Kauno apylinkės teismo nutartis, II-377-667/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-10
Bylos Nr.: II-377-667/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00187-2024-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas: G. B.

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-377-667/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00187-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.8; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2690-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2690-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) G. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad G. B. 2024 m. sausio 13 d. 9.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo „B“ kategorijos automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2 090 kg, ir tempė priekabą „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2 700 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 4 790 kg. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga „BE“ kategorija. G. B. vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas šios teisės. Automobilis nustatyta tvarka neįregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 226 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo Institucijos nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba nutarimą pakeisti ir taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal teismų praktiką, nors jis išties formaliai padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau šis administracinis nusižengimas nesitęsė ilgai, Apeliantas transporto priemonių junginį vairavo trumpą atstumą, juolab sau gerai pažįstamoje vietovėje, kas leido tinkamai vertinti eismo sąlygas. Eismas tuomet nebuvo intensyvus, todėl Apeliantui nereikėjo greitai manevruoti ir galimai netinkamai valdyti jo vairuojamo transporto priemonės ir priekabos junginio. Pažymėtina ir tai, kad Apeliantas teisę vairuoti transporto priemones apskritai - turi, jis administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės su priekaba, kurią tempė, t. y. neturėjo BE kategorijos teisės vairuoti. Tai reiškia, kad kelių eismo taisykles plačiąja prasme Apeliantas neabejotinai žinojo. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijos yra B kategorija-automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji mase turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Sutinkamai su šia teisės norma, matyti, kad Apelianto vairuoto transporto priemonių junginio didžiausia leidžiama masė aptariamoje normoje nurodytą ribą (4 250 kg) viršijo 540 kg, nes visas Apelianto vairuotas transporto priemonių junginys svėrė 4 790 kg. Prie 4 250 kg šis viršsvoris (540 kg) sudaro tik 12,7 proc. (aštuntadalį), kas, manytina, nėra tiek daug, jog vien dėl to būtų pagrįsta iš Apelianto atimti teisę vairuoti transporto priemones net pusei metų. Kita vertus, aptariamas ir Apeliantui inkriminuotas administracinis nusižengimas apskritai yra padarytas tik formaliai, kadangi faktiškai nei Apelianto vairuota transporto priemonė, nei prie jos prikabinta priekaba nesiekė maksimalios leidžiamos masės, kadangi nebuvo pilnai pakrautos, t. y. Apeliantas jeigu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir padarė, tai tik dėl to, kad jo transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiama masė nustatytą masė viršijo ne faktiškai, o pagal dokumentus (Apelianto transporto priemonių junginio policijos pareigūnai nesvėrė). Abejotina, ar tai yra proporcingas pagrindas iš Apelianto atimti teisę vairuoti transporto priemones net 6 mėnesiams. Panašiose administracinio nusižengimo bylose teisės vairuoti transporto priemones atėmimas visai neskirtas (Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-273-383/2023; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. II-201-1199/2023).

Pareiškėjas mano, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta poveikio priemonė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaip yra nurodęs aukštesnės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra labai svarbūs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-606/2021). Apeliantas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Apeliantas yra įgijęs išsilavinimą, turi automobilių kėbulo remontininko kvalifikaciją. Apeliantas nuo 2014 metų vykdo individualią veiklą, užsiima variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu. Apeliantas yra vedęs, turi du vaikus, dirba, gauna legalias pajamas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Apeliantas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl galimybės vykdyti individualią veiklą (dirbti) ir iš jos gaunamomis pajamomis išlaikyti ne tik save patį, bet ir visą šeimą, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) m. gimusio antro sūnaus Apelianto sutuoktinė nėra dirbanti ir gaunanti reikšmingų pajamų. Apelianto darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), apytiksliai 15 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, pėsčiomis šio atstumo neįveiktų, o viešasis transportas reikiamu atstumu nevažiuoja. Dėl to, teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra apskritai lemiantis Apelianto galimybę nuvykti į darbą. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir pačiame darbe- suremontavus transporto priemonę išbandyti ją, ar gedimas sėkmingai pašalintas, ar vis tik reikia papildomų darbų. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga dėl galimybės pasirūpinti savo sūnumis. Vienas iš Apelianto sūnų dėl medicininės būklės lanko ankstyvąją kūdikių medicininę reabilitaciją, todėl teisė vairuoti reikalinga nuvykti kartu su sūnumi į reabilitacijos užsiėmimus. Kitas Apelianto sūnus lanko logopedo užsiėmimus po pamokų, nuo (duomenys neskelbtini) d. jam bus reikalingas sanatorinis gydymas, kuris faktiškai vyks (duomenys neskelbtini). Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga tam, kad galėtų nuvykti kartu su sūnumi į reikiamas sveikatos priežiūros įstaigas. Nors Apelianto sutuoktinė ir turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau viena pati nesugeba jau šiai dienai patenkinti visų šeimos poreikių, kas tik dar labiau ir iš esmės pasunkėtų teisės vairuoti transporto priemonių netekus ir Apeliantui. Tokiu atveju ypatingai neigiamai nukentėtų ne tik Apelianto, bet ir visos jo šeimos interesas, kasdienis gyvenimas.

Pareiškėjas anksčiau nėra padaręs jokio šiurkštaus administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos. Nors Apeliantas anksčiau yra padaręs keletą smulkių KET pažeidimų, baudos už juos sumokėtos, nusižengimų skaičius minimalus, nėra pasikartojantis, t. y. jie nėra sisteminiai Neginčijama, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkreiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats Apeliantas nesusižalojęs ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės.

Dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodo, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, Apeliantas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 6 dalies taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Taigi, Apeliantą auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda (ANK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Atsiliepimas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Kaip matyti iš vairuotojų registro, Pareiškėjui 2018 m. birželio 29 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtinantis jo turimas AM, A, BĮ, B vairavimo kategorijas. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliuose įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Kaip matyti iš bylos, medžiagos, Pareiškėjas vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2 090 kg ir tempė priekabą „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2 700 kg (bendra junginio masė yra 4 790 kg). Automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“, kurio Pareiškėjas nebuvo išlaikęs. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jis pažeidimą padarė formaliai, nusižengimas nesitęsė ilgai, Pareiškėjas junginį vairavo trumpą atstumą, jam pažįstamoje vietovėje, eismas nebuvo intensyvus, nereikėjo greitai manevruoti ir panašiai. Šiais ir kitais teiginiais Pareiškėjas siekia sumenkinti savo padaryto pažeidimo pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo atveju, asmuo vairavo padidintos rizikos šaltinį, automobilio su priekaba junginį, neturėdamas tam teisės. Taip pat Pareiškėjas skunde prašo vadovautis suformuota teismų praktika gausiai nurodydamas teismų priimtas nutartis. Akcentuotina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-194/2018).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nrl-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinus bylos medžiagą ir su Pareiškėjo pateikta skunde informacija, institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Vairavimas transporto priemonių neturint teisės vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pagal SEAKĮ, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, kurioms reikia specialių įgūdžių yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Skunde nurodytais motyvais yra prašoma nutarimo dalyje dėl administracinės poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir taikant 34 straipsnio 6 dalies nuostatas jos netaikyti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Savo skunde Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Institucijos nuomone, Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašome Teismo 2024-02-08 nutarimą Nr. 20-ANR-N-2690-2024 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2690-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) G. B. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad G. B. 2024 m. sausio 13 d. 9.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo „B“ kategorijos automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2 090 kg, ir tempė priekabą „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2 700 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 4 790 kg. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga „BE“ kategorija. G. B. vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas šios teisės. Automobilis nustatyta tvarka neįregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 226 punktus.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

KET 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. B. vairavo „B“ kategorijos automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2 090 kg, ir tempė priekabą „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2 700 kg, bendra junginio didžiausių masių suma 4 790 kg, kuriam vairuoti reikalinga „BE“ kategorija. Kaip matyti iš vairuotojų registro duomenų, Pareiškėjui 2018 m. birželio 29 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtinantis jo turimas AM, A, BĮ, B vairavimo kategorijas. Pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Kaip matyti iš bylos, medžiagos, Pareiškėjas vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2 090 kg ir tempė priekabą „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2 700 kg (bendra junginio masė yra 4 790 kg). Automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“, kurio Pareiškėjas nebuvo išlaikęs.

Pareiškėjas pripažįsta padaręs šį nusižengimą, tik nurodo, kad jis pažeidimas nesitęsė ilgai, transporto priemonių junginį jis vairavo trumpą atstumą, gerai pažįstamoje vietovėje, eismas nebuvo intensyvus. Be to, pareiškėjas turėjo B kategorijos teisę vairuoti, nors jam šiuo atveju buvo reikalinga BE kategorija, tačiau tai tuo pačiu parodo, kad jis kelių eismo taisykles žinojo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas padarytas formaliai, nes nei vairuota transporto priemonė, nei prie jos prikabinta priekaba nesiekė maksimalios leidžiamos masės, kadangi nebuvo pilnai pakrautos.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. SEAKĮ 5 straipsnis numato, kad Eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai. Bendrosios eismo dalyvių pareigos numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles (SEAKĮ 12 straipsnio 2 dalis).

SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Tokias šio įstatymo nuostatas numato ir Kelių eismo taisyklės, kurių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Kelių eismo taisyklių 5 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Pareiškėjas, būdamas jauno amžiaus, turėjo realią galimybę išsiaiškinti, kokia vairavimo kategorija reikalinga transporto priemonių junginiui vairuoti.

Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį – jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, todėl šio nusižengimo padarymą jis nubaustas pagrįstai.

Pareiškėjas taip pat nubaustas už ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, tai yra jis vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas tam reikalingos BE kategorijos bei jo vairuotas automobilis buvo nustatyta tvarka neįregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. vairuotas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta tvarka neįregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pareiškėjas pažeidimo neginčija, ginčo dėl įvykio aplinkybių nėra.

Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal šio straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, 2024 m. vasario 8 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta minimali sankcijoje numatyta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui. Už ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą jam skirtos sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė nuobauda - 300 eurų bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

ANK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtimi siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, taikant ANK numatytas sankcijas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Kaip matyti iš nutarimo, pareiškėjui nustatytos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, pareiškėjas nusižengimo padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas už ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Praeityje ne kartą baustas už greičio viršijimą, taip pat yra baustas už tai, kad jo vairuotas automobilis buvo nustatyta tvarka neįregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nėra drausmingas vairuotojas ir iš savo ankstesnių baustumų nepasimokė bei toliau daro teisės pažeidimus ir šįkart padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pirmą kartą, tai nė kiek nesumažina padaryto pažeidimo šiurkštumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas dabar vienu metu padarė net tris administracinius nusižengimus, tai yra vairavo neturėdamas teisės vairuoti, jo automobilis nustatyta tvarka neįregistruotas ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kas jį charakterizuoja neigiamai, kaip neatsakingą ir nerūpestingą vairuotoją.

Kaip nurodė savo skunde, pareiškėjui teisė vairuoti būtina vykdant darbines funkcijas bei rūpintis šeima, vaikais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Šį administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė ryte, Kauno mieste, judrioje vietoje. Tokiais veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Pareiškėjas nurodo, kad jo pažeidimas buvo tik formalus, nes nei vairuota transporto priemonė, nei prie jos prikabinta priekaba nesiekė maksimalios leidžiamos masės, kadangi nebuvo pilnai pakrautos, be to, jis turėjo B vairavimo kategoriją, taigi, kelių eismo taisyklės jam buvo žinomos. Taip pareiškėjas mėgina iš dalies pateisinti padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą. Tokie pareiškėjo argumentai iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai tokio savo elgesio pasekmių nesupranta.

Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, jo darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šios aplinkybės nėra išimtinės, suteikiančios galimybę sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus pareiškėjas patirs tik laikinai. Pažymėtina, kad pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, draugų ir artimųjų pagalba, o darbe – apsiriboti darbo funkcijomis, kur nereikia vairuoti. Teismas sutinka, kad pareiškėjui be teisės vairuoti sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei atlikti darbines funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo. Pareiškėjas teigia, kad teisės vairuoti jam reikalinga rūpintis vaikais, vežioti juos į reikiamas sveikatos priežiūros įstaigas. Tačiau pats pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė turi teisę vairuoti ir gali pasirūpinti vaikų nuvežimu į reikiamas gydymo įstaigas. Kaip jau minėta, žinodamas savo šeiminius poreikius, pareiškėjas turėjo būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad G. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas netenkinamas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2690-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

G. B. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2690-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius