Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) panaikinti Administracijos Sprendimą; 2) priteisti iš atsakovės Administracijos pareiškėjui 535 000 Eur nuostoliams už jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. kadastro vietovėje ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-509 „Dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis duomenų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių dalyse, duomenys: 8089 kv. m plotas ir ribos, suvestiniame skaitmeniniame Vilniaus miesto plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 1–19, taip pat naudojimo būdas ir pobūdis – inžinerinės infrastruktūros (visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimo, inžinerinių statinių bei tinklų) teritorija susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai. Įsakymo 13 punkte buvo siūloma nustatyti sklypui servitutą, suteikiantį teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėms bet kuriuo paros metu, iki šis sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

2.2. Teigia, kad žemės sklypui 2007 m. kovo 2 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01, buvo nustatytas neatlygintinis servitutas (kiti servitutai), suteikiantis teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu. Nurodyta, kad servitutas galioja nuo 2007 m. kovo 13 d. Taigi visam Žemės sklypui buvo nustatytas neatlygintinis servitutas. Pareiškėjas pateikė prašymą Nacionalinei žemė tarnybai (toliau – ir NŽT) panaikint nustatytą servitutą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49SDŽ-383-(14.49.22.) kreipėsi į Administraciją prašydamas pateikti informaciją ar žemės sklype yra išlikusi būtinybė naudotis nustatytu servitutu. Administracijos Miesto plėtros departamentas pateikė 2017 m. liepos 27 d. raštą Nr. A51-50116/17 (2.14.2.12-MP8) „Dėl servituto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“. Atsakyme teigiama, jog susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo Žemės sklype yra išlikusi būtinybė naudotis nustatytu servitutu, suteikiančiu teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Minėtas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių tinklo dalis, kuri būtina tolimesnei teritorijos plėtrai vystyti. Nurodoma, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas galioja Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pl. detalusis planas, pagal kurio sprendinius yra suplanuota gatvės zona. Šiame sklype esančiai gatvei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-978 „Dėl gatvių pavadinimų ir ribų“ buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas.

2.3. Pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė ieškovui 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 49SJN-1983-(14.49.105.) , kuriuo išnagrinėjo ieškovo 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. liepos 19 d. prašymus pateikti informaciją bei panaikinti Žemės sklypui nustatytą servitutą. Minėtame NŽT rašte teigiama, jog atsižvelgiant į Administracijos 2017 m. liepos 27 d. rašte Nr. A51-50116/17 (2.14.2.12-MP8) „Dėl servituto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodytas aplinkybes, į tai, kad servituto būtinumas nėra išnykęs, į tai, kad Žemės sklype buvo ir yra atliekami susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektavimo darbai, NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisako priimti sprendimą panaikinti ieškovo prašymuose nurodytą servitutą. Administracijos Miesto plėtros departamentas ieškovui pateikė 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštą kartu su Administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)" sudaryta Sutartimi prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, kad Savivaldybė paveda jos valdomoje teritorijoje Statytojui vykdyti statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Savivaldybė nuo Sutarties įsigaliojimo dienos turi teisę kontroliuoti, kaip Statytojas vykdo nustatytas pareigas, ir reikalauti, kad Statytojas jas tinkamai įvykdytų. Statytojas įsipareigoja savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas atlikti projektavimo ir tiesimo darbus (toliau - darbai) pagal projektą ir darbų rezultatą perduoti Savivaldybei. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją prašydamas išpirkti ginčo Žemės sklypą. Administracijos Miesto plėtros departamentas ieškovui pateikė 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. A51-57205/17 (2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo išnagrinėtas ieškovo 2017 m. liepos 11 d. prašymas dėl siūlymo Vilniaus miesto savivaldybei išpirkti žemės sklypą už vidutinę rinkos kainą, nustatytą pasirinktų turto vertintojų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Pastaba: Vilniaus m. savivaldybė sumaišė kadastro numerius, atsakyme turėjo būti (duomenys neskelbtini)). Ieškovas buvo informuotas, jog Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka išpirkti Žemės sklypo už vidutinę rinkos kainą, kadangi žemės sklypui yra nustatytas neatlygintinas servitutas.

2.4. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į NŽT su prašymu, prašydamas pakeisti 2007 m. kovo 2 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01, nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti naujai), t.y. nustatyti atlygintinį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės, periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d. nustatyti. Atsakymo NŽT nepateikė. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į atsakovą su siūlymu iš Bendrovės nupirkti nuosavybės teise priklausant Žemės sklypą už šalių suderintą kainą. Tačiau atsakovas atsakymo nepateikė. Administracijos Miesto plėtros departamentas ieškovui pateikė 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. A51-57205/17 (2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo išnagrinėtas ieškovo 2017 m. liepos 11 d. prašymas dėl siūlymo Vilniaus miesto savivaldybei išpirkti žemės sklypą už vidutinę rinkos kainą, nustatytą pasirinktų turto vertintojų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Pastaba: Vilniaus m. savivaldybė sumaišė kadastro numerius, atsakyme turėjo būti (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas buvo informuotas, jog Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka išpirkti žemės sklypo už vidutinę rinkos kainą, kadangi žemės sklypui yra nustatytas servitutas.

2.5. Taip pat pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo atlyginti žalą, - 6 procentų (8280 Eur.) dydžio nuo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas. 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3104-1063/2021 nusprendė skundą atmesti (toliau, - skundžiamas sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. sausio 18 d. nutartimi (eA-44-575/2023) pareiškėjo skundą tenkino ir VAAT 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. VAAT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2033-502/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą.

2.6. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją prašydamas išpirkti ginčo žemės sklypą. Administracijos Miesto plėtros departamentas ieškovui pateikė 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. A51-57205/17 (2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo išnagrinėtas ieškovo 2017 m. liepos 11 d. prašymas dėl siūlymo Vilniaus miesto savivaldybei išpirkti žemės sklypą už vidutinę rinkos kainą, nustatytą pasirinktų turto vertintojų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Pastaba: Vilniaus m. savivaldybė sumaišė kadastro numerius, atsakyme turėjo būti (duomenys neskelbtini)). Šiuo sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, jog Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka išpirkti žemės sklypo už vidutinę rinkos kainą, kadangi Žemės sklypui yra nustatytas neatlygintinas servitutas. Tačiau nurodyta pozicija prieštarauja žemiau nurodytam teisiniam reguliavimui bei teismų praktikai. Pirma, - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad administracinio akto nenuginčijimas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014). Antra, - CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

2.7. Mano, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Apibendrinant teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog nepriklausomai nuo to, kokie inžineriniai tinklai ar statiniai ieškovui priklausančiame žemės sklype yra/bus įrengti, servitutas privalo būti atlygintinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartyje atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad būtina vadovautis teismų praktika ir atsižvelgti į teismų išaiškinimus panašiose bylose. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad teismas turėtų apsvarstyti galimybę vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais 2021 m. vasario 11 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-377-881/2021 ir 2020 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-46-236/2020, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinas; Vilniaus apskrities viršininko įsakymo nuostata, kad nustatytas neatlygintinas servitutas, nereiškia, kad už nustatytą servitutą neturi būti atlyginta (taip pat žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-377-881/2021, išnagrinėjo analogišką bylą. Nurodytoje byloje buvo išnagrinėta analogiška situacija, t. y. jog 2006 m. balandžio 28 d. kelio servitutas buvo nustatytas visam ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio plotas – 0,1342 ha (toliau – ir Žemės sklypas). Servituto turinys – itin platus: teisė visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas. Kaip minėta, nepaisant to, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymas nebuvo pakeistas ar panaikintas, teismai sprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo atlyginti nuostolius. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, už servitutą privalo būti atlyginama, nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas administraciniu aktu atlygintinis ar ne, todėl Administracijos Sprendimas ir jame nurodytas argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka išpirkti žemės sklypo už vidutinę rinkos kainą, kadangi žemės sklypui yra nustatytas neatlygintinas servitutas yra nepagrįsti, todėl skundžiamas Sprendimas yra naikintinas.

2.8. Teigia, kad šiuo atveju servitutas nustatytas visam pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui. Servituto turinys – itin platus: teisė visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu, be to, servitutas nustatytas neterminuotai. Nustatant kelio servitutą, be kita ko, buvo nurodyta, jog šis nustatomas iki servitutu užimtas plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Tokio turinio kelio servitutas buvo 2007 m. kovo 8 d. įregistruotas ir viešajame registre. Servitutas ieškovo nuosavybe esančiame Žemės sklype nustatytas neterminuotai. Žemės sklypo visa teritorija užimta gatvės, jos raudonųjų linijų, ieškovas negali savo nuožiūra valdyti ir naudoti šiuo žemės sklypu absoliučiai jokia apimtimi. Kas reiškia, jog de facto nustačius servitutą ieškovas neteko visų teisių turtą, neteko galimybės savo nuožiūra naudotis jokia žemės sklypo dalimi, t. y. de facto ginčo žemės sklypas buvo faktiškai nacionalizuotas arba paimtas visuomenės reikmėms. Dėl šios priežasties pareiškėjas laiko, kad faktiškai prarado sklypą, kurio vertė artima servituto nustatymo dienai Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo 535 000 Eur. Tokiu būdu ieškovas nuostolius skaičiuoja taip: dėl nustatyto (ir vėliau nepakeisto ir nepanaikinto) servituto ieškovas de facto prarado savo nuožiūra teisę valdyti, naudoti ir disponuoti ginčo sklypu, servituto nustatymo metu sklypo vertė buvo 535 000 Eur, tokiu būdu dėl nustatyto servituto pareiškėjas faktiškai prarado turtą, kurio vertė yra 535 000 Eur. Todėl žala dėl prarasto turto sudaro 535 000 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, priteistina iš atsakovo Bendrovės naudai visa ginčo žemės sklypo vertė, t. y. 535 000 Eur. Pažymėtina, jog pareiškėjas neturi visiškai tikslių duomenų, kokia ginčo žemės sklypo vertė buvo servituto nustatymo dieną, t. y. 2007 m. kovo 2 d. Pareiškėjas turi NTR duomenis apie ginčo turto vertę artimiausiai servituto nustatymo datai, t. y. 2007 m. gruodžio 27 d. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus, prašydama nustatyti vidutinė rinkos kainą servituto nustatymo dieną t. y. 2007 m. kovo 2 d. Šiuo metu vyksta vertinimas. Be to, vienas iš įrodymų rinkimo būdų yra teismo eksperto išvada. Todėl pareiškėjas palaiko 2023 m. rugsėjo 29 d. prašymą dėl nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizę skyrimo.

3. Atsakovė Administracija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad pareiškėja kaip patikslinto skundo teisinį pagrindą nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2033-502/2023, pateiktus teisės aktų išaiškinimus ir joje cituojama kitų teismų praktika, tačiau taikant apeliacinės instancijos teismo nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybe pareiškėjai bet kokiu atveju negali būti atlyginta už administraciniu aktu nustatytą servitutą, kadangi ji nėra patyrusi jokių su tuo (su servituto nustatymu) susijusių nuostolių, kaip jie suprantami ginčui aktualių teisės aktų ir teismų praktikos kontekste. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje taip pat pažymėta, kad servitutų nustatymo administraciniu aktu, skirtingai nei jų nustatymą sandoriais ar teismo sprendimu, CK detaliau nereglamentuoja. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ŽĮ). Kadangi žemės servitutą ginčo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1914-01, nagrinėjamoje byloje aktualios yra ŽĮ (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.) įtvirtintos teisės normos, skirtos su žemės servitutų nustatymu administraciniu aktu susijusiems santykiams reguliuoti.

3.1. Mano, kad šiam ginčui yra aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje nurodytos ŽĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.) normos, o būtent ŽĮ 23 straipsnis. Pagal ŽĮ 23 straipsnio 2 dalie 4 punktą apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus, be kita ko, išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. Atitinkamai, ŽĮ 23 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu (kaip šiuo atveju – Apskrities viršininko įsakymu), tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

3.2. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo apeliacine tvarka priimtoje nutartyje šiam ginčui aktuali yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gruodžio 8 d iki 2010 m. rugpjūčio 29 d.), kuri reglamentuoja Apskrities viršininko sprendimu (administraciniu aktu) nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarką. Pagal Metodikos 2 punktą nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami tik už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius; iškertamą mišką; prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Taigi, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, remdamasis tuo, kad servitutai pagal savo teisinę prigimtį yra atlygintini, bei atsižvelgdamas į šioje byloje esančias faktines aplinkybes, jog ginčo servitutas nustatytas būtent administraciniu aktu (prieš savininko valią), kad jis taikomas privačios žemės sklypui, ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 2.3-1914-01 nustatytas servitutas neturėtų būti atlygintas, tačiau tuo pačiu nurodė konkrečius (aukščiau paminėtus) teisės aktus ir kitas aplinkybes, pagal kurias turėtų būti nustatomi (įvertinami) servitutu apriboto turto savininko, t. y. pareiškėjos patirti nuostoliai.

3.3. Atsakovė pažymi, kad kaip matyti iš teisės aktų, kuriais rėmėsi 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administraciniu aktu nustatyto servituto sukelti nuostoliai atlyginami tik tais atvejais, kai tarnaujančio daikto savininko žemės sklype sunaikinami pasėliai ir kiti sodiniai, iškertamas miškas arba tarnaujančio daikto (žemės sklypo) savininkas praranda galimybę žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Jokie kiti nuostoliai tarnaujančio daikto (žemės sklypo) savininkui, tais atvejais, kai servitutas yra nustatomas administraciniu aktu (Apskrities viršininko sprendimu), neatlyginami. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria rėmėsi 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis, pagal kurią sprendžiant dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydžio atsižvelgiama į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ypatingai akcentuojama ir tai, kad nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 24, 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695/2018).

3.4. Teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje pareiškėja nei pirminiu, nei patikslintu skundu neįrodinėja aplinkybių, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1914-01 nustačius servitutą Žemės sklype jame buvo sunaikinti pasėliai ir kiti sodiniai ar iškirstas miškas. Byloje iš esmės nėra įrodinėjamos ir aplinkybės, kad nustačius servitutą šiame žemės sklype pareiškėja yra praradusi galimybę žemės sklypą naudoti pagal tikslinę paskirtį ar naudojimo būdą. Patikslintame skunde pareiškėja, teigdama, kad yra praradusi galimybę naudotis ginčo žemės sklypu, remiasi vien formalia aplinkybe, kad šiam žemės sklypui yra nustatytas servitutas. Tačiau iš byloje esančio iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/712035 matyti, kad ginčo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas buvo atliktas 2006 m. lapkričio 27 d., išraše taip pat nurodyta, kad žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija. Tuo tarpu servitutas, kaip minėta, žemės sklypui nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1914-01, servituto turinys – teisė visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad servitutas buvo nustatytas po to, kai žemės sklypui buvo atlikti kadastriniai matavimai, be kita ko, apibrėžiant ir konkrečią sklypo naudojimo paskirtį bei būdą, o servituto turinys iš esmės sutampa su pačio žemės sklypo naudojimo paskirtimi ir būdu. Tai reiškia, kad pareiškėja negali būti laikoma patyrusia nuostolius, susijusius su prarasta galimybe naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą. Pagal aktualius kadastro duomenis pareiškėja, net ir būdama ginčo žemės sklypo savininke, neturi (ir niekada neturėjo) teisės šio sklypo naudoti kitokia paskirtimi, nei inžinierinių tinklų ir kelių tiesimas, pavyzdžiui, jame statyti gyvenamosios paskirties statinius.

3.5. Mano, kad tiek ginčo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek kitų gretimų sklypų savininkės dabar jau bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, iniciatyva ir buvo suformuotas pats ginčo žemės sklypas (kaip gatvė), taip pat kiti trys gretimi sklypai, skirti komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto projektų vystymui. Kitaip tariant, buvusi sklypų savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė ginčo sklypą paversti kitus sklypus aptarnaujančiu daiktu (gatve) tam, kad kartu su gretimų sklypų bendraturčiais galėtų vystyti nekilnojamojo turto statybos projektus šalia esančiuose sklypuose, o servitutas nustatytas tik todėl, kad infrastruktūros ir gatvių tiesimas vykdomas per Vilniaus miesto savivaldybę, kaip miesto infrastruktūros plėtros organizatorių. Tai reiškia, kad visą naudą, susijusią su ginčo žemės sklype esančio servituto nustatymu, kaip ir pačio sklypo naudojimu pagal paskirtį, gavo išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (taip pat gretimų sklypų savininkai), dalį kurios teisių ir pareigų, susijusių su ginčo žemės sklypu, perėmė pareiškėja, įsigydama minėtos bankrutuojančios bendrovės turtą. Nagrinėjimu atveju patenkinus pareiškėjos patikslintą skundą ir įpareigojus atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjai atlyginti už nustatytą žemės sklypo servitutą įvyktų netoleruotina ir nesąžininga situacija, t. y. pareiškėjai, kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėja, būtų atlyginta už pastarosios ir kitų privačių asmenų išimtinai komercinį sprendimą vystyti naują gyvenamųjų namų rajoną ir su tuo susijusį būtiną inžinierinį sprendinį – šiam namų rajonui suformuoti atskirą gatvę (patekimą), panaudojant pačiam vystytojui priklausančio žemės sklypo dalį.

3.6. Pažymi, kad vien tai, kad pradinė žemės sklypo savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nereiškė pretenzijų dėl ginčo žemės sklypui nustatyto servituto neatlygintinumo ir principinės nuostatos, kad servitutas galios iki bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, patvirtina, kad toks sprendimas nekilnojamojo turto vystytojui buvo priimtas ir komerciškai atsiperkantis, kadangi patekimas į naujų rajono buvo būtinas tokio pobūdžio nekilnojamojo turto statybai ir eksploatavimui, o gatvės ir kitos inžinierinės infrastruktūros darbai jai priklausančiame žemės sklype bus atliekami atsakovės lėšomis. Pažymėtina, kad ne visa teritorijų planavimo dokumentais, t. y. detaliuoju planu, suplanuota infrastruktūra yra vienodai svarbi Vilniaus miestui. Būtent ginčo žemės sklypas patenka į vidinės kvartalo gatvės ribas, kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju detaliuoju planu suplanuota inžinerinė infrastruktūra yra skirta aptarnauti tik suplanuotą (statomą) vidinį kvartalą, apribotą (duomenys neskelbtini) aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, tenkinti tik to kvartalo naudotojų interesus. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas, apibrėžiant jį detaliajame plane, Vilniaus miestui niekada nebuvo prioritetinė teritorija, t. y. šiame žemės sklype buvo numatomi sprendiniai iš esmės naudingi ir reikšmingi tik paties sklypo savininkams, nes šiame žemės sklype nebuvo numatyta svarbių miestui statinių statyba, reikšmingos infrastruktūros tiesimas (pavyzdžiui, gatvė, kuri sujungtų kelias gatves, ar eismo srautu reikšminga gatvė). Ginčo žemės sklypas nejungia miesto (gyvenamųjų rajonų) centrų, t. y. ši gatvė neįsijungia nei į (duomenys neskelbtini) aplinkkelį, nei į (duomenys neskelbtini) gatvę, į šią gatvę patenkama iš kitos kvartalą aptarnauti skirtos – (duomenys neskelbtini) gatvės. Dėl už šios teritorijos, kurioje yra ir žemės sklypas, tinkamą vystymą ir infrastruktūros įrengimą yra atsakingi planuojamos teritorijos sklypų savininkai (vystytojai), kurie, vystydami kitus planuojamoje teritorijoje esančius sklypus, prisiėmė jiems tenkančius įsipareigojimus dėl infrastruktūros įrengimo.

3.7. Akcentuoja, kad detaliojo plano ištraukos reglamentinėse lentelėse, kurios jau yra pateiktos į šią administracinę bylą, išvardyti konkretūs sklypai, kuriems aptarnauti ginčo žemės sklype yra statoma gatvė ((duomenys neskelbtini) gatvė), laikytini viešpataujančiais ginčo žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, atžvilgiu. Todėl teismui net ir pripažinus, kad ginčo žemės sklype nustatytas servitutas turėtų būti kompensuojamas (su tokiu pareiškėjos skundo reikalavimu atsakovė, kaip minėta, kategoriškai nesutinka, kadangi jokių nuostolių pareiškėja nėra patyrusi ar juo labiau jų pagrindusių tinkamais įrodymais), atitinkamas išmokas už šį servitutą pareiškėjai turėtų mokėti ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvės savininkė, o kitų gretimų sklypų savininkai. Manytina, kad tik tokiu būdu nagrinėjamu atveju būtų išvengta viešojo intereso pažeidimo, kuris pasireikštų Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų naudojimu privatiems vystytojų interesams tenkinti. Svarbu ir tai, kad pareiškėja žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo 2016 m. rugpjūčio 5 d., t. y. vėliau negu ginčo sklypui buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu. Taigi, žemės sklypą pareiškėja įsigijo jau su nustatytu servitutu ir atitinkamais teritorijų planavimo sprendiniais, lėmusiais dabartinį pareiškėjos kartu su žemės sklypų įgyjamų teisių turinį. Todėl pareiškėja, prieš įsigydama žemės sklypą, turėjo visas galimybes įvertinti šiam žemės sklypui patvirtintą naudojimo būdą ir pobūdį bei nustatytus apribojimus. Ta aplinkybė, kad susipažinusi su esamais žemės sklypui nustatytais ribojimais pareiškėja vis dėlto apsisprendė šį žemės sklypą įsigyti, nenurodydamas pretenzijų ar pageidavimų, leidžia teigti, kad pareiškėja sutiko su savo įgyjamų teisių į žemės sklypą turiniu ir apimtimi, atitinkamai, suprato tikrąją šio sklypo naudojimo paskirtį, kuri sutampa su servituto paskirtimi. Tuo tarpu šios administracinės bylos vienintelis tikslas, atsakovės nuomone, pasipelnyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o tuo pačiu ir miesto gyventojų, sąskaita.

3.8. Pabrėžia, kad pareiškėja nėra tinkamai įrodžiusi savo patirtų nuostolių, susijusių su jos nuosavybės teise valdomam ginčo žemės sklypui servituto nustatymo, fakto ir dydžio. Pareiškėjos nuostoliai iš esmės grindžiami tik aplinkybe, kad žemės sklypui yra nustatytas servitutas. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja turi pateikti įrodymus, kad dėl nustatyto servituto jai yra apribota galimybė naudoti sklypą ar jo dalį pagal tikslinę paskirtį ir naudojimosi būdą. Tokie įrodymai į bylą visgi nebuvo pateikti, atitinkamai nėra pateiktas ir tokių nuostolių apskaičiavimas, dėl ko 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjos suformuluotas reikalavimas yra netikslus, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti nepriimtas. Tuo tarpu patikslintame skunde pareiškėja, kaip minėta, savo nuostolių dydį formaliai lygina su viso ginčo sklypo rinkos verte, o vien tai nepagrindžia jos nuostolių. Ginčo sklypo rinkos vertė būtų aktuali tik tuo atveju, jeigu byloje būtų sprendžiamas nekilnojamo turto (žemės sklypo) paėmimas visuomenės poreikiams klausimas. Šiuo atveju toks klausimas byloje nėra sprendžiamas, todėl pareiškėjai už nustatytą servitutą negali būti atlyginta visa žemės sklypo rinkos verte, juolab pareiškėja nuosavybes teises į žemės sklypą po šios bylos baigties bet kokiu atveju išsaugos. Remiantis tuo, kas nurodyta, nėra pagrindo panaikinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą (raštą) Nr. A51-57205/17(2.14.2.12-MP8), kuriuo atsisakyta pareiškėjai atlyginti už ginčo žemės sklypui nustatytą servitutą, kadangi šio servituto nustatymo ir žemės sklypo naudojimo prasme pareiškėja nėra patyrusi jokių faktinių nuostolių, kuriuos atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjai turėtų kompensuoti.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo NŽT su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 2.3-1914-01 ,,Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), padalijimo, paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo” (toliau – Įsakymas) 2 punkte yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transport priemonėmis bet kuriuo paros metu. Pabrėžtina, kad šis administracinis aktas buvusio Žemės sklypo savininko nebuvo skundžiamas. Be to, konstatuotina, kad Ppareiškėja, 2016 metais įsigydama Žemės sklypą, įvertino visus susijusius dokumentus bei duomenis apie jį ir nusprendė įsigyti ginčo Žemės sklypą su jame numatytais apribojimais (neatlygintiniu servitutu). Pretenzijas dėl savo galimai pažeidžiamų teisių pareiškėja įvairiais būdais ėmė reikšti perėmusi Žemės sklypą. Bylos rašytinių įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad NŽT patikėjimo teise nevaldo jokios dalies Žemės sklypo. Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. gegužės 17 d. gautas pareiškėjos prašymas ,,Dėl servituto panaikinimo“, kuriuo prašoma panaikinti Žemės sklypui Vilniaus apskrities viršininko Įsakymu nustatytą servitutą. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49SDŽ-383-(14.49.22) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu informuoti ar Žemės sklype yra išlikusi būtinybė naudotis nustatytu servitutu, suteikiančiu teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu.

4.1. Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. liepos 31 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – VMSA) Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 27 d. raštas Nr. A51-50116/17(2.14.2.12-MP8), kuriuo Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas, kad susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo Žemės sklype būtinybė yra išlikusi, t. y. naudotis nustatytu servitutu, suteikiančiu teisę visame žemės sklypo plote neatlygintina įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Minėtas Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių tinklo dalis, kuri būtina tolimesnei teritorijos plėtrai vystyti. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 49SJN-1983-(14.49.105) ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą (advokatą), apie VMSA Miesto plėtros departamento rašte nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad servituto būtinumas nėra išnykęs, ir į tai, kad Žemės sklype buvo ir yra atliekami susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektavimo darbai, Vilniaus miesto skyrius atsisakė priimti sprendimą panaikinti prašymuose nurodytą servitutą. Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. gruodžio 4 d. gautas pareiškėjos 2017 m. lapkričio 29 d. prašymas (Reg. Nr. 49GJ-6858) ,,Pakeisti servitutą” (toliau-Prašymas). Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) ,,Dėl prašymo persiuntimo“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nurodytais straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsniu perdavė pareiškėjos prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Dėl šio rašto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 9R-520(AG-60/07-2018) skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) bei įpareigojo Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti iš esmės pareiškėjos 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą ,,Pakeisti servitutą“. Paminėtina, kad administracinė procedūra nebuvo tęsiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikreipus į teismą byloje (proceso Nr. 2-68-3-31465-2018-9, eI-2990-426/2019), kurioje be kita ko buvo prašoma panaikinti valstybinio žemės patikėtinio administracinį aktą, kuriuo nustatytas neatlygintinis servitutas. Kaip jau minėta, perdavus bylą nagrinėti administraciniam teismui nutartimi buvo nuspręsta skundą (prašymą) atsisakyti priimti. Vėliau analogiško turinio reikalavimai buvo pareikšti civilinėje byloje (proc. Nr. 2-68-3-36571-2019-3, Nr. e2-3362-931/2020). Pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 9R-520(AG- 60/07-2018) vykdymo.

4.2. Atsižvelgus, kad formaliai sprendimas nebuvo įvykdytas, Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 12 d. raštu 49SJN-631-(14.49.105), informavo pareiškėją, kad „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, informuojame, kad Jūsų 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo „Pakeisti servitutą“ nagrinėjimo administracinė procedūra yra nutraukiama“. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad „Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo“. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba įvykdė antstolio raginimą ir oficialiai informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad „Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 yra nagrinėjami klausimai nurodyti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prašyme. Pažymėtina, kad pareiškėja su siekiu gauti kompensaciją už žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1914-01 2 punkte nustatytą neatlygintinį servitutą jau buvo kreipusis į teismą (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31465-2018-9). UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtoje byloje teismo prašė: <...> 1. Atnaujinti terminą skundui paduoti. 2. Panaikinti 2007 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo ,,Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), padalijimo, paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo“ Nr. 2.3-1914-01, 2 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad visame sklypo plote suteikiama teisė įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu (tarnaujantis daiktas) neatlygintinai. 2.Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovo naudai periodinę 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės kompensaciją, sudarančią 8280,00 Eur už naudojimąsi ieškovui priklausančiam žemės sklypui nustatytu servitutu mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nuo nuo ieškinio pareiškimo dienos iki servituto pabaigos <...>“.

4.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2990-426/2019 (įsiteisėjusi) nutarė „Atsisakyti priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą ir, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį – 112,50 Eur (vienas šimtas dvylika eurų ir 50 euro centų)“. Be to, paminėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-315-656/2020 nutarė: ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)” iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” 1700 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Papildomu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-315-656/2020 buvo priteistos atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” 539,88 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje prašė solidariai iš atsakovų UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškovo naudai priteisti 4000 Eur už naudojimąsi ieškovei priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017-09-13 iki 2018-01-13. Kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-3104-1063/2021 (Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba) UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo prašė „1. Priteisti iš atsakovo 6 procentų (8280,00 Eur.) dydžio nuo žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės, periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas. 2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.“. Taigi, šioje byloje, nors de jure nėra ginčijamas neatlygintinio servituto statusas (administracinis aktas, kuriuo buvo nustatytas neatlygintinis servitutas), tačiau de fakto UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia prisiteisti kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu, kuriam nustatytas neatlygintinis servitutas. Paminėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3104-1063/2021, teisminio proceso Nr. 2-68-3-36571-2019-3, nusprendė pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šiuo metu byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka.

4.4. Pareiškėja savo nuostolius grindžia tuo, kad <...> Servitutas ieškovo nuosavybe esančiame Žemės sklype nustatytas neterminuotai. Žemės sklypo visa teritorija užimta gatvės, jos raudonųjų linijų, ieškovas negali savo nuožiūra valdyti ir naudoti šiuo žemės sklypu absoliučiai jokia apimtimi. Kas reiškia, jog de facto nustačius servitutą ieškovas neteko visų teisių turtą, neteko galimybės savo nuožiūra naudotis jokia žemės sklypo dalimi, t. y. de facto ginčo žemės sklypas buvo faktiškai nacionalizuotas arba paimtas visuomenės reikmėms. Dėl šios priežasties pareiškėja laiko, kad faktiškai prarado sklypą, kurio vertė artima servituto nustatymo dienai Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo 535000 Eur. Tokiu būdu ieškovė nuostolius skaičiuoja taip: dėl nustatyto (ir vėliau nepakeisto ir nepanaikinto) servituto ieškovas de facto prarado savo nuožiūra teisę valdyti, naudoti ir disponuoti ginčo sklypu, servituto nustatymo metu sklypo vertė buvo 535000 Eur, tokiu būdu dėl nustatyto servituto pareiškėjas faktiškai prarado turtą, kurio vertė yra 535000 Eur. Todėl žala dėl prarasto turto sudaro 535000 Eur. <...>. Pažymėtina, kad pareiškėja, 2016 metais įsigydama Žemės sklypą, įvertino visus susijusius dokumentus bei duomenis apie jį ir nusprendė įsigyti ginčo Žemės sklypą su jame numatytais apribojimais (neatlygintiniu servitutu). Pareiškėja Žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo 2016 m. rugpjūčio 5 d., t. y. vėliau negu šiam Žemės sklypui buvo nustatyti pareiškėjos teises šiuo metu tariamai pažeidžiantys teritorijų planavimo sprendiniai. Žemės sklypą pareiškėja įsigijo jau su minėtais teritorijų planavimo sprendiniais, lėmusiais atitinkamą pareiškėjos kartu su Žemės sklypu įgyjamų teisių turinį. Pareiškėja, prieš įsigydama Žemės sklypą, turėjo visas galimybes įvertinti šiam Žemės sklypui patvirtintą naudojimo būdą ir pobūdį bei nustatytus apribojimus. Ta aplinkybė, jog susipažinusi su esamais Žemės sklypui nustatytais teritorijų planavimo sprendiniais pareiškėja vis dėlto apsisprendė šį Žemės sklypą įsigyti, leidžia teigti, kad pareiškėja sutiko su savo įgyjamų teisių į Žemės sklypą turiniu ir apimtimi. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte reglamentuota, kad „savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas“. Žemės sklype yra galiojantis ir nepanaikintas neatlygintinis servitutas, suteikiantis teisę visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai, pagrįstai bei neatlygintinai turėjo teisę Žemės sklypo teritorijoje įrengti inžinerinę infrastruktūrą.