- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2-5238-1150/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00951-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „N. Ž. P.“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. Ž. P.“ atstovui I. K. (I. K.), atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Editai Bartkevičiūtei-Baranovskai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. Ž. P.“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 2021 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „N. Ž. P.“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir panaikinti 2021 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovė) Trakų skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) išsinuomojo 0,6238 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Nuomos sutartis buvo sudaryta, vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 2 d. įvykusio valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais. Sklypas buvo išnuomotas 50 metų, t. y. iki 2066 metų rugsėjo 8 d., pagrindinė Sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. 2020 m. liepos 18 d. ieškovė gavo 2020 m. liepos 16 d. NŽT Trakų skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad 2020 m. birželio 22 d. atsakovė atliko Sklypo patikrinimą ir nustatė, kad jis nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį bei būdą. Tuo remdamasi, atsakovė padarė išvadą, kad atsirado esminis sutarties pažeidimas ir ketina nutraukti Sutartį suėjus 2 mėnesių terminui po Rašto gavimo. 2021 m. balandžio 12 d. buvo priimtas Įsakymas. Tai padaryta, neatsižvelgus į Įsakymo priėmimo metu iš esmės pasikeitusią Sklypo naudojimo situaciją. Ieškovė sutinka, kad kai atsakovė atliko Sklypo patikrinimą, veikla jame nebuvo vykdoma. Tačiau dar iki Įsakymo priėmimo ieškovė ištaisė patikrinimo metu nustatytus trūkumus. Tad Sutarties nutraukimas po to, kai ieškovė pradėjo Sklypą naudoti pagal paskirtį, yra neproporcingas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atsisakyti ieškinį priimti, o jei ieškinys būtų priimtas – jį atmesti.
Šalies argumentai
4. Nurodo, kad ieškovė, nesutikdama su Raštu, su prevenciniu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydama uždrausti atsakovei ir jos teritoriniams padaliniams Rašte nurodytais pagrindais vienašališkai nutraukti Sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10383-1124/2020, (toliau – ir Sprendimas) ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad nesant įrodymų, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių ieškovė daugiau kaip ketverius metus nenaudojo Sklypo pagal paskirtį, Raštas laikytinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-707-864/2021, (toliau – ir Nutartis) Sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovės vertinimu, tiek minėto prevencinio ieškinio, tiek ieškinio, paduoto šioje byloje, faktinis pagrindas, dalykas ir šalys yra tapatūs, todėl teismas turėtų atsisakyti ieškinį priimti. Jei teismas šio prašymo netenkintų, ieškinys turėtų būti atmestas, nes ieškovė aplinkybių (faktų) nustatymo metu naudojo Sklypą ne pagal Sutartį ir tikslinę jo naudojimo paskirtį, o tai sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu ieškovės nurodoma ir vykdoma veikla (sandėliavimo konteinerių nuomos veikla) tik patvirtina, kad ieškovė neketina Sklypo naudoti pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, o pelną siekia gauti išimtinai iš nuomos teisinių santykių.
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad prevencinis ieškinys, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-10383-1124/2020, ir ieškinys, pareikštas šioje byloje, nėra tapatūs. Tai lemia šios aplinkybės: prevencinis ieškinys buvo siejamas su galimos žalos atsiradimu, kurią turėjo įrodyti ieškovė; nagrinėjamas ieškinys grindžiamas išimtinai naujomis aplinkybėmis, atsiradusiomis 2021 m. kovą, bei kitu pagrindu – 2020 m. birželį–2021 m. kovą Sutartis buvo galiojanti, todėl ieškovė turėjo teisę pradėti vykdyti jame veiklą; Įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka, tad ieškovė negalėjo kreiptis į teismą dėl Sutarties nutraukimo anksčiau nei buvo priimtas Įsakymas; ieškinys neprieštarauja prejudiciniams faktams, nustatytiems civilinėje byloje Nr. e2-10383-1124/2020. Dėl ieškovės vykdomos veiklos ieškovė pažymi, kad ji su ieškiniu pateikė tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Sutarties nutraukimo metu ieškovė Sklype veiklos nevykdė. Be to, ieškovė nevykdo Sklypo nuomos ar subnuomos veiklos, o teikia jai priklausančių kilnojamųjų konteinerių nuomos paslaugą, kas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko savo ankstesnius argumentus dėl ieškinių tapatumo – aplinkybės, kad nagrinėjamoje byloje, pateikiant išvestinį reikalavimą iš pagrindinio, prašoma panaikinti Įsakymą, negalima laikyti nauja ir sudarančia naujo ieškinio dalyką. Pažymėtina, kad ieškovė jokių argumentų dėl to, kad Įsakymas buvo priimtas NŽT viršijant savo kompetenciją arba įgaliojimus, arba atliekant kitus, Įsakymo priėmimo procedūrinius pažeidimus, nereiškia. Tad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl galimybės apskųsti Įsakymą nėra aktualios, nagrinėjant klausimą dėl ieškinių tapatumo šioje byloje. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė Sklypą pradėjo naudoti tik 2021 m. kovą, t. y. jau gavusi Raštą. O tai niekaip nepaneigia fakto, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios nutraukti Sutartį prieš terminą – Sklypas nenaudojamas pagal paskirtį ilgiau nei ketverius
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, palaikė jame išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad Sklypą ieškovė nuomojosi su tikslu naudoti jį pagal paskirtį, tačiau to padaryti nespėjo, nes ieškovei nebuvo žinomas terminas, nuo kada ji privalėjo pradėti naudoti Sklypą pagal paskirtį, kad Sklypo nuomos teisiniai santykiai būtų išlaikyti. Be to, ieškovei nebuvo suteikta galimybė pašalinti Sutarties pažeidimą, kas būtų buvę proporcinga, tuo tarpu Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri šiuo atveju yra per griežta ir neturėjo būti taikoma.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad valstybinė žemė turi būti naudojama efektyviai, o šiuo atveju tai nebuvo daroma, todėl nuomos teisiniai santykiai negalėjo būti tęsiami. Ieškovė yra verslininkė, todėl turėjo suprasti, kad ji privalo naudoti Sklypą pagal paskirtį. Atsakovė ieškovės padarytą Sutarties pažeidimą – nenaudojimą Sklypo pagal paskirtį ketverius metus – vertino esant esminiu, todėl nenustatė termino pažeidimui pašalinti. Tai padaryti atsakovės neįpareigoja nei Sutartis, nei įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
9. Byloje kilo ginčas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir Įsakymo (ne)teisėtumo.
Dėl ieškinių tapatumo
10. Nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su Raštu, su prevenciniu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydama uždrausti atsakovei ir jos teritoriniams padaliniams Rašte nurodytais pagrindais vienašališkai nutraukti Sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (toliau – ir Prevencinis ieškinys). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. Sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. Nutartimi Sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovės vertinimu, Prevencinis ieškinys ir ieškinys, pareikštas nagrinėjamoje byloje, yra iš esmės tapatūs, kas lemia, kad ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti. Teismas su tuo nesutinka dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
11. Visų pirma, teismas pažymi, kad šis – ieškinio priėmimo – klausimas buvo išspręstas 2021 m. gegužės 18 d. teisėjos rezoliucija, kuria nagrinėjamas ieškinys buvo priimtas ir nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Ši rezoliucija reiškia, kad teismas, priimdamas ieškinį, sprendė, kad ieškiniai nėra tapatūs. Nepaisant to, minėtai rezoliucijai neapimant pastarojo procesinio sprendimo motyvų, teismas lakoniškai pasisako Prevencinio ir nagrinėjamo ieškinių tapatumo klausimu šiame sprendime.
12. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytose nutartyse kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).
13. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).
14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kasacinio teismo išskirtus kriterijus, kuriais remiantis sprendžiamas ieškinių tapatumo klausimas, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškiniai nėra tapatūs, nes tapatumas nustatytas tik pagal vieną iš trijų kriterijų – ginčo šalis (kurios tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje, kurioje buvo pareikštas Prevencinis ieškinys, sutampa – UAB „N. Ž. P.“ ir NŽT). Tuo tarpu ieškinių dalykas ir pagrindas skiriasi. Civilinėje byloje Nr. e2-10383-1124/2020 ieškinio dalykas yra uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį, dėl ko gali atsirasti žalos, o nagrinėjamoje byloje – vienašališko Sutarties nutraukimo ir Įsakymo (ne)teisėtumas. Civilinėje byloje Nr. e2-10383-1124/2020 ieškinio pagrindas yra aplinkybės, jog ieškovė visada laiku ir tinkamai mokėjo žemės sklypo nuomos mokestį bei yra apmokėjusi žemės sklypo aukciono organizavimo išlaidas, tuo tarpu atsakovė jokių pretenzijų ieškovei iki Rašto pateikimo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo nereiškė, todėl Sutarties nutraukimas būtų neproporcingas ir neteisėtas ir dėl to ieškovei atsirastų žala, o šioje byloje – aplinkybės, kad ieškovei nebuvo žinomas terminas, per kurį ji turėjo pradėti naudoti Sklypą pagal paskirtį bei kad laikotarpiu po Rašto pateikimo iki Įsakymo priėmimo ieškovė pradėjo naudoti Sklypą pagal paskirtį, kas lemia, kad dar Sutarties galiojimo metu Sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, todėl Sutarties nutraukimas dėl Sklypo nenaudojimo šiuo atveju buvo nepagrįstas, todėl neproporcingas ir neteisėtas.
Dėl Sutarties nutraukimo ir Įsakymo (ne)teisėtumo
15. Nustatyta, kad Sutarties 16 punktas numatė, kad Sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal Sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, taip pat Sutartis gali būti nutraukiama kitais CK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Sutarties 3 punktą Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
16. Taip pat nustatyta, kad Sklypas daugiau kaip ketverius metus nebuvo naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį – kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Ieškovė tai pripažįsta, ginčo byloje dėl to nėra. Atlikusi Sklypo patikrinimą ir nustačiusi minėtą aplinkybę, atsakovė Raštu informavo ieškovę, kad Sklypo nenaudojimas pagal paskirtį yra esminis Sutarties pažeidimas ir kad dėl šios priežasties atsakovė ketina Sutartį nutraukti, suėjus 2 mėnesių terminui po Rašto gavimo. 2021 m. balandžio 12 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriuo Sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu po Rašto gavimo iki Įsakymo priėmimo, ieškovė, siekdama vykdyti sandėliavimo konteinerių nuomos veiklą, Sklype pastatė jūrinį konteinerį.
17. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. ŽĮ 9 straipsnio 14 dalis laikytina lex specialis (specialusis įstatymas) CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų atžvilgiu.
18. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju – žemės), nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Tai reiškia, kad sutartis bus pažeista ne tik tada, kai žemė nebus eksploatuojama, bet ir tada, kai ji bus netinkamai naudojama. Tad pagal savo teisinius padarinius netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010).
19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso apsaugos tikslais ŽĮ 9 straipsnio 14 dalyje teigiama, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis. Tai reiškia, kad valstybinės žemės nuomotojas turi ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą. Neefektyvią veiklą ir neracionalų visuomeninių išteklių naudojimą sukuriančių santykių išsaugojimas neturi jokios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010).
20. Paminėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytoje žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (pvz., žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimo, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; kt.).
21. Vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020). Pažymėtina, kad objektyvių priežasčių, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, įrodinėjimo pareiga tenka būtent nuomininkui. Nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei.
22. Minėta, kad Sklypas daugiau kaip ketverius metus nebuvo naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį – kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Ginčo byloje dėl to nėra. Tuo tarpu ieškovė tokį nenaudojimą grindžia aplinkybe, jog jai nebuvo žinomas terminas, per kurį ji privalėjo pradėti naudoti Sklypą pagal paskirtį, idant nuomos teisiniai santykiai tarp šalių būtų išsaugoti. Ieškovės teigimu, būtent toks nežinojimas lėmė, kad ieškovė nespėjo pradėti naudoti Sklypo pagal paskirtį.
23. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl Sutarties esminio pažeidimo, ketverių metų Sklypo nenaudojimo pagal paskirtį laikotarpis laikytinas pakankamai ilgu, t. y. per šį laikotarpį ieškovė objektyviai galėjo pradėti vystyti pramonės ir sandėliavimo veiklą Sklype. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad pastarosios veiklos vykdymo pasirengimui buvo būtinas ilgesnis laikotarpis, ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėja. Be to, faktas, jog laikotarpiu, kuris prasidėjo po Rašto gavimo ir baigėsi Įsakymo priėmimu, ieškovė Sklype pastatė jūrinį konteinerį, atskleidžia, kad Sklypą naudoti pagal paskirtį ieškovė galėjo pradėti gerokai greičiau nei per ketverius metus nuo Sutarties sudarymo.
24. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma Sklypo nenaudojimo priežastis – termino, per kurį ieškovė privalėjo pradėti naudoti Sklypą pagal paskirtį, idant nuomos teisiniai santykiai tarp šalių būtų išsaugoti, nežinojimas – nelaikytina objektyvia Sklypo nenaudojimo priežastimi. Teismas sutinka su atsakove, kuri teigia, kad ieškovė, būdama verslininke, turėjo suvokti, kad sudariusi Sutartį, kurioje numatyta galimybė nutraukti ją vienašališkai dėl Sklypo nenaudojimo pagal paskirtį, bei šio Sklypo nepradėjusi naudoti pagal paskirtį per protingą terminą nuo Sutarties sudarymo, turės prisiimti vienašališko Sutarties nutraukimo riziką.
25. Šio sprendimo 24 punkte išdėstytų motyvų kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovei buvo žinomos tiek Sutarties, tiek teisės aktų nuostatos dėl Sutarties vienašališko nutraukimo nagrinėjamu pagrindu galimybės. Tad kilus neaiškumams dėl šių nuostatų taikymo, ieškovė galėjo savalaikiai kreiptis į atsakovę (ir (ar) kitas kompetentingas institucijas) dėl jų taikymo išaiškinimo, o konkrečiai – su klausimu minėto termino. Tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovės pastangas pašalinti su Sutarties tinkamu vykdymu susijusius neaiškumus. Dėl šios priežasties termino, per kurį ieškovė privalėjo pradėti naudoti Sklypą pagal paskirtį, idant nuomos teisiniai santykiai tarp šalių būtų išsaugoti, nežinojimas vertintinas kaip veikimas sava rizika. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovė, nustačiusi Sklypo nenaudojimo pagal paskirtį daugiau kaip ketverius metus faktą, pagrįstai jį vertino esant esminiu Sutarties pažeidimu.
26. Ieškovės teigimu, vienašališkas Sutarties nutraukimas, ieškovei iki Įsakymo priėmimo pastačius Sklype jūrinį konteinerį, yra neproporcingas, nes dar galiojant Sutarčiai, ieškovė pradėjo naudoti Sklypą pagal paskirtį. Teismas su tuo nesutinka. Tai lemia kelios priežastys. Pirma, jūrinis konteineris Sklype buvo pastatytas po Rašto gavimo, t. y. po to, kai buvo nustatytas esminis Sutarties pažeidimas. Antra, Raštu ieškovė buvo informuota apie esminio Sutarties pažeidimo nustatymo faktą bei būsimą Sutarties nutraukimą, juo nebuvo nustatytas terminas esminiam Sutarties pažeidimui pašalinti. Trečia, pareiga nustatyti tokį terminą atsakovei nekilo nei Sutarties, nei įstatymo pagrindu, o priešingai – pagal ŽĮ atsakovė, nustačiusi nagrinėjamą Sutarties pažeidimą, turėjo ne teisę, o pareigą šią Sutartį vienašališkai nutraukti (žr. šio sprendimo 19 punktą). Tad šių motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovės nurodoma aplinkybė dėl jūrinio konteinerio Sklype pastatymo, kadangi jis buvo pastatytas jau konstatavus esminį Sutarties pažeidimą, nagrinėjamu atveju, t. y. sprendžiant dėl vienašališko Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, neturi teisinės reikšmės. Dėl pastarosios priežasties teismas šalių argumentų, susijusių su ieškovės veiklos, pastatant šį konteinerį Sklype, vertinimu Sklypo naudojimo pagal paskirtį kontekste (t. y. ar ši veikla laikytina Sklypo naudojimu pagal paskirtį, ar – ne), nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tiek vienašališkas Sutarties nutraukimas, tiek, atitinkamai, Įsakymas yra teisėti. Todėl teismas ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Kadangi galutinis procesinis sprendimas byloje priimtas atsakovės naudai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.