Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-552-544/2014

teisėja Loreta Kukelkienė Procesinio Nr. 2-37-3-00785-2012-0

2014 m. spalio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetoinienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-620/2014 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui V. K., institucijos teikiančios išvadą byloje: Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Teismas ieškovės paaiškinimų (1 t., b. l. 51-53, 73-85), Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir aktų (1 t., b . l. 29-32, 69-70) pagrindu nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė neturėjo savo gyvenamosios vietos, gyveno pas draugę, kuri pati augino keturis vaikus. Tačiau jau kurį laiką ieškovė yra išsinuomavusi namą (duomenys neskelbtini) kaime, kurį sutvarkė, suremontavo, pastatė krosnį, apstatė būtinais baldais ir namų apyvokos daiktais ir kuriame švariai, tvarkingai, tarpusavyje sutardami gyvena su draugu ir sūnumi D. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokiniu, kuriam sudarytos geros sąlygos pamokų ruošai, poilsiui ir žaidimams ir dėl kurio netinkamos priežiūros skundų nėra. K. G. sugyventinis R. K. dirba atsitiktinius darbus, darbo biržoje neregistruotas. Šeima iš kaimynų yra išsinuomojusi žemės, tinkamai ją prižiūri, užsiaugina daržovių, augino ir gyvulių. Ieškovė paaiškino, kad jai dėl atsakovo veiksmų buvo problemų bendraujant su vaikais, tačiau su jais pagal galimybes įvairiais būdais bendravo ir ryšių nenutraukė. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja R. P. parodė, kad su ieškove bendrauja nuo 2009 m. kovo mėnesio, kai ji atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, nuo 2010 m. pabaigos padėdavo ieškovę vežti pas buvusį vyrą ir vaikus, tame tarpe – ir pas dukrą, kuri sunkiai kalbėjo, teigė, kad nori važiuoti pas mamą, ji nebuvo tinkamai ugdoma, leidžiama į darželį, jai nebuvo nustatytas neįgalumas iki 2012-09 mėn., kol nebuvo pagrasinta kreipimusi į teismą. Liudytoja R. B. nurodė, jog ieškovė gyvena su jos broliu, žino, kad ji visą laiką norėjo gyventi ir bendrauti su vaikais, bet neturėjo kur gyventi ir jai neleisdavo ar tam trukdydavo atsakovas. Nepilnamečius vaikus prižiūrėjo atsakovo motina, o ne jis pats, vaikai gauna ribotą maisto kiekį. Liudytojas E. I. nurodė, kad jis ieškovę pažįsta nuo tada, kai ji atsikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą ir yra ją vežęs pas vaikus. Tada atsakovas išbėgo neblaivus, puldinėjo, išgąsdino vaiką. Ieškovės vaikai vasarą atvažiuodavo pas motiną. Ieškovė verkdavo ir sakydavo, kad negali pasiimti vaikų. Todėl teismas padarė išvadą, kad minėti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovei kilo problemų dėl bendravimo su vaikais, jog buvęs sutuoktinis, vaikų tėvas, yra ūmaus būdo, nevengiantis alkoholio. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdyje nurodė, kad tėvas augina vaikus padedama tėvų, seniūnijos darbuotojai yra gavę kaimo gyventojų nusiskundimų, kad V. K. vartoja alkoholį, vieną kartą buvo rastas išgėręs, bendrauja su abejotinos reputacijos asmenimis, šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, jiems paslaugas turėjo teikti socialinė darbuotoja, tačiau atsakovas tokios pagalbos nepriima, supranta tai kaip bausmę (1 t., b. l.26-28). 2012-08-08 išvadoje teigiama, jog nepilnametė O. K. turi sveikatos problemų, pastebimas vaiko kalbos raidos sutrikimas, tėvui buvo siūloma leisti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą- (duomenys neskelbtini) vaikų darželį, tačiau tėvas tai padarė ne iš karto.

Ginant vaikų interesus, taip pat siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes bei pašalinti abejones dėl motinos galėjimo tinkamai prižiūrėti vaikus dėl objektyvių aplinkybių (jos ligos), byloje buvo paskirtos dvi teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizės, kurių metu buvo ištirta ieškovės psichikos būklė, atliktas psichologinis tyrimas, paneigta pirminės ekspertizės nustatyta diagnozė ir galutinai konstatuota, kad ieškovei nustatytas lengvas protinis atsilikimas be elgesio sutrikimo, dėl kurio ji gali tinkamai prižiūrėti vaikus. Teismas nurodė, kad, be minėtos ekspertizės duomenų, tai, kad ieškovė gali pasirūpinti vaikais, sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, įrodo ir kiti įrodymai: Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada raštu, pateikta medžiaga ir atstovo paaiškinimai žodžiu (1 t., b. l. 29-32, 2 t., 72-74), liudytojų socialinės darbuotojos R. P., R. B., I. E. parodymai (1 t., b. l. 55-57), (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikti raštai ir aktai (1 t., b. l. 31-32, 69-71, 75-78, 111), (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokyklos pažymų duomenys (1 t., b. l. 112).

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir aukščiau nurodytus argumentus, vaikų norus ir pažiūras, jų amžių, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, jų galimybę sudaryti tinkamas vaikų gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas bei tai, kad vaikams aktualu identifikuotis su savo lyties tėvais, o kito iš tėvų dalyvavimas formuoja savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, vėliau - santykius su priešinga lytimi, teismas nusprendė, jog nepilnametės O. K. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jos motina K. G. geriau atitinka jos teisėtus interesus, o N. K. gyvenamąją vietą tikslinga palikti su tėčiu V. K.. Nors V. K. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus ir, kaip nurodė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, gyvenimo sąlygos nėra blogos, kad vaikas negalėtų gyventi su tėvu, o, užtikrinus vaikų ir tėvų tarpusavio bendravimą, ryšį tarp brolio ir sesers būtų galima išsaugoti. Įvertintina ir tai, kad atsakovas ir nepilnamečiai vaikai gyveno kartu su savo tėvais M. ir L. K. jiems priklausančiame name, vaikams yra skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais, namuose yra reikiami namų apyvokos daiktai bei buities prietaisai. Atsakovas visą laiką augino dukrą ir sūnų, padedamas savo tėvų, jais rūpinosi ir išlaikė, didesnių vaikų nepriežiūros faktų nebuvo nustatyta (1 t., b. l. 70). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas patenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl O. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir bendravimo su vaikais tvarkos.

Kadangi teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtino, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki (turto neturi, pajamos mažos tik iš įvairių pašalpų ir pensijų), o vaikų gyvenamosios vietos nustatomos su kiekvienu iš tėvų, kurie turi juos išlaikyti, atsižvelgiant vaikų ir šalių interesus, į protingumo ir teisingumo principus, teismas papildomai išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš kiekvieno iš tėvų nepriteisė, o iš atsakovo ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymą nutraukė, išskyrus išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą (2 t., b. l. 83-91).

Apeliacinis skundas atmestinas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimas keistinas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenumatyta (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas V. K. dalyje dėl šalių dukters O. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas dalyje, kurioje nepilnamečių vaikų išlaikymui iš tėvų nebuvo priteistas išlaikymas, ir, kadangi byloje yra surinkti įrodymai apie šalių turtinę padėtį ir vaikų būtinus poreikius, išspręsti šį klausimą iš esmės.

Dėl dukters O. K. gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad yra pagrindas šalių nepilnametės dukters O. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove K. G.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik tada daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi virš minėtomis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis ir jų nepažeidė. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, atmetami kaip nepagrįsti.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Skundžiamasis teismo sprendimas minėtą suformuotą teismų praktiką atitinka.

Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė negali suteikti vaikui tinkamo gyvenamojo ploto, tačiau šiuos atsakovo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai, kuriuos išsamiai išdėstė ir įvertino pirmosios instancijos teismas ir kurie patvirtina, kad ieškovė maždaug nuo 2009 metų pagal žodinę sutartį nuomojasi dviejų kambarių namą su virtuve Žaidelių km Kupiškio rajone, kurį susiremontavo, pastatė krosnį, apstatė baldais ir kitais būtinais namų apyvokos daiktais, turi pagalbinį ūkį, nuomojasi žemės daržovėms auginti, gauna pajamas: ieškovė – socialines išmokas (apie 1080 Lt), jos sugyventinis R. K. – pagal bylos duomenis dirba pas ūkininkus, taip pat gauna pajamų atlikdamas mūrininko darbus (1 t., b. l. 29-30, 111, 112, 2 t., b. l. 69-73, 75-78). Nors jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau tai buvo prieš ketverius metus (1 t., b. l. 99-101). Jeigu lyginti abiejų vaikų tėvų padėtį, tai ir pats apeliantas pagal bylos duomenis seniai nedirba, nėra duomenų kokias pajamas, apart pašalpų, gavo ir gauna, nenurodo, kokią turi specialybę; jis taip pat nuosavybės teise nevaldo jokios gyvenamosios patalpos ir gyvena pas tėvus, charakterizuojamas patenkinamai, šeima priklauso socialinei rizikos grupei (1 t., b. l. 28). N. K. ekspertizės metu yra nurodęs apeliaciniame skunde minimus faktus apie girtavimą, rėkavimą, langų daužymą ieškovės namuose, apie tai apeliantas 2013-10-31 pranešė seniūnijai (b. l. 74). Tačiau 2013-10-31 apsilankymo pas ieškove metu nebuvo rasta nei požymių apie girtavimą, nei apie išdaužytus langus, nepasitvirtino ir kiti ieškovę neigiamai apibudinantys faktai (2 t., b .l. 72-73). Pagal virš minėtus bylos duomenis, ieškovė su sugyventiniu sutaria gerai, skundų dėl jų elgesio nei vaiko mokykloje, nei seniūnijoje negauta, teigiama, kad kitas ieškovės sūnus (duomenys neskelbtini) aprūpintas ir tinkamai prižiūrimas, motina juo rūpinasi tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė pagal savo sveikatos būklę negali pasirūpinti, globoti ir tinkamai prižiūrėti savo nepilnametės dukters. Tokiam klausimui išspręsti reikia specialių medicinos žinių, o pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenimis buvo nustatyta, kad 2012-11-13 – 2012-12-21 atliekant pirminę ekspertizę ieškovei diagnozė „vidutinis protinis atsilikimas su mišriais elgesio ir emocijų sutrikimais“ buvo nustatyta neįvertinus intelekto tyrimo ir vadovaujantis senu 1999 metų įvertinimu. Pakartotinės ekspertizės tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė pagal savo sveikatos būklę gali pasirūpinti, auginti, globoti ir tinkamai prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 7-9). Šios pakartotinės ekspertizės akto duomenys sutampa su kita byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų tarpusavyje sutampančių įrodymų visuma: Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2013-01-24 pažymos, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-08-06 išvados, 2012-08-01 buities tyrimo akto, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-01-30 rašto Nr. S-30, Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2013-01-24 pažymos ir kitų rašytinių įrodymų duomenimis. Po ilgalaikio ir nevienkartinio lankymosi pas ieškovę iš minėtų rašytinių dokumentų turinio nustatyta, kad ji sugeba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku D. G., vadinasi, nėra pagrindo teikti ir pagrįstai tikėtis, kad nesugebės rūpintis ir nepilnamete O. K.. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo apsektu vertinami nepagrįstais.

Pagal CK 3.174 str., teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaujamasis vaiko interesais ir atsižvelgiamas į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus objektyviai gali savo norus suformuluoti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Vaiko pažiūros ir norai gali būti teismo išsiaiškinami pavedant tai padaryti valstybinei vaikų teisių apsaugos institucijai, vaiko pedagogams, auklėtojams, taip pat ekspertizės metu. Visais atvejais teismas, aiškindamasis vaiko pažiūras ir norus, turi išsiaiškinti, ar vaikas pakankamai brandus, kad juos suformuluotų ir išreikštų. Šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje ir ši institucija šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktuose nurodė, kas sutampa ir 2014-02-04 - 03-07 Teismo psichologijos ekspertizės akto duomenimis, kad O. K. negali išreikšti savo nuomonės, su kuo iš tėvų norėtų gyventi, bet, vadovaujantis jos elgesio, sąveikų su kiekvienu iš tėvų stebėjimo duomenimis, buvo duota išvada, kad jai labai trūksta mamos dėmesio, bendravimo su ja (2 t., b. l. 33-41). 1 t., b. l. 24-27, 78). Fakto, kad dukra yra išreiškusi norą gyventi su motina, neginčija ir apeliantas. Šioje situacijoje yra svarbu ir tai, kad O. K. ypač reikalinga motinos globa ir rūpestis, nes jai yra nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Gyvendama pas tėvą ji tik 2012 metais pradėjo lankyti darželį, specialaus ugdymo įstaigos nelankė. Todėl pagrįsta išvada, kad šiuo metu nepilnametės šalių dukters interesus labiau atitinka gyvenimas su motina.

LR CK 3.169 str. 3 d. nurodyta, jog teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms jis gali būti peržiūrimas išsprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išlaikymo

Pirmosios instancijos teismas sprendimui įsiteisėjus pagrįstai nutarė nutraukti 2009-08-20 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-985-504/2009 nustatytą išlaikymo priteisimą iš ieškovės K. G. dukters O. K. išlaikymui, nes dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo nutarė nutraukti iš ieškovės priteisto išlaikymo sūnui N. K. mokėjimą ir be pagrindo išlaikymo nepilnametei dukrai O. K. nepriteisė iš atsakovo. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 8 punktas numato, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, o 9 punktas numato, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14,18 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti reikia apie vienos MMA dydžio lėšų (1000 Lt). Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir faktinę šios bylos situaciją, tokio dydžio išlaikymo tėvai teikti negali pagal savo turtinę padėtį. Šioje byloje nutraukdamos santuoką šalys susitarė, kad ieškovė mokės kiekvienam vaikui 195 Lt periodinę išlaikymo išmoką kas mėnesį (civilinė byla Nr. 2-985-504/2009 – b. l. 35-37, 67). Pagal bylų duomenis, šalių turtinės padėtys iš esmės nepasikeitė, nes abi šalys neturi ir neturėjo nekilnojamojo ar vertingesnio kilnojamojo turto (1 t., b. l. 12, 16, 17 ). Šalių pajamos yra minimalios, jos abi nedirba, pajamos susideda iš gaunamų socialinės šalpos pensijų invalidui, našlaičiui ar socialinių pašalpų, išmokų vaikams ir pas ieškovę jos buvo apie 1080 Lt , pas atsakovą – jos buvo apie 500 Lt (1 t., b. l. 11, 15-18, 24, 122-125). Ieškovė, prašydama vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaikų išlaikymui prašė priteisti po 195 Lt, t. y. tiek, kiek mokėjo pati, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (1 t., b. l. 1-3). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokio dydžio išlaikymo teikti negali. Pagal bylos duomenis, atsakovas yra jauno amžiaus sveikas, darbingas. Jis nenurodė ir neįrodė, kokią turi specialybę, kokias pastangas dėjo siekdamas susirasti darbą, kad galėtų skirti daugiau lėšų vaikų išlaikymui, tame tarpe – ir neįgaliai dukrai (b. l. 21-22). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to, jog šalių pajamos mažos, turtinė padėtis bloga, o vaikų gyvenamosios vietos nustatomos su kiekvienu iš tėvų, nėra pagrindo priteisti išlaikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, toks sprendimas pažeidžia vaikų interesus ir kaip tik neatitinka sprendime nurodytų principų, nes tokiu atveju tėvai dėl blogos turtinės padėties būtų atleisti nuo pareigos išlaikyti savo visus nepilnamečius vaikus, išlaikymo nepriteisimas gali būti kliūtis skirti nepasiturinčioms šeimoms socialines įmokas ir įmokas vaikams, o, tėvams neturint iš ko teikti išlaikymą, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturėtų pagrindo mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą toje dalyje, kuria išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas ir nutarta nutraukti išlaikymo mokėjimą.

Pakeisti 2009 m. rugpjūčio 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-985-504/2009 patvirtintos V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. G. (tuomet K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir išdėstyti taip:

„3. K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą sūnui N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) mokėdama po 195 (vieną šimtą devyniasdešimt penkis) litus (56,40 eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei K. K. sumoka išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 15d. iki 2009 m. rugpjūčio 19d. N. K. 900 (devynis šimtus) litų ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d.O. K. 900 (devynis šimtus litų iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus nutraukti ieškovei K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą mokėti išlaikymą dukrai O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2009 m. rugpjūčio 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-985-504/2009 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą, išskyrus išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą.

Priteisti iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 195 (vieną šimtą devyniasdešimt penkis) Lt (56,40 eurų) išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014-10-06) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)