- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-1151-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15727-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, A. J., Kauno miesto savivaldybės priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- R. Š.
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai Pušinskienei, atsakovui A. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1037-530/2011 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei V. J., atsakovui A. J., trečiajam asmeniui R. Š. dėl iškeldinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. J. ieškiniu (b.l.3-4) prašė pripažinti ją R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos nare ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį V. J. vardu.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė priešieškiniu (b.l.40-42) prašė iškeldinti V. J. ir A. J. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-02-21 sprendimu (b.l.114-118) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, nutarė iškeldinti V. J. ir A. J. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, priteisė iš atsakovo A. J. valstybei 66 Lt žyminio mokesčio ir 7,24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra socialinis būstas, priklausantis Kauno miesto savivaldybei (b.l.27, 31-32). Šis butas pagal Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį 1998-01-15 buvo išnuomotas R. Š., kuris ten buvo deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1992-10-22 (b.l.5-8, 10). Ieškovė V. J. ir jos dukra A. J. buvo ten pat įregistruotos nuo 1998-10-05 (b.l.11). Šiuo adresu yra deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta ir šiuo metu (b.l.9, 12, 33). Teismas nustatė, jog nuomos sutartis su R. Š. buvo nutraukta ir jis 2005-06-02 buvo išdeklaruotas. Nuo 2006-03-20 R. Š. yra deklaruotas prie Kauno miesto savivaldybės (b.l.13). Ieškovės dukra A. J. taip pat nebėra deklaruota ginčo buto adresu. 2009 m. ieškovė bute gyveno viena, o 2010 m. kartu su ja gyveno jos vyras A. J. (b.l.46-49). Šį faktą rašytiniame paaiškinime pripažino ir ieškovė (b.l.50). 2009-04-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštu ieškovė buvo paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius jos teisę gyventi ginčo bute (b.l.53), tačiau ji to nepadarė. 2009-10-22 ieškovė gavo įspėjimą iki 2009-11-20 patuštinti ginčo butą (b.l.51). 2009-10-28 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo (b.l.34). 2009-11-09 raštu jai buvo atsakyta, jog jai nepateikus prašytų dokumentų, ji kartu su A. J. turi atlaisvinti butą (b.l.30). Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas A. J. ginčo bute apsigyveno be teisėto pagrindo, nėra.
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 329 str. 3 d. (1964 m. redakcija) bei teismų praktika (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-871/1999; Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-1651-395/2010), ieškovės prašymą pripažinti ją R. Š. šeimos nare atmetė kaip nepagrįstą, kadangi nustatė, jog ieškovė 1982-01-22 sudarė santuoką su A. J. (b.l.70), santuoka yra nenutraukta, ieškovės šeimą sudaro vyras A. J.. Teismas nurodė, jog ieškovės argumentas, kad santuoka su atsakovu A. J. nuo 1996 m. buvo faktiškai iširusi, nepanaikina santuokos teisinių pasekmių, bei, vadovaudamasis CK 3.16 str., teismas pažymėjo, jog ieškovė, sudariusi santuoką su A. J. ir jos nenutraukusi, negali būti pripažinta kito vyro, t. y. R. Š. sugyventine, kadangi šeimos nariu negalima laikyti asmens, kuris turi oficialiai įregistruotą santuoką su trečiu asmeniu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2006-2007 ir 2009 m. ieškovė mokėjo mokesčius už butą (b.l.14-17), o taip pat registracijos faktas, nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, nes pagrindinio nuomininko R. Š. nuomos santykiai yra nutrūkę. Teismas, vadovaudamasis LAT praktika (LAT 2010-10-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-410/2010), nurodė, kad ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą, tačiau nesukuria teisės į nuomą. Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybė sudarė sąlygas ieškovei pateikti dokumentus, įrodančius jos teisę gyventi nurodytame bute, o jų negavusi, liepė atlaisvinti ginčo butą. Šios aplinkybės rodo, kad Kauno miesto savivaldybė nepripažino nuomos fakto, tačiau sprendė ieškovės teisės į būstą klausimą. Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ 2005-08-08 pažymėjime (b.l.11) esantį prierašą, kad ieškovė ir jos dukra A. J. yra registruotos „pagal sutartį”, teismas pripažino netiksliu pažymėjimą surašiusio tarnautojo išsireiškimu, kadangi tokios sutarties buvimo fakto teismas nenustatė, o pats savaime toks įrašas tokiame pažymėjime jokių papildomų teisinių pasekmių nesukuria. Tiek CK (1964 m.) 331 str., tiek CK 6.590 str. 1 d. numato, jog pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ar buvę šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje, tuo tarpu jokių įrodymų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės sutikimą leisti ieškovei ir jos dukrai gyventi ginčo patalpose, teismas nenustatė esant (CPK 178 str.). Teismas atkreipė dėmesį, jog V. J. ir A. J. priklauso 2/3 dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sąlyga turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos (b.l.98-100). Kadangi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 str. 1 d. teisę į savivaldybės socialinį būstą numato asmenims, neturintiems Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto, teismas laikė, jog ši faktinė aplinkybė paneigia teisę reikalauti atlikti nuomos sutarties pakeitimą. Kadangi Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo buto išnuomojimo nei V. J., nei A. J., jie pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti neįrašyti, teismas pripažino, jog ginčo būstui nesant atlaisvintam, Kauno miesto savivaldybė negali jo išnuomoti asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, tokias veiksmais yra pažeidžiama ne tik Kauno miesto savivaldybės, kaip ginčo patalpos savininkės, bet ir eilėje socialiniam būstui išsinuomoti įtrauktų asmenų, kuriems laikantis eiliškumo šios gyvenamosios patalpos galėtų būti išnuomotos, teisės. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog ji neturėtų būti neiškeldinta iš ginčo patalpų dėl savo sunkios socialinės, materialinės padėties. Nors ieškovė yra tik iš dalies darbinga (b.l.21, 84-85), jai mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija (b.l.19-20), atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, teismas sprendė, jog iškeldinimas nebūtų neproporcinga priemonė, ginant Kauno miesto savivaldybės, kaip socialinio būsto valdytojo, teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.119-121) ieškovė V. J. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl priešieškinio patenkinimo ir dalies ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą - priešieškinį dalyje dėl V. J. iškeldinimo atmesti, ieškinį patenkinti iš dalies: įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį su V. J., priteisti iš atsakovo - Kauno miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas valstybei, dėl šių motyvų:
1) ginčo bute ieškovė apsigyveno pagrindiniam buto nuomininkui R. Š. leidus ir Kauno miesto savivaldybei sutinkant. Nuo 1998-10-05 iki šiol ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute. Ieškovė faktiškai buvo R. Š. sugyventinė, su juo gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1998 m. iki 2005 m. Nors ieškovė negali būti pripažinta ginčo buto buvusio pagrindinio nuomininko šeimos nare, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą įpareigoti sudaryti su ja ginčo buto nuomos sutartį ir tenkino priešieškinį dėl iškeldinimo. Ginčo bute ieškovė gyvena nuo 1998 m., už butą moka mokesčius, butą prižiūri, tvarko, remontuoja. LAT yra nurodęs, kad ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, nors nesukuria teisės į nuomą, bet suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą kiekvienu konkrečiu atveju (LAT 2002-12-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1547/2002);
2) teismas netinkamai vertino ieškovės socialinę padėtį, jos teisę į socialinį būstą, netinkamai taikė LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d., netaikė Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 str. 2 d. Ieškovei yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, todėl ji yra neįgalus asmuo (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 8 d.). Jos vienintelės pajamos yra neįgalumo pensija. Teismas, spręsdamas apie ieškovės teisę į socialinį būstą, nepagrįstai rėmėsi vien aplinkybe, jog ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, todėl ji neturi teisės į socialinį būstą. Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 str. 2 d. numatyta, jog valstybė turi imtis priemonių, kad užtikrintų neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprūpinimo būstu programose. Todėl ir teismas turėjo tinkamai įvertinti LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintas įstatymo nuostatas su įrodymais byloje apie ieškovės vardu registruotą turtą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovės vardu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotos 2/3 dalys dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio bendras plotas 44,26 kv. m, gyvenamas plotas 31,01 kv. m. Šį turtą 2009-09-29 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovui A. J. perleido G. J.. Turto perleidimo sandoryje ieškovė nedalyvavo, todėl tik teismo metu sužinojo, kad jos vardu yra registruotas turtas. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad be kitų įstatyme nustatytų sąlygų, teisę į valstybės socialinį būstą turi asmenys, jeigu jų turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. Ieškovės vardu registruoto ir nuosavybe tenkančio buto bendras plotas, tenkantis vienam šeimos nariui (ieškovei, A. J. ir G. J.) yra 9,84 kv. m, gyvenamas plotas - 6,89 kv. m, t. y. mažiau kaip 10 kv. m. Todėl teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės į socialinį būstą vien tik dėl to, jog jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, yra visiškai nepagrįsta;
3) ieškovė turi gyvenamąją vietą, yra registruota ginčo bute, todėl jai nebuvo būtinybės registruotis Kauno miesto savivaldybės sudaromoje eilėje asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas;
4) teismas turėjo vadovautis Konstitucijos 24 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., reglamentuojančiais žmogaus būsto neliečiamumą, atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (byloje Novoseletskiy prieš Ukrainą Nr. 47148/99), pagal kurią, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Nors savivaldybė prašė iškeldinti ieškovę iš socialinio būsto, tačiau nepateikė įrodymų, kokie konkretūs asmenys pretenduoja į būstą, kad teismas galėtų palyginti ir įvertinti ieškovės ir kitų konkrečių asmenų interesus. Ieškovės iškeldinimas iš ginčo būsto, nesuteikiant kitos tinkamos gyventi patalpos, atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, socialinį statusą ir teisėtus lūkesčius, atsiradusius per 13 gyvenimo ginčo bute metų, iš esmės pažeidžia ieškovės interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės V. J. apeliacinį skundą (b.l.127-131) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) apeliaciniame skunde nenurodomos teisės normos, kurias pažeidė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nors pagal CPK 306 str. 1 d. 3 p. apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyti teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas;
2) teismas tinkamai taikė LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d. bei atsižvelgė į ieškovės socialinę padėtį. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai apie buto remonto darbus ir kas už juos mokėjo, taip pat teismas pagrįstai nurodė, jog nuomos mokestis už ginčo butą nėra skaičiuojamas, o už teikiamas paslaugas ieškovė privalo susimokėti, nes faktiškai gyveno ginčo bute. LAT 2010-10-25 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-410/2010 nurodė, kad ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą, tačiau nesukuria teisės į nuomą;
3) V. J. ir A. J. priklauso 2/3 dalys dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio bendras plotas 44,26 kv. m, tokiu būdu ieškovei ir jos sutuoktiniui priklauso po 14,75 kv. m, o teisę į socialinį būstą turi asmenys, kurių turimo būsto naudingas plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis nei 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. Ieškovei yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, todėl pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d. ieškovė teisės į socialinį būstą neturi. Ginčo butas priskirtinas socialinio būsto fondui, kuris gali būti išnuomojamas tik asmenims, atitinkantiems įstatyme įtvirtintus reikalavimus, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė neturi teisės reikalauti atlikti nuomos sutarties pakeitimą, kadangi ji neatitinka įstatymo nustatytų sąlygų;
4) skundo argumentas, jog ieškovės iškeldinimas iš ginčo būto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, socialinį statusą ir teisėtus lūkesčius, iš esmės pažeidžia jos interesus, nepagrįstas. Iškeldinimas iš ginčo buto ieškovės teisių nepažeis, kadangi ji nuosavybės teise turi jai priklausantį būstą. Be to, pati ieškovė be jokio teisinio pagrindo gyvendama ginčo bute pažeidžia net tik Kauno miesto savivaldybės, kaip gyvenamosios patalpos savininkės, bet ir eilėje socialiniam būstui išsinuomoti įtrauktų asmenų, kuriems laikantis eiliškumo šios gyvenamosios patalpos galėtų būti išnuomotas, teises. Savivaldybė asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, socialinį būstą turi teisę išnuomoti tik laisvą ir tinkamą gyventi, nes taip numato CK 6.587 str. Kauno miesto savivaldybė ginčo gyvenamųjų patalpų net negali siūlyti asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, kadangi jos yra nelaisvos, jose be teisinio pagrindo gyvena ieškovė ir atsakovas A. J..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra socialinis būstas, priklausantis Kauno miesto savivaldybei (b.l.27, 31-32). Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pagrindu šis butas 1998-01-15 buvo išnuomotas R. Š., o ieškovė V. J. ir jos dukra A. J. buvo įregistruotos bute, esančiame (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune 1998-10-05 (b.l.11). Buto nuomos sutartis su R. Š. buvo nutraukta ir jis 2005-06-02 buvo išregistruotas iš buto, nuo 2006-03-20 R. Š. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybės adresu (b.l.13). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. bute gyvena iki šiol, buto naudojimo pagrindo nepateikė, 2010 metų duomenimis kartu su ja gyveno jos sutuoktinis A. J. (b.l.46-49).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias gyvenamosios patalpos nuomos sudarymo, vykdymo, pasibaigimo teisinius santykius, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo išvada, jog ieškovė negali būti pripažinta kitos šeimos (R. Š.) nare, jai esant santuokoje su atsakovu A. J., kadangi teismas nustatė, jog ieškovė 1982-01-22 sudarė santuoką su A. J. (b.l.70), santuoka yra nenutraukta, ieškovės šeimą sudaro vyras A. J.. Teismas Pagrįstai nurodė, jog ieškovės argumentas, kad santuoka su atsakovu A. J. nuo 1996 m. buvo faktiškai iširusi, nepanaikina santuokos teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo motyvą, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą įpareigoti sudaryti su ja ginčo buto nuomos sutartį. Byloje nustatyta, kad paskutinis ginčo buto nuomininkas buvo R. Š., V. J. butu naudojasi be teisėto pagrindo. Galiojęs iki 2001 metų LR CK (1964 m.) 331 str., LR CK 6.590 str. 1 d. numato, jog pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ar buvę šeimos nariai, kurie yra įvardinti nuomos sutartyje. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad V. J. ir A. J. neįvardinti Savivaldybės ir R. Š. buto nuomos sutartyje, o ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės sutikimą leisti ieškovei gyventi ginčo patalpose, teismui nepateikė. Ta faktinė aplinkybė, kad 2006-2007 ir 2009 m. ieškovė mokėjo mokesčius už butą (b.l.14-17), o taip pat ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta ginčo bute, nesudarė pagrindo Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį tenkinti, nes pagrindinio nuomininko R. Š. nuomos santykiai yra nutrūkę, o šiuo metu užimančių butą asmenų teisė naudotis butu neatsirado. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, jų priežiūra ir einamasis remontas, mokėjimas už suteiktas komunalines paslaugas nesukuria teisės į tų patalpų nuomą.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog teismas netinkamai vertino ieškovės socialinę padėtį, jos teisę į socialinį būstą, nepagrįstai netaikė sprendžiant bylą Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Bylos nustatyta, kad jog butas, esantis (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra socialinis būstas, priklausantis Kauno miesto savivaldybei (b.l.27, 31-32). Ieškovė, nors ir turi nustatytą neįgalumo laipsnį, tačiau jo lygis nesuteikia jai pretenduoti į teisę gauti socialinį būstą įstatymo nustatyta tvarka, nes teisę į socialinį būstą turi asmenys, kurių turimo būsto naudingas plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis nei 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovė dėl apsirūpinimo socialiniu būstu į Kauno miesto savivaldybę nesikreipė. Tiesėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto apylinkės teismas teisingai įvertino tą faktinę aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas J. asmeninės nuosavybės teise turėjo gyvenamąją patalpą Kauno mieste. Ta bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovas pardavė turimą gyvenamąją patalpą, neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes savo padėtį ieškovė ir atsakovas J. pablogino savo iniciatyva ir noru, jie šiuo metu turi finansinę galimybę įsigyti kitą būstą.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog ieškovės iškeldinimas iš ginčo būsto, nesuteikiant kitos tinkamos gyventi patalpos, atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, socialinį statusą ir teisėtus lūkesčius, iš esmės pažeidžia ieškovės interesus. Nustačius, kad ieškovė be jokio teisinio pagrindo gyvena ginčo bute, konstatuotina, kad ji pati pažeidžia ne Kauno miesto savivaldybės, kaip gyvenamosios patalpos savininkės, bet ir eilėje socialiniam būstui išsinuomoti įrašytų asmenų teisėtus lūkesčius.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys)
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą palikti nepakeistą.