Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl santuokos nesudariusių asmenų solidarių prievolių vykdymo ir solidariąją pareigą įvykdžiusio skolininko teisės regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio jo dalies apmokėjimo. Kadangi apeliantas prievolės nėra įvykdęs, regresine tvarka spręsti tarpinės stadijos ginčo su kitu bendraskoliu (atsakove) dėl vidinių skolininkų tarpusavio santykių negalima. Teismas negali įvertinti, kaip bus vykdoma solidari prievolė ateityje, nes kredito sutartis nėra modifikuota kreditoriaus sutikimu, pavyzdžiui, panaikinant solidarią sutartį ir tampant jai asmenine apelianto skola.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui G. Š. ir atsakovei J. P. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. E. Š., 2014-04-14 gimė sūnus A. Š..

14. 2015-10-14 ieškovas G. Š. ir atsakovė J. P. su kredito davėju „Swedbank“ AB sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas suteikė šalims 19 680 Eur kreditą, skirtą būstui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, o šalys įsipareigojo kredito sumą su palūkanomis grąžinti iki 2035-09-15.

15. Kredito sutarties 13 punktu šalys sulygo, kad kreditų gavėjų (ieškovo ir atsakovės) prievolė grąžinti bankui paimtą kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus (įskaitant pareigą kompensuoti banko draudikui sumokėtas draudimo įmokas) bei vykdyti kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus yra solidari, kredito gavėjai atsako bankui kaip solidarūs skolininkai, ir bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį įvykdytų tiek kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Kredito gavėjai už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą atsako bankui nepriklausomai nuo kaltės.

16. 2015-11-02 VĮ „Registrų centras“ įregistruotas juridinis faktas, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini).

17. Ieškovas, vykdydamas kredito sutartį, laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2018-05-15 sumokėjo „Swedbank“ AB 3 052,57 Eur. Atsakovė, vykdydama kredito sutartį, nurodytu laikotarpiu sumokėjo „Swedbank“ AB 157,16 Eur sumą. 2019-08-20 negrąžinto pagal sutartį kredito suma bankui yra 16 812,38 Eur.

Dėl ginčo esmės

18. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 447,70 Eur skolos, motyvuodamas tuo, kad atsakovė, kaip solidari bendraskolė su ieškovu, turi prie prievolės vykdymo prisidėti tokia pat dalimi kaip ir ieškovas. Kadangi ieškovas, vykdydamas bendrą su atsakove prievolę, sumokėjo 3 052,57 Eur, ieškovo manymu, pusę šios sumos atsakovė turi jam kompensuoti.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad šalys vedė bendrą šeimos ūkį; kol nėra suėjęs kredito grąžinimo terminas ir šalys nėra visiškai atsiskaitę su kreditoriumi, ieškovas neturi teisės reikalauti regreso tvarka iš kito bendraskolio jo sumokėtą didesnę kredito dalį.

20. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

21. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

22. Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti. Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

23. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas, kad ir kokia forma jis įvyktų (įstatymo pagrindu, sutartinė cesija), yra grindžiamas principu, jog asmuo, kuris įsigijo reikalavimą, negali atsidurti geresnėje padėtyje už reikalavimą perleidusį asmenį. Šis principas reikalavimo perėjimo regreso tvarka atveju įtvirtintas CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Be to, bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad, jeigu pradinis kreditorius būtų galėjęs anksčiau nei kredito sutartimi nustatyti terminai reikalauti piniginių prievolių įvykdymo, tada ir naujasis kreditorius turėtų tokią teisę. Tačiau pradiniam kreditoriui tokios teisės neturint, jos negali turėti ir naujasis kreditorius. Tai, kad naujuoju kreditoriumi tapo vienas iš solidariųjų skolininkų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kredito sutartimi prisiimtų prievolių vykdytinumo. Priešingu atveju būtų paneigta esminė prievolės asmenų pasikeitimo taisyklė, t. y. naujasis kreditorius įgytų daugiau teisių negu pradinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

25. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai ieškovas, vykdydamas solidariąją šalių prievolę, laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2018-05-15 sumokėjo „Swedbank“ AB 3 052,57 Eur sumą kredito įmokų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie 3 052,57 Eur kredito įmokų dalies sumokėjimo bankui.

26. Atsakovės manymu, ieškovas neturi teisės iš jos reikalauti ½ dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, kadangi laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2018-05-15 šalių lėšos buvo bendros, jiems vedant bendrą ūkį.

27. Kaip minėta, CK 6.9 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi, CK 6.9 straipsnyje įtvirtinta bendraskolių prisidėjimo prie solidariosios prievolės vykdymo lygiomis dalimis taisyklė netaikoma tokiu atveju, jei kitokia tvarka yra nustatyta įstatyme arba šalių sudarytoje sutartyje.

28. Atsakovė nenurodė jokio įstatymo, kitaip reglamentuojančio ginčo šalių, kaip bendraskolių, tarpusavio santykius, taip pat nepateikė tarp šalių sudaryto susitarimo, kuriuo šalys būtų susitarę dėl kitokios nei CK 6.9 straipsnyje numatyta solidariosios prievolės vykdymo tvarkos (pvz. tvarkos pagal kurią atsakovei būtų tekusi mažesnė nei ½ piniginės prievolės įvykdymo dalis). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nesant faktines aplinkybes apie galiojantį įstatymą, kitaip reglamentuojantį šalių tarpusavio santykius ar susitarimo sudarymą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės, kaip solidariosios skolininkės, pareiga prisidėti lygiomis dalimis su ieškovu prie solidarios prievolės vykdymo, pakito ar pasibaigė.

29. Nustačius, kad atsakovę ir ieškovą siejo pareiga lygiomis dalimis prisidėti prie solidarios prievolės vykdymo, ir šią pareigą 3 052,57 Eur apimtimi įvykdė ieškovas, o atsakovė prie šios pareigos vykdymo neprisidėjo, ieškovas CK 6.9 straipsnio pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės sumokėti ½ dalį sumos (t. y. 1 447,70 Eur), kuria jis sumokėjo vykdydamas solidariąją prievolę pagal kredito sutartį, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodytas faktines aplinkybes vertino netinkamai, nesant tam teisinio pagrindo sprendė, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovui 1 447,70 Eur sumą, ieškovo sumokėtą šalių solidariajai prievolei vykdyti.

30. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, susijusios su tuo, ar šalys vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, nėra susiję su atsakovės CK 6.9 straipsnio pagrindu atsiradusios prievolės apimtimi, pareigomis kito bendraskolio (ieškovo) atžvilgiu, ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl su nurodytomis aplinkybėmis susijusių šalių argumentų. Pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes analizavo ir padarė dėl jų išvadas nesant tam teisinio pagrindo. Be to, iš skundžiamo sprendimo nėra neaišku, kokią įtaką šios aplinkybės turėjo tarp šalių egzistavusios bendraskolių prievolės vykdymui.

31. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovas prievolės pagal kredito sutartį nėra įvykdęs (nes nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas), regresine tvarka spręsti tarpinės stadijos ginčo su kitu bendraskoliu (atsakove) dėl vidinių skolininkų tarpusavio santykių negalima. Su šiuo atsakovės teiginiu nėra pagrindo sutikti.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalis solidariojo skolininko teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, sieja ne su visos prievolės įvykdymu, tačiau su konkrečios prievolės pagrindu atsiradusios pareigos įvykdymu.

33. Atsakovė nepagrįstai pareigos sąvoką tapatina su prievolės sąvoka. Prievolės sąvoka įtvirtinta CK 6.1 straipsnyje, pagal kurį prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Tuo tarpu pareiga yra prievolės turinio elementas, kuris išreiškia atitinkamus šalies įsipareigojimus. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, taiga, kai įvykdomos visos prievolės pagrindu atsiradusios pareigos. Pažymėtina, kad prievolės pasibaigimas nėra tapatus prievolės pagrindu atsiradusios konkrečios vienos iš pareigų pasibaigimui. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, šaliai įvykdžius solidariosios prievolės pagrindu atsiradusią konkrečią pareigą ir tokiu būdu šiai pareigai pasibaigus, pareigą įvykdžiusi šalis įgyja teisę reikalauti iš kito solidaraus bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad kredito sutartimi šalys susitarė dėl tokio kredito su palūkanomis grąžinimo būdo, kai kredito gavėjai (ieškovas ir atsakovė) kredito įmokas moka dalimis periodinėmis įmokomis (kredito sutarties 4, 7 skyrius), taiga, kredito sutartimi buvo susitarta ne tik dėl galutinio kredito grąžinimo termino (2035-09-15), tačiau ir dėl atskirų kredito įmokų mokėjimo terminų atitinkamais periodais (kas mėnesį). Tokiu būdu kredito sutarties pagrindu kredito gavėjams atsirado pareigos kas mėnesį nustatytais terminais mokėti kredito įmokas.

35. Kasacinis teismas šiame kontekste taip pat yra pasisakęs, kad terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

36. Nagrinėjamu atveju, ieškovas įvykdė iš kredito sutarties kilusias pareigas, laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2018-05-15, periodiškai kas mėnesį mokėdamas kredito įmokas. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo (CPK 178 str.). Būtent dėl šių konkrečių prievolės pagrindu atsiradusių ir ieškovo įvykdytų pareigų ieškovas pareiškė atsakovei ieškinį regreso tvarka.

37. Nustačius šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad ieškovas įvykdė iš kredito sutarties kilusias pareigas laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2018-05-15, pripažintina, kad jis pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl ½ dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, priteisimo iš atsakovės CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavo tinkamai neįvertino, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovės sumokėti ½ dalį ieškovo sumokėtų kredito įmokų tik tada, kai visa kredito suma būtų grąžinta kredito davėjui.

38. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

39. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias skolos priteisimu iš solidaraus bendraskolio, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nustačius, kad sprendimas nepagrįstas, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas - ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės 1 447,70 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 447,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., CK 6.9 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Panaikinus skundžiamą sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Kadangi panaikinus skundžiamą sprendimą priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas visa apimtimi, pirmosios instancijos teisme patirtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos (72 Eur) priteistinos iš atsakovės, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 75 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (ieškovo) G. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui G. Š. iš atsakovės J. P. 1 447,70 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 447,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui G. Š. iš atsakovės J. P. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.