.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 513 str., teismas
nutaria:
atmesti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0136/15/00012/1, Nr. 0136/15/00013/1.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.