Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1023-413/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
e2A-1023-413/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00296-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
K. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1023-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00296-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3899-921/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. L.: 1) 1000 Eur negrąžintą kreditą; 2) 107,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 38,25 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 213,70 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties nutraukimo; 5) 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.); 6) 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 31 Eur žyminį mokestį; 9) 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės K. L.: 1) 1000 Eur negrąžintą kreditą; 2) 107,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.); 3) 38,25 Eur administravimo mokestį; 4) 213,70 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.); 5) 39,18 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.); 6) 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 11 d. – 772,47 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. – 755,49 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. – 738,14 Eur; 2021 m. birželio 11 d. – 720,42 Eur; 2021 m. liepos 11 d. – 702,31 Eur; 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 683,81 Eur; 2021 m. rugsėjo 11 d. – 664,91 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 645,60 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. – 625,87 Eur; 2021 m. gruodžio 11 d. – 605,71 Eur; 2022 m. sausio 11 d. – 585,12 Eur; 2022 m. vasario 11 d. – 564,08 Eur; 2022 m. kovo 11 d. – 542,58 Eur; 2022 m. balandžio 11 d. – 520,62 Eur; 2022 m. gegužės 11 d. – 498,18 Eur; 2022 m. birželio 11 d. – 475,26 Eur; 2022 m. liepos 11 d. – 451,84 Eur; 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 427,91 Eur; 2022 m. rugsėjo 11 d. – 403,46 Eur; 2022 m. spalio 11 d. – 378,48 Eur; 2022 m. lapkričio 11 d. – 352,96 Eur; 2022 m. gruodžio 11 d. – 326,89 Eur; 2023 m. sausio 11 d. – 300,26 Eur; 2023 m. vasario 11 d. – 273,05 Eur; 2023 m. kovo 11 d. – 245,25 Eur; 2023 m. balandžio 11 d. – 216,85 Eur; 2023 m. gegužės 11 d. – 187,83 Eur; 2023 m. birželio 11 d. – 158,18 Eur; 2023 m. liepos 11 d. – 127,89 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 96,94 Eur; 2023 m. rugsėjo 11 d. – 65,32 Eur; 2023 m. spalio 11 d. – 33,02 Eur); 7) 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 398,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 127 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-h2phw4gm bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės buvo susiklostę sutartiniai vartojimo kredito santykiai. Pradinė kreditorė ir atsakovė 2019 m. spalio 11 d. sudarė sutartį Nr. BOB-h2phw4gm, kuria atsakovei buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2020 m. kovo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. perleido teisę į susidariusią skolą ieškovei.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovei suteikto kredito grąžinimo terminas, teismas pripažino ieškovės reikalavimą dėl 1 000 Eur dydžio negrąžinto kredito pagrįstu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Iš sutarties Specialiųjų sąlygų nustatė, kad atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 26 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikomos mokėjimo palūkanomis. Pagal sutarties Specialiąsias sąlygas ir Bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2020 m. kovo 14 d., t. y. sutarties nutraukimo dienos. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, atsakovė nesumokėjo 107,78 Eur pradinės kreditorės apskaičiuotų palūkanų. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti šias palūkanas teismas pripažino pagrįstu.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Kadangi atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 38,25 Eur administravimo mokesčio priteisimo, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.).

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas jos sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, teismas nurodė, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio ir buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovei, kaip skolininkei, teko pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau atsakovė to nepadarė, atsiliepimo į bylą nepateikė. Ieškovė žalą (nuostolius) kildino iš negautų pajamų (nuostolių), kurias sudaro 213,70 Eur (1 000 Eur negrąžinta kredito dalis × 26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 300 dienos nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2021 m. sausio 8 d. (ieškinio parengimo dienos), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 213,70 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.), priteisimo.

9. Siekdamas nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, teismas nurodė, kad tokiu atveju tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.), t. y. 39,18 Eur (1 000 Eur negrąžinta kredito dalis × 26 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 55 dienų nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.), ir procentinę išraišką, t. y. 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

10. Tokiu būdu, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.), gali tikėtis gauti 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Šalies argumentai

11. Teismas nusprendė, kad ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis bei laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 52).

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, ir kt.).

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.), ir priteisti apeliantei iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.); 2) dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Šiuo atveju atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, atliko vienuolika pilnų įmokų pagal dar galiojusį grafiką, ir nuo vienuoliktos įmokos sumokėjimo negrąžinta kredito dalis nei truputį nepamažėjo. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 1000 Eur – nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

15.2. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantė ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl reikalauja negautų pajamų (nuostolių) po Sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, pagrindė šio reikalavimo realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šio reikalavimo skaičiavimo prielaidas bei taisykles.

15.3. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis, t. y. kad atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė K. L. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. spalio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-h2phw4gm, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 1000 Eur dydžio vartojimo kreditą (paskolą) 48 mėn. laikotarpiui – iki 2023 m. spalio 11 d., o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą jos kainą, susidedančią iš 1000 Eur kredito, 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 26 proc.) ir 360 Eur administravimo mokesčio. Atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. vasario 27 d. pranešimu informavo atsakovę, kad vartojimo kredito sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. kovo 14 d. Pradinė kreditorė ir apeliantė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ji perleido, o apeliantė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutarties grafiko

20. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir prašydama priteisti jai iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

21. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“.

22. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

23. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl sutartis 2020 m. kovo 14 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) skaičiuoti atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, kreditorė, sudarydama sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.

29. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (1000 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal Sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės teisėto lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamoje dalyje priėmė teisingą sprendimą.

Dėl negautų pajamų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo

30. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigė, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 26 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.

31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

32. Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (26 proc.) sutarties galiojimo metu. Kaip jau minėta, aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

34. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju Bendrosios sąlygos yra parengtos kreditorės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.

35. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad Sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Todėl spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią sutartinę nuostatą laikė nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir jos pagrindu skaičiuojamų kompensuojamųjų palūkanų nepriteisė.

36. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas ir apeliantės reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas