- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-1224-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30661-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
- Ieškovas
- G. I.
- Atsakovas
- V. I.
- Trečiasis asmuo
- K. I., akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovui V. I. (V. I.) dėl išlaikymo vaikui, sulaukusiam pilnametystės, įsiskolinimo priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims K. I., akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ ir antstoliui Donatui Kisieliui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė G. I. prašo iš atsakovo V. I. priteisti 12 521,21 Eur išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. iki 2019 m. balandžio 20 d. buvo nepilnametė, atsakovas gyveno atskirai, išlaikymo jai neteikė. Atsakovas pripažįsta išlaikymo įsiskolinimą, turi galimybę išlaikymą suteikti, nes turi turto;
1.2. ieškovė prašo priteisti 6 780 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. (300 Eur x 22,6 mėn.). Nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. sausio 29 d. ieškovė tęsė studijas pagal vidurinio išsilavinimo programą bei pradėjo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą. Ieškovė už mokslą sumokėjo 1 000 Eur, gavo 2 297,57 Eur pajamų (atskaičius mokesčius), todėl priteistinas 5 741,21 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. sausio 29 d. (300 Eur x 21,3 mėn. – (2 297,57 Eur – 1 000 Eur) / 2 tėvų)). Bendra atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 12 521,21 Eur (6 780 Eur + 5 741,21 Eur).
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui priklausančios 1/2 dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 506-6 (12/100 iš 36,36 kv. m), t. y. 4,36 kv .m, ir nuo 506-8 iki 506-12 (21/100 iš 47,31 kv. m), t.y. 9,93 kv. m, viso: 14,29 kv. m, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad:
2.1. šiuo metu vyksta išieškojimas iš vienintelio atsakovui priklausančio vertingesnio turto, tai yra ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pardavus šį butą iš varžytynių ar kitaip jį realizavus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, ir atsakovui neturint jokio kito turto, ieškovės teisė gauti iš tėvo materialinį išlaikymą bus iš esmės pažeista;
2.2. prašoma priteisti 12 521,21 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas neturi kito likvidaus turto, iš kurio vertės šis įsiskolinimas galėtų būti sumokėtas, jo darbo pajamos yra nepastovios ir nepakankamos, kad visas įsiskolinimas būtų išmokėtas per šešių mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tokiu atveju vykdymas nukreipiamas į skolininko turtą;
2.3. išlaikymas skiriamas socialiai remtinų asmenų – vaikų (ar pilnametystės sulaukusių asmenų, turinčių teisę į tėvų paramą) svarbiausiems poreikiams užtikrinti. Išlaikymo įsiskolinimo vienkartinis išieškojimas iš atsakovo turto yra palankesnis išlaikytiniui, nei keliasdešimt eurų išmokų iš atsakovo darbo užmokesčio gavimas. Ieškovės siekis atgauti išlaikymo įsiskolinimą, kol atsakovo turtas nėra išvaržytas, atitinka įstatymą, nepaisant to, kad išmokėjus išlaikymą, trečios eilės kreditoriaus galimybė atgauti skolą iš to paties turto tikėtinai sumažės. Dėl to ieškinys yra sąžiningas ir pareikštas teisėtai.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo antstolis Donatas Kisielius prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė jau prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą į atsakovo ½ dalies buto. Toks ieškovės prašymas buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36247-984/2021. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-499-934/2022 minėta nutartis buvo nepakeista. 2022 m. vasario 2 d. antstolis patvarkymu Nr. S-22-174-2018 paskelbė minėto areštuoto skolininko turto pardavimą iš varžytynių Nr. 222207. Preliminarus varžytynių pabaigos laikas 2022 m. kovo 4 d. 09:42:52val. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo pasekmėmis yra tapatus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Patenkinus prašymą galimai būtų neproporcingai pažeistos atsakovo kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ teises. Ieškovė dėl išlaikymo skolos priteisimo kreipėsi tik po to, kai antstolis inicijavo išieškojimą iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės G. I. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad:
4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-14990-631/2020 priėmė 2019 m. balandžio 17 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko V. I. kreditoriui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 12 248,88 Eur skolos; 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas bei 69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/20/01289, kurioje 2020 m. rugpjūčio 11 d. areštuota dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolininkui priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. I. Antstolio 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu nuspręsta išieškojimą nukreipti į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1670-656/2021 nustatyta, kad V. I. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
4.2. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo esmė yra tapačios jau prašytoms taikyti laikinosios apsaugos priemonėms (vykdymo sustabdymo), kurių teismas netaikė, o apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, laikydamas, kad atsakovas siekia išvengti priteistos skolos išieškojimo kreditoriui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“;
4.3. atsakovei sukaks 22 metai, ji dirba UAB „Gym Plius“, pajamos per mėnesį sudaro 901,17 Eur (bruto), ieškovė gauna įvairaus dydžio socialines išmokas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus pažeistos ieškovės teisės, o galimai palankų teismo sprendimą ieškovė turės galimybę išsiieškoti priverstine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė G. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui priklausančios 1/2 dalies buto (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 506-6 (12/100 iš 36,36 kv. m), t. . 4,36 kv. m, ir nuo 506-8 iki 506-12 (21/100 iš 47,31 kv. m), t. y. 9,93 kv. m., viso: 14,29 kv. m, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodo, kad:
5.1. šiuo metu vyksta byla, kurioje iš atsakovo yra priteista skola trečiosios eilės kreditoriaus naudai. Vykdymas yra civilinio proceso stadija, šalių teisių atžvilgiu lygiareikšmė bylos nagrinėjimo teisme stadijai. Kreditorius neturi pranašumo prieš ieškovę šioje byloje. Kol atsakovas turi turtą, iš kurio vertės gali būti patenkinti reikalavimai abiejose bylose, yra teisiškai svarbu tik tai, kuriam kreditoriui suteikti pirmenybę;
5.2. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato prioritetinį vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principą. Viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Išlaikymo išieškojimas turi pirmenybę prieš bet kokius kitus kreditorių reikalavimus (CPK 754 straipsnio 2 dalis). Vykstant priverstiniam atsakovo turto – 1/2 dalies buto pardavimui, egzistuoja reali rizika, jog atsakovas neteks šio turto, o išlaikymo įsiskolinimo atgavimas iš esmės pasunkės. Įsiskolinimas iš atsakovo gaunamo minimalaus atlyginimo bus mokamas keliasdešimt metų, tuo bus eliminuota išlaikymo esmė – parama vaikui reikalinga kuo ankstesniame gyvenimo etape. Tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną apsaugą;
5.3. ieškovės gaunamas atlyginimas – 411,40 Eur per mėnesį (nutartyje klaidingai nurodytos didesnės pajamos), jai skiriama valstybės apmokama teisinė pagalba, kas rodo prastą ieškovės turtinę padėtį. Ginčas kyla dėl įsiskolinimo, susidariusio iki 2021 m. sausio 29 d., todėl dabartinės ieškovės pajamos neturi bylai teisinės reikšmės. Pirmenybė, nukreipiant išieškojimą į atsakovo 1/2 dalį buto, yra skirtina ieškovės išlaikymui, o ne kompensacijos išmokėjimui kelių milijonų kapitalo turinčiam draudikui;
5.4. reikalavimo tapatumą parodo trys būtini požymiai: šalys, reikalavimo pagrindas, dalykas. Ieškovės anksčiau reikštas reikalavimas dėl išieškojimo sustabdymo nėra tapatus šiam prašymui. Įrodinėjimo apimtis yra skirtinga: prašant sustabdyti išieškojimą, reikia įrodyti, kad visas išieškojimas yra neteisėtas, o uždedant draudimą turto perleidimui, pakanka pagrįsti tik šio turto teisinę reikšmę kitai bylai. Ieškovė nepadarė teisės pažeidimo, besikreipdama dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo po to, kai atsirado atsakovo prievolė kitam kreditoriui.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo antstolis Donatas Kisielius prašė atskirąjį skundą atmesti ir sutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui priklausančios 1/2 dalies buto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kai lygiagrečiai vyksta išieškojimas vykdymo procese trečios eilės kreditoriaus naudai.
10. Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kai reikalavimo pobūdis, šalių argumentai bei faktinių aplinkybių visuma, rodo, kad yra kilęs ginčas dėl konkretaus turtinio objekto bei leidžia įsitikinti, kad ginčo objektas gali būti pakeistas, dėl ko gali būti prarasta galimybė taikyti restituciją natūra. Ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai nėra siejami su atsakovo turimu nekilnojamuoju turtu. Iš esmės ieškovė siekia, jog būtų sustabdytas išieškojimo iš nekilnojamojo turto vykdymas. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar išieškojimas būtų įvykdytas, pardavus atsakovui priklausančią buto dalį, ar iš kito atsakovo turto, skirtumas kyla tik dėl to, koks būdas būtų patogesnis galimai išieškotojai.
11. Konstatuotina, jog ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė savo paskirtimi neatitinka ginčo dalyko. Teismas gali taikyti tik su pareikštais reikalavimais susijusias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Sprendžiant dėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės rūšies turi būti įvertintas ekonomiškumas bei proporcingumas, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra. Byloje pritaikius CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą priemonę, draudimas būtų nustatytas ne atsakovui, o antstoliui, nors savo esmė ši priemonė skiriama apriboti turto savininko teises, o ne uždrausti vykdymo veiksmus.
12. Pastebėtina, jog atsakovas šiuo metu neturi jokių galimybių disponuoti buto dalimi, ją paslėpti ar perleisti, kadangi antstolis iš šio turto priverstinai vykdo išieškojimą. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-14990-631/2020 priėmė 2019 m. balandžio 17 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš V. I. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai 12 248,88 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/20/01289, kurioje 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo areštuota dalis buto, skolininkui priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. I. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1670-656/2021 nustatyta, kad skolininkui V. I. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto. Antstolis atsiliepime į prašymą nurodo, kad 2022 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-22-174-2018 paskelbė minėto areštuoto skolininko turto pardavimą iš varžytynių Nr. 222207. Preliminarus varžytynių pabaigos laikas 2022 m. kovo 4 d. 09:42:52val.
13. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti įvertinta ir tai, jog yra bent tikėtinų duomenų apie galimą kitos šalies nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Esant ankstesniame nutarties punkte išdėstytoms aplinkybėms, negalima konstatuoti būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – galimo atsakovo nesąžiningumo.
14. Ieškovė nurodo, kad ji turi pirmumo teisę į išieškojimą pagal CPK 754 straipsnio 2 dalį. Ši norma nustato, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2018 išaiškinta, kad CPK 754 straipsnio 2 dalimi prie pirmąja eile patenkinamų reikalavimų turi būti priskiriami visi reikalavimai išieškoti išlaikymą, nepriklausomai nuo asmenų grupių (pvz., vaikai ar nepilnamečiai vaikai, ar pilnamečiai specialiųjų poreikių asmenys, ar pan.), taip pat nuo to, ar išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis ar vienkartine suma, ar kitų aplinkybių. Nutartyje pažymėta, kad teisinis reguliavimas taip pat nenustato specialių išieškojimo eiliškumo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar yra priteistas išlaikymas ar išlaikymo įsiskolinimas pagal CK 3.200 straipsnį, ar išieškomas teismo priteistas periodinėmis išmokomis už atitinkamą mėnesį priklausantis mokėti išlaikymas ar jau susidaręs išlaikymo įsiskolinimas dėl to, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai vykdomas.
15. Preliminariai spręstina, jog ieškovės reikalavimo tenkinimas leistų išieškojimą nukreipti pirma eile. Susidarius tokiai situacijai, antstolis, kuris dalyvauja šiame procese bei jam žinomas reiškiamas ieškinys, turi teisę spręsti dėl vykdomosios bylos stabdymo pagal vykdomo procesą reglamentuojančias normas. Svarstytina, ar tokiu atveju nesustabdžius vykdomosios bylos (CPK 626 straipsnio 4 punktas) nebūtų pažeisti kitų kreditorių interesai suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių ir (ar) buvo laikomasi lygiateisiškumo vykdymo procese ir išieškojimo proporcingumo principų. Nepaisant to, kad ieškovės reikalavimas šioje byloje galėtų būti vykdomas pirma eile, jeigu būtų priimtas ieškovės naudai priimtas sprendimas, teismas šioje byloje, taikydamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, negali uždrausti antstoliui kitoje vykdomojoje parduoti turto.
16. Ieškovė prašo jos atžvilgiu taikyti prioritetinės vaiko teisių apsaugos principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 1 straipsnis nustato, kad šioje konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Analogiškai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numato, kad vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020 pažymėta, kad pilnamečiai vaikai tampa lygiaverčiais teisinių santykių dalyviais, pavyzdžiui, įstatymas nustato tik esant galimybei tėvų pareigą išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus (CK 3.1921 straipsnis) ir pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnis). Visos kitos tėvų ir jų pilnamečių vaikų teisės ir pareigos įstatymu nereguliuojamos, tai paliekant asmenų tarpusavio susitarimui. Kadangi ieškovė yra pilnametė, jai prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas negali būti taikomas, nepriklausomai nuo to, kad jos reiškiamas reikalavimas dažniausiai būna susijęs su vaikų teisių gynimu.
17. Ieškovė pagrįstai nurodo, jog jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti laikomas tapačiu anksčiau išnagrinėtam. Nustatyta, kad ieškovė jau buvo reiškusi prašymą sustabdyti išieškojimą į atsakovo ½ dalies buto. Toks ieškovės prašymas buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36247-984/2021. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-499-934/2022 minėta nutartis buvo nepakeista. Kadangi yra prašoma taikyti skirtingas laikinąsias apsaugos priemones, tai ieškovės prašymai nelaikytini tapačiais.
18. Apibendrinant sprendžiama, kad ieškovės interesas sustabdyti vykdomojoje byloje vykdomą atsakovo nekilnojamojo turto pardavimą, negali būti ginamas taikant CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-447-790/2021; 2020-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1668-798/2020).
19. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingas ir pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės G. I. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.