Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei J. M. dėl avanso grąžinimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė dar kovo mėnesį ragino atsakovę per ją atstovaujantį brokerį kuo greičiau baigti nekilnojamojo turto statybos baigtumo įregistravimo procedūras. Ieškovės raginimai ir nuogąstavimai dėl užsitęsusios baigtumo įregistravimo procedūros nuosekliai tęsėsi visą preliminarios sutarties galiojimo laikotarpį. Tačiau atsakovė iki 2020 m. gegužės 1 d. neįregistravo gyvenamojo namo 100 proc. baigtumo. Atsakovė gyvenamojo namo baigtumą įregistravo ir nekilnojamojo turto vertinimą atliko tik 2020 m. gegužės 24 d., t. y. likus vos 7 dienoms iki preliminarioje sutartyje sulygto termino sudaryti pagrindinę sutartį dienos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neturėjo jokios galimybės sudaryti pagrindinės sutarties preliminarioje sutartyje nustatytu terminu, ji prašė atsakovės pratęsti preliminariosios sutarties terminą tam pačiam laikotarpiui, kiek atsakovė vėlavo įregistruoti 100 proc. baigtumą. Atsakovė pratęsė terminą vos 9 dienomis – iki 2020 m. birželio 10 d. Per laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. birželio 10 d. ieškovė nespėjo gauti banko išvados dėl kredito suteikimo. 2020 m. birželio 10 d. el. laišku brokeris, veikdamas atsakovės vardu, pranešė apie tai, kad preliminarioji sutartis laikytina nutrūkusia dėl ieškovės kaltės, taip pat informavo, kad pagal preliminariosios sutarties 5.2 punktą atsakovė pasilieka 7 000 Eur avansą kaip baudą už neįvykdytus įsipareigojimus.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovė informavo apie preliminariosios sutarties nutrūkimą dar nepasibaigus jos galiojimui, t. y. 2020 m. birželio 10 d., net nesilaikant sutartyje numatyto 15 kalendorinių dienų termino, skaičiuojant nuo įsipareigojimų nevykdymo dienos (sutarties 5.2 straipsnis), per kurį yra didelė tikimybė, kad ieškovei būtų pavykę gauti kreditą ir sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, 2020 m. birželio 12 d. ieškovė buvo informuota nekilnojamojo turto brokerio, kad yra kitas turto pirkėjas, kuriam pavyko gauti finansavimą šio turto įsigijimui. Tai reiškia, kad dar nepasibaigus preliminariosios sutarties terminui, atsakovė ieškojo kito pirkėjo, t. y. nesąžiningai pardavinėjo tą patį turtą keliems asmenims tuo pačiu metu. Dėl negrąžinto avanso ieškovė į atsakovę kreipėsi 2020 m. birželio 25 d. pretenzija. Ieškovė pranešimu prašė pratęsti terminą preliminariajai sutarčiai vykdyti arba grąžinti ieškovės sumokėtą avansą.

Pažymėjo, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta ne dėl ieškovės, o atsakovės kaltės, t. y. dėl atsakovės veiksmų bei neveikimo: 1) atsakovė ieškovei tinkamus dokumentus pateikė likus vos savaitei iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti; 2) atsakovei paprašius pratęsti minėtą terminą, atsakovė sutiko pratęsti terminą tik neprotingai trumpam terminui; 3) ieškovei bandant susisiekti su atsakove bei nekilnojamojo turto brokeriu dėl tolimesnio ikisutartinių santykių tęsimo bei pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovė kategoriškai atsisakė tęsti derybas dėl termino pratęsimo pagrindinei sutarčiai sudaryti; 4) atsakovė nutraukė preliminariąją sutartį, pažeidžiant šioje sutartyje įtvirtintas nuostatas dėl šios sutarties nutraukimo, bei nesilaikė įstatymu įtvirtintos šalių pareigos vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove.

Atsakovės elgesys yra laikytinas nesąžiningu ir neteisėtu, todėl atsakovei tenka pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą.

Atsakovė buvo pasiruošusi sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, siekė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta ir pratęsė terminą jai sudaryti. Atsakovė iki pat termino (2020 m. birželio 10 d.) sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį elgėsi sąžiningai ir atliko visus reikalingus veiksmus, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Tik ieškovės veiksmai lėmė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Preliminariosios sutarties 4.2.6 punktu ieškovė pareiškė ir patvirtino, kad turi finansines, organizacines ir kitas galimybes pilnai ir tinkamai įvykdyti visus įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Atmestina ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nepagrįstu vienašališku sprendimu nutraukė preliminariąją sutartį, kadangi ieškovė pati pranešė atsakovei, kad negalės įvykdyti prievolės sudaryti pagrindinės sutarties ir dėl šios aplinkybės, pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (2020 m. birželio 10 d.), pasibaigė preliminariosios sutarties galiojimo terminas.

Pačios ieškovės veiksmai ir lėmė aplinkybes, kad jai buvo pritaikyta avanso dydžio bauda pagal preliminariosios sutarties sąlygas (5.2 punktas). Ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, dėl to jai buvo pritaikyta 7 000 Eur avanso dydžio bauda.

Konkretaus termino, kiek dienų prieš numatytą terminą sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį turi būti pateikti dokumentai, nebuvo nustatyta, todėl jokio pažeidimo atsakovė nepadarė. Visi dokumentai pateikti 2021 m. gegužės 24 d., pagrindinei sutarčiai sudaryti terminas buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 10 d., o ieškovė akivaizdžiai turėjo galimybę visus dokumentus pateikti bankui, kad gauti finansavimą, nes tik 2021 m. birželio 8 d. paaiškėjo, kad bankas finansavimo jai neduoda. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei pasiūlius sudaryti sutarties pratęsimą ilgiau nei 10 dienų, ieškovė neišreiškė jokio noro pratęsti preliminariąją sutartį ilgesniam nei 10 dienų terminui, sutiko su 10-ties dienų termino pratęsimu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neturėjo pareigos pratęsti termino pagrindinei turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.

Atsakovės negautos pajamos yra 10 000 Eur dydžio kainų skirtumas tarp sumos, kurią ieškovė buvo įsipareigojęs mokėti už turtą (157 000 Eur), ir sumos, kurią atsakovė gavo iš kito to paties turto pirkėjo (147 000 Eur). Kainų skirtumas yra vertinamas, kaip negautos pajamos, kadangi: 2020 m. kovo 3 d. preliminariosios sutarties ir 2020 m. gegužės 15 d. preliminariosios sutarties pagrindu turto galutinė vertė buvo iš anksto sutarta ir įtvirtinta sutartyse; ieškovei tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, joje numatyta suma (157 000 Eur) būtų atitekusi atsakovei; atsakovė negavo pajamų, kadangi ieškovė neteisėtai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė reikalauja atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurie viršija sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį sumą. Reikalavimo suma yra 3 000 Eur (10 000 Eur – 7 000 Eur). Byloje egzistuoja visos sąlygos ieškovės atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti 3 000 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnis – CK 6.258 straipsnis).

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai savarankiškus reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis ir reiškia dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitokiais šalių veiksmais, patvirtinančiais bei įrodančiais sutarties sudarymą. Taigi sutartis dažniausiai sudaroma (išskyrus įprastinius nesudėtingus, pvz., buitinius vartojimo sandorius) pradėjus derybas, kurių metu kai kuriais atvejais gali būti sudaryta ne šalių siekiama sudaryti sutartis, o preliminarioji sutartis. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu.

Įstatyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 straipsnyje) leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, nes šia sutartimi nė viena šalių neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų išeita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013).

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminiai sutarčių aiškinimo principai (t.y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-288/2010).

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, kad 2020-03-03 atsakovės ir ieškovė, tarpininkaujant nekilnojamojo turto brokeriui P. B., sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ir perleisti ieškovei nuosavybės teise, o ieškovė įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iš atsakovės 16048/38695 dalis dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7525/15050 dalis žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nekilo ginčas, kad Preliminariosios sutarties 2.3 punktu šalys įsipareigojo pasirašyti notarine tvarka tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį iki 2020-06-01; kad nekilnojamojo turto bendra pirkimo kaina sudaro 157 000 Eur, kurią ieškovė sumokės atsakovei tokia tvarka: 7 000 Eur avansinę įmoką sumokės iki 2020-03-10, likusią - 150 000 Eur - pagrindinėje sutartyje numatyta tvarka (Preliminariosios sutarties 3.2 punktas); kad Preliminariosios sutarties 4.8 punkte yra nurodyta, jog šios sutarties pasirašymo dieną yra įregistruotas 67 proc. baigtumas ir yra vykdoma jo pilno pridavimo procedūra, kuri preliminariai turėtų baigtis iki 2020-05-01, o ši sąlyga su apibrėžtu terminu aktuali ieškovei siekiant gauti banko kreditą atsiskaitymui pagal pagrindinę sutartį; kad atsakovei ir tarpininkaujančiam nekilnojamojo turto brokeriui buvo žinoma, jog nekilnojamojo turto sandorio kainos 80 proc. dalis bus dengiama banko kreditu ir ši aplinkybė iš anksto buvo derinama su atsakove ir su tarpininkavusiu brokeriu, o dėl šios priežasties Preliminariosios sutarties 4.8 punktu atsakovei buvo nustatytas preliminarus terminas iki 2020-05-01 100 proc. statybos baigtumui įregistruoti; tuo pačiu ieškovei buvo suteiktas 1 mėn. terminas banko kreditui gauti.

Pagal Preliminariosios sutarties 2.3 ir 4.8 punktus ieškovei buvo sudaryta preliminariai 30 dienų terminas gauti finansavimą iš kredito įstaigos, tačiau, tik 2020-05-24 įregistravus 100 proc. baigtumą, faktiškai ieškovei liko 7 kalendorinės dienos iki šalių aptartos datos pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pratęsus dar 10 kalendorinių dienų terminą pastarajai sutarčiai sudaryti, ieškovė 2020-06-08 sužino, kad bankas 80 proc. nuo daikto vertės finansavimo jai neduoda (duoda 70 proc.). Teismo nuomone, atsakovė turėjo ir privalėjo suteikti ilgesnį protingą laikotarpį – bent iki 2020-06-24 (30 kalendorinių dienų, kaip ir numatytas preliminarus terminas Preliminariojoje sutartyje), per kurį ieškovė būtų galėjusi realizuoti savo teisę gauti 80 proc. finansavimą ir kitose kredito įstaigose ar gauti didesnes lėšas pradiniam įnašui. Tuo labiau, kad atsakovei buvo žinoma, jog pagrindinis sandoris bus sudaromas gavus finansavimą iš kredito įstaigos ir įregistravus ginčo turto baigtumą 100 proc. Tikėtina, kad ieškovė pagrįstai argumentuoja, jog nuo 2020-05-24 iki 2020-06-10 ieškovė nespėjo gauti palankios banko išvados dėl kredito suteikimo. Be to, atsakovė ir jos brokeris nesiūlė ieškovei įsigyti ginčo turtą už 10 000 Eur mažesnę kainą.

Teismo nuomone, pati atsakovė pažeidė sutartinę nuostatą preliminariu terminu įregistruoti daikto baigtumą, nes 24 kalendorines dienas vėlavo įregistruoti sutartą baigtumą ir nesudarė ieškovei galimybės per 30 kalendorinių dienų pasirūpinti finansavimu iš kredito įstaigos ar papildomomis savo išlaidomis (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai).

Atsakovė argumentuoja, kad Preliminariosios sutarties 4.2.6 punktu ieškovė pareiškė ir patvirtino, jog turi finansines, organizacines ir kitas galimybes pilnai ir tinkamai įvykdyti visus įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tačiau, kaip minėta, Preliminarioji sutartis sudaryta dalyvaujant nekilnojamojo turto brokeriui, kuriam paprastai žinomos kredito įstaigų esminės finansavimo sąlygos ir kuriam nekėlė abejonių, kad ginčo turtas gali būti finansuojamas 80 proc. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas brokeris patvirtino, kad jis, atstovaudamas atsakovės interesams, parengė Preliminariąją sutartį. Kadangi šiame punkte nenurodoma, ar finansavimo rizika perkeliama ieškovei, todėl tokia sutartinė sąlyga aiškintina prisijungusios šalies – ieškovės – atžvilgiu, t. y. neperkeliant ieškovei atsakomybės dėl mažesnio kaip 80 proc. finansavimo suteikimo (CK 6.193 straipsnis).

Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą, tame tarpe ieškovės elektroninius laiškus, kuriais 2022-05-19 ragina paskubėti su baigtumo registravimu, nes „... bankas man per vieną dieną tikrai nieko nepasakys...“, vėliau rašo į brokerio raštą iki 2020-06-10 pratęsti terminą „nemanau, kad 10 dienų išgelbės... Bet darom“, ieškovė siūlo derinti kainą arba nutraukti sutartį atgaunant avansą, teismas daro išvadą, jog nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad ieškovė padarė Preliminariosios sutarties esminius pažeidimus, todėl atsakovė nepagrįstai argumentuoja, kad tik ieškovės veiksmai lėmė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta (CPK 185 straipsnis). Tai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei netaikytina sutartinė atsakomybė dėl sutartinių netesybų (baudos) ar nuostolių taikymo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti sumokėtą 7 000 Eur avansą.

Tuo pačiu nepagrįsti yra atsakovės argumentai: kad ieškovės veiksmai lėmė aplinkybes, jog jai buvo pritaikyta avanso dydžio bauda pagal Preliminariosios sutarties 5.2 punkto sąlygas; kad atsakovė dėl ieškovės kaltės (veiksmų) negavo 10 000 Eur didesnių pajamų ir tuo patyrė 3 000 Eur dydžio nuostolius (negautos pajamas už kainos skirtumą). Tai leidžia konstatuoti, kad priešieškinis yra nepagrįstas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-07-02 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai ir atmetus priešieškinį, iš atsakovė priteistina ieškovei 158 Eur žyminio mokesčio ir 1 210 Eur advokato pagalbai, o į valstybės biudžetą – 12,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai, atmesti priešieškinį.

Priteisti iš atsakovės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 000 (septynis tūkstančius eurų) avanso, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7 000 Eur sumą nuo 2021-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 368 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,54 Eur (dvylika eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.