Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė, dėl civilinių ieškinių nepasisakė.

Nukentėjusysis T. F. parodė, kad 2008 m. jis dirbo tyrėju kriminalinėje policijoje nusikaltimų tyrimų skyriuje. Kaltinamojo nepažinojo, iš kitos tyrėjos, lyg ir iš tyrėjos K.Šandarienės, buvo gautas pavedimas operatyvinių priemonių pagalba nustatyti, kas naudojasi išankstinio mokėjimo kortele, ir buvo nustatyta, kad vienu iš telefono numerių naudojasi R. P., kuris gyvena bute, esančiame Dvaro g. 49-15, Šiauliai. Nuvykus pėsčiomis su pareigūnu D. B. minėtu adresu, jie paskambino į duris. Jie nenešioja uniformų, todėl ir tą dieną buvo neuniformuoti. T. F. neprisimena tiksliai, kaip buvo apsirengęs, tikriausiai buvo apsirengęs su džinsinėm kelnėm, balta palaidine, raudona striuke arba megztiniu, ar turėjo striukę - neprisimena. Lyg ir turėjo rankinę, kurioje buvo antrankiai. Antrankių niekada nenešioja rankoje. Tarnybinį pažymėjimą turėjo rankinėje arba kelnių kišenėje. Durų niekas nedarė tol, kol jie neparodė tarnybinių pažymėjimų. Po to duris atidarė vyriškis, kuriam jie prisistatė, paaiškino, kad ieško R. P.. Minėtas vyriškis išėjo į laiptinę ir paaiškino, kad jis yra R. P. brolis, kad su juo yra blogi santykiai, nepalaiko jokio ryšio, kur jis gyvena nežino, kur jis šiuo metu yra, irgi nežino. Pareigūnai paprašė jo parodyti savo mobiliuosius telefonus, paaiškino, kad gali būti vienas iš tų telefonų, kurio jie ieško. R. P. brolis parodė mobiliojo ryšio telefonus, o pareigūnai patikrinę nustatė, kad neatitinka numeriai, kuriuos jie buvo nusistatę, ir T. F. atidavė vyriškiui telefonus. Iš savo mobilaus ryšio telefono jis paskambino į tą telefono numerį, kurio jie ieškojo ir bute, svetainės kambaryje ant stalo pradėjo skambėti telefonas. Visa tai jie matė, nes buvo praviros durys. Pareigūnai įėjo į buto koridorių (dešinėje buvo virtuvė, kairėje svetainės kambarys, tiesiai dar vienas kambarys, į kurį durys lyg ir buvo uždarytos), po to į svetainės kambarį, ir, paėmę telefoną (kur jį po to dėjo, į kišenę, į rankinę ar laikė rankoje – neprisimena), paklausė, kieno šis telefonas. Kažkuriuo momentu buvo išėjusi moteris su vaiku, tačiau tiksliai neprisimena, kada. Tuo metu iš virtuvės į svetainės kambarį atėjo R. P. ir necenzūriniais žodžiais, būdamas agresyviai nusiteikęs, paklausė, kas čia jiems leido įeiti, ką jie čia veikia, reikalavo padėti jo daiktus, sakė, kad tai jo telefonas, kad jie neturi jokios teisės. Kambaryje tuo metu vyko veiksmas, R. P. nuolat vaikščiojo, o T. F. gręžiojosi atgal į R. P. brolį, kad šis jam nesuduotų smūgio. R. P. jie pakartotinai prisistatė, kad jie yra policijos pareigūnai, ir jiems reikia apžiūrėti telefonus, kadangi įtariama, kad vienas telefonas yra dalyvavęs nusikalstamoje veikoje, klausė, ar jis buvo pavogtas. R. P. pradėjo agresyviai elgtis, sakė niekur su jais neis, bandė atimti telefoną iš rankų, kuris buvo paimtas nuo stalo, vaikščiojo po kambarius ir bandė galva smogti T. F., sakė, kad trenks į veidą, tačiau T. F. atsitraukė ir išvengė smūgio. Kilo konfliktas, kolega bandė iškviesti uniformuotus patrulius, kadangi R. P. atsisakė su jais vykti į policijos komisariatą ir matėsi, kad jis yra agresyvus, kad geruoju su jais neis. Bandant iškviesti uniformuotus patrulius, R. P. neleido surinkti telefono numerio, čiupo už telefono, kita ranka bandė smogti D. B., tačiau T. F. sulaikė jo ranką ir smūgio išvengė, bet kita ranka R. P. jam smogė į ausį ir T. F. iš karto pajuto skausmą - trūko ausies būgnelis. Iki minėto įvykio jis neturėjo problemų su klausa. D. B. griebė R. P. už rankų. R. P. priešinosi, tačiau pareigūnai parvertė jį ant lovos. Antrankius dėjo dviese, vienas laikė vieną ranką užlaužęs, kitas kitą. Kai sulaikomas žmogus muistosi ir nepasiduoda, priešinasi, bando suduoti, bando išvengti sulaikymo, antrankius sega du pareigūnai, ir tai ne visada lengvai pavyksta. Sulaikymo metu R. P. rankos buvo surakintos antrankiais už nugaros, vėliau galėjo policijos komisariate antrankius uždėti iš priekio. Dedant antrankius dar jo brolis buvo prišokęs, trenkė D. B. į nugarą, po to lipant laiptais trenkė į nugarą, jam buvo nubrozdinta ranka, krūvini pirštai. Neprisimena, ar R. P. prašė leisti apsirengti prieš vedant į policijos komisariatą, tačiau jo tikrai nevedė nuogo. Vedant į policijos komisariatą R. P. visą kelią agresyviai elgėsi, keikėsi ir vadino juos necenzūriniais žodžiais šaukė, kad jiems bus blogai, kokie jie čia „mentai“. Vartojo žodžius: „gaidžiai, ožiai, mentai, piderastai“ ir taip toliau ir taip pat šaukė: „kaip čia atrodote, pasižiūrėkite“. Taip pat T. F. įžeidė žodžiai, kad jo barzda panaši į ožio. Jis nežino, ar barzdos yra skirstomos į ožio ir ne ožio, tačiau vyrų barzdos, kurios smailėja į apačią panašios į ožio barzdą. Pas jį barzda buvo smailėjanti į apačią, taigi gal ir panaši į ožio, ir tas palyginimas jį įžeidė. Buvo dienos metas, todėl aplinkui buvo žmonių, jie girdėjo R. P. žodžius. Negalėtų apibūdinti asmenų, kurie matė, kaip jie vedė R. P. į policijos komisariatą. Tie R. P. pasakyti žodžiai įžeidė T. F., nes jis žinojo, kad T. F. policijos pareigūnas. Be to, T. F. buvo suduota į ausį ir įspirta į koją, besipriešinant R. P. jam nutraukė nuo kaklo sidabrinę grandinėlę su kryželiu, kurio ieškoti po įvykio buvo sugrįžę į butą, kryželio paieškose taip pat dalyvavo moteris. Sulaikant R. P. nebuvo jokio asmeniškumo, nes jie jį pirmą kartą matė. Civilinį ieškinį reiškia ir prašo priteisti tiek, kiek buvo parašęs ikiteisminio tyrimo metu. Sidabrinė grandinėlė ir kryželis, kurių vertė ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti 70 Lt, yra jam grąžinti, grandinėlė buvo sutrūkusi, bet jis ją susitvarkė, grandinėlės taisymas kainavo 2 Lt. Taip pat reikėjo sumokėti už ausies gydymą, t.y., vaistus, kiek sumokėjo neprisimena, galėjo būti 100 Lt. Todėl reiškia ieškinį dėl 102 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos 6000 Lt atlyginimo. Prašo neturtinės žalos todėl, kad buvo pažemintas, kaip policijos pareigūnas ir kaip žmogus. Buvo sutrikdyta jo sveikata ilgiau nei 10 dienų, kiekvienais metais, atliekant sveikatos patikrinimą, gydytojai mato, kad ausies nervas po truputį silpsta, yra liekamieji reiškiniai- nemalonus spengimas, nereikalingas ūžesys ausyje, skausmas kartais juntamas iki šiol, silpnėja klausa. Iš viso prašo priteisti 6102 Lt turtinės ir neturtinės žalos.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2008 m. pavasarį dirbo kartu su kolega T. F. Šiaulių miesto VPK Kriminalinėje policijoje, buvo gavę pavedimą dėl telefono numerio, kuris priklauso R. P., gyvenančiam Dvaro gatvėje, tikslaus adreso neprisiminė. Jie neturėjo duomenų apie tai, kas yra minėto buto savininkas, jis iki įvykio nepažinojo R. P.. Kadangi buvo šalia, tai nuėjo pėsčiomis iki buto. Paskambinus į duris, atidarė, kaip vėliau paaiškėjo, kaltinamojo brolis, kuriam prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus. Jis juos įleido į koridorių. Pareigūnai paaiškino, ko atvyko, paklausė, ar čia gyvena R. P.. Vyras pasakė, kad tai jo brolis, bet jo nėra, kur jis yra, nežino. Tada pareigūnai paprašė parodyti savo telefonus, paaiškino, kad ieško telefono. R. P. brolis parodė mobilaus ryšio telefonus, kuriuos jam iškart grąžino, nes nerado ieškomo mobilaus ryšio telefono. Tada T. F. iš savo numerio paskambino tuo telefono numeriu, kurio ieškojo, ir svetainėje suskambėjo telefonas. T. F. pirmas įėjo į kambarį ir paklausė, kieno tai telefonas. D. B. iš paskos ėjo ir, atrodo, tuo momentu įbėgo R. P., jam jie iš karto prisistatė, kad yra policijos pareigūnai, tvirtino, kad jis tikrai parodė tarnybinį pažymėjimą, o ar rodė tarnybinį pažymėjimą T. F. - neprisimena. R. P. suprato, kad jie yra policijos pareigūnai, nes greičiausiai girdėjo jų pokalbį su broliu, ir atėjo į svetainę juos pavadindamas „mentais“, „gaidžiais“. D. B. po to įsidėjo savo pažymėjimą į kišenę. R. P. elgėsi neadekvačiai, sakė: „piderastai, mentai, gaidžiai, ar mane paliksite ramybėje, mane latviai tampo“. Neprisimena, ar jis prašė grąžinti mobilaus ryšio telefoną. Jie paaiškino, kad ieško telefono, kad reikia eiti į komisariatą ir paaiškinti, kas kur, jis pasakė, kad niekur neis. Tuomet D. B. pasakė, rengtis, nes važiuoja į policijos komisariatą, kad iškvies uniformuotus pareigūnus, bet kokiu atveju teks važiuoti, ant rankų nesineš, važiuos su mašina. Jis išsitraukė mobilaus ryšio telefoną skambinti ir palenkęs galvą rinko numerį, kai pastebėjo judesį. Pakėlė galvą ir pamatė, kaip jam R. P. smūgiuoja, o T. F. sustabdo jo ranką. Po to R. P. kita ranka trenkė T. F. į kairę ausį bei spyrė koja į T. F. koją. Tuomet jie iš karto pagriebė jį už rankos ir vertė ant lovos, kur jis muistėsi, aktyviai priešinosi sulaikymui, neleido uždėti antrankių. Dedant antrankius, pajuto į nugarą smūgį, atsisuko ir pamatė R. P. brolį, kuris smūgiavo dėl to, kad jie užlaužė rankas jo broliui. D. B. pasakė, R. P. broliui pasitraukti, nes kitaip uždės ir jam antrankius. Brolis nebuvo agresyvus. Kiek buvo mobilaus ryšio telefonų ant stalo svetainėje, kas paėmė mobilaus ryšio telefoną ir kur įsidėjo, jis neprisimena. Greičiausiai paėmė T. F., nes jis (D. B.) jo neėmė. Išvedant R. P. iš buto, tik išėjus pro duris jis pajuto smūgį į nugarą, atsisukęs pamatė R. P. brolį, ką šis pasakė, neprisimena. Nenorėjo daug triukšmo, todėl D. B. pasakė, kad dar pasimatys su R. P. broliu už tą smūgį. Nusileidę laiptais į namo apačią R. P. į policijos komisariatą vedė T. F. už vienos parankės, o D. B. už kitos parankės. Vedant R. P., jis toliau plūdosi, rėkė tais pačiais necenzūriniais žodžiais iki policijos komisariato. Aplink girdėjo pašaliniai asmenys, buvo dienos metas. D. B. nežiūrėjo, kiek pašalinių žmonių buvo, žodžiai buvo įžeidžiantys. Grįžus į policijos komisariatą, T. F. pasigedo grandinėlės su kryželiu, kurių ėjo ieškoti greičiausiai atlikdamas kažkokį ikiteisminio tyrimo veiksmą. Jis kartu ieškoti grandinėlės su kryželiu nėjo. Po įvykio jam ant nugaros buvo kraujosruvos, bet ne R. P. jas padarė. Nuo antrankių dėjimo buvo nubrozdinti pirštai, plaštakos. Nubrozdinimai atsirado dėl to, kad sulaikomas R. P. aktyviai priešinosi. Jei jis nebūtų atlikęs aktyvių pasipriešinimo veiksmų, D. B. būtų uždėjęs antrankius, nebūtų reikėję R. P. ant lovos versti. Tvirtina, kad T. F. R. P. smūgiavo ranka į galvą ir koja spyrė, tai yra padarė kaltinime numatytus veiksmus. Daugiausia buvo įžeidžiančių žodžių: „mentai, gaidžiai, piderastai“, ir visi trys žodžiai jį įžeidė. Jam R. P. nesakė apie ožio barzdą, jei būtų pasakęs, tai būtų buvę labai nemalonu. Jis civilinio ieškinio nereiškia.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civiliniam ieškovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį dėl 156,90 Lt žalos atlyginimo (3 t. 45 b. l.).

Civilinio ieškovo atstovas R. V. paaiškino, kad atstovauja Policijos departamentą prie LR Vidaus Reikalų Ministerijos ir Šiaulių apskrities VPK. Parodė, kad nukentėjusysis T. F. įvykio metu buvo Šiaulių m. VPK I PK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas ir 2008 m. balandžio 16 d. tarnybos metu, atlikdamas tiesiogines savo pareigas, patyrė sužalojimą, dėl to buvo tapęs laikinai nedarbingu nuo 2008-04-17 iki 2008-04-29. Tai patvirtina nedarbingumo pažymėjimas. Policijos departamentas civilinį ieškinį reiškia remdamasis tokiais argumentais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Šiaulių miesto VPK pripažino, kad policijos pareigūnas T. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas. Tai patvirtina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio atlikto tarnybinio patikrinimo 2008-10-20 išvada Nr. 40-2-IS-04 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. ir tyrėjo T. F. tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo“. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymoje (2008-10-29 pažyma Nr. 4679) nurodyta, kad T. F. padaryta trauma, kuri įvyko 2008-04-16, priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 7 p. nustatyta, kad kompensacija lengvo sveikatos sutrikdymo atveju yra 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką, pagal kurią policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka. Lietuvos policijos generalinis komisaras, atsižvelgdamas į Statuto nuostatas ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, nurodė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybai pervesti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 34486,56 Lt - 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui T. F., tai patvirtina 2008-12-01 išvada Nr. 5-5-IL-648 „Dėl sprendimo priėmimo“. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui buvo pervesta 34486,56 Lt piniginė kompensacija išmokėti T. F.. Remiantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-11-21 įsakymu Nr. 40-TE-169 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“, pinigai į T. F. asmeninę sąskaitą buvo pervesti 2008-12-10, tai patvirtina 2008-12-10 sąskaitos išrašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Sąlygų 26 punktas nustatė, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo T. F. 34486,56 Lt piniginę kompensaciją ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatas turi teisę iš padariusio T. F. žalą R. P. regreso, atgręžtinio reikalavimo tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kiek sumokėjo T. F.. Vadovaujantis išdėstytu, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos reiškia civilinį ieškinį dėl 34486,56 Lt turtinės žalos atlyginimo ir prašo tuos pinigus priteisti iš R. P., jei jis šitoje byloje būtų pripažintas kaltu. Šiaulių apskrities VPK pažymi, kad 2008-10-01 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr. 5B300 Šiaulių m. VPK buvo reorganizuotas į Šiaulių apskrities VPK, todėl visas iki reorganizavimo Šiaulių m. VPK turėtas teises ir pareigas perėmė Šiaulių apskrities VPK. Nukentėjusysis T. F. buvo nedarbingas nuo 2008-04-17 iki 2008-04-29. Šiaulių miesto VPK pareigūnui T. F. nedarbingumo laikotarpiu mokėjo ligos pašalpas bei socialinio draudimo įmokas ir tuo patyrė turtinę žalą. Kadangi esmė turtinės žalos yra ta, kad pareigūnas buvo nedarbingas ir jis nedirbo, o vykdant įstatymo reikalavimus jie turėjo mokėti jam ligos pašalpą ir socialinio draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3 str. 1 d. reglamentuotos penkios draudimo rūšys, tačiau iš visų nurodytų socialinio draudimo rūšių vidaus tarnybos sistemos pareigūnai VSDFV vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3 str. 2 d. privalomai draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniais draudimais. Kitos socialinių draudimų rūšys yra reglamentuotos specialiuose teisės aktuose, kurie taikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Vidaus tarnybos statuto 41 str. 2 d. nurodyta, kad laikino nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, taip pat laikino nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius, reglamentuojantys teisės aktai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis. Vidaus tarnybos statuto 49 str. 1 d. reglamentuota, kad pareigūnai privalomai draudžiami valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad pareigūnai taip pat turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuoja pareigūnų ir karių Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Vidaus tarnybos statuto 52 str. 5 d. reglamentuoja, kad šiame statute nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos, tai yra jie gauna asignavimus ir žmogui, jeigu įstatymas numato, privalo tuos pinigus išmokėti. Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytomis normomis policijos įstaigose pareigūnui ligos atveju mokama ligos pašalpa lygi jo vidutiniam darbo užmokesčiui. Ši ligos pašalpa mokama iš finansinių asignavimų, skirtų policijos įstaigoms išlaikyti, tai yra iš lėšų, kurios skirtos pareigūnų atlyginimams. Išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus ligos atveju pareigūnui nepriklauso ir mokamos nėra. Esant tokiai socialinio draudimo rūšies sistemai, pareigūno ligos atveju išlaidas patiria darbdavys, šiuo atveju Šiaulių miesto VPK, o jei liga yra kalto asmens neteisėtų veiksmų pasekmė, tai su ja susijusios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str., turi būti pripažinta turtine žala, kuri turi būti priteista iš kalto asmens. Į patirtas dėl Šiaulių miesto VPK I PK KPNTS tyrėjo T. F. ligos išlaidas įeina ir Šiaulių miesto VPK sumokėtos socialinio draudimo įmokos į Karinių ir joms prilygintų struktūrų valstybinio socialinio draudimo Lietuvos teritorinį skyrių, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 str. turėtų būti įskaitomos, jo manymu, į atlygintos žalos dydį. Pagal Šiaulių miesto VPK Finansų skyriaus pažymą T. F. laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigūnui priskaičiuota ir išmokėta 1246,50 litų ligos pašalpos bei 309,13 litai išmokėta įmokų socialiniam draudimui, iš viso 1555,63 Lt, ir būtent tiek prašo priteisti Šiaulių miesto VPK, jei R. P. bus pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Liudytojas K. Č. parodė, kad jis yra R. P. brolis. Įvykis galėjo būti 2008 m., koks metų laikas buvo, nežino, gal pavasaris, gal ruduo buvo. Viskas vyko bute, esančiame Dvaro g. 49-15, Šiauliuose. Butas nuosavybės teise priklauso jo tėvams. Jame šiuo metu gyvena jis, jo sugyventinė ir du jo vaikai, 2008 m. buvo tik vienas vaikas. Ryte jis turėjo išvažiuoti į užsienį, vėlavo mikroautobusas, todėl grįžo namo palaukti ir atėjo kriminalistai. Jie paskambino į duris, jis tuo metu rengėsi ir kabino ant pakabos striukę. Kriminalistai prisistatė, tačiau nerodė savo tarnybinių pažymėjimų. Nurodė, kad jis nekeičia savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kodėl davė kitokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir kodėl po jais pasirašė – nežino. Atėję kriminalistai pasakė, kad ieško vogto telefono ir paprašė jo parodyti savo telefoną. Jis jiems ištraukė telefoną iš striukės. Tuomet jie paklausė, ar yra R. P.. Jis atsakė, kad nežino, nes anksti išėjo ir nematė, ar jis yra namie, ar jo nėra, jis kitame kambaryje gyvena. Nesigirdėjo nei triukšmo, nei bruzdesio jokio, K. Č. išėjo ir grįžo gal už valandos, nežino, kiek tų valandų buvo, bet grįžo ryte. Apžiūrėję jo telefoną, pareigūnai jam jį grąžino ir paskambino broliui į telefoną, kuris buvo virtuvėje ir greičiausiai tuo metu gėrė kavą ar arbatą. Brolis išėjo iš virtuvės, jam pareigūnai užlaužė rankas ir jį išsivedė. Nors iš tikrųjų brolis neišėjo ir nepasirodė, pareigūnai įėjo, užlaužė rankas ir jį išsivedė, išgirdo, kad skamba telefonas ir viskas. Užlaužus R. P. rankas, jis tikriausiai šaukė. Pareigūnai nevaikščiojo po kambarius ir neieškojo R. P., išgirdo, kad skamba telefonas virtuvėje ir nuėjo į virtuvę ir iš karto užlaužė rankas ir išsivedė. Jo brolis pareigūnams negrasino, jis negirdėjo, ar jis vartojo necenzūrinius žodžius. Brolis pareigūnams nesipriešino, nesmūgiavo, kaip galėjo pasipriešinti, jeigu rankas užlaužė, čiupo ir išsivedė. Jis buvo suklupęs ant laiptų ir dėl to sužalojo policijos pareigūną – jam dėl to ant nugaros buvo padaryta kraujosruva. Jis atsiskaitė už visą tą reikalą- jo atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Kambaryje jis netrenkė policijos pareigūnui, kai broliui jie dėjo antrankius. Į policijos komisariatą brolio nelydėjo ir nėjo iš paskos. Tik vėliau nunešė rūbus broliui, ir jį policijos komisariate suėmė. Dėl to įvykio, dėl triukšmo lyg ir kaimynė galėjo išeiti į laiptinę, tačiau nežino, ar ji matė visą įvykį. Jis nematė T. F. grandinėlės su kryželiu. Kodėl byla buvo atskirta į dvi bylas, iš kurių viena baigta teismo baudžiamuoju įsakymu jo atžvilgiu, jis nežino. Jis kaltu prisipažino dėl savo veiksmų iš dalies. Byloje jam nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai. Jis buvo pripažintas kaltu, kad D. B. vieną kartą sudavė su ranka, o ne su kumščiu, tuo metu, kai jis suklupo ant laiptų. Kai policijos pareigūnai išsivedė jo brolį, tai jis nesuprato, dėl ko policijos pareigūnai buvo atėję, ar ieškojo vogto mobilaus ryšio telefono, ar atėjo jo brolio išsivesti. Nuo situacijos priklauso, ar brolis yra agresyvus, kartais pats jo bijo. Brolis nėra jo sumušęs, bet konfliktų būna, tačiau fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Neprisimena, kad yra pasakojęs policijos komisariate, kad bijo brolio.

Liudytoja V. M. parodė, kad ji yra liudytojo K. Č. sugyventinė ir kartais gyvena su juo jo bute, esančiame Dvaro gatvėje, o kartais gyvena pas savo tėvus Sidabrave. Įvykio dieną ji su savo mažamečiu vaiku buvo bute, kambaryje. Ryte paskambinus į duris, jas atidarė jos sugyventinis. Pro duris įėjo du policijos pareigūnai, kuriuos ji matė, nes durys į kambarį buvo atviros. Ji negali tvirtinti, kad jie nerodė savo tarnybinių pažymėjimų. Juos ji matė tik akimirką. Po to jie paklausė, ar yra namie R. P. ir lyg suskambo telefonas. Po to iš virtuvės išėjo R. P. Jam kažką mandagiai pasakė policijos pareigūnai, o jis priešingai su jais mandagiai nekalbėjo. Negirdėjo, ar jie prisistatė R. P. esą policijos pareigūnai. Kokius žodžius sakė R. P. pareigūnams – ji negali konkretizuoti. Ji pasiėmė savo vaiką su savimi ir nubėgo pas kaimynę ir viso konflikto metu buvo pas ją. Kaimynė nieko negirdėjo, nes buvo uždarytos buto durys. Ji lyg ir girdėjo šauksmus, tačiau stengėsi jų nesiklausyti. T. F. grandinėlės ir kryželio paieškoje ji nedalyvavo. Ji daugiau laiko gyveno pas savo tėvus, nei su sugyventiniu ir jo broliu. Kartais su R. P. būdavo konfliktai dėl tvarkos virtuvėje, dažniausiai jis konfliktuodavo su jos sugyventiniu. Konfliktai būdavo žodiniai. Ji žinojo, kad R. P. yra ūmaus būdo, greitai užsiplieskiantis, jai jos sugyventinis ne kartą yra sakęs užsidaryti savo kambario duris ir iš jo nelįsti, kol namuose yra R. P..

Be nukentėjusiųjų T. F. ir D. B., liudytojų K. Č. ir V. M. duotų parodymų, R. P. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta padaryto nusikaltimo vieta, t. y. butas, esantis Dvaro g. 49-15, Šiauliuose (1 t.,17-21 b. l.); 2008-04-16 Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo T. F. ir vyresniojo tyrėjo D. B. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad dirbant pagal tyrėjos K. Šandarienės pavedimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00954-07 nustatyti asmenį, kuris naudojasi išankstinio mokėjimo „Tele 2 pildyk“ kortele Nr. 8-607-41433 ir 8-648-18596, operatyvinių priemonių pagalba nustatyta, kad telefonu Nr. 8-607-41433 naudojasi R. P., gyv. Dvaro r. 49-15, Šiauliuose. 2008-04-16 apie 11.30 val. su tyrėju D. B. nuvyko adresu Dvaro g. 49-15, Šiauliuose, kur paskambinus į duris, jas atidarė ir juos įsileido į butą R. P. brolis, kuris paaiškino, kad jis yra susipykęs su broliu, su juo nebendrauja ir nežino, kur jis yra. Paaiškinus, kad jie ieško vogto mobilaus ryšio telefono, paprašė parodyti turimus mobilaus ryšio telefonus. Apžiūrėjus parodytą mobilaus ryšio telefoną, jį grąžino ir paskambino telefono numeriu 8-607-41433. Suskambus telefonui priėjo kambaryje prie jo ir paklausė, kieno čia telefonas. Tuomet iš virtuvės išėjo vyras – R. P., kuris pasakė, kad tai jo telefonas. Jam prisistačius, paaiškinus, kad reikės eiti į policijos komisariatą ir išsiaiškinti visas aplinkybes. R. P. sureagavo neadekvačiai, pasakė: „eikit nachuj, gaidžiai, mentai, aš niekur su jumis neisiu, padėkite mano telefoną, jūs įsiveržėte neteisėtai į butą“ ir pradėjo policijos pareigūnus stumti iš kambario. Policijos pareigūnams atsitraukus ir paprašius apsiraminti, R. P. nenurimo, staigiu galvos linktelėjimu pagąsdino, kad su savo kakta trenks T. F. į veidą, kuris atsitraukė ir išvengė smūgio. Tuomet D. B. išsitraukė savo mobilų telefoną ir paaiškino, kad paskambins VPK budėtojui, kad atsiųstų uniformuotus patrulius ir jį sulaikytų. Tai pamatęs R. P. čiupo D. B. už telefono ir neleido jam surinkti numerio. D. B. atsitraukė. Tuomet R. P. kaire ranka užsimojo kaire ranka trenkti D. B., tačiau T. F. sulaikė jo ranką. Po to R. P. dešinės rankos kumščiu T. F. trenkė į kairįjį skruostą ir iš kojos jam spyrė į dešinę koją. Tuomet panaudojus kovinių imtynių veiksmus, pareigūnai parvertė R. P. ant lovos ir uždėjo antrankius. Dedant antrankius, prie D. bitės prišoko R. P. brolis ir trenkė į nugarą. D. B. pasakė, kad atsitrauktų, nes panaudos kovinius veiksmus. R. P. brolis atsitraukė. Vedant R. P. laiptais žemyn, prie D. B. iš nugaros pribėgęs R. P. brolis kumščiu trenkė jam į nugarą. Norėdami išvengti didesnių ekscesų, R. P. pareigūnai pristatė į 1 PK budėtojų dalį ir apie įvykį pranešė budėtojui. Po 10 minučių į 1 PK budėtojų dalį atėjo R. P. brolis, kur jis buvo sulaikytas (1 t., 22-25 b. l.); 2008-04-16 raštu Nr. 41-S-2938 „Dėl informacijos baudžiamoje byloje Nr. 41-1-954-07“, iš kurio matyti, kad 2008-04-16 T. F. pavesta operatyvinių priemonių pagalba nustatyti, kas naudojasi telefono Nr. 8607 41433 ir Nr. 8648 18596 (1 t., 27 b. l.);2008-05-29 Šiaulių miesto VPK nelaimingo atsitikimo, kurio metu Šiaulių miesto VPK I PK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. B. ir tyrėjas T. F. patyrė sveikatos sutrikdymą, tyrimo išvada Nr. 40-2-IS-49, iš kurios matyti, kad buvo konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužaloti pareigūnai T. F. ir D. B., įvyko tarnyboje (1 t., 50-54 b. l.);2008-10-20 Šiaulių apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto I PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. ir tyrėjo T. F. tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo Nr. 40-2-IS-04, iš kurios matyti, kad buvo konstatuota, jog D. B. ir T. F. buvo sužaloti atliekant tarnybines pareigas, tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi, todėl kompensacija išmokėtina (1 t., 55-61 b. l.);2008-11-21 Šiaulių apskrities VPK Viršininko įsakymu dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo Nr. 40-TE-169, iš kurio matyti, kad buvo pripažinta, jog tyrėjas T. F. buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, nuspręsta jam išmokėti 34486,56 Lt (12 mėnesių darbo užmokesčio) dydžio kompensaciją (1 t., 62-63 b. l.);2008-12-01 Policijos departamento prie LR VRM išvada dėl sprendimo priėmimo Nr. 5-5-IL-648, iš kurios matyti, jog policijos departamento finansų valdyba siūlo Šiaulių apskrities VPK skirti 34486,56 Lt 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti tyrėjui T. F. (1 t., 65 b. l.);2008-10-29 LR VRM Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažyma Nr. 4679, iš kurios matyti, kad konstatuota, jog yra fizinio veiksnio, įvykusio 2008-04-16, ir pareigūno T. F. sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys, trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (1 t., 66 b. l.);banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2008 metų gruodžio mėnesį T. F. į atsiskaitomąją banko sąskaitą buvo pervesti 34486,56 Lt (1 t., 67-68 b. l.);2008-04-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. F. pateikė balto metalo grandinėlę su kilpa (1 t., 70 b. l.);2008-04-17 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo T. F. pateikta grandinėlė ir pakabukas- kryželis buvo apžiūrėti (1 t., 71-73 b. l.);2008-06-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. F. pateikė UAB „Praba“ kvitą Nr.53-49031, kurio kitoje pusėje rašikliu užrašytas grandinėles prabos Nr.925, bei svoris 7,59 g (1 t., 76-78 b. l.);2008-06-19 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. F. atpažino jam nuosavybės teise priklausantį kryželį (1 t., 79-80 b. l.);2008-04-16 specialisto išvada Nr. G 639/08(04), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam D. B. kietais bukais daiktais 2 smūginių kontaktų į nugarą ir po 1- į kairės plaštakos 4 ir 5 pirštus poveikyje padaryti sužalojimai: nubrozdinimai kairės plaštakos 4, 5 pirštuose, kraujosruvos nugaroje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 84 b. l.);2008-06-16 specialisto išvada Nr. G 640/08(04), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam T. F. kietais bukais daiktais, tiesioginių smūginių kontaktų poveikyje padaryti sužalojimai: kairės ausies sumušimas, kairės ausies būgnelio perforacija, nubrozdinimai dešinės blauzdos priekyje, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės ausies būgnelio perforacijos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 88 b. l.); liudytojos V. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji yra K. Č. sugyventinė ir kad kartais gyvena su juo adresu Dvaro g. 49-15, Šiauliai, o kartais pas savo tėvus Sidabrave. Kartais minėtame bute kartu gyvena K. Č. brolis R. P.. Tačiau jis nuolat negyvena, truputi pagyvena ir vėl išvažiuoja. Ji nelabai pažįsta R. P., nes mažai su juo bendrauja. 2008-04-16 apie pietus namie buvo ji su savo mažamečiu dviejų metų sūneliu, K. Č. ir R. P., ji su sūneliu buvo savo kambaryje. Apie 11.30 val. kažkas paskambino į duris. Jas atidarė K. Č. ir įleido du vyrus. Ji nežino, kas jie tokie ir apie ką kalbėjo su K. Č.. K. Č. atėjo į kambarį, pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir jį nunešė tiems vyrams. Po to ji išgirdo, kaip kitame kambaryje suskambo telefonas, ir tada su riksmais iš virtuvės išėjo R. P., kuris joje prieš tai ir buvo visą laiką. Vyrai jam kažką mandagiai pasakė, o ką jis šaukė jiems, ji nesiklausė. Jis tiesiog išėjo iš virtuvės nusiteikęs agresyviai. Ji pasiėmė vaiką ir, kad šis neišsigąstų, išbėgo pas kaimynę. Po to dar matė, kaip laiptais lipo jos sugyventinis žemyn. Po to policijos pareigūnai jai pranešė, kad R. P. ir K. Č. yra sulaikyti. Ji R. P. pažįsta apie metus laiko ir jo prisibijo, nes jis yra greitai užsiplieskiantis, konfliktiškas žmogus. Be to, jai K. Č. yra pataręs užsidaryti savo kambaryje ir jame būti, kol namuose yra viena su R. P.. Žino, kad jis yra teistas. Ar gali ką sumušti, negali pasakyti, nes to nežino. Po to, kai šiek tiek pabuvo pas kaimynę, kaimynė pradarė buto duris, ir ji pamatė K. Č. nulipant laiptais. Tada grįžo į butą. Vėliau policijos pareigūnai jai pranešė, kad jis ir R. P. yra sulaikyti. (1 t., 110-111 b. l.); asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2008-04-16 11.53 val. K. Č. nustatytas 2,88 promilių girtumo laipsnis (1 t., 112 b. l.); K. Č. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2008-04-16 apie 11.30 val. būnant bute, esančiame Dvaro g. 49-15, Šiauliuose, į duris paskambino. Kai atidarė duris, ten stovėjo du vyrai, kurie prisistatė policijos pareigūnais ir pasakė, kad pas jį bute gali būti vogtas mobiliojo ryšio telefonas. Jis policijos pareigūnus savo noru įsileido į butą. Policijos pareigūnai parodė jam savo tarnybinius pažymėjimus. Po to jie paklausė, ar namie yra R. P., jis pasakė, kad nėra, nes R. P. buvo prašęs, jei kas jo ieško, pasakyti, jog jo nėra. Tuo metu R. P. buvo virtuvėje ir gėrė kavą. Po to, policijos pareigūnų paprašytas parodė savo mobiliojo ryšio telefoną. Jie apžiūrėjo ir jį jam grąžino. Tada, vienas iš policijos pareigūnų pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir skambino bei pradėjo skambėti R. P. telefonas. Tada R. P. išėjo iš virtuvės, jam policijos pareigūnai parodė savo tarnybinius pažymėjimus, paprašė jo kartu vykti į Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmąjį policijos komisariatą. Kiek pamena, R. P. paprašė apsirengti, bet policijos pareigūnai jam apsirengti neleido. Ar R. P. vadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais nesiklausė, nors visą laiką stovėjo šalia. Po to policijos pareigūnai užsuko R. P. rankas už nugaros ir norėjo dėti antrankius. Nematė, kad R. P. suduotų policijos pareigūnui, bei spirtų koja. R. P. pradėjo šaukti, kad jam stipriai spaudžia ranką, tada jis priėjo ir bandė vieną pareigūną nuo R. P. atitraukti, kad jam stipriai nespaustų rankos, bet pareigūnui smūgio nesudavė. Kurį iš pareigūnų jis bandė atitraukti neįsidėmėjo. Pareigūną bandė atitraukti paėmęs už alkūnės. Tada policijos pareigūnai išvedė R. P. į laiptinę. Jis išbėgo iš paskos ir suklupo ant laiptų, griuvo ir stipriai įsirėmė pareigūnui į nugarą, tai nebuvo smūgis, pareigūno sužaloti nenorėjo (1 t., 119-120 b. l.);D. B. ir K. Č. bei T. F. ir K. Č. akistatų protokolais, iš kurių matyti, kad sulaikomas R. P. keikėsi, tačiau, anot K. Č., neaišku, ką tiksliai jis sakė (1 t., 122-123, 125-126 b. l.);2008-04-17 specialisto išvada Nr. G 642/08(04), iš kurios matyti, kad R. P. padaryti šie sužalojimai: epidermio nubrozdinimai riešuose, nubrozdinimai dešinėje pėdoje, dešiniame čiurne, kairio peties priekyje, kraujosruva dešinėje blauzdoje. Epidermio nubrozdinimai riešuose padaryti antrankių poveikyje. Nubrozdinimai dešiniame čiurne, dešinėje pėdoje, kairiame petyje, kraujosruva dešinėje blauzdoje padaryta kietais bukais daiktais 1 smūginio kontakto į kairį petį, 1 į dešinę pėdą, 1 – į dešinį čiurną ir 1- į dešinę blauzdą poveikyje. Sužalojimai galėjo gautis grumtynių metu ir nukentėjusiajam griūnant bei kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai R. P. galėjo gautis sudavus smūgius kitam asmeniui (1 t., 146 b. l.);2008-04-29 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. P. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d. pareigūnų T. F. ir D. B. atžvilgiu (1 t., 147-148 b. l.);Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 teismo baudžiamuoju įsakymu, iš kurio matyti, kad K. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 286 straipsnį ir nubaustas 6 MGL dydžio, t. y. 780 Lt bauda (3 t., 91-93 b. l.).

Kaltinamojo R. P. kaltės nepripažinimą paneigia visuma nuoseklių byloje esančių įrodymų, t.y. nukentėjusiųjų T. F. ir D. B. teisme duoti parodymai, kurie atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš karto po nusikalstamų veikų padarymo rašytus tarnybinius pranešimus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisme ištirtais įrodymus- įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų, dokumentų apžiūros, daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotas aplinkybes, specialisto išvadas, nukentėjusiųjų T. F. ir D. B. parodymai yra vienodi, nuoseklūs, neprieštaringi ir atitinkantys bylos medžiagą, jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Akcentuotina, kad liudytojų K. Č. ir V. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, neatitinka jų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, nėra nuoseklūs ir prieštaringi, nes K. Č. yra kaltinamojo brolis, o V. M. yra K. Č. sugyventinė, jie kurį laiką gyveno kartu su R. P., abu yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, abu, nors ir nenoriai, pripažino, jog R. P. bijo, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Be to, 2008-04-16 11.53 val. K. Č. nustatytas 2,88 promilių girtumo laipsnis (1 t., 112 b. l.), dėl kurio jis gali visko gerai neprisiminti. Pažymėtina, kad pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų T. F. ir D. B. parodymais nėra. Šių nukentėjusiais apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus, jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus. Joks šių policijos pareigūnų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai R. P. apkaltinti nebūto nusikaltimo padarymu. Pareigūnų T. F. ir D. B. parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs bei logiški, atitinkantys įvykių seką, t.y., jie, turėdami pavedimą atlikti atitinkamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, vykdė tiesiogines savo pareigas, o R. P. apie tai žinojo ir žinodamas, kad T. F. ir D. B. yra pareigūnai, aktyviais veiksmais, pasireiškusiais pareigūnų nurodymų nevykdymu, sulaikymo vengimu, fizinio smurto pareigūnų atžvilgiu panaudojimu, pasipriešino tarnybines pareigas vykdantiems pareigūnams, todėl teko panaudoti specialiąsias priemones, t.y. antrankius, kuriuos T. F. su kolega abu vos uždėjo. Nei T. F., nei D. B. R. P. anksčiau nepažinojo, nusikalstamos veikos padarymo metu atliko savo tarnybinę užduotį, todėl jiems be jokios priežasties apkaltinti kaltinamąjį nebūto nusikaltimo padarymu nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. T. F. ir D. B. yra pareigūnai- valstybės tarnautojai, kurių vienas iš uždavinių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, o ne konfliktavimas su piliečiu. Taigi darytina išvada, kad pareigūnų reikalavimas apsirengti ir vykti į policijos įstaigą buvo teisėtas, kurio R. P. nevykdė. T. F. ir D. B., būdami policijos pareigūnais ir turėdami pavedimą atlikti atitinkamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, vykdė tiesiogines savo pareigas, o R. P. apie tai žinojo ir žinodamas, kad T. F. ir D. B. yra policijos pareigūnai, aktyviais veiksmais, pasireiškusiais policijos pareigūnų nurodymų nevykdymu, sulaikymo vengimu, fizinio smurto pareigūnų atžvilgiu panaudojimu, o būtent,- atsisakydamas apsirengti ir eiti kartu su policijos pareigūnais į policijos komisariatą, griebdamas D. B. už mobilaus ryšio telefono ir taip neleisdamas iškviesti kitus policijos pareigūnus, užsimodamas ranka D. B., bet T. F. sulaikius jo ranką, kitos rankos kumščiu duodamas T. F. į kairę ausį, spirdamas į dešinę koją, parvertus jį ant lovos ir dedant antrankius, rankų judesiais neleisdamas juos uždėti, pasipriešino tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, todėl teismas pripažįsta, kad priešindamasis policijos pareigūnams kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal Lietuvos Respublikos LR BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Byloje nustatyta, kad K. Č., kurio atžvilgiu 2009-04-15 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, atliko dalį neteisėtų veiksmų, t. y., siekdamas, kad brolis R. P. išvengtų sulaikymo, sudavė pora smūgių rankos kumščiais pareigūnui D. B. į nugarą, taip padarydamas jam kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pasipriešindamas valstybės tarnautojams- vyresniajam tyrėjui D. B. ir tyrėjui T. F.. Tai įrodo, kad kaltinamasis R. P. ir K. Č., kurio atžvilgiu 2009-04-15 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. R. P. veika atsižvelgiant į jo veiksmų pobūdį ir intensyvumą, į nukentėjusiųjų statusą, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, o ne kaip administracinis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. P. 2008-04-16 apie 11.30 val. bute, esančiame Dvaro g. 49-15, Šiauliuose, panaudodamas fizinį smurtą prieš tarnybos pareigas vykdantį Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėją T. F., o būtent, suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam T. F. į kairę ausį bei vieną kartą spirdamas jam į dešinę koją, padarė nukentėjusiajam T. F. kairės ausies sumušimą, kairės ausies būgnelio perforaciją, nubrozdinimus dešinės blauzdos priekyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio perforacijos nukentėjusiajam T. F. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Iš byloje esančių įrodymų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad R. P., pareigūnams D. B. ir T. F. įėjus į butą, esantį Dvaro g. 49-15, Šiauliuose, ir jiems prisistačius bei parodžius savo tarnybinius pažymėjimus, paklausus, ar čia gyvena R. P., patikrinus K. Č. atneštą mobilaus ryšio telefoną ir paskambinus į R. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo padėtas svetainėje ant stalo, iš virtuvės keikdamasis necenzūriniais žodžiais, išvadindamas policijos pareigūnus „mentais, gaidžiais, piderastais“, būdamas agresyviai nusiteikęs, dėl ko liudytoja V. M., pasiėmusi savo mažametį vaiką, išėjo pas kaimynę, įėjo paskui pareigūną T. F. į svetainę, kur policijos pareigūnams prisistačius ir parodžius tarnybinius pažymėjimus, D. B. perspėjus ir paprašius R. P. nusiraminti ir elgtis santūriau, po ko R. P. nenurimo ir bandė T. F. kakta suduoti į galvą, D. B. pasakius, kad teks R. P. apklausti policijos komisariate ir prašant jį apsirengti ir eiti kartu su jais, tačiau R. P. atsisakius eiti, po ko D. B. pasakius, kad jei šis neis gera valia, bus išvežtas policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu, bei bandant mobilaus ryšio telefonu surinkti policijos komisariato telefono numerį, R. P. griebė ranka D. B. mobilaus ryšio telefoną, tačiau nepavykus sugriebti užsimojo ranka, kurią sustabdė pareigūnas T. F. savo ranka. Po ko R. P. tęsdamas savo veiką, kitos rankos kumščiu trenkė pareigūnui T. F. į kairę ausį bei spyrė vieną kartą į dešinę koją, todėl T. F. ir D. B. parvertė R. P. ant lovos, jam toliau aktyviai priešinantis policijos pareigūnams, užlaužė abi rankas už nugaros ir uždėjo antrankius. Po minėtų R. P. veiksmų T. F. buvo padarytas kairės ausies sumušimas, kairės ausies būgnelio perforacija, nubrozdinimai dešinės blauzdos priekyje, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 88 b. l.). Kaip matyti iš 2008-04-16 rašto Nr. 41-S-2938 „Dėl informacijos baudžiamoje byloje Nr. 41-1-954-07“, 2008-04-16 T. F. pavesta operatyvinių priemonių pagalba nustatyti, kas naudojasi telefono Nr. 8607 41433 ir Nr. 8648 18596 (1 t. 27 b. l.). Iš nukentėjusiųjų T. F. bei D. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, kurie nuoseklūs ir neprieštaringi, ir teismas neturi pagrindo jais abejoti, taip pat iš tarnybinių pranešimų (1 t. 22-25 b. l.) matyti, kad T. F., vykdydamas minėtą pavedimą, į butą, esantį Dvaro g. 49-15,Šiauliuose, ėjo kartu su vyresniuoju tyrėju D. B.. Be to, nors policijos pareigūnai nedėvėjo tarnybinių uniformų, tačiau kaip matyti iš T. F. ir D. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ir jais teismas neturi pagrindo abejoti, bei iš K. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 119-120 b. l.), kuriais vadovaujantis jo atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas, T. F. bei D. B. prisistatė bei parodė savo tarnybinius pažymėjimus buto duris atidariusiam K. Č. bei vėliau iš virtuvės atėjusiam į svetainę R. P.. Kad policijos pareigūnai bent prisistatė esą policijos pareigūnais, matyti iš K. Č. ir V. M. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, be to, kaip matyti iš T. F. ir D. B. parodymų, R. P. įbėgo į svetainę iš virtuvės šaukdamas „mentai, gaidžiai“. Žodis „mentas“ – paprastai naudojamas kaip rusų kalbos žargonas, kuriuo siekiama paniekinti, pažeminti policijos pareigūną. Taigi R. P., ateidamas iš virtuvės į svetainę, ir šaukdamas minėtus žodžius, žinojo, kad atėjo pareigūnai ir kad jie vykdo savo tarnybines pareigas, tačiau vis tiek T. F. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, t.y., daugkartinio fizinio poveikio į žmogaus kūną būdu- suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam T. F. į kairę ausį bei vieną kartą spirdamas jam į dešinę koją, padarė nukentėjusiajam T. F. kairės ausies sumušimą, kairės ausies būgnelio perforaciją, nubrozdinimus dešinės blauzdos priekyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio perforacijos nukentėjusiajam T. F. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis žinojo, kad smūgius suduoda pareigūnui, vykdančiam savo tiesiogines tarnybines pareigas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamojo R. P. veika, atsižvelgiant į jo veiksmų pobūdį ir intensyvumą, į nukentėjusiojo statusą, kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, t.y., kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. P. 2008-04-16 apie 11.30 val. bute, esančiame Dvaro g. 49-15, Šiauliuose, išplūdo įžeidžiančiais žodžiais savo pareigas atliekančius Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnįjį tyrėją D. B. ir tyrėją T. F., vadindamas policijos pareigūnus „mentai“, „gaidžiai“, „piderastai“, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sulaikytas ir vedamas nuo Dvaro g. namo Nr. 49, Šiauliuose, kiemo iki Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato, esančio Mickevičiaus g. 11, Šiauliuose, išplūdo įžeidžiančiais žodžiais savo pareigas atliekančius Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnįjį tyrėją D. B. ir tyrėją T. F., vadindamas policijos pareigūnus „mentai“, „gaidžiai“, „piderastai“, T. F. sakydamas „užsiauginai ožio barzdą mente, ar nori būti į mane panašus“, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus D. B. ir T. F.. Iš byloje esančių įrodymų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad R. P., įėjus į butą, esantį Dvaro g. 49-15, Šiauliuose, policijos pareigūnams D. B. ir T. F., jiems prisistačius ir parodžius tarnybinius pažymėjimus, paklausus, ar čia gyvena R. P., patikrinus K. Č. atneštą mobilaus ryšio telefoną ir paskambinus į R. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo padėtas svetainėje ant stalo, kaltinamasis atėjo iš virtuvės keikdamasis necenzūriniais žodžiais, išvadindamas policijos pareigūnus „mentais, gaidžiais, piderastais“, būdamas agresyviai nusiteikęs, dėl ko liudytoja V. M., pasiėmusi savo mažametį vaiką, išėjo pas kaimynę. Be to, kaip matyti iš V. M. parodymų, policijos pareigūnai iš pradžių kalbėjo mandagiai, skirtingai nei R. P.. Šie V. M. parodymai sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, iš kurių matyti, kad jie neketino konfliktuoti su R. P., o tik išsiaiškinti tai, dėl ko atvyko. Be to, kaip matyti iš T. F. ir D. B. parodymų, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir jais teismas abejoti neturi pagrindo bei jais vadovaujasi, R. P. tęsdamas savo veiką, jį dienos metu sulaikius ir vedant nuo Dvaro g. namo Nr. 49, Šiauliuose, kiemo iki Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato, esančio Mickevičiaus g. 11, Šiauliuose, t.y., viešoje vietoje, girdint aplink esantiems asmenims, vadino policijos pareigūnus „mentai“, „gaidžiai“, „piderastai“, taip pat T. F. sakė: „užsiauginai ožio barzdą mente, ar nori būti į mane panašus“. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų T. F. ir D. B. parodymų, žodžiai „mentai, gaidžiai, piderastai“ juos įžeidė. Taipogi paminėtina, kad žodžiai „užsiauginai ožio barzdą mente, ar nori būti į mane panašus“, kurie buvo adresuoti nukentėjusiajam T. F., įžeidė jį kaip žmogų, nes jo barzda yra smailėjanti ir panaši į ožio, tačiau asociacija su ožiu bei su pačiu kaltinamuoju yra neigiama. Žodžiai „mentai, gaidžiai, piderastai“ yra ypač įžeidžiantys. Žodis „mentas“ – paprastai naudojamas kaip rusų kalbos žargonas, kuriuo siekiama paniekinti, pažeminti policijos pareigūną. „Gaidys“ – naminis paukštis, tačiau tai taip pat ir menkinamasis žodis, reiškiantis menką, silpną žmogų („Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas / redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.– www.lkz.lt), o suprantant minėtą žodį kaip kalėjimo žargoną, šiuo žodžiu daroma nuoroda į asmens lytinę orientaciją. Žodžiu „piderastai“ be abejo daroma nuoroda į asmens lytinę orientaciją. Minėtais žeminančiais žodžiais, demonstruojamas neigiamas požiūris į policijos pareigūnus, jų veiklą, minėti žodžiai kenkia nukentėjusiųjų T. F. ir D. B. moraliniam prestižui, policijos, kaip valstybės institucijos, užtikrinančios visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, įvaizdžiui, ir tokiu būdu R. P. įžeidė savo pareigas einančių policijos pareigūnų T. F. ir D. B. garbę ir orumą. Be to, minėti įžeidžiantys žodžiai įžeistų ne tik policijos pareigūnų, bet ir bet kurio kito asmens garbę ir orumą. Pažymėtina, kad nors teisiamojo posėdžio metu tik nukentėjusieji T. F. ir D. B. teismui nurodė juos įžeidžiančius, R. P. vartotus žodžius, nes kaltinamasis kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė, tai teismas vertino kaip jo gynybinę poziciją, tačiau nukentėjusių parodymai iš dalies patvirtinami liudytojos V. M. parodymais, kuri teigė, kad policijos pareigūnai su R. P. iš pradžių kalbėjo mandagiai, o jis tuo tarpu naudojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, kokius žodžius vartojo, ji negalėjo prisiminti. K. Č. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad R. P. keikėsi, tačiau negalėjo nurodyti žodžių, kuriuos jis naudojo (1 t., 122-123, 125-126 b. l.), teisiamojo posėdžio metu jis jau nieko neprisiminė. Taip pat paminėtina, kad policijos pareigūnai R. P. iki jo sulaikymo nepažinojo, įvykio metu vykdė savo tarnybines pareigas, todėl jiems be jokios priežasties apkaltinti kaltinamąjį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. T. F. ir D. B. yra policijos pareigūnai - valstybės tarnautojai, kurių vienas iš uždavinių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, o ne konfliktavimas su piliečiu. Išsakydamas aukščiau paminėtus žodžius R. P. suvokė, jog išsako įžeidžiančius žodžius, kurie skirti savo pareigas einantiems pareigūnams, juos išsako viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, siekdamas taip dar labiau juos pažeminti kitų žmonių akivaizdoje, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nukentėjusiųjų statusą, tyčios rūšį ir nusikalstamos veikos aplinkybes (vietą, laiką), pripažįsta, jog R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, kaip baigtas savo pareigas einančių valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidimas.