Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-374-436/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2KT-56/2012
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
2A-374-436/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15879-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
UAB „Darbo garantas“
Atsakovas
B. Ž., N. Ž.
Trečiasis asmuo
J. K., V. A., Kauno miesto savivaldybei, A. B., M. R., A. F., A. V., A. K., A. Ž., A. U., B. N., A. M., N. R., Ž. B., A. S., R. I., K. B., M. P., S. G., A. J., S. M., R. T., L. V.
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė, Raivydas Rukštelė
Civilinė byla Nr. 2A-374-436/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15879-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2.; 30.9.1.; 121.18.; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Darbo garantas“ atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, atsakovams B. Ž., N. Ž., jų atstovui advokatui Raivydui Rukštelei, tretiesiems asmenims J. K., V. A., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Darbo garantas“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1220-660/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Darbo garantas" patikslintą ieškinį atsakovams B. Ž., N. Ž. ir tretiesiems asmenims V. A., Kauno miesto savivaldybei, A. B., M. R., A. F., A. V., A. K., A. B., A. Ž., A. U., B. N., A. M., N. R., Ž. B., A. S., R. I., K. B., M. P., S. G., A. J., S. M., R. T., L. V., A. Ž. procesinių teisių perėmėjai E. Ž., J. K., T. L., N. L., AB „Šiaulių bankas" dėl pažeistų teisių atstatymo ir teisės pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Darbo garantas“ patikslintame ieškinyje nurodė kad jam nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitos paminėto buto dalys nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims V. A. ir Kauno miesto savivaldybei. Ieškovas pageidauja atsidalinti su kitais buto savininkais nekilnojamojo turto objektą, padalijant jį į du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal UAB „A3 Studija“ parengtą projektą. Kadangi buto padalijimą į du atskirus butus ketinama vykdyti rekonstruojant gyvenamąjį namą, yra reikalingi gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimai. Visi namo gyventojai ir butų savininkai davė sutikimą ir pritarė rekonstrukcijos projektui, kad 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų padalintas į du atskirus turtinius vienetus, tačiau atsakovas B. Ž. dėl nesuprantamų priežasčių atsisako tokį sutikimą ieškovui duoti. Ieškovui 2010 m. kovo 20 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S-40-6-117. Techniniuose projektuose yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, aiškiai išreikšta projektuojamų statinių architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja. Buto rekonstrukcijos darbai numatomi atlikti tik ieškovui bei tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio buto erdvėse, butų išorinės sienos, pastato fasadas, aukštis nebus keičiami. Vandentiekio ir nuotekų vamzdynai būtų montuojami butų erdvės ribose, todėl buto rekonstrukcija jokiu būdu neįtakotų atsakovo gyvenimo ir veiklos sąlygų, buvusių iki rekonstrukcijos. Ieškovas prašė pripažinti teisę vykdyti 9-ojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimą į du butus ir teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „A3 Studija“ parengtus pasiūlymus be bendraturčių B. Ž. ir N. Ž. sutikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Darbo garantas“ atsakovui B. Ž. 6050 Lt ir atsakovei N. Ž. 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš ieškovo valstybei 136 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad gaunant bendraturčių sutikimą, ieškovas nepateikė bendraturčiams tinkamo projektinio pasiūlymo. Buto rekonstravimo techninis projektas buvo parengtas tik 2010 m. birželio mėn. 2010 m. sausio 6 d. sutikimas nepatvirtina bendraturčių sutikimo su numatoma buto Nr. 9 rekonstrukcija, kadangi sutikime pasirašę asmenys sutiko, kad butas būtų padalintas į du atskirus turtinius vienetus. Toks sutikimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodyti konkretūs statybos darbai, projektiniai pasiūlymai, kuriais bus vadovaujamasi atliekant statybos darbus, statybos orientacinis laikotarpis. Be to, sutikimų gavimo procedūra neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų. Namo gyventojai 2011 m. sausio 7 d. ieškovui pateikė raštu savo nesutikimą dėl buto rekonstrukcijos, nurodydami, kad jiems buvo pateikta neteisinga informacija ir neteisingai suformuluotas prašymas. Projektavimo sąlygas ieškovas gavo pateikęs klaidingą informaciją apie gautus bendraturčių sutikimus, privalomus projektavimo sąlygoms gauti. Ieškovo pateiktoje projektinėje dokumentacijoje numatyta rekonstruoti butą adresu (duomenys neskelbtini), esantį virš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 7, į du butus. Ieškovas pageidauja perplanuoti keturių kambarių butą, įrengti atskirą įėjimą iš laiptinės, suformuoti atskirą dviejų kambarių butą, kuriame bus įrengtas tualetas, vonios kambarys. Atsakovai teismo posėdyje paaiškino, kad planuojama įrengti vonios ir tualeto patalpa yra virš jiems priklausančio buto patalpos, kurioje įrengtas miegamasis kambarys. Iš siurblio instrukcijos nustatyta, kad jis skirtas siurbti kanalizacijos vandenį individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Jo garso slėgio lygis yra 60 decibelų. Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai gyvenamųjų kambarių miegamuosiuose kambariuose: dienos metu (nuo 6 iki 18 vai.) - iki 45 dBA; vakaro metu (nuo 18 iki 22 vai.) - iki 40 dBA; nakties metu (nuo 22 iki 6 vai.) - iki 35 dBA. Siurblio skleidžiamas garsas viršija leistiną triukšmo normą. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių sprendinių kaip bus likviduotas triukšmas. Be to, virš atsakovams priklausančio miegamojo įrengus tualetą ir vonią, kurių funkcionavimas priklausomas nuo elektrinio prietaiso - nuotekų siurblinukės su kapojančiu siurbliu veikimo, kyla atsakovų patalpų užpylimo nuotekomis pavojus tuo atveju, jei sugestų, užsikištų nuotekų siurblinukė, dingtų elektra ir panašiais atvejais. Todėl vonios ir tualeto kambario su buitinių nuotekų siurblinukės įrengimas virš atsakovų miegamojo sudaro prielaidas vonios ir tualeto naudojimo metu atsirasti atsakovų pagrįstų interesų pažeidimams. Ieškovas statybos darbus bute pradėjo neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Statybos darbai yra sustabdyti, kol nebus pateiktas sutikimas ir leidimas statybai. Kauno visuomenės sveikatos centras 2011-08-30 rašte „Dėl buto daugiabučiame name rekonstravimo“ nurodyta, kad iš pateiktos dokumentacijos nėra įmanoma įvertinti vėdinimo sistemos autonomiškumo iš WC patalpos ir virtuvės. Vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturėtų būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos. Virš kitų patalpų sanitarinės patalpos įrengimas galimas tik nepadidinant triukšmo. Draudžiama kloti nuotekų šalinimo įrengimus po lubomis, sienose ir grindyse gyvenamuosiuose kambariuose. Papildomos vonios ir tualeto įrengimas bute nepažeidžiant teisės normų reikalavimų ir atsakovų teisėtų interesų yra neįmanomas, tokiu atveju teisiškai neįmanomas ir buto padalijimas į du, nes projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, tik jeigu yra galimybė įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui. Atsakovų nurodyti atsisakymo duoti sutikimą argumentai yra pakankami ir protingai motyvuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Darbo garantas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. spalio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

atsakovai B. Ž. ir N. Ž. nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, todėl negali reikšti pretenzijų į kitam asmeniui priklausantį turtą. Šiuo atveju sutikimai buvo reikalingi tik dėl to, kad įrengiamas atskiras įėjimas iš laiptinės, kuri laikytina bendro naudojimo objektas, tačiau nei atsakovai, nei kuris nors kito buto savininkas dėl tokio įėjimo į rekonstruotą butą neprieštaravo ir tam pritarė;byloje pateiktas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų, tame tarpe ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimas, kad 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų padalintas į du atskirus turtinius vienetus. Šiuo atveju užteko daugumos butų tos laiptinės savininkų sutikimų ir šis sutikimas buvo gautas pateiktus savininkams analogišką projektą, pakankamą nuspręsti dėl jų teisių pažeidimų. Teismas, nors byloje nebuvo apklaustas nei vienas sutikimą davęs asmuo, nurodė, kad tretiesiems asmenims nebuvo pateiktas projektas;teismas ėmėsi nagrinėti šioje byloje reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti ir kurie nebuvo šios bylos dalyku. Butų savininkų rašytiniai sutikimai laikytini tinkamais ir tai yra aiškus jų sprendimas dėl bendro naudojimo patalpų. Tokie sutikimai galėjo būti atšaukti tik teismo sprendimu, tačiau nei vienas trečiasis asmuo į teismą nesikreipė ir duoto sutikimo neginčijo. Tas faktas, kad reikalaujant atsakovams, keli tretieji asmenys atšaukė duotus sutikimus, neturi reikšmės, nes duoti sutikimai jau sukėlė teisines pasekmes;šiuo atveju teismas privalėjo nagrinėti ieškinį tik tuo aspektu, kad sutikimai reikalingi dėl įėjimo iš laiptinės įrengimo;

pateikto projekto analizė leidžia daryti išvadą, jog buto rekonstravimas į du butus nepažeidžia ir negali pažeisti apačioje esančio buto savininko teisių. Pateiktame projekte aiškiai nurodoma, kokiu būdu bus vykdoma rekonstrukcija. Projekte pažymėta, kad statybos metu kaimyninių butų gyventojai nepatogumų nepatirs, įrengiant vandentiekio ir nuotekų sistemas bei grindis, drėgnose patalpose būtina užtikrinti pakankamą hidroizoliaciją, kad apsaugoti žemiau esančius butus nuo užpylimo ar drėkimo, kaimyninių butų inžineriniai tinklai nebus paliesti, naudojimo metu statinys neigiamos įtakos gretimoms teritorijoms neturės, pertvaros tarp patalpų įrengiamos su garso izoliacija;priešingai teismo argumentams, siurblio, kuris reikalingas nuotekų nuvedimui bute, charakteristikoje nurodytas garso slėgio lygis lygus 60 dBA nėra triukšmo lygio dydis, nustatytas Lietuvos higienos normose. Vandentvarkos ekspertas A. L. 2012-07-10 specialisto išvadoje nurodė ir pakankamai argumentavo, kad techninio projekto autoriai siekdami iš esmės sumažinti siurblio stotelės keliamą triukšmą rekonstruojamų sanitarinių prietaisų įrengimo patalpose, įrengiamos garsą, virpesius slopinančios grindys bei hidroizoliaciją, tai garantuoja triukšmo sumažinimą iki 20 dBA (decibelų) rekonstruojamo buto tualeto patalpoje. Rekonstruojamo buto mėnesinis vandens suvartojimas siurblio pagalba bus pašalintas per vidutiniškai 6 minutes per dieną;nepagrįsti ir jokiais įrodymais nepatvirtinti skundžiamo sprendimo argumentai, kad virš atsakovams priklausančio miegamojo įrengus tualetą ir vonią, kurių funkcionavimas priklausomas nuo elektrinio prietaiso - nuotekų siurblinukės su kapojančiu siurbliu veikimo, kyla atsakovų patalpų užpylimo nuotekomis pavojus tuo atveju, jei sugestų, užsikištų nuotekų siurblinukė, dingtų elektra ir panašiais atvejais. Tokius teismo argumentus paneigia teismo nevertinta vandentvarkos eksperto A. L. 2012-07-10 specialisto išvada, kurioje ekspertas konstatuoja, kad net įvykus nuotekų sistemoje avarijai, rekonstruojamos patalpos nebus užliejamos, nes iš bendro naudojimo stovo nuotekos gali per slėginius vamzdžius patekti tik iki buto nuotekų sistemos siurblio, kurio konstrukcijoje yra atbulinis vožtuvas ir neleis nuotekoms patekti į savitakinį vamzdyną, sanitarinius prietaisus, buto patalpas;

pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad iš pateiktos projektinės dokumentacijos nėra aišku, ar rekonstruojant butą bus laikomasi reikalavimo, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos. Tokias teismo prielaidas paneigia A. L. išvada, kur ekspertas, išanalizavęs buto atskyrimo į du butus projektą nurodė, kad pagrindinė nemalonių kvapų susikaupimo vieta - nuotekų sistemoje nuo siurblinukės iki stovo. Šios dalies sistema uždara, hermetiška, sandari ir į patalpas nemalonūs kvapai nepatenka;atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos aiškiai neprotingos ir per didelės.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys M. R., A. F., A. V., A. B., A. K., A. Ž., A. U., B. N., A. S., R. I., M. P., S. G., A. J., S. M., L. V., E. Ž., J. K. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Visi atsiliepimai iš esmės grindžiami tokiais pačiais motyvais:

skundžiamame sprendime tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys pagrįstai laikyti ne butų, o gyvenamojo namo bendraturčiais, kurių sutikimas buto padalinimui reikalingas remiantis Civilinio kodekso 4.75 straipsniu, nes padalijant ieškovų butą į du butus būtų kertama gyvenamojo namo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems butų savininkams, siena įėjimui įrengti, jungiamasi prie bendrų elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklų, bendros namo vėdinimo sistemos;pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad gyventojams pasirašant 2010-01-06 sutikimą jiems nebuvo pateiktas buto padalinimo projektas. Tai matyti iš sutikimo teksto, nes jame nėra jokios nuorodos nei į projektą, nei į tai, kad bus atliekami atskiro įėjimo į butą įrengimo darbai. Projektinius pasiūlymus ieškovas teikė tik atsakovams, į kuriuos dėl sutikimo kreipėsi vėliau. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad gyventojams pasirašant 2010-01-06 sutikimą, buvo pateiktas analogiškas projektas, pakankamas nuspręsti dėl jų teisių pažeidimų;

Žemesnės instancijos teismas

3) pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateiktos projektinės dokumentacijos sprendiniai pažeidžia reikalavimą tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Atskirto buto dalyje atsiranda galimybė vamzdyno atkarpoje tarp pasijungimo nuo gyvenamojo namo bendrų tinklų vietos ir atskirtos buto dalies apskaitos vietos prisijungti prie vandentiekio ir iš tokios prisijungimo vietos sunaudotas vanduo bus niekaip neapskaitytas. Dėl to padalijus butą pagal ieškovo pateiktą projektinę dokumentaciją gali būti pažeisti visų gyventojų interesai, nes neapskaityto sunaudoto vandens kaina tokiu atveju būtų padalinta visiems gyvenamajame name esantiems vartotojams;

4) pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš projektinės dokumentacijos nėra aišku, ar rekonstruojant butą reikalavimo, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos.

Atsiliepimas

A. N. Žilinskienė ir B. Ž. atsiliepimuose j apeliacinį skundą prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Abu atsiliepimai iš esmės grindžiami tokias pačiais motyvais:

ieškovui priklausančio buto padalinimas įtakoja daugiabučio namo laiptinę, namo sienas (įrengiamas naujas atskiras įėjimas į planuojamą atidalinti buto dalį), vandentiekio, elektros, kanalizacijos tinklus ir ventiliacijos vamzdynus, nes prie jų jungiama atidalinama buto dalis. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio nuostatomis dėl bendrąją dalinę daugiabučio namo savininkų nuosavybę įtakojančių statybos darbų turi būti visų bendraturčių susitarimas ar sutikimas;apeliantas, kitaip nei ieškinyje, apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jam buvo reikalingas tik bendraturčių sutikimas dėl atskiro įėjimo į atidalijama butą, tačiau kreipdamasis į atsakovus dėl buto padalijimo į du butus, ieškovas prašė sutikimo ne dėl atskiro įėjimo iš laiptinės pusės įrengimo, o dėl buto padalijimo pagal projektinius pasiūlymus, kuriuose nurodyti vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, taip pat vėdinimo, išplanavimo sprendiniai. Dalies gyventojų pasirašytame sutikime taip pat nėra net užuominos apie tai, kad sutikimas duodamas dėl atskiro įėjimo į butą įrengimo. Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė pagal tai, kaip pats ieškovas suformulavo ieškinio reikalavimą ir kokiais motyvais šį reikalavimą grindė;

pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybę, ar ieškovas turi visų daugiabučio namo Vytauto pr. 56, Kaune, bendraturčių sutikimus, nes atsakovų atsisakymas duoti sutikimą ieškovo buto padalijimui gali pažeisti ieškovo teises tik tuo atveju, jei kiti bendraturčiai tokį sutikimą yra davę. Be to, ir pats ieškovas grindė ieškinį aplinkybe, kad turi visų gyvenamojo namo gyventojų ir butų savininkų sutikimus buto padalijimui;pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gaunant dalies namo gyventojų sutikimą gyventojams nebuvo pateiktas buto padalijimo projektas;iš ieškovo apeliaciniame skunde pateikiamų triukšmo lygio skaičiavimų visiškai neaišku, koks triukšmo lygis nuo planuojamos įrengti nuotekų siurblinukės su kapojančiu siurbliu ieškovo manymu bus atsakovų bute. Be to, ieškovas tokius skaičiavimus privalėjo teikti pirmos instancijos teisme. Ieškovo į bylą pateiktoje A. L. išvadoje nurodyta, kad siurblinukės su kapojančiu siurbliu skleidžiamas triukšmas bus sumažintas iki 20 dB, tačiau tokia išvada nebuvo pagrįsta jokiais skaičiavimais;pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl elektrinio siurblio, išimtinai nuo kurio priklauso susidariusių nuotekų išsiurbimas, gedimų gali būti nuotekomis užpiltas atsakovų butas. A. L. išvados to paneigti;pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš projektinės dokumentacijos nėra aišku, ar rekonstruojant butą bus laikomasi reikalavimo, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos;pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateiktos projektinės dokumentacijos sprendiniai reikalavimą tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Tai matyti iš patalpos plano su projektuojamais vandentiekio ir nuotekų tinklais, pagal kuriuos vandentiekis ir kiti tinklai į atskiriamą butą nuvedami ir apskaitos pritaisai statomi ne tiesiogiai nuo stovų, o per likusią nuo atskirtojo buto dalį;iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžia tai, kad byla sudėtinga, ieškovas du kartus tikslino ieškinį, atsiliepimai byloje buvo teikiami ne tik į pradinį, bet ir patikslintą ieškinį, byloje vyko daug teismo posėdžių, bylos išsprendimas reikalauja specialių žinių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be kitų bendraturčių susitikimo, rekonstruojant keturių kambarių butą į du atskirus turinius vienetus daugiabučiame gyvenamajame name.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Teismui pateiktas rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas parengtas pagal statybą (rekonstrukciją) reglamentuojančius teisės aktus (1 t., b. l. 10–12). Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.

Statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimą, jeigu rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 2, 3 punktai, 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Darbo garantas“, tretiesiems asmenims V. A. ir Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei šio buto priklauso 51/100 dalis (1 t., b. l. 19–20). Ieškovė UAB „Darbo garantas“, tretieji asmenys V. A. ir Kauno miesto savivaldybė pageidauja atsidalinti su kitais bendrasavininkais anksčiau minėtą jiems priklausantį nekilnojamojo turto objektą, padalijant jį į du atskirus objektus, t.y. į du atskirus butus pagal UAB „A3 Studija“ parengtą projektą (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2010 m. sausio 26 d. ieškovė ir kiti buto bendrasavininkai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir urbanistikos skyrių su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą (1 t., b. l. 28–29). Projektavimo sąlygos išduotos 2010 m. kovo 19 d. (1 t., b. l. 33), o projektavimo sąlygų sąvadas buto rekonstrukcijai į du butus ieškovei išduotas 2010 m. kovo 20 d. (1 t., b. l. 30–31). Buto, esančio Vytauto pr. 59-9, rekonstrukcijos į du butus vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninis projektas parengtas 2010 m. balandžio mėnesį (1 t., b. l. 38–47), o viso buto rekonstrukcijos projekto yra atliktas 2010 m. birželio mėnesį (1 t., b. l. 15).

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, statiniui rekonstruoti yra reikalingas statybos leidimas. Leidimui rekonstruoti statinį gauti be kitų dokumentų, privaloma pateikti statinio bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Kaip jau buvo minėta, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trims savininkams, tame tarpe ir ieškovui. Kaip teisingai nurodo ieškovas, šio buto atsidalijimui į du atskirus butus buvo reikalingi buto savininkų sutikimai. Ginčo dėl to nėra, kad visi trys buto savininkai sutinka padalinti butą į du atskirus nekilnojamuosius objektus. Tačiau daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Taigi, siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių projektų matyti, kad 9 butą padalinus į du atskirus butus, turės būti pertvarkomi bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė dalys (1 t., b. l. 12–15, 39–47), o tai pagal CK 4.82 str. 1 d. yra bendraturčių dalinė nuosavybė, todėl buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 str. 1 d.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad apeliantai, norėdami atlikti jiems priklausančio buto rekonstrukciją, privalo gauti bendrojo naudojimo patalpų, kiek tai liečia ne tik įėjimo iš laiptinės įrengimą, bet ir buto rekonstrukciją pertvarkant gyvenamojo namo mechaninę, elektros, sanitarinę–techninę dalis, bendraturčių sutikimą (CK 4.75 str. 1 d., Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamoje byloje bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta UAB „Žaidas“. Iš 2011 m. sausio 10 d. bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus rašto Nr. Ž_RI_11_899 matyti, jog ieškovė prieš pradėdama 9 buto rekonstrukcijos darbus į bendrojo naudojimo patalpų administratorių UAB „Žaidas“ nesikreipė ir projekto nederino (1 t., b. l. 108). Byloje nėra duomenų, kokia apimtimi rekonstruojant 9 butą, būtų pertvarkomos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo mechaninė, elektrinė, sanitarinė–techninė dalys, todėl nėra galimybės nustatyti, kelių šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo dalies savininkų sutikimus ieškovui reikia gauti. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, atsakovams B. Ž. ir N. Ž. nuosavybės teise priklausantis gyvenamojo namo, Vytauto g. 56, 7 butas yra po ieškovo norimu rekonstruoti butu aukštu žemiau, todėl akivaizdu, kad vienos laiptinės skirtingų aukštų butų gyventojus sieja gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos, o tai reiškia, kad 9 buto rekonstrukcija į du atskirus butus tiesiogiai susijusi su 7 buto gyventojų interesais, šiuo atveju su atsakovų teise duoti ar neduoti sutikimą rekonstrukcijai atlikti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai nesutinka ieškovui duoti sutikimą, kadangi mano, jog jų teisės akivaizdžiai bus pažeistos. Savo nesutikimą atsakovai grindžia tuo, kad jų manymu, vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektiniai pasiūlymai nepriimtini ir prieštarauja statybos normatyviniams dokumentams, nes virš jiems priklausančio buto miegamojo atsiranda triukšmo šaltinis – nuotekų siurblinukė su kapojančiu siurbliu, be to atsiranda nuotekų užpylimo galimybė, taip pat projektiniuose pasiūlymuose nėra jokių duomenų apie šilumos ir elektros energijos tiekimo būdo atitikimo normatyvams,, be to ventiliacijos angos negali būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos, nes dėl šiuo reikalavimo pažeidimo atsakovų bute gali būti jaučiami nemalonūs kvapai.

Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė turi specifinių bruožų, tačiau dėl to negali būti nukrypstama nuo bendrosios nuosavybės teisės reglamentavimo principų. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pakartotinai teismo nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų neanalizuoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliantas nurodo, kad byloje pateiktas gyvenamojo namo Vytauto pr. 56, Kaune, butų savininkų, tame tarpe ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimas, jog 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų padalintas į du atskirus turtinius vienetus. Šiuo atveju užteko daugumos butų tos laiptinės savininkų sutikimų ir šis sutikimas buvo gautas pateikus savininkams analogišką projektą, pakankamą nuspręsti dėl jų teisių pažeidimų. Teismas, nors byloje nebuvo apklaustas nei vienas sutikimą davęs asmuo, nurodė, kad tretiesiems asmenims nebuvo pateiktas projektas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos atmeta.

Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, tam, kad ieškovas gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, o tik po to ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimą, jeigu rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams. Teisėjų kolegija prieš tai nustatė, kad dėl projektavimo sąvado gavimo į savivaldybę kreipėsi 2010 m. sausio 26 d., Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 2010 m. kovo 20 d., techninis projektas dėl vandentiekio ir nuotekų parengtas 2010 m. balandžio mėnesį, UAB „A3 studija“ rekonstrukcijos projektas parengtas tik 2010 m. birželį, kai tuo tarpu gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies gyventojų sutikimas buvo gautas prieš visų paminėtų dokumentų išdavimą, t.y. 2010 m. sausio 6 d. (1 t., b. l. 27). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad gyventojai, davę sutikimus 9 buto padalinimui į du atskirus butus nebuvo supažindinti su statytojo paruoštu rekonstrukcijos projektu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tretiesiems asmenims ieškovo parengtas rekonstrukcijos projektas nebuvo pateiktas.

Apeliantas nurodo, kad projekto analizė leidžia daryti išvadą, jog buto rekonstravimas į du butus nepažeidžia ir negali pažeisti apačioje esančio buto savininko teisių. Pateiktame projekte aiškiai nurodoma, kokiu būdu bus vykdoma rekonstrukcija. Projekte pažymėta, kad statybos metu kaimyninių butų gyventojai nepatogumų nepatirs, įrengiant vandentiekio ir nuotekų sistemas bei grindis, drėgnose patalpose būtina užtikrinti pakankamą hidroizoliaciją, kad apsaugoti žemiau esančius butus nuo užpylimo ar drėkimo, kaimyninių butų inžineriniai tinklai nebus paliesti, naudojimo metu statinys neigiamos įtakos gretimoms teritorijoms neturės, pertvaros tarp patalpų įrengiamos su garso izoliacija. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nevertino vandentvarkos eksperto A. L. 2012-07-10 išvados. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 264.4, 257.8 punktais ir nustatė, kad iš pateiktos projektinės dokumentacijos nėra aišku, ar rekonstruojant butą bus laikomasi normatyvų reikalavimų, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos – šio reikalavimo pažeidimo atveju atsakovų bute gali būti jaučiami nemalonūs kvapai. Šias nustatytas aplinkybes patvirtina nagrinėjant apeliacine tvarka šią civilinę bylą, kurioje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, atliktos ekspertizės aktas (4 t., b. l. 115 – 134). Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad projekte numatytas ventiliacijos ortakius pajungus į kitų butų natūralios traukos kanalus, veikiant projekte numatytiems ventiliatoriams, nemalonūs kvapai sklis butuose, į kuriuos šie kanalai atidaryti. Vėdinimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad į atidalijamą butą būtų tiekiamas reikiamo grynumo oro kiekis. Projekte numatyta ventiliacijos sistemos ortakius tiesti per liekančio po atidalijimo buto patalpas, tačiau projekte nėra aptartos nuosavybės ir atsakomybės ribos (4 t., b. l. 124).

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 185.3.5 punktu ir nustatė, kad pagal ieškovo pateiktus projektinius sprendinius virš atsakovų miegamojo numatytas triukšmo šaltinis, viršijantis leistiną triukšmo lygį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo vadovautis specialisto A. L. išvada nėra, kurioje nurodyta, kad triukšmas bus sumažintas iki 20 decibelų įrengiant garsą, virpesius slopinančias grindis bei hidroizoliaciją, tačiau nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių paskaičiavimų. Pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas patvirtina 2013 m. rugpjūčio 5 d. eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad atlikus statybos darbus ir sumontavus projekte numatytą įrenginį (nuotekų kėlyklą), skleidžiamas tualeto – dušo patalpoje triukšmas viršys higienos normų reikalavimus, triukšmas prasiskverbs pro visas atitvaras, dėl ko gretimose patalpose, esančiose žemesniame bei aukštesniame aukšte ir gretimame bute triukšmo lygis padidės (4 t., b. l. 125).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buto rekonstrukcijos projektinėje dokumentacijoje projektiniai sprendiniai – buitinių nuotekų vamzdžių privedimai prie prietaisų ir išvadų montuojami prie grindų arba grindyse (5 p.), slėginiai nuotekų vamzdynai klojami virš pakabinamų lubų (7 p.), vamzdynai montuojami grindyse (9 p.) – pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 185.3.5 punktą. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. rugpjūčio 5 d. eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad projekte numatyta įrengti nuotekų šalinimo sistema neatitinka normatyvinių dokumentų reikalavimų, atidalijamame antrame bute pagal parengtą projektinę dokumentaciją įrengti tualetą nepažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, galimybių nėra (4 t., b. l. 126).

Esant visoms anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokių techniniame projekte nustatytų trūkumų konstatavimas reiškia, jog tampa negalimas rekonstrukcijos vykdymas, nepažeidžiant bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių interesų pagal ieškovės pateiktą ir UAB „A3 studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovų nurodyti atsisakymo duoti sutikimą argumentai yra pakankami ir protingai motyvuoti, jie patvirtina, kad buto rekonstrukcija pakeis jų gyvenimo sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai neprotingos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisti iš ieškovės UAB „Darbo garantas“ atsakovui B. Ž. 6050 Lt ir atsakovei N. Ž. 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė 2012 m. rugsėjo 12 d. advokatui už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme advokatui sumokėjo 1452,00 Lt (3 t., b. l. 151–152). Atsakovas B. Ž. advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2012 m. vasario 2 d. sumokėjo 3146,00 Lt (3 t., b. l. 154–155) ir už atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. gegužės 9 d., 2012 m. birželio 20 d., 2012 m. rugpjūčio 24 d. sumokėdavo po 726,00 Lt (3 t., b. l. 156–163). Iš viso atsakovas B. Ž. pirmosios instancijos teisme už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 6050,00 Lt. Į bylos nagrinėjimą atsakove įtraukus B. Ž. sutuoktinę N. Ž., 2012 m. liepos 16 d. teisme yra gautas jos atstovo, to paties advokato, kuris atstovavo ir jos sutuoktinį, atsiliepimas į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 61–67), kuriame nurodyti analogiški argumentai, kaip ir atsakovo B. Ž. atsiliepime į ieškinį, tačiau už šią paslaugą N. Ž. advokatui sumokėjo atskirai. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, jog pirmieji trys parengiamieji teismo posėdžiai vyko trumpiau nei 30 min, parengiamasis teismo posėdis prieš skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje truko apie 4 val., tačiau iš 2012 m. spalio 1 d. teismo posėdžio protokolo negalima nustatyti, kiek užtruko teismo posėdis, tačiau iš protokolo apimties matyti, jog posėdis vyko pakankamai ilgai.

Atsižvelgdama į tai, kad byla yra pakankamai sudėtinga, atsiliepimui į pirminį ieškinį parengti reikėjo surinkti nemažai informacijos, dokumentų, tačiau įvertinus tai, kad byla iš esmės išnagrinėta tik per vieną teismo posėdį, taip pat atsižvelgus į tai, kad abu atsakovai yra sutuoktiniai, kurių interesai šioje byloje yra visiškai tapatūs ir atskiro pasiruošimo ginant vieno iš sutuoktinių interesus nereikėjo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.18 punktais, daro išvadą, kad yra pagrindas priteistas atsakovams iš ieškovo sumas mažinti, atitinkamai iš atsakovo B. Ž. priteisiant 4000,00 Lt, atsakovei N. Ž. priteisiant 1000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinį skundą atmesti, iš apelianto atsakovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo po 1815,00 Lt, o už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme – po 484,00 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad abu byloje esantys atsiliepimai į apeliacinį skundą yra identiški, todėl šios išlaidos, atsižvelgiant į anksčiau minėtas Rekomendacijas, mažintinos per pusę. Apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėtas trijų teismo posėdžių metu, todėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo UAB „Darbo garantas“ priteista atsakovui B. Ž. 6050,00 Lt, o atsakovei N. Ž. 1452,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovo UAB „Darbo garantas“ (j. a. .k. 135934621, adresas Neries kr. 16, Kaunas) atsakovui B. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 4000,00 Lt (keturis tūkstančius litų 00 ct), o atsakovei N. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Darbo garantas“ (j. a. .k. 135934621, adresas Neries kr. 16, Kaunas) atsakovui B. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovei N. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 1391,50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną litą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimondas BuzelisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas