Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2230-173/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-12Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-10-23Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
2S-2230-173/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02879-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
J. M.
Civilinė byla Nr. 2S-2230-173/2012Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02879-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 99.1.2.; 99.4.; 122.2.
Teisėja E. PaltanavičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties panakinimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. M. pateikė ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Nurodė, kad paduodant ieškinį sumokėjo 600 Lt, o teikiant patikslintą ieškinį primokėjo 39 Lt žyminio mokesčio. Kartu pateikė metinę pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, kad 2011 metais jo pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą buvo 30000 Lt, kito pajamų šaltinio neturi. Pažymėjo, kad pragyventi padeda tėvai bei sesuo, turi mokėti kreditą už gyvenamąjį namą, vienas išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl neišgali iš karto sumokėti 9610 Lt dydžio žyminį mokestį dėl reikalavimo padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui G. M. 7 dienų terminą, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti; išaiškino, kad nustatytu laiku nepašalinus trūkumo, ieškinys bus laikomas nepaduotu teismui ir grąžintas ieškovui.

Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuris Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NTA-11-12-244 yra įvertintas 411000 Lt rinkos verte, taip pat ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NTA-11-12-244 yra įvertintas 50.000 Lt rinkos verte. Taip pat ieškovas nurodo, kad jam priklauso kilnojamųjų daiktų bendra vertė yra 1450 Lt. 2011 metais ieškovo pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą buvo 30000 Lt, tačiau kartu matyti, kad šios pajamos ieškovo gautos verčiantis pagal verslo liudijimą 6 mėnesius. Teismas nurodė, kad ieškovas šiuo metu yra sumokėjęs: 139 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką ir 500 Lt už reikalavimą padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir už reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Viso mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir už reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra 9625 Lt. Teismas, įvertinęs ieškovo turimą turtą, gautų pajamų kiekį ir galimybes gauti nurodomo dydžio pajamas per 1 mėnesį bei ieškovo nurodomas mėnesines išlaidas ir jų pobūdį, padarė išvadą, kad ieškovas šiuo metu gali sumokėti didesnę žyminio mokesčio dalį. Todėl ieškovą įpareigojo papildomai sumokėti 1500 Lt žyminį mokestį valstybei. Siekiant užtikrinti ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, likusios žyminio mokesčio dalies 7625 Lt dėl reikalavimo padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą teismas atidėjo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas G. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir atleisti ieškovą G. M. nuo visos likusios dalies žyminio mokesčio.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto hipotekos, disponavimas turtu bei galimybė iš šio turto gauti pinigines lėšas, yra objektyviai apsunkintas. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė i tai, kad žemės sklypas taip pat apsunkintas hipoteka ant sklypo stovi vienintelis gyvenamasis būstas, kuris įkeistas bankui ir kuriame ieškovas gyvena su savo sūnumi, būtent tokiu būdu užtikrindamas vaiko teise į gyvenamąjį būstą, normalias vaiko vystymosi, ugdymo sąlygas.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė i tai, kad kreditavimo sutartimi gyvenamojo namo statybai buvo paimtas kreditas - 400000 Lt, kurį jau ilgą laika moka ieškovo tėvas - Z. M.. Pažymi, kad sutuoktinė J. M. nemoka jokio kredito, visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo.

3. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė i tai, kad 1450 Lt vertės kilnojamieji daiktai yra skirti vaiko ir jo poreikiu tenkinimui, be to parduoti juos netikslinga, kadangi jie būtini jam su sūnumi buityje.

4. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad iki tol pajamų ieškovas jokių negavo, be to, 30000 Lt suma nurodyta deklaracijoje nepatenka jam visa grynais pinigais, kadangi egzistuoja ir kiekviena mėnesį būtinos išlaidos, susijusios su deklaruotu sumų gavimu, per mėnesi jis papildomai sumoku iš viso apie 400 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirajame skunde apeliantas kelia klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, kurį jis turėtų mokėti už savo pareikštą ieškinį. Apeliantas nurodo, kad dėl ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto hipotekos, disponavimas turtu bei galimybė iš šio turto gauti pinigines lėšas, yra objektyviai apsunkintos, žemės sklypas taip pat apsunkintas hipoteka ant sklypo stovi vienintelis gyvenamasis būstas. Be to, gyvenamojo namo statybai paimtą kreditą jau ilgą laika moka ieškovo tėvas – Z. M., o sutuoktinė J. M. nemoka jokio kredito, visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Pažymi, kad iš 30000 Lt pajamų sumos per mėnesi jis papildomai sumoka iš viso apie 400 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai.

Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuris Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NTA-11-12-244 yra įvertintas 411000 Lt rinkos verte, taip pat ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NTA-11-12-244 yra įvertintas 50000 Lt rinkos verte. Taip pat ieškovas nurodo, kad jam priklauso kilnojamųjų daiktų, bendra vertė yra 1450 Lt. 2011 metais ieškovas gavo 30000 Lt pajamų iš individualios veiklos, verčiantis pagal verslo liudijimą per 6 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad viso mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir už reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra 9625 Lt. Dėl to ginčo byloje nėra.

Teismas, įvertinęs ieškovo turimą turtą, gautų pajamų kiekį ir galimybes gauti nurodomo dydžio pajamas per 1 mėnesį bei ieškovo nurodomas mėnesines išlaidas ir jų pobūdį, padarė išvadą, kad ieškovas šiuo metu gali sumokėti didesnę žyminio mokesčio dalį, todėl įpareigojo ieškovą papildomai sumokėti 1500 Lt žyminį mokestį valstybei, o siekiant užtikrinti ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, likusios žyminio mokesčio dalies 7625 Lt mokėjimą teismas atidėjo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie ateityje galimai iš esmės pagerėsiančią jo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Proceso įstatyme nenustatyti atvejai, kuriems esant teismas gali dalyvaujančiam byloje asmeniui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet, o tai svarbiausia, nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas 2011 m. birželio 15 d. įsigijo verslo liudijimą ir dirbdamas pagal jį per šešis 2011 metų mėnėsius sugebėjo uždirbti 30000 Lt, o kaip matyti iš 2012 m. liepos 26 d. VSDFV Marijampolės skyriaus pažymos, ieškovas ir toliau užsiima individualia veikla (1 t. 92-93 b. l.; 2 t. 4-5 b. l.). Akivaizdu, kad jeigu apeliantas būtų užsiėmęs individualia veikla visus metus, jis preliminariai būtų uždirbęs 60000 Lt, kada mokėjimai VMI ir Sodrai, kaip nurodo ieškovas 400 Lt/mėn. per metus sudarytų 4800 Lt (400 Lt x 12 mėn.). Kaip matyti iš 2012 m. liepos 26 d. pateikto Swedbank AB kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko, ieškovas bankui moka vidutiniškai 330 Lt/mėn. (2 t. 7 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apeliantui realiai liekanti pragyvenimui suma iš jo pajamų sudarytų apie 51200 Lt (60000-4800-3960) per metus, t. y. po 4266 Lt/mėn. Iš šių duomenų yra akivaizdu, kad byloje yra duomenų apie ateityje galimai iš esmės pagerėsiančią ieškovo turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas pagal savo mėnesines pajamas yra pajėgus sumokėti 1500 Lt žyminį mokestį valstybei, o likusios žyminio mokesčio dalies 7625 Lt mokėjimas, atsižvelgiant į gerėjančią ieškovo turtinę padėtį, turi būti atidėtas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius