- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-707-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naudingas žemės plotas“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naudingas žemės plotas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naudingas žemės plotas“ prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naudingas žemės plotas“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir atsakovė) ar jos teritoriniams padaliniams rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais pagrindais vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis) valdo 0,6238 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – žemės sklypas). Sutartis sudaryta remiantis 2016 m. rugsėjo 2 d. įvykusio valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais. Žemės sklypas išnuomotas penkiasdešimties metų, skaičiuojant nuo Sutarties sudarymo dienos, terminui, t. y. iki 2066 m. rugsėjo 8 d. Išnuomoto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
3. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 18 d. ieškovė gavo 2020 m. liepos 16 d. atsakovės raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nuomos sutarties nutraukimo“, kuriuo atsakovė informavo ieškovę apie tai, jog (duomenys neskelbtini) Sutartis bus nutraukta vienašališkai, suėjus dviem mėnesiams po rašto gavimo. 2020 m. birželio 22 d. atsakovė atliko nuomojamo žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį bei būdą, veikla nevykdoma, žemės sklypas apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais ir krūmais, netvarkomas ir neprižiūrėtas. Atsakovė padarė išvadą, kad egzistuoja esminis sutarties pažeidimas ir ketina nutraukti nuomos sutartį suėjus dviejų mėnesių terminui po rašto gavimo.
4. Teigė, kad atsakovės veiksmai, kurių ji ketina imtis, yra neteisėti ir neproporcingi. Egzistuoja realus pavojus, kad atsakovė atliks neteisėtus veiksmus ir ieškovei bus padaryta žala, nes ieškovė praras teisę valdyti aukcione išnuomotą žemės sklypą ir galimybę ateityje statyti jame statinius, juos vystyti ir gauti pelną iš jų nuomos ar pardavimo. Iki 2020 m. liepos 16 d., kuomet buvo parengtas atsakovės raštas apie nutraukimą, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė. Ieškovė visada laiku ir tinkamai mokėjo žemės sklypo nuomos mokestį bei yra apmokėjusi žemės sklypo aukciono organizavimo išlaidas.
5. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad ieškovės nuomos teisės į žemės sklypą atsirado ne lengvatinėmis sąlygomis, o viešo elektroninio aukciono būdu, t. y. neprieštaraujant sąžiningos konkurencijos principui. Atsakovė organizuotame viešajame elektroniniame aukcione pasiūlė didžiausią metinį nuomos mokestį už žemės sklypą ir sąžiningai jį laimėjo. Atsakovės rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma teismų praktika buvo suformuota atvejams, kai valstybiniai žemės sklypai buvo išnuomojami lengvatinėmis sąlygomis, ir negali būti taikoma šiuo atveju, kai sklypas išnuomotas komerciniu būdu.
6. (duomenys neskelbtini) sudarius Sutartį, ieškovė pradėjo valdyti nešienautą ir iki tol nenaudotą valstybinį žemės sklypą. Todėl, jeigu šiuo atveju galima būtų taikyti rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, tai atsakovė nuo pat nuomos pradžios bet kada savo nuožiūra galėtų vienašališkai nutraukti Sutartį, kas aiškiai neatitiktų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo ir proporcingumo principų.
7. Ieškovė pažymėjo, kad naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės) 2.16. punktas numato, kad išnuomojamo žemės sklypo naudojimo sąlygos, veiklos apribojimai, papildomi įsipareigojimai bei įvykdymo terminai, atsakomybė už jų pažeidimą ar nevykdymą turi būti numatomi valstybinės žemės nuomos sutartyse. Pažymėtina, kad Sutartyje nėra numatyta jokių papildomų sąlygų nei apie tai, per kiek laiko nuomininkas privalo pastatyti jame statinius ar pradėti jį kitaip naudoti, nei apie atsakomybę už jų nepastatymą. Tokios papildomos sąlygos yra nurodomos dar iki nuomos sutarties sudarymo, rengiant žemės sklypo aukcioną, tam, kad potencialūs dalyviai galėtų su jomis susipažinti ir įsivertinti savo galimybes jas tinkamai įgyvendinti. Tačiau šiuo atveju rengiant nuomojamo žemės sklypo aukcioną ir sudarant žemės nuomos sutartį nebuvo numatyta jokių papildomų sąlygų, todėl ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad savo nuožiūra gali ruoštis ir planuoti statinių statybą.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nesutiko su atsakovės teiginiais, kad žemės sklypas yra neprižiūrimas ir nešienaujamas, kadangi net atsakovės atlikto patikrinimo metu darytos nuotraukos patvirtina, jog dalis žemės sklypo yra nušienauta.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškovės prevencinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, be kita ko, tikrinama, ar valstybinė žemė naudojama laikantis sutartyse nustatytų sąlygų. Atsakovė prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo patikrinimo 2020 m. birželio 4 d. raštu informavo ieškovę apie planuojamo patikrinimo datą bei laiką, taip pat pateikė žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinį klausimyną.
11. Teigė, kad 2020 m. birželio 22 d. vykusio žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, kad išnuomotas valstybinis žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (nenaudojamas sandėliavimui bei pramonei), žemės sklypas apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais bei krūmais, žemės sklypas apleistas, netvarkomas, t. y. nesilaikoma Sutartyje numatytų sąlygų. Atsakovė, vykdydama Civilinio kodekso 6.564 straipsnyje įtvirtintas teisės aktų nuostatas, 2020 m. liepos 16 d. raštu informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini) Sutartis bus vienašališkai nutraukta.
12. Pažymėjo, kad ieškovės išvados dėl žalos atsiradimo, atsakovei nutraukus Sutartį su ja, nepagrįstos įrodymais. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės žemės sklype vykdomą veiklą, kaip ir įrodymų, kad ieškovė iš veiklos, vykdomos žemės sklype, gauna pajamas ar kitas įmokas. Ieškovė neįrodė realios žalos padarymo grėsmės ateityje.
13. Nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, valstybinės žemės nuomą sieja būtent su žemės sklypo naudojimu pagal nustatytą pagrindinę paskirtį ir būdą, kurių nagrinėjamu atveju nėra, t. y. žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę paskirtį ir būdą.
14. Atsakovės vertinimu, būtina nutraukti Sutartį prieš terminą, kadangi ieškovė naudojasi daiktu ne pagal Sutartį ir daikto paskirtį – tik tokiu atveju bus užtikrintas tinkamas disponavimas valstybine žeme bei teisinių santykių stabilumas.
Atsiliepimas
15. Atsakovė teigė, kad įrodymai byloje patvirtina, jog žemės sklypas neprižiūrimas, jame auga krūmai ir medžiai.
16. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškovės ieškinio netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
18. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatytu reglamentavimu, kuris nustato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
19. Teismas nurodė, kad sisteminė minėto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsnio analizė sudaro pagrindą spręsti, kad šiame sprendimo punkte aptariamas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas taikomas tiek aukciono būdu, tiek be aukciono sudarytoms valstybinės žemės nuomos sutartims (įstatymas aiškiai išskiria sutarčių nutraukimo pagrindus, kurie taikytini tik tam tikroms konkrečiu būdu sudarytoms sutartims – pvz., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punktas). Pažymėjo, kad aptariama nuostata – sutarties nutraukimo pagrindas, buvo įtvirtinta ir tarp šalių sudarytoje sutartyje (Sutarties 16 punkte).
20. Pažymėjo, jog kad objektyvių priežasčių, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, įrodinėjimo pareiga tenka būtent nuomininkui (ieškovei).
21. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju išnuomotas valstybinės žemės sklypas pagal paskirtį visiškai nenaudojamas jau daugiau kaip ketverius metus. Toks laiko tarpas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis (neženklus), ypač kad į bylą nebuvo pateikti net pirminius (paruošiamuosius) žemės sklypo naudojimo pagal jo paskirtį darbus patvirtinantys duomenys (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
22. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys tokio ilgo ieškovės neveikimo priežastis. Tokių priežasčių ieškovė pateiktame ieškinyje iš esmės net neįrodinėja, nors būtent jai, kaip minėta, teko tokių aplinkybių (priežasčių) įrodinėjimo pareiga. Taigi, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė daugiau kaip ketverius metus nenaudojo išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagal paskirtį, egzistavimą, teismas sprendžia, kad atsakovės pranešimas dėl Sutarties nutraukimo atitiko teisės aktų reikalavimus – buvo teisėtas veiksmas.
23. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė ir realios žalos atsiradimo tikimybės. Ieškovė nurodė, kad praras galimybę ateityje žemės sklype statyti statinius, juos vystyti bei gauti pelną, tačiau byloje, be prieš daugiau kaip ketverius metus sudarytos valstybinės žemės nuomos Sutarties, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių bent jau ieškovės ketinimus imtis atitinkamos veiklos, su kurios apribojimais, ji sieja žalą šioje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Ieškovė (toliau ir apeliantė) apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
25. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad laimėjusi žemės sklypo nuomos aukcioną ir sudariusi žemės nuomos sutartį ieškovė turėjo pareigą per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį pastatyti statinius nuomojamame žemės sklype ir taip pradėti jį naudoti.
26. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės akcentuojama Sutarties sudarymo nuomos aukciono būdu aplinkybė neturi esminės reikšmės, kad tiek valstybinės žemės nuomos aukciono būdu, tiek ne aukciono būdu atvejais taikomas žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, kuriuo rėmėsi atsakovė, pateikdama ieškovei ginčo pranešimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. Nors teisinis reguliavimas numatytas vienodas, tačiau ne lengvatinis nuomos atsiradimo pagrindas gali turėti įtakos vertinimui ar konkretus nuomos sutarties pažeidimas gali būti pripažįstamas kaip esminis ir būti pagrindu vienašališkai nutraukti nuomos sutartį.
27. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono pagrindu sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovė pradėjo valdyti neužstatytą statiniais žemės sklypą. Nuomos santykių pradžios momentu nuomos objektas buvo neužstatytas žemės sklypas, kurio naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Atsakovės rašto dėl vienašališko nutraukimo pateikimo momentu nuomos objektas visiškai nesikeitė, tai yra nuomojamas žemės sklypas neužstatytas statiniais, paskirtis ir naudojimo būdas irgi nesikeitė. Rašte nurodyti pagrindai egzistavo tiek nuomos pradžios momentu, tiek rašto pateikimo metu, todėl tokie pagrindai negali būti pripažįstami kaip pažeidžiantys nuomos sutartį iš esmės.
28. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.16. punktas numato, jog išnuomojamo žemės sklypo naudojimo sąlygos, veiklos apribojimai, papildomi įsipareigojimai bei įvykdymo terminai, atsakomybė už jų pažeidimą ar nevykdymą turi būti numatomi valstybinės žemės nuomos sutartyse. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra numatyta jokių papildomų sąlygų nei apie tai, per kiek laiko nuomininkas privalo pastatyti jame statinius ar pradėti jį kitaip naudoti, nei apie atsakomybę už jų nepastatymą. Tokios papildomos sąlygos kaip konkretus laikotarpis, per kurį nuomininkas privalo pastatyti statinius, turėtų būti nurodomos dar iki nuomos sutarties sudarymo rengiant žemės sklypo aukcioną tam, kad potencialūs dalyviai aukcione siūlydami didžiausią žemės sklypo nuomos kainą galėtų su jomis susipažinti ir įsivertinti savo galimybes jas tinkamai įvykdyti. Tačiau šiuo atveju rengiant nuomojamo žemės sklypo aukcioną ir sudarant žemės nuomos sutartį nebuvo nustatytas apibrėžtas terminas, todėl ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog savo nuožiūra gali planuoti statinių statybą.
Atsiliepimas
29. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą.
30. Atsakovė nurodo, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės vykdomą ar bent planuojamą vykdyti veiklą žemės sklype, nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ieškovė iš veiklos, vykdomos žemės sklype gautų pajamas ar kitas įmokas, todėl ieškovė neatliko Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos. Atsakovė priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė realios žalos padarymo grėsmės ateityje, t. y. ieškovė neįrodė ir nepagrindė realios grėsmės, kad ateityje bus padaryta žala, tuo labiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patvirtino, kad šiuo metu žemės sklypas nenaudojamas, jame veikla nevykdoma, neva tai ateityje būsimų statinių projektavimo ar statybos darbai nėra pradėti, kada jie bus pradėti, ieškovė į šį klausimą taip pat neatsakė.
31. Teigia, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, valstybinės žemės nuomą sieja būtent su žemės sklypo naudojimu pagal nustatytą pagrindinę paskirtį ir būdą, kurių nagrinėjamu atveju nėra, t. y. žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę paskirtį ir būdą. Atsakovė daro išvadą, jog būtina nutraukti (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą, kadangi ieškovė naudojasi daiktu ne pagal aukščiau minėtą Sutartį ir daikto paskirtį, nes tik tokiu atveju bus užtikrintas tinkamas disponavimas valstybine žeme bei teisinių santykių stabilumas.
32. Atsakovė nurodo, kad jai yra nesuprantama ir nepaaiškinama, kokiu būdu bei kokiomis priemonėmis ieškovė tik nuomos mokesčio mokėjime įžvelgia „teisingą visuomenės interesų tenkinimą bei maksimalią finansinę naudą valstybei“, kuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų sutvarkymas, darbo vietų sukūrimas ar kitų visuomenės poreikių patenkinimas, todėl nuomininko pasyvumas gali būti vertinamas kaip sutarties sąlygų pažeidimas ir tai gali sudaryti pagrindą nutraukti sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
33. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškinį atmesti.
35. Šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiamas aukciono būdu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo klausimas.
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 16 punktas numatė, jog sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, taip pat sutartis gali būti nutraukiama kitais Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Sutarties 3 punktą išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
37. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Sutartis sudaryta daugiau kaip prieš ketverius metus, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys žemės sklypo naudojimo pagal pagrindinę jo paskirtį faktą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad žemės sklype dar tik planuojami statyti sandėliavimo pastatai, tačiau detalesnių duomenų apie tai, kada planuojama pradėti darbus, negalėjo pateikti.
38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.16. punktas numato, jog išnuomojamo žemės sklypo naudojimo sąlygos, veiklos apribojimai, papildomi įsipareigojimai bei įvykdymo terminai, atsakomybė už jų pažeidimą ar nevykdymą turi būti numatomi valstybinės žemės nuomos sutartyse.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.16 punktas, be kita ko, numato, ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba ar savivaldybės taryba, jeigu išnuomota valstybinė žemė patikėjimo teise perduota savivaldybei, turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustačiusios pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą ir kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.
40. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad atsakovė turi teisę kontroliuoti, kaip valstybinės žemės pirkėjai ir nuomininkai (šiuo konkrečiu atveju – ieškovė) vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustačiusios pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą.
41. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo patikrinimo 2020 m. birželio 4 d. raštu informavo ieškovę apie planuojamo patikrinimo datą bei laiką, taip pat pateikė žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinį klausimyną. Žemės sklypo patikrinimas įvyko 2020 m. birželio 22 d., o šio patikrinimo metu nustatyta, kad išnuomotas valstybinis žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (nenaudojamas sandėliavimui bei pramonei), žemės sklypas apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais bei krūmais, žemės sklypas apleistas, netvarkomas.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 114- 403/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
43. Įvertinus tai, kad byloje yra nustatyta, jog Sutartis buvo sudaryta daugiau kaip prieš ketverius metus, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys žemės sklypo naudojimo ar ketinimo naudoti pagal pagrindinę jo paskirtį faktą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės neveikimas paneigė vieną esminių valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principą, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
44. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
46. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nesant duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naudingas žemės plotas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.